Forumas: temos peržiūra
Kas yra pasąmonė? Manau, kad jums padės tai suvokti šitas mokymas, kurį man tiek vaizdiniu, tiek paaiškinimu suteikė Tėvas.
Mano mieli, žmogus iki šiol nieko negalėjojo, ir negali, paaiškinti, kas yra PASĄMONĖ, nors pats terminas dažnai vartojamas. Net Urantijos Knygoje jis vartojamas labai dažnai, tačiau žmogui nepateikiant paaiškinimo, kas yra žmogaus pasąmonė.
Todėl nei mokslinės knygos, nei tyrinėjimai nieko aiškiau pasakyti negalėjo ir negali, nors pati pasąmonė realiai egzistuoja.
Tad ką daryti žmogui, jeigu jis nori, kaip nors įsivaizduoti savo pasąmonę, kaip ji veikia ir sąveikauja su sąmone.
Tai, ką man perteikė Tėvas, iš pradžių VAIZDINIU, o tada, atsakydamas, kitą dieną, į mano Jam pateiktą klausimą – kas tai? – PAAIŠKINIMU, leis ir jums suvokti – KAS YRA ŽMOGAUS PASĄMONĖ. Tuo labiau, kad jums aš pateiksiu ir to vaizdinio atpasakojimą, o ne tik Tėvo paaiškinimą. Tai padės ir jums geriau įsivaizduoti savo, ir visų kitų, pasąmonę, nes tas vaizdinys ir jo paaiškinimas tinka KIEKVIENO ŽMOGAUS PASĄMONĖS SUPRATIMUI dabartiniame visatos amžiuje.
Tėvas mane moko matyti vaizdinius per nuotolį. Tai ilgas procesas, ir mano neįpratusiam protui gana varginantis. Dėl to mano sąmonė dar nesugeba tokių rodomų vaizdinių išlaikyti ilgesnį laiką, kad galėtų geriau pastudijuoti, ką mato, ir mato labai ryškiai ir spalvotai.
Neseniai man šitaip parodė labai, TUO METU, pasirodžiusį mano sąmonei blankų vaizdą. Blankų ne matomo vaizdo ryškumo atžvilgiu, bet spalvų gamos išraiška. Ją tiesiog sudarė juoda ir pilka spalvos, ir labai nedaug baltų taškelių. Dėl to pats vaizdinys atrodė labai negyvas, palyginus su spalvotais vaizdais, kurie tiesiog kaip magnetas pritraukia ir norisi į juos žiūrėti ir net dalyvauti pačiame vaizde. Mat kada Tėvas, per savo fragmento, mano Minties Derintojo, sukuriamą mano protui VAIZDINĘ RPOJEKCIJĄ, pateikia tokį vaizdinį, tai tuo metu tame VAIZDINYJE ATRODO, KAD IR PATS DALYVAUJU, o ne žiūriu į jį kaip į besikeičiantį vaizdą ekrane. Tačiau jokių paaiškinimų, tuo metu, Tėvas man nepateikia, nes jų, tuo metu, negalėtų mano protas ir suvokti, nes užimtas žvelgimu į patį vaizdą. Jam žvelgti ir į neįprastą vaizdą, kuris tuoj pat išnyks, ir dar siekti kažkokių paaiškinimų būtų per didelė našta, kada dabar vien tik vaizdinio naštos jis dar negali panešti. Toks yra tolimesnis rengimas kažkokiam kitam manojo tarnavimo etapui. Todėl tų vaizdinių prasmės aš negaliu suvokti, jeigu, vėliau, bendraudamas su Tėvu, nepaklausiu Jo paaiškinimo.
Tėvo dvasios, Minties Derintojo, suteikta projekcija mano protui yra matoma sielos morontiniu regėjimu, kada mano žmogiškasis protas pasiekia atitinkamą sąmonės virpesių dažnį, kuris sutampa su Minties Derintojo siunčiamos projekcijos virpesių dažniu. Kadangi tokių aukšto dažnumo virpesių ilgą laiką išlaikyti mano protas nėra pajėgus, tai ir vaizdinys yra labai trumpalaikis – vos kelios sekundės, kai kurie vaizdiniai trunka gal keliolika sekundžių.
Šiuo atveju man buvo parodytas ryškiai matomas, net iki atskirų detalių, toks vaizdinys. Milžiniška plokštuma, kuri buvo tokia didinga, jog kaip jūra net susiliejo su toli matomu horizontų. Ji užėmė visą mano regos lauką, kad nemačiau jokių krantų, vien tiktai plokštumą toli toli susiliejančią su horizontu.
Ir toji plokštuma nėra tuščia. Ant jos pristatyta daug stačiakampių geometrinių figūrų, tarsi namų, kurie visi turi skirtingą aukštį, plotį, ir ilgį. Jie man labai priminė kondensatorius, kas juos matė senuose radijo imtuvuose, nes jų sienos buvo visos brūkšniuotos horizontaliomis linijomis, bet visos stačiakampės, jokių užapvalinimų ar išgaubimų, išlenkimų. Ir tokių statinių – begalinė gausybė, iki pat horizonto, kad net kvapą užima, kada matai jų tokią gausą.
Kada parodė vaizdą iš viršaus, būtent tada mane nustebino vaizdo blyškumas, kurio iki tol nesimatė žvelgiant tolyn į horizontą. Ir buvo keista matyti tokį milžinišką vaizdinį ir tokių niūrių spalvų – juodos ir pilkos. Tarp stačiakampių statinių nebuvo jokio ryšio, jokių kelių ar takelių, jie visi atrodė, kad stovi izoliuoti kaip namai per potvynį milžiniškoje juodoje masėje. Tarp juodos masės, milžiniškos masės, buvo matyti taip pat didžiuliai plotai pilkos masės. Pilka masė buvo skirtingo atspalvio – tai labai tamsi, artėjanti iki juodumos, tai šviesesnė, tai dar šviesesnė, bet vis tiek išliekanti pakankamai tamsiai pilka spalva. Ir tik vietomis buvo matyti baltų dėmelių nedidelės salelės.
Kada vaizdinys dingo, negalėjau suvokti, dėl ko jis man buvo parodytas. Todėl kitą vakarą, bendraudamas su Tėvu, ir paklausiau Jo paties, ką vaizdavo toji man parodyta Minties Derintojo projekcija. Tėvo paaiškinimas mane iš pradžių labai nustebino, bet vėliau ėmiau suvokti vis giliau, kaip vis tik nuostabiai aiškiai ir paprastai Jis man paaiškino, ko niekada niekas nebuvo žmogui iki tol išaiškinęs:
“TAI TAVO PASĄMONĖ, kaip ir kiekvieno kito mirtingojo pasąmonė.” Visi tie matomi statiniai – tai informacijos rezervuarai. Kiekviename rezervuare įvairiausios pakraipos informacija, kuri tarpusavyje nėra sujungta į kokią nors vientisą sistemą, dėl to sąmonė jos ir negali suvokti, kas yra pasąmonėje.
Tai nėra gerai, nes pasąmonės kiekviename informacijos rezervuare vyrauja vien tik chaosas, dėl to mes ir negalime pasinaudoti reikiamu momentu šita informacija. Dar liūdniau yra tai, kad ir tarp atskirų informacijos rezervuarų nėra ryšio, dėl to šitos informacijos saugyklos nėra sujungtos, kaip TURĖTŲ BŪTI, į ištisą ir vieningą, PASĄMONĖJE LAIKOMOS IR SAUGOMOS, informacijos SISTEMĄ. Todėl chaosas yra ne tik atskirose informacijos saugyklose, bet ir visoje pasąmonėje. Ir toks chaosas yra dėl to, kad PASĄMONĖJE YRA MILŽINIŠKA BAIMĖ.
Visa ta JUODA MASĖ, kuri savo apimtimi viešpatauja su visu horizontu susiliejančiame vaizdinyje ir yra PASĄMONINĖ BAIMĖ, KURIOS SĄMONĖ NEJAUČIA. Šitoji pasąmoninė BAIMĖ IŠKYLA TIK TAM TIKROMIS APLINKYBĖMIS. Sakykim sveikas žmogus tokios baimės sąmonės lygiu dar nejaučia, nors pasąmonėje ji ir yra. Ir vos tik aplinkybės pasikeičia, tuoj pat toji pasąmonės baimė iškyla į sąmonės lygį. Pavyzdžiui, žmogui susirgus kokia nors labai rimta liga, ypač žmonių vadinamomis nepagydomomis ligomis, vėžiu, AIDS, arba kada žmogaus laukia kokia nors sunki operacija, tada pasąmoninė baimė iškyla į SĄMONĖS JUNTAMĄ LYGĮ, IR ŽMOGUS PRADEDA JĄ JAUSTI JAU SĄMONINGAI, nors iki tokios diagnozės sužinojimo tokios baimės nejautė.
Pasąmoninė baimė iškyla į sąmonės baimės lygį atitinkamomis aplinkybėmis, kurios kelia pavojų savajo aš tolimesniam egzistavimui.
Pilka spalva išreiškia mažesnį pasąmoninės baimės laipsnį, bet kuris jau yra arčiau sąmonės lygio. Tai galima pavadinta nerimu. Pilkos spalvos atspalviai yra skirtingi nuo labai tamsaus iki šviesesnio priklausomai nuo žmogaus nerimo pojūčio sąmonės lygiu intensyvumo ir dažnumo. Tai nerimas dėl ateities neužtikrintumo, tiek savo, tiek savo šeimos narių, nerimas dėl galimos nesėkmės darbe, nerimas dėl blogų santykių su vaikais, tėvais, kaimynais, nerimas dėl galimybės susirgti ir likti be paramos, nerimas dėl senatvės negalios ir pačios mirties, nerimas dėl mažo atlyginimo, dėl nesugebėjimo patenkinti vyro, žmonos, vaiko lūkesčių šeimoje, nerimas dėl nepateisintų viršininko ar kolegų lūkesčių darbe, nerimas dėl nesugebėjimo patenkinti net savo paties lūkesčių, ar nesugebėjimo pasivyti savo turtingesnius kaimynus gyvenimo būdu, ir bet kokios kitokios nerimo rūšys, kurių yra tūkstančiai. Tačiau tai nėra pasąmoninė BAIMĖ, kurios nejauti, kol neatsiduri tam tikrose konkrečiose aplinkybėse, bet toks neaiškus ir nestiprus vidinis maudimas, kuris priklausomai nuo charakterio gali būti stipresnio ar silpnesnio pobūdžio ir dažniau ar rečiau, priklausomai nuo aplinkos ir charakterio. Dėl to pilka spalva ir skiriasi savo atspalviu. Kuo tamsesnė, tuo labiau ji artėja prie PASĄMONĖS BAIMĖS lygio.
Ir šitie plotai nėra nuolatiniai, jie kinta, priklausomai nuo aplinkybių ir mirtingojo ryšio su Tėvu, nes baltos nedidelės dėmelės yra Tėvo MEILĖ. Ir ir šitos mažytės dėmelės, tarsi mažyčiai laiveliai vandenyne, liudija tą TĖVO MEILĖS DYDĮ, KOKĮ TVARINYS PATS PATIRIA PER GYVĄ IR GYVYBINGĄ RYŠĮ SU TĖVU, ATRASTU SAVYJE.
Ir kiekvienas naujas baltos spalvos plotelis, tai naujas MEILĖS PLOTO ATKOVOJIMAS, KAD IR KOKS MAŽYTIS JIS BŪTŲ, IŠ PASĄMONINĖS BAIMĖS MILŽINIŠKŲ VALDŲ.
TIK TĖVO MEILĖ, TIK ŽMOGAUS GYVAS RYŠYS SU TĖVU žmogaus pasąmonę valo nuo baimės.
Jokie jogos pratimai, jokie psichologų patarimai ir rekomendavimai, jokie religiniai ritualai ir dogmų išpažinimas nuo pasąmonės baimės išlaisvinti NEGALI.
Vienintelis vaistas nuo pasąmoninės baimės yra TĖVAS ir GYVAS RYŠYS SU JUO. Ir tik Jis savo meile ištirpdo visą pasąmoninę baimę ir pasąmonės juodus ir pilkus milžiniškus plotus paverčia BALTAIS MEILĖS PLOTAIS.
Pasąmoninė baimė pereina ir kitoms kartoms, nes motina, nešiodama vaisių savo įsčiose ir pati turėdama daug pasąmoninės baimės, jau formuoja būsimą kūdikio pasąmoninę baimę, kurią gali tirpdyti tik TĖVO MEILĖ IR NIEKAS KITAS. O jeigu pati motina gyvo ryšio su Tėvu neturi, tai ji nejaučia ir Tėvo meilės, o jeigu stinga Tėvo meilės, tai visą jos pasąmonę užima JUODA PASĄMONINĖS BAIMĖS spalva, kuri atitinkamais energetiniais virpesiais perduodama ir vaisiui. Ir tik dėl to gimsta vis menkesni kūdikiai, ir jų vystymasis lygiai taip pat menkėja. KIEKIVENOS NAUJOS KARTOS NET IR FIZINĖ SVEIKATA PRIKLAUSO NUO TO, KIEK TĖVŲ PASĄMONĖJE BUVO BAIMĖS AR TĖVO MEILĖS VIRPESIŲ.
Kūrinijoje stebuklų NĖRA. Tačiau joje egzistuoja tvarka. Ir ten, kur jos trūksta, ten vyrauja baimė ir chaosas. Tokia šiandien yra mūsų PASĄMONĖ – PILNA BAIMĖS IR CHAOSO.
Ir chaosą pakeisti sistema, o baimę meile, mes jau galime dabar. Atraskite Tėvą savyje, ir jūsų pasąmonės baimės labai smarkiai sumažės, nors iki galo iš karto ir neišnyks. Tačiau nuo jūsų asmeninio ir gyvo ryšio priklausys, kiek jūs patys pripildysite savo vidų TĖVO MEILE, o pasąmonėje egzistuojantį chaosą paversite į vis geriau organizuotą sistemą, kur ne tik atskirose informacijos saugyklose bus informacija susisteminta ir susieta, bet ir tarp atskirų saugyklų bus nutiesti ryšio kanalai, ir jie vis plėsis, kad galėtumėte reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje iš savo pasąmonės išsitraukti, kaip iš kišenės, sau reikalingą informaciją. Ir sąmonė bus neperkrauta informacija, kuri šiandien taip pat yra chaotiška, nesusieta į sistemą, net ir sąmonės lygiu, dėl to savo naudingumo koeficientą turi labai žemą, vos 3-5 procentus.
O kad pasąmonė paklustų sąmonės valdymui, reikalingas gyvas ryšyas su SĄMONĖS ŠALTINIU IR CENTRU TĖVU.
Ir tada sąmonė niekada nepavargs, nes informacijos saugykla kaip tik ir yra tam sugalvota PASĄMONĖS TALPYKLA, kad SĄMONĖ, PAKLUSDAMA MIRTINGOJO DIEVIŠKAJAM AŠ, galėtų pasinaudoti reikiama informacija iš pasąmonės saugyklų.
Kam gi ant kupros nešioti tokį svorį, kada tai naštai yra sukurta speciali saugykla. Dėl to reikia mokytis KAIP IŠ TOS SAUGYKLOS INFORMACIJĄ PASIIMTI.
Tačiau prieš tai dera sutvarkyti PAČIĄ SAUGYKLĄ.
IR TAIP BUS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-01-06 20:40:17
Komentarai
nepyk, sondra, bet tamsta turi panašumo į vištgaidį, o gal manai, kad tavo veidrodis nekreivas?zondas
2009-02-22 23:43:58
Mielas Arnoldai,visų pirma dėkoju tau už vakarykšti skambutį ir laišką.Po telefoninio pokalbio su tavimi,po kiek laiko atmintį iškilo tavo pasakyti žodžiai,būtent akcentas į tai,kad Trejybė kūrė tik tai šviesias Dvasinias Būtybes ir ne kitokias.Mąsčiau,tai kas tuomet darosi tos mano bendramįntės namuose .Studijuodama UK knyga taip pat randu,kad jeigu ir buvo per Liuciferio maištą, nutrauktos dvasinės grandinės,ko pasekoje tapo išblaškytos Tarpinės Būtybės lojalios Liuciferiui,bet po Jėzaus iš Nazareto nužudymo jos buvo organizuotos.Kas tuomet? Tuo labiau,kad ir aš turėjau panašių patyrimų?Su tokiomis mintimis nuėjau miegoti.Atsibudusi apie puse keturiu val. nakties, atėjo aiškus suvokimas,/šį kartą pajutau širdimi/kad tai pasąmoninių teršalų žąismas,ir kad tai didžiulė viską iškreipianti energija.Todel ir atsąkymą į tavo laišką rašau atvirai šioje temoje,gal kam naudinga bus mūsų patirtis.Algimanto aprašytą patyrimą del mūsų pasąmonės aš priėmiau ,greičiau, savo materialių protu,bet ne sielos protu;naktį užsifiksavo manyje šitas mokymas aukštesniuoju protu-morontiniu.Todel šį rytą aš nuėjau pas tą moterį ir mudvi ilgai kalbėjomės šią tema,net schematiškai pasistengiau jai savo sąmprotavimus pavaizduoti,nors ir labai tai atrodė primityviai.Jinai suprato,ir del to labai džiaugėsi.Abi nusprendėme,kad nuo šiol viskas pradės klostytis vis geriau ir geriau.O kai dei mano ydų,netobulumų,kuriuos paminėjai laiške,tu esi visiškai teisus.Ypatingai stipriai tai mąnyje pasireiškė paskutiniomis dienomis,ir žinau kodel,nes manyje susilpnėjo meilė,to pasekoje atsirado dvasinis nuovargis,neturėjau jėgų atsiverti Rojaus Trejybei;sukosi mintis-11 metų ir jokių rezultatų;reiškia ir aš kaip Iėva buvau susikoncentravusi į rezultatą,pasimatė didelis egoizmas,ne visada gyvenau su TĖVU.Dėkoju tau,Arnoldai,kad tu pačiu laiku pakišai savo brolišką petį,dėkoju TAM,kuris per tavę pamokė manę.Rytoj,ta moteris pažadėjo ateiti pas manę pasiimti atspausdintų kolektyvinių maldų aš,jai paskaitysiu tavo laišką.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile
IRENA
2009-02-22 14:00:35
Pradejau skaityti sios temos komentarus ir tikra ta zodzio prasme.....supykino.....nuo tokiu "vyrisku"komentaru.jie visai ne i tema,vyrai dalijasi kaip kokios turgines bobos(teatleidzia jos man,bet neradau kitokio geresnio palyginimo).Stai kodel siu dienu pasaulis ir vyrai tame tarpe issigimsta-zlunga sistema,pasaulio tvarka-vyrai,kovotojai uz tiesa,seimos globejai-susitapatina su moteriska gimine.jie silpnuciai,menkuciai,sugebantys tik kudakuoti kaip visteles.
ar ne todel moterys tobuleja,vyriskeja,isstumdamos tokius vyrus is visuomenes.moterims reikia KOVOTOJU,TEISYBES GYNEJU,VIDUMI STIPRIU VYRU.....o kokia siu dienu statistika,kiek skyrybu,kiek nesutarimu,moterys nebegimdo vaiku suartedamos su vyrais,o dirbtinio apvaisinimo budu........ar ne laikas vyrai ,pazadinti jusu samone ,atsikratyti ivairiu baimiu,leidziant Dievui paliesti jusu surambejusias sirdis ir nubusti jums is letargo miego.
geda uz jus,vyruciai.tikejausi siame forume kazko stipraus,uzdegancio mano sirdi,bet teko nusivilti.norite paistyti-ikurkite vyru-plepuciu saita.
Stiprybes,Algimantai,ginant tiesa ir nesant Sviesa i sia tamsybe...
sondra
2009-02-22 22:02:25
Čia tavasis patyrimas Povilai, ar teorija iš rašytinių šaltinių. Čia gi kaip suprantu kalbi , kad meditacija yra pastovi."Meditacija niekur nedingsta, nei kalbant, nei dirbant, nei miegant, tai pats žmogaus centras, pati esmė, sąmoningumo esmė. Tu esi savo vidiniame centre ir ten yra tyla ir ramybė, o periferijoje gali vykti kas tik nori, gali daryti kasdienius darbus o viduje nebus judėjimo." Kai tai jau yra , ar tai reiškia , kad siela jau yra prie savo pasiekimo viršūnės, ar ji vis dar gims ir gims.Toliau iš kur tavosios žinios, kad malda yra kreipimasis į išorėje esančią dievybę. Pasenę žinios ,turėčiau pasakyti. Malda yra būtent kreipimasis į savo paties vidų, į savo paties viduje esančią dievybę.Pats sakai , kad viskas keičiasi, kodėl gyveni pasenusiom žiniom.Perskaitęs esi labai dauk,kodėl niekaip negali peržengti barjero ir ne tu vienas, esi juk forume , kuris turi ir savo kilmės šaltinį Urantijos Knygą.Ir šioje svetainėje yra ir visas jos tekstas.Kodėl prie jau perskaitytų šaltinių , negali pridėti ir šito.Gal tuomet tikrai nereiktų remtis pasenusiom žiniom, apie dievybes, tikėjimus, maldą ,reinkarnaciją ir daugelį kitų dalykų.Nereikėtų remtis aivanovais, gurdžijevais ar uspenskiais ar nušvitusiais induizmo mokytojais.Jeigu dvasingumas yra virš proto, tai kodėl pats remiesi būtent materialiu protu ir protais , kad ir moksliniais protais.Ar mokslas kada nors paaiškins kas yra dvasingumas.
rimantas ( Kaunas )
2009-02-09 09:03:25
Rimantai, mūsų diskusija gana giloka, ir aš džiaugiuosi ir matiriu malonumą. Aš niekad neteigiau kad nuolat esu meditacijoje, taip, esu patyręs trumpų akimirkų ir tas jos skonis paliko anspaudą visam mano gyvenimui ir judėjimo krypčiai- vidun. Žiūrint iš šalies, urantai gyvena viltyje ir svajonėse, nesakau kad tai kažkas blogo, bet tai kelias į išorę, nes dievai visuomet išorėje, kažkur visatoje, ar kitose žvaigždynuose, atstumas čia ne esmė, esmė kad kreipimasis per maldą yra į išorėje esančią dievybę. Galų gale žmogus pradeda savo vaizduote kurti ir tikėti neegzistuojančiais dievais ir juos matyti su jais bendrauti. Jau račiau kad tai magijos mokslas. Tai ne dvasios mokslas, o magijos.
Dvasingumo kelias prasideda nuo žiūrėjimo į savo vidų ir pasąmonės valymo. Pasąmonėje yra tiek blokų, vaikystės traumų, užslopinto pykčio ir baimės, kad prireiks ne vienerių metų tam iškuopti. Ir kai Algimantas teigia kad meilė valo, tas tiesa, bet paradoksas yra tame, kad jūs negalite mylėti, kol neparuošėte tam dirvos, kol pasąmonė netapo lengva ir tuščia, kol viduje neįvyko transformaciniai procesai, kol preitis jūsų neslegia. Kitaip energijos mylėti neužteks.
Yra kitas būdas užsipyldyti meile, tai tapti pusiniu mediumu ir gauti meilę iš viršaus. Kitais žodžiais tariant iš apačios,pasąmonės, energija link širdies neteka, o per jėga teka iš viršaus. Tai nenatūralu ir yra nesąmoningas būdas, nes žmogus negali kontroliuoti proceso ir nežino kaip viskas veikia, jis tik žino ką reikia padaryti, kad prisijugti prie šio šaltinio. Tą Algimantas ir daro.
Povilas
2009-02-08 23:35:25
Mielas Povilai, vienintelis tavo ištartas žodis rodo, kad tu ir nesupratai nieko ką kalba Algimantas, ir verčia abejoti tavo sugebėjimu medituoti ir būti meditacijoje visada tiek dirbant tiek kalbant. Ir tas ištartas žodis yra :NEPYK.Šito žodžio tavajam žodyne , jau seniai turėtų nebūti ,kaip ir žodžių atleisk , neįsižeik.Ar tavasis skaidrus protas dar tartų tokius žodžius kitam , kuris viso to savyje , savo viduje, ko tu jo prašai, jau seniai nebadaro , o juk tu taip pat sakaisi gyvenąs skaidriu protu , ne gyvuliniu.
rimantas ( Kaunas )
2009-02-08 20:57:59
Mielas Povilai - tu turi suvokti, ką aš TAU ir kitiems sielos broliams aiškinau, bet aiškianu dėl tavęs, jog tai kas yra ASMENIS visada yra aukščio to, kas yra neasmenis. Dėl to, net tik ką gimęs kūdikis JAU TĄ PAČIĄ AKIMIRKĄ AUKŠČIAU UŽ BET KOKĮ DRAMBLĮ AR BEŽDŽIONĘ, nes kūdikio GYVYBĖS STATUSAS NUMATO TĖVO SŪNAUS STATUSĄ.
Bet kokia ASMENINĖ malda, net ir pati primityviausia, yra aukščiau už pačią aukščiausią MEDITACIJĄ, nes malda jau yra ASMENS RYRYS SU ASMENIU - TĖVO VAIKO SU TĖVU, kuris yra VISOS KŪRINOJS ASMENŲ ŠALTINIS, NET ASMENYBĖS PADOVANTOTOJAS IR MELINTIS TĖVAS.
MEDITACIJA YRA susiliejimas su neasmene visata ir išnykimas JOJE. Todėl meditacija niekada neprilygs MALDAI, nes meditacijoje TĖVO ryšys kaip tik UŽBLOKUOTAS.
Asmeninis Tėvo GARBINIMAS yra aukščiau negu pati giliausia asmeninė PRAŠYMŲ MALDA.
KOLEKTYVINĖ malda yra aukščiau už ASMENINĘ, tiek GARBINIMO - TĖVO, IR TREJYBĖS VISŲ TRIJŲ ASMENŲ - TIEK PRAŠYMŲ MALDĄ.
Todėl tu neigi tai, ko pats nepatyrei. Meditacijos metu ką tu gali pamatyti, yra tik tai, ką tu gauni iš Tėvo dvasios - Minties Derintojo - PROJEKCIJĄ į tavo protą, pasąmonę ar viršsąmonę.
Meditacijos metu TU ESI NEVEIKLUS IR NEGALI DARYTI NIEKO.
Aš turiu patyrimą ir meditacijos ir asmeninės maldos, ir kolektyvinės maldos.
Lietuvoje NIEKAS IKI MANĘS NET NEGARBINO TĖVO. BŪTENT AŠ PRADĖJAU MOKYTI ŽMONES ATSKIRTI GARBINIMO MALDĄ NUO PRAŠYMŲ MALDOS. Ir dabar jau žmonės pradeeda tą atskiti. Iki manęs to nebuvo nė vieno, kuris skirtus šias dvi maldas. Ir tie žmonės, kurie lanko mūsų šventovę, Rojaus Trejybės šventovę, ir patys ima patirti MALDOS POVEIKĮ ASMENUBĖS NURAMINIMUI IR STIPRINIMUI IR SVARBIAUSIA GYVAM IR KUPINAM MEILĖS RYŠIUI SU ROPJAUS TRJEYBĖS TRIMIS ASMENIMIS.
Tu net nesuvoki, mielas Povilai, kad pasaulį MYLI ROJAUS TREJYBĖ IR VISA KŪRINIJOS ŠEIMA.
Ir Rojaus Trejybė veikia PER MUS VISUS IR PER TAVE GALĖTŲ VEIKTI, JEIGU TIK TU ATSIVERTUM.
O pasaulį gelbsti KIEKVIENAS, ATRADĘS TĖVĄ IR PATIRIANTIS JO MEILĘ IR DALINANTIS JĄ VISIEMS, O NE TIK AŠ.
O tai, ką pavedė Rojaus Trejybė MAN, aš ir vykdau, ir įvykdusiu iki galo. Ir SĖKMINGAI, nes dėl to mane ir moko, KAIP TĄ DARYTI.
TELYDI TAVE RAMYBĖ.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-02-08 14:47:23
Man pradeda aiškėti Algimanto meditacinis patyrimas.
Ačiū kad pasidalinai. Gaila kad neatsakiai išsamiai būtent apie pojūčius kūne.
Viską perskaitęs radau vieną sakynį, kuris parodo, kad iki meditacijos buvai gana toli: "Meditacijos metu TU ESI NEVEIKLUS IR NEGALI DARYTI NIEKO." Tai parodo tavo neišmanymą. Nepyk, bet tu nebuvai įėjęs į gilesnę meditaciją, nes kalbi nesąmones. Meditacija niekur nedingsta, nei kalbant, nei dirbant, nei miegant, tai pats žmogaus centras, pati esmė, sąmoningumo esmė. Tu esi savo vidiniame centre ir ten yra tyla ir ramybė, o periferijoje gali vykti kas tik nori, gali daryti kasdienius darbus o viduje nebus judėjimo. Oi, Algimantai, norėčiau tave pamokyti meditacijos abėcėlės, gal tada nedeklaruotum melagingų postulatų.
O tavo tevas ir rojus atsiranda tik įtikėjus, pradėjus kurti vaizdinius ir kartojant, kaip mantras, tuos pačius žodius. Jei netikėti, tai sąmonė bus laisva nuo iliuzijų ir tikėjimų pančių. Tik vaizduotės ir minties galia remtas jūsų tikėjimas.
Aš neabejoju kad tu geras žmogus, protingas žmogus, net talentingas, bet nukrypai nuo tiesios į futuristinius zaidimus.
Povilas
2009-02-08 18:31:36
Mielas broli Povilai, meditacija tai įvairios metodikos,leidžiančios nuraminti savo egoistinį protą.Tačiau,nuraminęs protą, žmogus negali ilgiau "plaukioti" tuštumoje,nes jis yra asmenybė.Visa mūsų kūrinyja tai ištisa asmenybių bendravimo sistema.As menybę kiekvienam tvariniui dovanoja Tėvas,nes jis yra to Šaltinis.Todėl kiekviena būtybė siekia kuo gilesnio bendravimo su Tėvu,savo Šaltiniu.Toks dėsnis.Povilai,pabandyk asmeniskai užmegzti šitą ryšį ir tu tada pats galėsi savo patyrimu patikrinti meditacinę ir ryšio su Tėvu būsenas.Su meile.Laima.
Laima(Panevėžys)
2009-02-08 13:41:53
Tu viską teisingai rašai,tik suklumpi ties vieninteliu ir nepakartojamu būdu, tiesiog visuotinės panacėjos. Taip nėra, meditacija valo pasąmonę nuostabiu būdu, žmogus pats mato kas viduje blogai ir sąmoningai sąmonės šviesoje ištaiso praeities klaidas. Negi tu to niekada nematei ir nebandei, ar tik kaip papūga kartoji tuos pačius magiškus žodžius?
Galėčiau tau papasakoti realių faktų apie meditacijos naudą ir meldimosi žalą, bet tik tada kai tu sugebėsi klausytis, būsi atviras ir savimi, o ne ambasadoriumi.
Tik realus Algimantas gali išgirsti, o ne žmogus vaidinantis pasaulio gelbėtoją. Tavyje gilus skilimas, vienoje pusėje paprastas žmogus, jaučiantis kartais ir nuovargį ir turintis norų, poreikių, kitoje pusėje dievo atstovas žemėje, didelės kosminės misijos vykdytojas ir tarp šių dviejų pusių vyksta nuolatinė kova, viduje tvyro įtampa. Nuo jos neįmanoma pabėgti, tik kai meldiesi, garbini, jauti palengvėjimą, Bet įtampa lieka nuolat.
Tavo prote turėtų buti nuolatinis kalbėjimas ir judėjimas. Nuolatinis noras išgelbėti pasaulį, nes tu juk supranti kad esi pasiustas atlikti užduoties, bet žmonės nonori taves klausyti o tu turi gi duoti ataskaitas savo vadams rojuje, iš to kyla įtampa, laiko mažai, greit tu gali mirti, o tarnų mažai, kaip tu žiūrėsi Jėzui į akis kai tave prikels, o jei blogai atliksi misiją, tai gali ir neprikelti, nes visos viltys buvo sudėtos į tave. Todėl tau meditacija ir atsipalaidavimas yra nevertingi dalykai. Tu viduje nuolat karščiuoji.
Povilas
2009-02-08 12:12:39
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]