Forumas: temos peržiūra
Kas yra gėris? Ar galima jį apibrėžti? Kas yra blogis?
Kas yra gėris?Kas yra blogis? Ar šiuos reiškinius galima apibūdinti, kad visi suprastų, jog tai yra gėris, o ne blogis? Juk visi nori, kad jiems darytų kiti tik gera, bet kodėl vieni verkia, kiti jų ašarų nesupranta? Kodėl kas vieniems yra gėris, kitiems yra blogis?
Panagrinėkim Gėrio ir blogio pasireiškimą kūrinijoje, kad suprastume, kaip elgtis kasdieniame gyvenime...
Algimantas
2005-09-20 13:11:46
Komentarai
Et, broliai, kokie gi jus neatidus, nepastebejote, kiek daug Algimantas jau pasake apie gera ir bloga, apie ju santyki, apie tai, kaip mes tai turime vertinti. Paziurekite dar karta:..."gėris ar meilė IŠ TĖVO yra VISUMINĖ. Ir mes turime jausti VISUMINĘ MEILĘ. IR GĖRĮ VISUMINĮ.
Jeigu žemiškasis tėvas ar motina savo vaikui nepataikauja, bet jį UGDO, tai tam vaikui, o ir šalia esančiam kokiam nors nesupratingam suaugusiam, matančiam tik vieną tą epizodą, gali atrodyti, kad tėvas ar motina savo vaikui nerodo meilės(...)
... Bet mūsų ribotas gėrio supratimas ir mažas pasitikėjimas Tėvu neleidžia matyti VISUMINIO GĖRIO. Ir dėl to, kada tik kas nors vyksta ne taip, kaip tikimės, tada iškart nustojame pastebėti GĖRĮ, O MATOME BLOGĮ.
Jeigu vyksta potvynis ar žemės drebėjimas - tai irgi GĖRIO PASIREIKŠIMAS, nes planetos pluta dar nenusistovėjusi, dar juda ir sukelia žemės drebėjimus. Tai reiškia, kad evoliucija nesustabdoma ir kiekvienas drebėjimas artina tą akimirką, kai žemės pluta nusistovės ir NEBEBUS JOKIŲ DREBĖJIMŲ. KAIP NEBEBUS IR POTVYNIŲ, AUDRŲ. Bet ir tada gyvens žmonija. Bet jis nebus patyrusi to, ką patiria mūsų kartos. Jų gyvenimas bus ramesnis ir subtilesnis, bet sprendimų priėmimo požiūriu, bus...nuobodesnis(...)
...Tad mes turime žvelgti į GĖRĮ kaip VISUMĄ,o ne ATSKIRĄ, IR DAR MATERIALŲ, EPIZODĄ KIENO NORS GYVENIME..."
.
Taigi, zmogui, operuojanciam ne "siaip" gerio ar blogio sampratom, o "visuminio" gerio ir blogio, tampa viskas zymiai aiskiau.
Matote - gamtos kataklizmai yra VISUMINIS geris. Liuciferio veikla - irgi VISUMINIS geris, nes atneshe LABAI DAUG NAUDOS. Net 1000 kart daugiau, negu zhalos.
Valio kataklizmams, valio Liuciferiui, valio bet kokiam lokaliam blogiui, kuris atnesh VISUMINI geri!
.
PS. Jeigu suklydau, pataisykite.
Aciu
Audrys
2006-09-16 13:36:40
gėris ir blogis man labiau suprantamos kaip moralinės kategorijos, būdingos tik žmogui. Tos dvejopos žmogaus prigimties du poliai. Galbūt žvelgiant iš labai tolimos praeities, galima būtų sakyti, kad jie ne įgimti, o įgyti. Ar savaime, ar su kažkieno pagalba, kitas klausimas.
Kalbant apie gyvybės rūšis, jos evoliucionavo, vienos išmirdavo, kitos atsirasdavo ir iki žmogaus atsiradimo. Kiekviena rūšis pirmiausia rūpinasi savo pačios išlikimu, nelabai galvodama apie kitų rūšių likimą. Jie tiesiog gyvena, paklusdami Dėsniui. Ir pagal Dėsnį, vienos rūšys atsiranda, kitos išnyksta. Vargu, ar čia įžvelgsime gėrį ir blogį.
Žmogus vienintelis iš materialių kūrinių yra pažinęs gėrį ir blogį, vienintelis pažeidinėja gyvybės dėsnius, vienintelis sąmoningai rūpinasi kitų rūšių išlikimu, ir yra vienintelis faktorius, kuris kelia pavojų visai planetos gyvybei. Kas atsitiko žmogui, kas jis šitaip elgiasi? Kur glūdi tos blogio šaknys?
Jonas
2006-09-15 17:37:11
Mielas Arnoldai, mums sunkiausias, bet tuo pačiu ir patikimiausias, būdas patirti mažiau nusivylimų - PAJUSTI TĖVO VEDIMĄ IŠ VIDAUS IR ATSIDUOTI ŠIAM VEDIMUI BE KOKIOS NORS BAIMĖS AR ABEJONIŲ, bet atsiduoti visiškai, visa siela ir kiekviena kūno ląstele. Tuomet nebereikės jokių pranašų, jokių žmogiškųjų vedlių. Tada turėsime Tėvo tobulą vedimą...
O samprotauti būtina. Tam ir yra šitas Forumas, kad mes mokytumės be baimės gvildenti temas, kurios jaudina mus dvasiniame kelyje.
Tu, Arnoldai, nesupratai mano minties, kada aš sakiau, nėra prasmės samprotauti "kas būtų buvę, jeigu būtų buvę." Tai reiškia, kad samprotavimas bet kuriuo klausimu tariamąja nuosaka praeityje neturi prasmės, nes praeitis mums padiktavo dabartį, ne tariami praeities veiksmai, bet realūs, ne tariamą dabartį, bet realią. Tad svarstyti tariama nuosaka praeitį nebėra prasmės, tuo labiau, kad kiekvieno svarstymai tariamąją nuosaka praeityje gali labai įvairuoti. Bet svarstymai dabartinės padėties ir tokie svarstymai, kurie numatytų realius žingsnius tam, kad jie klotų rytdienos pamatus, yra ne tik sveikintini, bet ir būtini...
Kiek pajuntame Tėvo pasireiškimą savo viduje, kiek pasitikime Juo, tiek matome ir Jo Gėrio, ir tiek imame suvokti, kad ir tai, kas atrodė anksčiau blogis, mums padėjo ugtelėti, nes suteikė unikalų pažinimo patyrimą.
Po kurio laiko mes pamatysime, kad egzistuoja vien tik GĖRIS. Blogio, pamatysime, kad iš viso nėra. Yra tik Dievo nesubrendusių vaikų veiksmai, kurie prasilenkdami su Tėvo valia ir sukelia konfrontacija su Jo Meilės ir Gėrio skleidžiamais virpesiais. Bet tai yra ne dėl to, kad egzistuoja blogis, bet, kad tie vaikai yra dar NESUBRENDĘ, arba ATSISAKĘ, SĄMONINGAI, SUBRĘSTI, kad pajustų tuos siunčiamus Tėvo virpesius,, ir DĖL TO elgiasi MEIŠMINTINGAI. Bet visa tai tik laiko klausimas. Palaipsniui vis daugiau ir daugiau ims justi Tėvo meilę ir gėrį savo viduje ir tuos pačius virpesius ims skleisti ir kitiems. Visiems. Be jokio išskaičiavimo sau.
Algimantas
2005-09-30 14:20:37
Butent kalbant, kad netikrus pranasus pazinsi is ju darbo vaisiu ir ne tik apie pranasus, reikia tureti didziule, gilia dvasine izvalga. Ar ja turiu? To saves reiktu paklausti saves kiekvienam pries vertinant situacija. Galbut tas "netikras pranasas" ir yra tikrasis mokytojas. Galbut tas, kurio veiksmus, o daznai ir pati asmeni smerki ar niekini, yra amzinojo gyvenimo vedlys.
Situacijos aplinkybiu pakartoti neimanoma, bet panasios situacijos kartojasi nuolat. Tam manau ir sita tema iskelet. O jei nera reikalo samprotaut, tai ir tema nereikalinga.
Kita vertus Jus teisus, kad samprotaut neverta, kai ta situacija niekaip neliecia musu. Kuomet konkreti situacija prispaudzia, apsisprendimas ateina zaibiskai ir samprotauk pries tai nesamprotaves; tikejimas yra arba jo nera.
.
Tarp kitko, teiginys, kad kazko niekada nebus daznai buna tik didziulis ispustas noras, bet jis kurybiskai labai silpnas, jei pasamoneje kirba zirnelis abejones ar baimes. Tas zirnelis, kur kas stipresnis kurybiskai.(Taikau siuos zodzius jusu zodziams, bet ne jums Algimantai ar kam nors asmeniskai. Tik patys sau galite atsakyti, yra tas zirnelis ar ne.).
Kita vertus tas kazkas gali atsitikti nebutinai Zemej. Ar tai galima numatyti?
Arnoldas
2005-09-29 15:33:27
Mielas Arnoldai, gėris ar meilė IŠ TĖVO yra VISUMINĖ. Ir mes turime jausti VISUMINĘ MEILĘ. IR GĖRĮ VISUMINĮ.
Jeigu žemiškasis tėvas ar motina savo vaikui nepataikauja, bet jį UGDO, tai tam vaikui, o ir šalia esančiam kokiam nors nesupratingam suaugusiam, matančiam tik vieną tą epizodą, gali atrodyti, kad tėvas ar motina savo vaikui nerodo meilės...
Tėvas pareikšdamas savo meilę VISIEMS MUMS padovanoja savo dalelę, Minties Derintoją,KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ, NEIŠSKIRDAMAS NIEKO. NET IR TŲ, KURIŲ VEIKSMAI YRA PRIEŠINGI JO VALIAI... Jis mums, VISIEMS, suteikia tobulą ir nuostabų vedlį į Jo VISUMINĮ gėrį. Bet mūsų ribotas gėrio supratimas ir mažas pasitikėjimas Tėvu neleidžia matyti VISUMINIO GĖRIO. Ir dėl to, kada tik kas nors vyksta ne taip, kaip tikimės, tada iškart nustojame pastebėti GĖRĮ, O MATOME BLOGĮ.
Jeigu vyksta potvynis ar žemės drebėjimas - tai irgi GĖRIO PASIREIKŠIMAS, nes planetos pluta dar nenusistovėjusi, dar juda ir sukelia žemės drebėjimus. Tai reiškia, kad evoliucija nesustabdoma ir kiekvienas drebėjimas artina tą akimirką, kai žemės pluta nusistovės ir NEBEBUS JOKIŲ DREBĖJIMŲ. KAIP NEBEBUS IR POTVYNIŲ, AUDRŲ. Bet ir tada gyvens žmonija. Bet jis nebus patyrusi to, ką patiria mūsų kartos. Jų gyvenimas bus ramesnis ir subtilesnis, bet sprendimų priėmimo požiūriu, bus...nuobodesnis. O dabar žmonija patiria daug nuostolių dėl drebėjimų ir potvynių, nes ji sulaužė vieną paprastą principą - neatsiskirti nuo Kūrėjo ir Jo besivystančios kūrinijos. Šitas atsikyrimas nebeleidžia žmogui matyti KŪRĖJO PLANO PAISREIŠKIMO URANTIJOJE IR KITOSE PLANETOSE. Dėl to žmogus tampa pats pseudokūrėju, naikindamas gamtos pusiausvyrą, be atodairio pumpuodaams naftą ir dujas, apsigyvendamas tose vietose, kur dar, kol kas, neturėtų apsigyventi kad nenukentėtų nuo drebėjimų ir potvynių...
Tad mes turime žvelgti į GĖRĮ kaip VISUMĄ,o ne ATSKIRĄ, IR DAR MATERIALŲ, EPIZODĄ KIENO NORS GYVENIME...
Tokių kaip Hitleris nebebus niekada...
Mums nėra tikslo samprotauti, "Kas būtų buvę, jeigu nebūtų buvę taip," nes tos situacijos pakartoti neįmanoma... O žudymai yra barbariškos visuomenės nesutarimo sprendimų metodas, nesvarbu, ar tai būtų karai tarp valstybių, ar buitiniai konfliktai...
Algimantas
2005-09-29 12:36:55
Pranasas, kuri as miniu - Samuelis (97 dokumentas 1 skyrius), ten neminima, kad jis buvo netikras pranasas, o ir padare jis labai daug.
Kur as lenkiu uzduodamas tokius klausimus?
Labai painus ir persipynes tarpusavio santykiuose yra priezasties-pasekmes mechanizmas. Is mano patirties yra taip, patikejus man nepatinkancia situacija ispresti Dievo valiai, tuo paciu metu artimas man zmogus, nezinantis apie mano sprendima, atlieka veiksmus (kaip pats veliau sako: "pats nesuprantu kodel taip pasielgiau"), kurie sudauzo lyg tol buvusi materialu gyvenima i sukes. Tie veiksmai, is paziuros, visiskai prasilenkia su meile ar geriu. Matomai, kazkuriuo momentu sueina pasekmiu galai i viena situacija ir kazkas tampa "atpirkimo oziu". Kartais viena beda uzkerta kelia didesnei bedai, nors to daugeliu atveju nepajegiam suprasti. Tas pats ir Hitlerio atveju, nezinia kokios dar didesnes bedos butume sulauke.
.
Patarimas, jei pilnai suvokiate, kad daiktas vogtas - nepirkite. Kodel? Todel, kad skatinate zmogu pasielgti taip dar karta. Taip pat susiejate savo priezasties-pasekmes cikla su to zmogaus priezasties-pasekmes ciklu, nebent tai suvokdami trokstate tai patirti.
Arnoldas
2005-09-28 19:29:12
Mielas Arnoldai, labai nuostabiai į tavuosius klausimus atsakė Violeta. Tik įsigilink į šiuos atsakymus. Ne šiaip perskaityk, bet paanilzuok kiekvieną teiginį...
Mes dar ir dabar gyvename laukinių metą. Jeigu dar vyksta karai tarp tautų ar religijų, jeigu prievarta gatvėje, psichologinis spaudimas darbe yra ne istorija, bet realybė, jeigu moteris vyro žeminama net ir mintyse, tai rodo tik laukiniškumą.
Pranašas niekada nekapos karaliaus, nes pranašas tiki, ką skelbia. Nebuvo NĖ VIENO PER VISĄ ŽMONIJĄ PRANAŠO, KURIS SKELBTŲ VIENA, O ELGTŲSI PRIEŠINGAI. Tai buvo apsišaukėlis. VISI PRANAŠAI VYKDĖ IR VYKDO IR VYKDYS DIEVO UŽDUOTĮ. Jėzus aiškino apaštalams, jog "netikrus pranašus pažinsite iš jų darbo vaisių."
Gėris yra vienas ir tas pats, niekada nesikeičiantis - tai MYLINTIS DIEVAS. Bet keičiasi mūsų samprata apie gėrį mums augant ir bręstant. Vaikas neturi blogio savybių. Jas suformuoja tėvai, patys nebūdami tikri, kas gi yra tas gėris, nes jį supranta tik kaip tai, kas gerai JŲ šeimai, na dar kartai JŲ tautai.
Prieš apkabindamas blogį, ar net nuodėmę, žmogus nebūna nei blogas, nei nuodėmingas. Tokiu jis tampa tik nusisukdamas nuo GĖRIO ŠALTINIO - TĖVO MEILĖS, VIENODAI PASKLEISTOS VISAI KŪRINIJAI IR JOS KIEKVIENAM NARIUI.
Kadangi žmonės yra skirtingo intelektualaus ir dvasinio išsivystymo lygio, tai nereikia mėginti prisitaikyti prie visų, nes vis vien bus tokių, kurie suras prie ko kabinėtis. Dėl to vienintelis kelias yra ATRASTI DIEVĄ SAVO VIDUJE IR ATSIDUOTI JO DVASIOS VEDIMUI IŠ VIDAUS. Ir tuomet gims pasitikėjimas Dievu ir Jo vedimui. Ir tada kiekvienas ims justi, kokią meilę Tėvas yra patalpinęs į kiekvieno vidų. Ir tuomet šitoji dvasia leis pajusti vis daugiau ir daugiau gėrio. Ir ji ims keisti tavo požiūrį, išplės jį nepalyginamai plačiau ir giliau. Ir tuomet imsi į gėrį žvelgti laisvai kvėpuodamas pilkna krūtine - kaip gera daryti gėra VISIEMS IR KIEKVIENAM. Bet neapsigauk, dėl to pačio skirtingo intelektualaus ir dvasinio išsivystymo, tave ims dar aršiau pulti tie, kurie tavo minčių nepajėgs suvokti. O tuo labiau darbų. Bet tu esi atsakingas tik už savo valios suliejimą su Tėvo valia. Ir tavoji motyvacija bus dieviška. Žiūrėk, kiek žmonių keikia Dievą, o Jis vis tiek juos myli vienodai, kaip ir tuos, kurie jam kuo nuoširdžiausiai tarnauja. Juk ne veltui Tėvas mums, KIEKVIENAM, NURODĖ "BŪKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ." Tai ne šiaip sau frazė. Tai ne tuščia frazė. Tai mums suteiktas leidimas siekti TOBULUMO. O gėris ir yra TOBULUMO PASIREIŠKIMAS KASDIENYBĖJE.
Ir Tėvo valios vykdymas yra INDIVIDUALUS KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ. Dėl to jos ir neverta apibrėžti. Bet patikrinti, ar tas veiksmas buvo Tėvo valios vykdymas ar ne yra įmanoma. Po tokio atlikto veiksmo pajunti vidinę šilumą, palaimą, ir ramybę, nors tave gali ir keikti už tą patį veiksmą kiti, kurie nėra atradę Tėvo dvasios savyje...
Gėris visada yra priešingas blogiui. Gėris visada ugdo, blogis - smugdo.
Algimantas
2005-09-28 14:42:48
Žmogui, neatvėrusiam savo širdies Dievui, gėrio samprata gali būti tokia, kurią suformulavo to laikmečio visuomeninės institucijos. Bažnyčia taip pat pateikia mums moralaus elgesio gaires tokias kaip: nežudyk, nevok, nesakyk netiesos ir t. t. Bet žmogui, suradusiam Dievą savo viduje ir gimusiam dvasiniam gyvenimui, gėrio samprata nušvinta įvairiausiom spalvom, nes gėris nėra įrėmintas į vieną vienintelę sąvoką. Gėris pastoviai kinta, juda į priekį, plečiasi į visas puses, o kinta todėl, kad dieviškos išminties dėka keičiasi, širdį atvėrusiojo, supratimas ir atsiradęs troškimas dar geriau pažinti Dievą Tėvą , tapti net ir tokiu tobulu koks tobulas Jis yra, patirti Jo begalinę meilę, atrasti tiesą, pajausti tarpusavio asmeninio ryšio grožį. Taigi, tiesa, gėris ir grožis – neišskaidoma visuma. Gėris tai yra mylėti savo artimą, kaip patį save, bet geriau ir stipriau- mylėti savo artimą net ir taip kaip Dievas myli mus, būti gailestingais, nesielgti su savo broliais ir s
eserimis taip kaip nenorime, kad elgtųsi su mumis.
Viena Vilniaus grupės narė, kuri retai ateidavo, kartą išsakė savo nuomonę, kad Liuciferis, Kaligastija ir Daligastija yra blogio trejybė. Tas kas skaitė apie Liuciferio maištą, o kas neskaitė,tepaskaito, supras, kad tai-klaidinga nuomonė, nes mylintis Tėvas, pabrėžiu, mylintis,negali sukurti blogio savo tvariniams. Blogis tai yra tik žodis, kurį, manau, sugalvojo patys mirtingieji, kad atskirtų vienokio ir kitokio pobūdžio elgesį. Bet potecialus ( galimas, galintis pasireikšti ) blogis yra. Na, kad ir mūsų, visų mirtingųjų, gyvulinė kilmė, kuri pasireiškia agresija, o kas kyla iš agresijos, visi puikiai žinom, leidžia pasireikšti potencialiam bogiui. Taigi, blogis yra visiškai priešingas gėriui ir jis yra reikalingas tik tam, kad žmogus turėtų pasirinkimo laisvę. Ir tas žmogus, kuris savo laisvą valią, kurią jam padovanojo Dievas Tėvas, panaudojo tam, kad pasirinktų gėrį, išsilaisvinęs iš tamsos, pykčio, neapykantos, pavydo gniaužtų, pradeda tolti nuo blogio, norėdamas daryti tik gera aplinkiniams su meile, gailestingumu ir supratimu.
Ir baigiant: Prie manęs priėjo jaunuolis ir pasiūlė nusipirkti labai pigiai mobilų telefoną. Suprantu, daikčiukas- pigus, nes gali būti vogtas, bet man taip reikia jo ir, svarbiausia, taip pigu. Kaip reikėtų pasielgti?
Gyveno vaikinas ir mergina kartu, bet nesusituokę. Sužinojo apie tai pastorius ir išvarė juos iš tos bendruomenės. Gerai padarė. Ar ne?
Violeta
2005-09-28 10:11:39
Neprisimenu apie kuri pranasa rase Urantijos knygoje, kad viena diena jis skelbe dievo tiesa, o kita diena kapojo i gabalus jam nepatikusi karaliu. To meto negalima butu pavadinti "laukiniai".
Ar tai, kad skiriasi mums suvokiamo "gerio ir blogio" mastas turi itakos? Ir tai, kad zmogus jauciasi skleidzias tiesa ir geri, nors kitiems atrodo, kad jis daro blogai ir neatitinka ju supratimo apie Dievo valia, kokia tai itaka turi to zmogaus ir mananciu priesingai egzistencijoje?
Arnoldas
2005-09-27 22:23:12
Rasės nėra lygios savo potencialu bei aktualiu išsivystymu. Pačios galingiausios rasės - raudonoji, mėlynoji, oranžinė - yra seniai sunaikintos. Tas atsitiko dėl Liuciferio maišto, kuris sujaukė visą dvasinį vystymąsi. Tad dabar būdami menkesni palikuonys niekaip negalime suprasti, kad Tėvo padovanotos valios negalime primesti kitam, o taip pat ir kito valios, jeigu ji neįsiterpia į dar kito valią prievarta, negalime irgi pažeisti. Nesvarbu, ar toji laisva valia būtų asmeninė ar kolektyvinė - nacijos. Ir Hitleris neturėjo didesnės teisės už Dievą Tėvą, kuris NIEKADA nepažeidžia laisvos valios principo. Tad ir Hitleris galėjo tik ARGUMENTAIS dėstyti savo požiūrį į kitas nacijas, bet nesigriebti kitų atžvilgiu PRIEVARTOS. Šitokį kelią gali pasirinkti tik LAUKINIS ŽMOGUS, KAI DAR NESUVOKIA GĖRIO IR BLOGIO SAMPRATOS.
Dėl to ir evoliucija numato karų galimybę tik LAUKINIO ŽMOGAUS ETAPE, BET NE VĖLIAU, SU SĄLYGA, JEIGU PLANETA EVOLIUCIŠKAI VYSTĖSI NEPATIRDAMI MAIŠTO IR DĖL TO ĮVESTO KARANTINO-IZOLIACIJOS, NUTRAUKUS RYŠIO GRANDINES SU AUKŠTESNIAIS DVASINIAIS VADOVAIS.
Tai, kad Urantijoje tebevyksta karai, tiktasi liudija, kad evoliuciniu dvasinio vystymosi požiūriu, mes tebesame LAUKINIO ŽMOGAUS STADIJOJE.
Urantijos Knyga ir dėl to buvo sumanyta dvasinių asmenybių, kad padėtų dabartiniams žmonėms kiek įmanoma greičiau išsirūtulioti iš šitos barbariškops pakopos, atvėrus širdį-sielą Dievui ir Jį atradus savo viduje. Štai tik šitas yra vienintelis kelias įveikti karus, priešpriešą, korupciją, nusikalstamumą, ir bet kokį kitą pasireikšiantį blogį, kuris lėtina evoliucijos procesą bet kokioje planetoje. Mūsų planeta nėra išimtis...
O Tėvas, būdamas Ramybės ir Meilės, Gailestingumi ir Tiesos Šaltinis yra MYLINITS TĖVAS. Ir kada JO kūrinijos dalis vystosi nutoldama nuo Jo paties sumanyto tobulinimo plano patiria NUOSKAUDĄ ne dėl SAVĘS, bet dėl SAVO TVARINIŲ KANČIOS, KAD JIE KENČIA IR NET KENTĖDAMI NENORI IŠ TOS KANČIOS IŠSIVADUOTI PER JO MEILĘ.
Savaime suprantama, kad JO SKAUSMAS NE TOKS, KAIP ŽMOGAUS, nes Jis yra Ramybės ir Skausmo nuraminimo ŠALTINIS.
Juk ir žemiškasis tėvas jaučia skausmą, jeigu yra mylintis tėvas, kai jo vaikas kenčia, bet nenori pasinaudoti tėvo ištiesta pagalbos ranka, nes yra perdaug neišmintingas.
Tačiau kaip skausmą patiria Tėvas? JIS patiria skausmą per tvarinių skausmo PATYRIMĄ. Tvarinių patyrimas - tai ir JO PATYRIMAS. Bet turėk kantrybės, ir galėsi šitą patį klausimą užduoti Tėvui - mano ir visų mylimas Tėve, kaip Tu kenti skausmą ir kaip lieki Ramybės ir Meilės Šaltinis visiems, ir TIEMS, KURIE TAVE SKAUDINA, NUO TAVĘS NUSIGRĘŽADAMI IR SUKELDAMI MAIŠTĄ PRIEŠ TAVE IR TAVO MEILĘ - kada stovėsi JO akivaizdoje, PAKILĘS Į ROJŲ PO MILIJARDUS METŲ, URANTIJOS LAIKU VERTINANT LAIKĄ, TRUKUSIŲ MOKYMŲ IR TARNAVIMO...
Algimantas
2005-09-27 13:01:48
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.