Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

MIRTIES REIŠKINYS

Skaitant UK knygos 112 dokumento temą Nr.3 MIRTIES REIŠKINYS,man iškilo klausymas apie dvasine mirtį.
"Kada mirtingasis žmogus yra galutinai atstūmęs išlikimą,kada,Derintojo ir išliekančiojo serafimo bendra nuomone,jis buvo paskelbtas dvasiškai nemokiu,morontiškai bankrutavusiu,kada toks suderintas pranešimas yra užregistruotas Uversoje,ir po to,kada Cenzoriai ir jų atspindintys pagalbininkai šiuos faktus būna patvirtinę,tada Orvontono valdovai tikrai duoda įsakymą,jog viduje gyvenantis Pagalbininkas būtų nedelsiant išlaisvintas.Bet šitas Derintojo paleidimas neturi jokios įtakos toms pareigoms,kurias vykdo asmeninis arba grupinis serafimas,susijęs su tuo individu,kurį apleido Derintojas.Šitokia mirties rūšis savo reikšme yra galutinė,nežiūrint to,jog fizinio ir protinio mechanizmų gyvosios energijos savo žemiškają veiklą tęsia toliau.Kosminiu požiūriu tas mirtingasis jau yra miręs;tebesitęsianti gyvybė tiktai pažymi kosminių energijų materialaus impulso uždelsimą."


IRENA
2008-01-04 22:09:09

Komentarai

Būna situacijų, kuriose 2+2=3.9999999999999

Nejonas
2008-01-08 22:08:48



O jus, Jonai, sutinkat, kad 2+2=4? :)
Ar ir cia reikia ilgai ir inirtingai aiskintis??? :)))

Vita
2008-01-08 21:10:46



Algimantas, kaip ir kiekvienas iš mūsų yra kelyje. Ir jis dar supras, kad Tėvas yra begalinė meilė ir kiekvieną iš mūsų jis myli vienodai, net ir tą kurį mes pasmerkiame ir „sunaikiname“. Begalinė meilė ir yra begalinė – visi bus surasti, suprasti ir parvesti pas Tėvą. Kaip ta viena avelė nuklydusi nuo bandos.
Ar šėtonas ir Co buvo mylimi labiau, kad (pagal UK) jiems buvo padaryta tokia didžiulė išimtis lyginant su numatyta bausme (pagal UK) nuklydusiam žmogui?


svelnus juokas
2008-01-08 10:25:24



Negi manai, kad Algimantas dabar galėtų kaip nors pakeisti savo mokymą, kad priartėtų prie sveikos logikos? Aš manau, kad nei norėtų, nei galėtų. Nors gal ir galėtų. Tik kad prasmės nelabai būtų - savo auditoriją jis jau turi, ji jam ištikima, suvirškina viską, ką jis pateikia. O be to, paties didingumas neleis atsisakyti to, ką tiek metų vaizdavosi perpratęs.

Jonui
2008-01-06 20:27:32



Sunkus ir pavojingas fantastinių romanų vertėjų darbas. Neretai ir stogo perdanga nuvažiuoja, su kuo Algiuką ir sveikinam. Tik jis pats to jau niekada nesugebės įvertinti, nes pasaulio suvokimo taškas įsitvirtino jam mums neįprastoje vietoje ir mums jo pasaulio matymo ko gero nesuprast. O ar reikia? Joneli, ar reikia tau su juo beprasmiškai ginčytis? Kai kada pasaulio keistenybės yra juokingos, nors ir tikros. Tad verčiau iš jų skaniai pasijuokti, nei bandyti joms ką nors įrodyti.

Psia
2008-01-06 19:32:21



Algi, tavo mokymo mašina nevažiuoja. Kaip kažkas seniai sakė, todėl kad be kita ko jos ratai keturkampiai. Ir kai tau parodo, kad ratai keturkampiai, tu ilgai ilgai aiškini, koks fainas jos dizainas ir koks mielas ar dogmatiškas ar aklas yra tas, kuris tau duoda pastabas.

Jonas
2008-01-06 16:41:39



Matai, Algi, aš nesiruošiu sutikti su visom aprašytom sąlygom (nepriklausomai nuo to, kaip įmantriai jos būtų paaiškintos), dėl esminių principų pažeidimo - būtent besąlyginės meilės ir laisvos valios principų pažeidimo. Ir dar dėl paties žmogaus statuso - žmogaus kaip būtybės statusas nustatomas ne paties žmogaus moraliniais sprendimais, pilnametystėmis, proto savybėmis ar apsisprendimais. Jei Dievas myli besąlygiškai ir yra ištikimas iki galo, negali būti jokios kalbos apie kažkokias diskriminacijas šiais pagrindais. Dėl laisvos valios - niekaip nesutiksiu, kad kol žmogus gyvas ir turi NEATIMTĄ laisvą valią, kažkoks jo sprendimas iš anksto gali būti predestinuojamas kaip galutinis. Taip spręsdamas tu automatiškai užkerti kelią žmogaus laisvos valios ir Dievo veikimui. O paskutiniam komentare tu vartojai net visai ne tą kontekstą.

Jonas
2008-01-06 17:11:09



Algi, tu tik pasižiūrėk, kokius vėjus ir prieštaravimus rašinėji. Visų pirma, žinodamas, kad Dievas myli visus bsąlygiškai, iš pat pradžių klysti, įsipainiodamas į visokias absurdiškas papildomas sąlygas: pirmasis moralinis sprendimas (kurie reikalauja vertinimo kriterijų ir sukuria slidžią ribą tarp moralinio/nemoralinio sprendimo), pilnametystė (kaip ne gimtadieniais išmatuoti pilnametystę?), sveikas protas (o tavo paties protas ar sveikas ir kaip tai išmatuoti, juk daugelis "aiškiariagių" yra viso labo šizofrenikai?), galutinis atmetimas (neišmatuojamas, nes laisva valia tebeegzistuoja), ir gal dar ko nepaminėjau. Žodžiu - vien keistos beprasmės sąlygos ir neapibrėžtumai. O beje sprendimai realizuojami kažkokių tai svetimų "valdovų". Kai tuo pačiu deklaruojamas atvirkštinis - besąlygiškumo principas. Tai ir sakau, kad visa ši teorija tik muilo burbulas. Puf!...

Jonas
2008-01-06 01:14:50



Mielas Jonai, tavo impulsyvus atsakymas tave dar kartą PASKANDINO savo paties PASIMETIME. Jeigu ESI NUOŠIRDUS, tai perskaityk mano prieš tai parašytą paaiškinimą, ir PAMĄSTYK TIES KIEKVIENU ŽODŽIU, KODĖL BŪTENT JIS TEN TOKS YRA. Ir jeigu tikrai nuoširdžiai panorėsi, tada pamatysi VISUS ATSAKYMUS Į TAVO KELIAMUS KLAUSIMUS.
O dabar pasistengsiu tau išplėti tavo paties sampratą į Tėvą ir kūriniją, kad nesipainiotum savo paties paspęstose žabangose, nors jas spendi MAN.
Moralinis pirmasis sprendimas Tėvui reikalingas, kad savo dvasią, Minties Derintoją, pasiųstų į vaikučio protą tam, kad tuomet pradeda veikti VIENU METU GARBINIMO IR IŠMINTIES Pagalbinė Proto Dvasia. Toks vaikučio PROTAS YRA JAU PARENGTAS DERINTOJO MOKYMAMS IR RYŠIUI SU JUO ATITINKAMU LYGIU.
KADANGI TU iš esmės IEŠKAI NE TIESOS, BET PRIEKABIŲ, KAIP TIKRAS NENUOŠIRDUS IR SAVE IŠAUKŠINANTIS IR GYVĄ TĖVĄ PAŽEMINANTIS FARIZIEJUS, IR NUOLAT LIEŽUVIU KARTOJANTIS KAŽKOKIO DOGMATINIO DIEVO vardą, tai tau aš negaliu išaiškinti net ir to, kas yra AKIVAIZDU, ir ką kiti NUOŠIRDŪS mano sielos broliai AKIVAIZDŽIAI MATO IR SUPRANTA, nes tu esi dar AKLAS ir KURČIAS.
Būtent nuo tokių PRIEKABIAUTOJŲ, kaip TU, Jėzus stengėsi APSAUGOTI savo apaštalus, kada jis pradėjo minias mokyti PARABOLĖMIS, ir dažnai jas užbaigdavo tardamas: "KAS TURI AUSIS IR KLAUSOSI, TEIŠGIRSTA." Tie, kurie siekė Jėzų sunaikinti, išgirsti jo mokymo dvasinėmis ausimis negalėjo niekaip, nes jos buvo užkimštos. KAIP IR TAVO.
Tačiau tiems, kurie siekia NUOŠIRDŽIAI TĖVO ATRADIMO SAVYJE ir nori MANOJO PAAIŠKINIMO, BŪTENT JIEMS aš dabar paaiškinsiu ir atsakydamas į TAVO, MIELAS JONAI, PASIMETĘS MANO SIELOS BROLI, NEIEŠKANTIS, IR NET NENORINTIS IEŠKOTI, GYVOJO TĖVO SAVYJE.
Tėvui reikalingas toks vaiko sprendimas, kurį ŽMOGUS pavadina MORALINIU sprendimu, nes kaip gi kitaip tarpusavyje žmonės susikalbės be tam tikrų sutartų žodžių, nusakančių MEILĖS, GĖRIO, GROŽIO, GAILESTINGUMO, TARNAVIMO poelgį, kad jie galėtų ORIENTUOTIS, TAI, KOKIA GI KRYPTIMI ŽVELGTI Į TĖVĄ, KOKIAIS DARBAIS JAM TARNAUTI. Tačiau pačiam Tėvui reikalingas ne to pirmojo moralaus veiksmo PAVADINIMAS, bet tokio vaikučio ATVERTA KITAM ŠIRDIS, NES TIK TADA TO VAIKUČIO PROTAS IMA SPINDULIUOTI ATITINKAMO DAŽNIO VIRPESIUS, KURIE YRA TINKAMI TAM, KAD SAVO VEIKLĄ JO PROTE PRADĖTŲ JAU TĖVO DVASIA, MINTIES DERINTOJAS. Iki tol vaikutį vedė Penkios Pagalbinės Proto dvasios - Intuicijos, Supratimo, Drąsos, Žinių, ir Patarimo, o tada pradėjus veikti dar dviems - Garbinimo ir Išminties Pagalbinėms Proto Dvasioms vaikučio protas yra JAU PASIRENGĘS DERINTOJO PRIĖMIMUI VEDIMUI IŠ VIDAUS. Pasirengęs savo VIRPESIAIS, KURIŲ NEGALIMA FALSIFIKUOTI. IR TAI ĮVYKSTA APIE ŠEŠTUS METUS, VIENAM ANKSČIAU, KITAM VĖLIAU.
Tai priklauso nuo tėvų auklėjimo. Kuo daugiau berniukų žais kompiuterinius žaidimus, prikimštus prievartos ir žudymų, o mergaitės vargs su barbėmis, o ne girdės iš savo tėvų meilės žodžius apie Tėvą ir mokymus apie Jį, ir nepalaikys bendros KOMUNIJOS SU TĖVU, tuo vėliau vaikas pasieks tokį lygį, kada jo protas pasieks tokius virpesius, kad jis priimtų Minties Derintoją.
Ir tai turės įtakos net ir GALUTINIAM APSISPRENDIMUI JAU SUAUGUSIO ASMENS GYVENIME.
Pilnametystę nereikia niekaip matuoti. Tai yra žmogaus protinė ir fizinė branda. Kodėl Lietuvoje yra laikoma, kad pilnametis yra nuo aštuoniolikos metų, o ne nuo septyniolikos, ne nuo devyniolikos metų. Juk kiekviena valstybė net ir Urantijoje gali turėti SAVO pilnametystės sampratą. KAIP GI JUOS IŠMATUOJA valstybė, kada tokia samprata egzistuoja net ir tavo gyvenime, mielas Jonai? Šitoji samprata yra PAGRĮSTA ATITINKAMAIS SUAUGUSIO ŽMOGAUS SPRENDIMAIS IR VEIKSMAIS. Dėl to pilnametystė - tai žmogaus atitinkamas PROTO IR KŪNO IŠSIVYSTYMAS, KADA ŽMOGUS JAU PAJĖGUS ATSAKYTI UŽ SAVO PRIIMAMUS SPRENDIMUS.
Ir tai nustatoma ne liniuotės ar metro pagalba, bet žmogaus VYSTYMOSI NUOLATINIU STEBĖJIMU VISOJE URANTIJOJE dėka. IR TIK DĖL TO DVASINIŲ ASMENYBIŲ POŽIŪRIU PILNAMETYSTĖ URANTIJOJE LAIKOMA, JOG PASIEKĖ SAVO RIBĄ sulaukus MAŽDAUG 21-RIŲ METŲ amžiaus. Tai daroma MŪSŲ NAUDAI, MUMS SUTEIKIAMA dar keleri metai, kaip ATSARGA, KAD MES GALĖTUME BRĘSTI ir iš mūsų dar nereikalautų tokios atsakomybės, kaip iš pilnamečio, KAI VALSTYBĖ JAU NUO AŠTUONIOLIKOS METŲ LAIKO TAVE PILNAMEČIU IR PAREIKALAUJA VISOS ATSAKOMYBĖS UŽ VISUS ASMENINIUS VEIKSMUS.
Proto sveikumą matuoja ne MEDIKAI, bet Garbinimo ir Išminties Pagalbinių Proto Dvasių veikla. Jeigu jos SAVOSIOS VEIKLOS pradėti negali, tuomet Minties Derintojas irgi negali tame prote apsigyventi. Tai neturi nieko bendro su šizofrenija, kurios priepuoliai ir atsiranda, kada žmogus neturi GYVO RYŠIO SU TĖVU. Tačiau tokio žmogaus protas tarp tokių priepuolių gali veikti normaliai ir Minties Derintojas jame bus VISĄ LAIKĄ. Ir jeigu tik psichiatrai žinotų, kad būtent GYVAS RYŠYS SU TĖVU PAŠALINA NET IR ŠIZOFRENIJOS PRIEPUOLIUS, TUOMET JIE IR PATYS SIEKTŲ RYŠIO SU TĖVU, O TADA ŠITO MOKYTŲ IR SAVO LIGONIUS, O NE DAR LABIAU JUOS STUMTŲ Į PRARAJĄ SLOPINDAMI SMEGENŲ VEIKLĄ CHEMINIAIS VAISTAIS, KURIE NEGYDO NIEKO IŠ VISO, TIK SLOPINA SMEGENŲ IMPULSUS IR SKAUSMO RECEPTORIUS IR IŠ TIKRŲJŲ GALI PADARYTI TAIP, KAD PROTAS BUS TIKRAI PRARASTAS. Ir tada Minties Derintojas TAIP PAT PALIKS TOKĮ SUŽALOTĄ MIRTINGOJO PROTĄ.
Tuo tarpu GALUTINIS Tėvo atstūmimas ir YRA GALUTINIS. Kadangi Tėvas viską žino nuo pabaigos, tai Jis žino, kad tas žmogus SAVO LAISVOS VALIOS, GAUTOS IŠ TĖVO, NEPANAUDOS, KAD SAVO SPRENDIMĄ PAKEISTŲ.
Kada aš jums rašau, tai KIEKVIENĄ ŽODĮ VARTOJU TIKSLINGAI, O NE DĖL PAGRAŽINIMO. Dėl to ir parašydamas žodį GALUTINĮ greta žodžio SPRENDIMAS, ir turiu omeny, kad kitokio sprendimo NEBEBUS.
Tėvo evoliucinio gyvybės vystymo plane NĖRA NĖ VIENOS SĄLYGOS BEPRASMĖS. Jis viską numato TOBULAI. Ir tam, kad tas TOBULUMAS BŪTŲ PASIEKTAS, PATS TĖVAS suteikia visas priemones. Ir kas tik šito Tėvo nurodymo - BUKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ - ne šiaip siekia, bet siekia NUOŠIRDŽIAI IR IŠ MEILĖS TĖVUI, ATRASTAM SAVYJE, o dar labiau, kada toks mirtingasis GIMSTA IŠ DVASIOS, tokiam mirtingajam TADA DINGSTA VISOS, anot TAVĘS MYLIMAS SIELOS BROLI JONAI, "vien keistos, beprasmės sąlygos ir apibrėžtumai." Tada, tik tada, mirtingasis kaip tik ir suvokia PRASMĘ NE TIK IKI TOL NESUVOKTO SAVOJO GYVENIMO, BET IR TĖVO EVOLIUCINIO PLANO IR TIKSLINGUMĄ, IR TOBULUMĄ - TOBULINTI KŪRINIJĄ IŠ MEILĖS VISIEMS IR KIEKVIENAM, IR TADA IR MIRTINGASIS PRADEDA PRASMINGAI GYVENTI KIEKVIENĄ SAVO DIENĄ IR PRISIDĖTI PRIE TĖVO EVOLIUCINIO VISOS KŪRINIJOS TOBULINIMO PLANO ĮGYVENDINIMO, EIDAMAS TUO KELIU, KURĮ TĖVAS JAM IR YRA NUMATĘS.
Ir visa tai mirtingasis daro IŠ MEILĖS LAISVA VALIA, SU UŽSIDEGIMU, ENERGINGAI, BE BAIMĖS, JAUSDAMAS TĖVO VEDIMĄ IŠ VIDAUS IR PATIRDAMAS PATĮ TĖVĄ PER GYVĄ RYŠĮ SU JUO.
O tie, kurie galutinai apsisprendžia Tėvo evoliuciniame plane nedalyvauti, tai sprendimą dėl jų NEPAŽADINIMO priima MŪSŲ SUPERVISATOS, arba PAUKŠČIŲ TAKO GALAKTIKOS vadovai, TRYS DIENŲ SENIEJI, nes tik jie turi teisę priimti sprendimą dėl SIELOS prikėlimo ar neprikėlimo.
Ir tas GALUTINIS MIRTINGŲJŲ apsisprendimas, neiti Tėvo keliu, ir priimtas LAISVA VALIA, NEPAISANT TĖVO VISŲ JIEMS SUTEIKTŲ VIENODŲ PRIEMONIŲ, NIEKUO JŲ NENUSKRIAUDŽIANT IR NEATSTUMIANT, Dienų Senųjų teismo yra PATENKINAMAS, NES TOKS BUVO PAČIŲ MIRTINGŲ PASIRINKIMAS.
Laisva valia yra svarbiausias dalykas priimant bet kokį sprendimą.
Ir jeigu tik mirtingieji PATYS GALUTINAI PASIRENKA SAVOSIOS TAPATYBĖS SUNAIKINIMĄ, TAI JŲ LAISVOS VALIOS IŠREIKŠTAS SPRENDIMAS YRA PATENKINAMAS.
Amžinybės kelias yra TĖVO kelias. Dėl to, kas Tėvą atsumia, trečiojo kelio pasirinti jokios galimybės NETURI. Kito kelio nėra. Yra tik TĖVO TIKROVĖ IR JOJE TĖVO KŪRINIJA. VISA KITA YRA ILIUZIJA IR LAIKINA.
Ir kas tik nori iš laikinumo preiti į amžinybę, turi ĮTIKĖTI Į TĖVĄ, ATRASTI JĮ SAVYJE, IR ATLYGIS YRA AUTOMATINIS - PRISIKĖLIMAS.
Jėzus priekaištavo savo apaštalams, kada jie pradėjo skelbti jo PRISIKĖLIMĄ. JIS JIEMS NURODĖ SKELBTI EVANGELIJĄ, GERĄJĄ NAUJIENĄ - DIEVO TĖVYSTĘ, ŽMONIŲ BROLYSTĘ, O DABAR AŠ JUMS DAR IŠPLĖČIAU JĖZAUS EVANGELIJĄ IKI VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĖS. Štai kuo reikia įtikėti, kad Tėvas yra VIENAS VISAI KŪRINIJAI, reikia ATRASTI JĮ SAVYJE. O prisikėlimas yra už vidinį įtikėjimą, kuris sukelia taip pat atitinkamo dažnio energetinius virpesius žmogaus prote, kuriuos paskleidžia materialios smegenys.
O spręsti tenka kiekvienam ASMENIŠKAI IR LAISVA VALIA. Aš jums dabar suteikiu mokymą, kad tik jūs pasirinktumėte AMŽINYBĘ, easnčią TĖVO kelyje, ir jokiu būdu nesirinktumėte ILIUZINIO IR JUS SUNAIKINANČIO RITUALŲ IR DOGMŲ KELIO, KURIS NETURI NIEKO BENDRO SU TĖVU.
DIENŲ SENŲJŲ sprendimai nepažadinti mirtingojo, kuris GALUTINAI atstūmė TĖVĄ, neturi įtakos tokio žmogaus fiziniam kūnui, jis ir toliau gyvena tol, kol išeikvoja visą jam skirtą energiją. Tačiau, kada kūnas užbaigia visus energijos likučius, to kūno vidinis gyventojas, tas aš, nebepažadinamas sielos tapatybės pavidalu, o visi iki tol tokio žmogaus sukaupti patyrimai patenka kaip VISUMA į AUKŠČIAUSIOSIOS BŪTYBĖS PATIRTINĮ glėbį.
Aukščiausioji Būtybė, tai PATIRTINĖ DIEVYBĖ, KURI SAVO VEIKLOS DAR NEPRADĖJO, JI GALI UŽIMTI ROJAUS TREJYBĖS VIETĄ,KADA DIDŽIOJI VISATA PASIEKS GYVENIMO IR ŠVIESOS IŠSIVYSTYMO LYGĮ, O ROJAUS TREJYBĖS VEIKLA APIMS KETURIS IŠORINĖS ERDVĖS-KOSMOSO LYGIUS.
Ir Dienų Senieji neturi JOKIO POVEIKIO TĖVUI, SAVO DVASIĄ ATŠAUKIANČIAM IŠ MIRTINGOJO RPOTO, KURIS GALUTINAI APSISPRENDĖ TĖVĄ ATSTUMTI. Minties Derintojus kontroliuoja VIEN TIKTAI TĖVAS IR NIEKAS KITAS. Tėvo sprendimas dėl Minties Derintojų atšaukimo yra skirtas tik MINTIES DERINYTOJAMS IR JIS TUOJ PAT ĮVYKDOMAS. Tuo tarpu Dienų Senųjų sprendimas yra skirtas MIRTINGAJAM, ir jis nebenumato mirtingojo tolimesnio egzistavimo TAPATYBĖS PAVIDALU visoje kūrinijoje ir per visą amžinybę. Tai du skirtingi sprendimai - vienas, Derintojui, kitas, mirtingojo neišlikimui kaip sielos tapatybei.
Mano mylimieji, aš jus - VISUS - raginu BŪTI BUDRIEMS IR NEPASIDUOTI tokių, kaip jonai taškomiems purslams, kurių neskaidri plevelė gali ne tik aptraukti jūsų sielos akis ir užkimšti jūsų dvasines ausis ir tuo gali ne tik jus suklaidinti, bet ir pražudyti jūsų sielą, kada pasiduosite jų iliuziniams išvedžiojimams ir šituo patys nutolsite nuo Tėvo, esančio jūsų VIDUJE, ir nustosite TĖVO IEŠKOTI SAVYJE, O PUSLITE Į RITUALŲ IR DOGMŲ LIŪNĄ, KURIS IR PASKANDINA SIELAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile

Algimantas
2008-01-06 13:53:52



Mielieji, niekada neskubėkite su apibendrinimais, kaip tą NUOLAT daro Jonas, ir KAIP VISADA, tuo pačiu ir jus supainiodamas apie Tėvo veikimą ir JO MEILĘ mums visiems.
Tėvas žinodamas VISKĄ NUO PABAIGOS NEGALI NEPADOVANOTI SAVO FRAGMENTO, SAVO DVASIOS, MINTIES DERINTOJO, NET IR TIEMS, KURIE JĮ, jau būdami suaugę, ATSTUMS. Jo MEILĖ YRA VISIEMS VIENODA IR VISIEMS JIS SUTEIKIA VIENODAS GALIMYBES IR PRIEMONES, KAD TIK MIRTINGASIS JO NEATSTUMTŲ.
Jeigu Jis šitaip nesielgtų, tai būtų lygiai tas pats, kaip dalį saulės Jis uždengtų ir nešildytų tų, kurie Jį keikia ir nuo Jo nusigręžia.
TĖVAS VISUS MYLI VIENODAI IR VISIEMS SUTEIKIA VIENODAS GALIMYBES NĖ VIENO NEDISKRIMINUODAMAS, NĖ VIENO NEIŠSKIRDAMAS NEI TEIGIAMA PRASME, NEI NEIGIAMA PRASME.
Ir savo dvasią Tėvas suteikia VIENODOMIS SĄLYGOMIS VISIEMS, KADA TIK VAIKAS PRIIMA PIRMĄJĮ MORALINĮ SPRENDIMĄ, SAKYKIME, VAIKUTIS, NET IR SAVO BENDRAAMŽIO NUSKRIAUSTAS, JAM TARĖ: "SUSITAIKYKIM IR DRAUGAUKIM." Ir tai jau jo moralinis sprendimas. Tas vaikutis neturi būti laikomas, kaip žydai laikė RAUPSUOTUOSIUS, visuomenės atstumtaisiais. DĖL TO IR ŠITAS MAŽYLIS GAUNA TĖVO DVASIĄ, NORS JIS IR ATEITYJE, JAU SUAUGĘS, TĖVĄ ATSTUMS GALUTINAI.
VISĄ LAIKĄ TĖVAS IR ŠITĄ VAIKELĮ VIS TIEK PUOSELĖJA IR VEDA IŠ VIDAUS Į ŠVIESĄ LYGIAI TAIP TOBULAI, KAIP IR BŪSIMUOSIUS JAM ATSIDAVUSIUS VAIKUS.
Tėvas neturi atstumtųjų kastos, kaip ir išrinktųjų kastos. Visi Tėvui yra VIENODAI MYLIMI JO VAIKAI.
PATS ŽMOGAUS APSISPRENDIMAS GALUTINAI ATSTUMTI TĖVĄ VISADA TURI BŪTI PRIIMAMAS TIKTAI SUAUGUSIOJO ŽMOGAUS, NE NEPILNAMEČIO. Nepilnametis gali irgi mirti ar žūti nesulaukęs pilnametystės, ir iki savo mirties jis galėjo maištauti prieš Tėvą, keikti jį, veikiamas menkos šeimos, platesnės menkos aplinkos, tačiau jis vis tiek bus PRIKELTAS, ir jam bus toliau leidžiama žengti aukštesniu lygiu iki jis galutinai, sulaukęs IRGI pilnametystės, priims sprendimą, ar jis eina SU TĖVU ar PRIEŠ TĖVĄ.
Tėvas ne tik rūpinasi kiekvienu individu, padovanodamas jam net savo dvasią, Minties Derintoją, bet tuo pačiu Jis lygiai taip pat rūpinasi ir VISUMOS EVOLIUCIJA, KAIP NUMATO JO EVOLIUCINIO VYSTYMOSI PLANAS VISAI KŪRINIJAI. Ir padovanodamas Minties Derintoją net ir tam, kuris SUAUGĘS galutinai atstums Tėvą, jis net ir šitą patį mirtingąjį veikia per pasąmonę iš vidaus. Ir nepaisant to, kad šis žmogus Tėvą galutinai atstums, tačiau jeigu Tėvo dvasios poveikis jam nuo pat vaikystės nebūtų taikomas, tai Tėvo evoliucinis planas nebūtų net paties TĖVO laisva valia įgyvendinamas TOBULAI, nes Tėvas veikia tik TOBULAI, dėl to savąjį fragmentą pasiųsdamas VISIEMS VAIKAMS, NORMALAUS PROTO VAIKAMS, TĖVAS RŪPINASI SAVO EVOLIUCINO PLANO TOBULU ĮGYVENDINIMU. O jis numato, kad po to, kada SŪnus KŪrėjas užbaigia savo septintąjį savęs padovanojimą, kuris VISADA būna tik žmogiškuoju pavidalu, gimstant jam iš moters bejėgiu kūdikiu, tuomet Sūnus Kūrėjas tampa savosios vietinės visatos aukščiausiuoju valdovu - ŠEIMININKU SUNUMI KŪRĖJU, kuris savo visatą jau valdo nebe Tėvo vardu, bet savo paties vardu ir valdo taip, kaip ją valdytų pats Tėvas joje būdamas ASMENIŠKAI. Ir būtent Tėvas ir Šeinininkas Sūnus Kūrėjas atsiunčia jų BENDRĄ DVASIĄ - TIESOS DVASIĄ. Ir būtent Sūnaus Kūrėjo šitos Tiesos Dvasios atsiuntimas užtikrina aukštesnę dvasinę galimybę gauti TĖVO ASMENINĘ DVASIĄ - MINTIES DERINTOJĄ. Ir šis Tėvo evoliucinis planas NENUMATO JOKIOS GALIMYBĖS, KAD KOKS NORS VAIKAS JOS NEGAUTŲ, KADA PRIIMA PRIMĄJĮ SAVO MORALINĮ SPRENDIMĄ.
Ir pabaigai pasakysiu, jog Tėvas negali pats ASMENIŠKAI LĖTINTI EWVOLIUCINIO PLAVO ĮGYVENDINIMĄ. Jeigu Jis atsisakytų pasiųsti savo dvasią, Minties Derintoją, nors vienam vaikui, tai tuo jau Jis pats uždelstų savojo evoliucinio plano įgyvendinimą ir jis jau nebebūtų tobulai Tėvo įgyvendinamas, nes tas vaikas, neturėdamas Tėvo dvasios savo viduje, ir neturėdamas Tėvo vedimo iš vidaus, menkai kiltų link aukštesnių lygių, jis daugiau liktų AGRESYVAUS IR SAVANAUDIŠKO INDIVIDO LYGYJE. Ir nepaisant to, kad jis vėliau, jau suaugęs, galutinai nusigręš nuo Tėvo, vis tiek jis gauna Tėvo šviesos, nors ją ir atstumia, o be Derintojo, agresija būtų DAR DIDESNĖ, GYVENIMAS BŪTŲ DAR ŽIAURESNIS.
Tačiau dar svarbesnis dalykas yra tai, kad TĖVAS, suteikęs LAISVĄ VALIĄ VISIEMS MIRTINGIESIEMS, IR TURI SULAUKTI TOKIO MIRTINGOJO GALUTINIO APSISPRENDIMO TAIP PAT LAISVA VALIA, O PRIEŠ TAI JAM SUTEIKĘS VISAS IR VIENODAS GALIMYBES IR PRIEMONES, KAD ŠITOKIO SPRENDIMO JIS NEPRIIMTŲ.
Būtent taip pasireiškia Tėvo GAILESTINGUMAS IR KANTRYBĖ, iki pat galutinio apsisprendimo suteikti VIENODAS GALIMYBES IR PRIEMONES NET IR TOKIAM NEKLUSNIAM JO VAIKUI.
Tačiau net ir tokiu atveju TĖVAS tokio vaiko nepalieka vieno, net ir tokį vaiką ir toliau globoja ir Šventoji Dvasia, ir Pagalbinės Proto Dvasios.
Taip pat svarbu ir Minties Derintojui kaupti savo patyrimą, gyvneant mirtingojo prote. Nors savo TOBULU VEIKIMU Minties Derintojai yra VIENODI, BET SAVO PATYRIMU JIE SKIRIASI. Vieni Minties Derintojai yra labiau patyrę, kiti mažiau. Tie kurie labiau patyrę, nes ankstesni mirtingieji, kurių prote jie gyveno, Tėvą atstūmė, tai savojo patyrimo iš gyvenimo mirtingojo prote jie niekur neišbarsto, bet jį perduoda kitiems mirtingiesiems, kurių prote jie apsigyvnea, kad su jais vis tik susilietų. Ir labiau patyrę Minties Derintojai ir yra suteikiami tiem miritngiesiems, kurių misiją tarp mirtingųjų yra būtent ir reikaljaujanti labiau patyrusio Derintojo. Dėl to, net ir šitame mirtingajame, kuris vis tik galutinai atstums Tėva. Derintojas iki tokio mirtingojo galutinio sprendimo KAUPS SAVO ASMENINĮ PATYRIMĄ.
Tai tik keletas priežasčių, KODĖL TĖVAS, ŽINODAMAS VISKĄ NUO PABAIGOS, VIS TIEK ATSIUNČIA SAVO DVASIĄ, MINTIES DERINTOJĄ, NET IR TIEMS, KURIE JĮ GALUTINAI ATSTUMS IR MINTIES DERINTOJAS TOKĮ ŽMOGŲ PALIKS IR TAS ŽMOGUS TOLIAU DAR GYVENS, BET JAU BE TĖVO DVASIOS. Tai vadinamoji sielos mirtis, nes KŪRINIJOS POŽIŪRIU, toks individas JAU MIRĘS, NORS KŪNAS DAR IR TOLIAU VAIKŠTO PO URANTIJĄ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2008-01-06 00:53:05




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal