Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Tik pajutę Kūrėjo vedimą ir jam netrukdydami, mes tapsime Gailestingi – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2020 10 18

Algimanto pamokomasis žodis – Tik pajutę Kūrėjo vedimą ir jam netrukdydami, mes tapsime Gailestingi – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2020 10 18

Mylimieji, esam gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Šįkart Kaune, per skaipą prisijungia mūsų bičiuliai, dvasiniai broliai ir sesės iš įvairių miestų, gal net ir šalių, kontinentų. Šiandien yra spalio aštuonioliktoji. Vakar aš suklydau, vieną dieną atsilikau, Vilniuje, kada per gyvąsias pamaldas sakiau savo pamokomąjį žodį.
Datos svarbu tiktai tiek, kad tai yra informacija, kad jūs orientuotumėtės, kada žiūrėsit šituos mokymus gal po metų, po dviejų, po dešimties metų. Tada galėsit palygint, kokia buvo mintis prieš dešimt metų.
Mano vardas Algimantas. Mano mokymai yra ir Youtube, ir mūsų svetainėje paskelbti. Galima juos ir skaityt, atsispausdint – urantija.lt Šitą turėčiau kartot kiekvieną kartą, nes galbūt žmogus pirmą kartą tą žiūri mano video mokymą, ir kitų nėra matęs, tai jam būtų informacija. Jeigu vieną kartą pasakysi – kitą kartą nepasakysi, ar dešimt kartų nepasakysi, tai ta daugumoje tų informacinių klodų tokia informacinė perteikta visa ta žinia, taip žmogaus ausų ir nepasiekia.
Žodžiu, kada yra tiek mažai žmonių žiūrinčių ir klausančių šitų mokymų, labai sunku apimt visus, bet kad gi keliasdešimt pasižiūri šitų mokymų Youtube, natūralu, tada reikia kiekvienam vis atėjusiam naujam ir pakartot tą informaciją, kad jis gautų žinią, kad yra tokia svetainė – urantija.lt, yra tokia šventovė, vienintelė pasaulyje gyvoji šventovė – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, ir yra Kūrėjo atstovas šitam pasauliui – Algimantas, kuris pateikia tokius mokymus.
Ir štai dabar aš norėčiau pakalbėt apie gailestį ir Gailestingumą. Tai yra įprasta mums sakyt – koks tu negailestingas, tu nejauti gailesčio. O gailestis yra yda žmogaus, jinai per kartų kartas susiformavo mūsų charakteryje – kartu su kenčiančiu taip pat kentėt.
Kada aš buvau čia, Kaune, šventovėje, prieš pora savaičių, mano buvo fizinė energija išderinta taip stipriai, ir aš važiavau čia labai sunkiai, ir aš norėjau čia pasipildyt energija. Aš norėjau, kad mano dvasiniai broliai ir sesės man pajaustų gailestingumą ir mes galėtume darniai pasimelst. O man jie sako – aš matau, kad tau negerai. – Aš noriu papildančios mane energijos, o mane taip gailesčiu apima, ir padejuoja – kaip aš matau, kaip tu blogai atrodai. Kaip tau sunku – vienas pasako, antras, trečias, ketvirtas, ir kiekvienam reikia paaiškint. Tai įsivaizduojat, kiek aš, ir taip neturėdamas energijos, ją dar turiu eikvot. Aš nenoriu šitaip, man gailesčio nereikia, man reikia gailestingumo, man reikia jūsų tvirtos maldos garbinant Kūrėją, kad aš galėčiau iš jūsų pasipildyt ta energija, o ne jūs mane smukdytumėt, ir taip nusmukusį, ir jūs patys tuo pačiu smuktumėte. Štai – gailestį man rodo, kai man reikia gailestingumo. O kas yra gailestingumas? Tai yra ne dejavimas kartu, o stiprinimas su Kūrėju, parodant išeitį, ir prisidedant prie tos išeities pasiekimo. O vienintelė visiems prieinama priemonė – malda, gyvoji malda – visada!
Todėl mes ir turime pratint, valydami savo pasąmonę, vis tiktai pereit nuo to gailesčio, kuris būdingas mums visiems, prie gailestingumo, kuris ugdo kiekvieno tapatybę, kad asmenybė atsiskleistų naujais potencialais.
Juk, įsivaizduokit, kokie mes esam negailestingi, kada mes bijom Dievo. Ir sako – būk dievobaimingas. Kas yra dievobaimingas? Tai kaip šaukia – aš esu kaltas, kaltas, kaltas, labai kaltas, aš esu nusidėjėlis. O mes gi gavom iš Kūrėjo priesaką – būk tobulas, net toks tobulas koks, tobulas esu Aš. – Ne kaltas, bet būk tobulas. Gal tu šią akimirką ir esi kaltas, taip, mes padarom nuodėmių, bet tau duotas nurodymas – būk tobulas, net ir toks tobulas, koks esu tobulas Aš. Kūrėjas – Jis būtent duoda tokį priesaką, kiekvienam. Tai Jo yra Evoliucinis Planas, numatytas visai kūrinijai. Išimties nėra nė vienam. Tai kada Jisai turi savo dalelę ir katalikų viduje, ir kai katalikai daužo sau į krūtinę ir sako – aš nusidėjėlis, aš nusidėjau, aš kaltas – štai čia yra parodomas gailestis – gailestis sau. Jie mano, kad čia jie šitaip nusižemina, pripažindami šitas kaltes, išpažindami jas per išpažintį – ne, čia yra puikybė! Tu turi pakilt nuo kelių – pakilt! Ne prie kunigo eit išpažint nuodėmes, bet – pakilt, kad galėtum įgyvendint tau Kūrėjo teikiamą Gailestingumą – būk tobulas, net ir toks tobulas koks tobulas esu Aš! Štai kokį Jis rodo Gailestingumą, Meilę! Jis žino, kad mes esam nuodėmingi, ir mes darom nuodėmių, bet Jis tą patį nurodymą davęs, niekada jo nekeičia, nes Kūrėjas nesikeičiantis! Dėl to ir nuostata yra visai kūrinijai, kiekvienam Jo sūnui ir dukrai!
Štai kodėl mes turim ir šitą Likimą, skirtą visai planetai – pasiekt Kūrėją betarpiškai Rojuje, Jo viso energinio sutelkimo centre, visos kūrinijos viduryje – Centre, kuris paskleidžia visą absoliučią trauką visoms visatoms, supervisatoms, kad jos neišsibarsto, neišsilaksto. Štai kokia yra Kūrėjo Gailestingumo pripildyta Meilė – traukt link Savęs visus, kad jie keltųsi nuo kelių stodamiesi visu oriu savo ūgiu!
Būt nuolankiam, tai ne mušt į krūtinę savo kumščiu – tai yra puikybė – o būt atsivėrusiam Kūrėjui, ir neatstumt šito priesako – būk tobulas, net toks tobulas, koks esu tobulas Aš! Štai, kada tu šitą priimi priesaką, tai tu ir pradedi jaustis oriai – palaipsniui, ne iš karto, nes tas dievobaimingumas, per kartų kartas įpirštas, ir dar netgi su ginklu neštas kryžiuočių, kada kalavijais kapojo žemaičius čia, Lietuvoje, kurie, jų supratimu, buvo nepraustaburniai – su ginklu nešė tą krikščionybę. Štai, tai buvo jų ir nuodėmė, ir kaltė, bet ir tokiems Gailestingumą rodo Kūrėjas, ir tas pats priesakas ir jiems galioja – būk tobulas, net toks tobulas, koks tobulas esu Aš.
Štai koks yra Kūrėjo Gailestingumas! Tai kaip mes galim būt sau tokie negailestingi, kad muštume sau į krūtinę savo kumščiu ir sakytume – aš kaltas, aš labai nusidėjau – kai yra mums suteikta tokia nuostabi kūrinijos Kūrėjo Gailestingumo Meilėje virpesių banga, mūsų viduje, Širdyje, jau yra. Ir dar paties Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas – yra mūsų asmenybės prote. Tai reikia žadint būtent šitą asmenybę! Žadint!
Asmenybė neturi baimės, kaip ir visi angelai neturi baimės, kaip ir visos aukščiau turinčios dvasinį statusą asmenybės neturi baimės. Tai ir mes turim pažadint tą Kūrėjo suteiktą amžinąją dovaną – dvasinę asmenybę – savo viduje, atsivėrimu Kūrėjui, ir būsena pajaučiant Kūrėjo Meilę. Tai yra aukščiausio energinio dažnio virpesiai, kuriuos gali tą akimirką pajaust tapatybė – kada jau atsiveria pačiam Kūrėjui. Ji pajunta tuos virpesius, realiai pajunta. Ir ta Meilė pradeda kaip šaltinėlis kunkuliuot, ir matai, būsena paliudiji tos Meilės pasireiškimą. Ir tada tau ir minties nekyla laikyt save dievobaimingu. Net jeigu tu ir buvai katalikas, staiga tu nustoji juo buvęs, nes tu nebeįtelpi į tuos marškinėlius – tu juos išaugai, ir tau reikia jau gyvo komunijos bendravimo su Kūrėju. Ir ta komunija ir yra gyvasis bendravimas, atveriant save visu nuoširdumu. Tai reiškia – tai ir yra nuolankus bendravimas, o ne iš puikybės nustumiant tą bendravimą.
Va tie, kurie į šventovę neateina – jie – pilni puikybės, jie sau negailestingi, ir kitiems negailestingi, ir savo vaikams, dėl to ir pasekmės – tas sugalvotas pseudo – pseudo – virusas – jis yra, bet jis nėra pandeminio lygio – čia viskas yra falsifikacija.
Tai va dėl to daug yra klaidingų sprendimų, kurie yra sąmoningai priimami dėl to, kad žmonės yra negailestingi, o gailestį, aimanavimą, kentėjimą, patiria kas akimirką. Tiesiog beprotybė, bet jinai yra toje dabartinio pasaulio iliuzijoje.
Ir aš džiaugiuosi, kad mes, urantai, kurie jau pabudome, mes vis stipriau imame gyventi Tikrovėje, kurią sumanęs atskleisti mums Kūrėjas Evoliuciniu Planu, kad mes įneštume savo kiekvienas asmeninį indėlį, ir kuo stipresnį, kuo gilesnį indėlį, jausdami Kūrėjo vedimą iš vidaus – paties Kūrėjo vedimą iš vidaus – ne mūsų pačių susigalvotą, nes Kūrėjas yra Evoliucijos Autorius. Ir Jis veda taip, žinodamas, ko reikia kiekvienam Jo vaikui, kurį Jis Myli taip, tarsi tas vaikas būtų vienintelis kūrinijoje, ir pats mylimiausias, ir taip kiekvieną.
Tai štai, kai mes pajuntame, dėdami gyvas ir nuoširdžias, nuoseklias pastangas, atsiveriant Kūrėjui, ir kada pajuntame tą vedimą iš vidaus, ir jam netrukdome, o atsiduodame, štai tada mes ir tampame gailestingi. Pirmiausia sau – nes pamilstame save, ir išgaruoja puikybė ir gailestis kitiems. Ir tada iš tikrųjų mes pradedame gyvent Kūrėjo Ritmu, nors aplinka visiškai gyvena tamsos iliuzijoj. Bet tai jų reikalas.
O svarbu, kad kiekvienas iš mūsų sau priimtume sprendimą – aš visą laiką trokštu dar labiau atsiduot Kūrėjo vedimui iš vidaus, ir tuo pačiu būt Gailestingu. Amen.

Ačiū Vitai už iššifravimą.

Telydi jus Kurėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2020-11-02 10:43:56

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal