Forumas: temos peržiūra
Kas yra pasąmonė? Manau, kad jums padės tai suvokti šitas mokymas, kurį man tiek vaizdiniu, tiek paaiškinimu suteikė Tėvas.
Mano mieli, žmogus iki šiol nieko negalėjojo, ir negali, paaiškinti, kas yra PASĄMONĖ, nors pats terminas dažnai vartojamas. Net Urantijos Knygoje jis vartojamas labai dažnai, tačiau žmogui nepateikiant paaiškinimo, kas yra žmogaus pasąmonė.
Todėl nei mokslinės knygos, nei tyrinėjimai nieko aiškiau pasakyti negalėjo ir negali, nors pati pasąmonė realiai egzistuoja.
Tad ką daryti žmogui, jeigu jis nori, kaip nors įsivaizduoti savo pasąmonę, kaip ji veikia ir sąveikauja su sąmone.
Tai, ką man perteikė Tėvas, iš pradžių VAIZDINIU, o tada, atsakydamas, kitą dieną, į mano Jam pateiktą klausimą – kas tai? – PAAIŠKINIMU, leis ir jums suvokti – KAS YRA ŽMOGAUS PASĄMONĖ. Tuo labiau, kad jums aš pateiksiu ir to vaizdinio atpasakojimą, o ne tik Tėvo paaiškinimą. Tai padės ir jums geriau įsivaizduoti savo, ir visų kitų, pasąmonę, nes tas vaizdinys ir jo paaiškinimas tinka KIEKVIENO ŽMOGAUS PASĄMONĖS SUPRATIMUI dabartiniame visatos amžiuje.
Tėvas mane moko matyti vaizdinius per nuotolį. Tai ilgas procesas, ir mano neįpratusiam protui gana varginantis. Dėl to mano sąmonė dar nesugeba tokių rodomų vaizdinių išlaikyti ilgesnį laiką, kad galėtų geriau pastudijuoti, ką mato, ir mato labai ryškiai ir spalvotai.
Neseniai man šitaip parodė labai, TUO METU, pasirodžiusį mano sąmonei blankų vaizdą. Blankų ne matomo vaizdo ryškumo atžvilgiu, bet spalvų gamos išraiška. Ją tiesiog sudarė juoda ir pilka spalvos, ir labai nedaug baltų taškelių. Dėl to pats vaizdinys atrodė labai negyvas, palyginus su spalvotais vaizdais, kurie tiesiog kaip magnetas pritraukia ir norisi į juos žiūrėti ir net dalyvauti pačiame vaizde. Mat kada Tėvas, per savo fragmento, mano Minties Derintojo, sukuriamą mano protui VAIZDINĘ RPOJEKCIJĄ, pateikia tokį vaizdinį, tai tuo metu tame VAIZDINYJE ATRODO, KAD IR PATS DALYVAUJU, o ne žiūriu į jį kaip į besikeičiantį vaizdą ekrane. Tačiau jokių paaiškinimų, tuo metu, Tėvas man nepateikia, nes jų, tuo metu, negalėtų mano protas ir suvokti, nes užimtas žvelgimu į patį vaizdą. Jam žvelgti ir į neįprastą vaizdą, kuris tuoj pat išnyks, ir dar siekti kažkokių paaiškinimų būtų per didelė našta, kada dabar vien tik vaizdinio naštos jis dar negali panešti. Toks yra tolimesnis rengimas kažkokiam kitam manojo tarnavimo etapui. Todėl tų vaizdinių prasmės aš negaliu suvokti, jeigu, vėliau, bendraudamas su Tėvu, nepaklausiu Jo paaiškinimo.
Tėvo dvasios, Minties Derintojo, suteikta projekcija mano protui yra matoma sielos morontiniu regėjimu, kada mano žmogiškasis protas pasiekia atitinkamą sąmonės virpesių dažnį, kuris sutampa su Minties Derintojo siunčiamos projekcijos virpesių dažniu. Kadangi tokių aukšto dažnumo virpesių ilgą laiką išlaikyti mano protas nėra pajėgus, tai ir vaizdinys yra labai trumpalaikis – vos kelios sekundės, kai kurie vaizdiniai trunka gal keliolika sekundžių.
Šiuo atveju man buvo parodytas ryškiai matomas, net iki atskirų detalių, toks vaizdinys. Milžiniška plokštuma, kuri buvo tokia didinga, jog kaip jūra net susiliejo su toli matomu horizontų. Ji užėmė visą mano regos lauką, kad nemačiau jokių krantų, vien tiktai plokštumą toli toli susiliejančią su horizontu.
Ir toji plokštuma nėra tuščia. Ant jos pristatyta daug stačiakampių geometrinių figūrų, tarsi namų, kurie visi turi skirtingą aukštį, plotį, ir ilgį. Jie man labai priminė kondensatorius, kas juos matė senuose radijo imtuvuose, nes jų sienos buvo visos brūkšniuotos horizontaliomis linijomis, bet visos stačiakampės, jokių užapvalinimų ar išgaubimų, išlenkimų. Ir tokių statinių – begalinė gausybė, iki pat horizonto, kad net kvapą užima, kada matai jų tokią gausą.
Kada parodė vaizdą iš viršaus, būtent tada mane nustebino vaizdo blyškumas, kurio iki tol nesimatė žvelgiant tolyn į horizontą. Ir buvo keista matyti tokį milžinišką vaizdinį ir tokių niūrių spalvų – juodos ir pilkos. Tarp stačiakampių statinių nebuvo jokio ryšio, jokių kelių ar takelių, jie visi atrodė, kad stovi izoliuoti kaip namai per potvynį milžiniškoje juodoje masėje. Tarp juodos masės, milžiniškos masės, buvo matyti taip pat didžiuliai plotai pilkos masės. Pilka masė buvo skirtingo atspalvio – tai labai tamsi, artėjanti iki juodumos, tai šviesesnė, tai dar šviesesnė, bet vis tiek išliekanti pakankamai tamsiai pilka spalva. Ir tik vietomis buvo matyti baltų dėmelių nedidelės salelės.
Kada vaizdinys dingo, negalėjau suvokti, dėl ko jis man buvo parodytas. Todėl kitą vakarą, bendraudamas su Tėvu, ir paklausiau Jo paties, ką vaizdavo toji man parodyta Minties Derintojo projekcija. Tėvo paaiškinimas mane iš pradžių labai nustebino, bet vėliau ėmiau suvokti vis giliau, kaip vis tik nuostabiai aiškiai ir paprastai Jis man paaiškino, ko niekada niekas nebuvo žmogui iki tol išaiškinęs:
“TAI TAVO PASĄMONĖ, kaip ir kiekvieno kito mirtingojo pasąmonė.” Visi tie matomi statiniai – tai informacijos rezervuarai. Kiekviename rezervuare įvairiausios pakraipos informacija, kuri tarpusavyje nėra sujungta į kokią nors vientisą sistemą, dėl to sąmonė jos ir negali suvokti, kas yra pasąmonėje.
Tai nėra gerai, nes pasąmonės kiekviename informacijos rezervuare vyrauja vien tik chaosas, dėl to mes ir negalime pasinaudoti reikiamu momentu šita informacija. Dar liūdniau yra tai, kad ir tarp atskirų informacijos rezervuarų nėra ryšio, dėl to šitos informacijos saugyklos nėra sujungtos, kaip TURĖTŲ BŪTI, į ištisą ir vieningą, PASĄMONĖJE LAIKOMOS IR SAUGOMOS, informacijos SISTEMĄ. Todėl chaosas yra ne tik atskirose informacijos saugyklose, bet ir visoje pasąmonėje. Ir toks chaosas yra dėl to, kad PASĄMONĖJE YRA MILŽINIŠKA BAIMĖ.
Visa ta JUODA MASĖ, kuri savo apimtimi viešpatauja su visu horizontu susiliejančiame vaizdinyje ir yra PASĄMONINĖ BAIMĖ, KURIOS SĄMONĖ NEJAUČIA. Šitoji pasąmoninė BAIMĖ IŠKYLA TIK TAM TIKROMIS APLINKYBĖMIS. Sakykim sveikas žmogus tokios baimės sąmonės lygiu dar nejaučia, nors pasąmonėje ji ir yra. Ir vos tik aplinkybės pasikeičia, tuoj pat toji pasąmonės baimė iškyla į sąmonės lygį. Pavyzdžiui, žmogui susirgus kokia nors labai rimta liga, ypač žmonių vadinamomis nepagydomomis ligomis, vėžiu, AIDS, arba kada žmogaus laukia kokia nors sunki operacija, tada pasąmoninė baimė iškyla į SĄMONĖS JUNTAMĄ LYGĮ, IR ŽMOGUS PRADEDA JĄ JAUSTI JAU SĄMONINGAI, nors iki tokios diagnozės sužinojimo tokios baimės nejautė.
Pasąmoninė baimė iškyla į sąmonės baimės lygį atitinkamomis aplinkybėmis, kurios kelia pavojų savajo aš tolimesniam egzistavimui.
Pilka spalva išreiškia mažesnį pasąmoninės baimės laipsnį, bet kuris jau yra arčiau sąmonės lygio. Tai galima pavadinta nerimu. Pilkos spalvos atspalviai yra skirtingi nuo labai tamsaus iki šviesesnio priklausomai nuo žmogaus nerimo pojūčio sąmonės lygiu intensyvumo ir dažnumo. Tai nerimas dėl ateities neužtikrintumo, tiek savo, tiek savo šeimos narių, nerimas dėl galimos nesėkmės darbe, nerimas dėl blogų santykių su vaikais, tėvais, kaimynais, nerimas dėl galimybės susirgti ir likti be paramos, nerimas dėl senatvės negalios ir pačios mirties, nerimas dėl mažo atlyginimo, dėl nesugebėjimo patenkinti vyro, žmonos, vaiko lūkesčių šeimoje, nerimas dėl nepateisintų viršininko ar kolegų lūkesčių darbe, nerimas dėl nesugebėjimo patenkinti net savo paties lūkesčių, ar nesugebėjimo pasivyti savo turtingesnius kaimynus gyvenimo būdu, ir bet kokios kitokios nerimo rūšys, kurių yra tūkstančiai. Tačiau tai nėra pasąmoninė BAIMĖ, kurios nejauti, kol neatsiduri tam tikrose konkrečiose aplinkybėse, bet toks neaiškus ir nestiprus vidinis maudimas, kuris priklausomai nuo charakterio gali būti stipresnio ar silpnesnio pobūdžio ir dažniau ar rečiau, priklausomai nuo aplinkos ir charakterio. Dėl to pilka spalva ir skiriasi savo atspalviu. Kuo tamsesnė, tuo labiau ji artėja prie PASĄMONĖS BAIMĖS lygio.
Ir šitie plotai nėra nuolatiniai, jie kinta, priklausomai nuo aplinkybių ir mirtingojo ryšio su Tėvu, nes baltos nedidelės dėmelės yra Tėvo MEILĖ. Ir ir šitos mažytės dėmelės, tarsi mažyčiai laiveliai vandenyne, liudija tą TĖVO MEILĖS DYDĮ, KOKĮ TVARINYS PATS PATIRIA PER GYVĄ IR GYVYBINGĄ RYŠĮ SU TĖVU, ATRASTU SAVYJE.
Ir kiekvienas naujas baltos spalvos plotelis, tai naujas MEILĖS PLOTO ATKOVOJIMAS, KAD IR KOKS MAŽYTIS JIS BŪTŲ, IŠ PASĄMONINĖS BAIMĖS MILŽINIŠKŲ VALDŲ.
TIK TĖVO MEILĖ, TIK ŽMOGAUS GYVAS RYŠYS SU TĖVU žmogaus pasąmonę valo nuo baimės.
Jokie jogos pratimai, jokie psichologų patarimai ir rekomendavimai, jokie religiniai ritualai ir dogmų išpažinimas nuo pasąmonės baimės išlaisvinti NEGALI.
Vienintelis vaistas nuo pasąmoninės baimės yra TĖVAS ir GYVAS RYŠYS SU JUO. Ir tik Jis savo meile ištirpdo visą pasąmoninę baimę ir pasąmonės juodus ir pilkus milžiniškus plotus paverčia BALTAIS MEILĖS PLOTAIS.
Pasąmoninė baimė pereina ir kitoms kartoms, nes motina, nešiodama vaisių savo įsčiose ir pati turėdama daug pasąmoninės baimės, jau formuoja būsimą kūdikio pasąmoninę baimę, kurią gali tirpdyti tik TĖVO MEILĖ IR NIEKAS KITAS. O jeigu pati motina gyvo ryšio su Tėvu neturi, tai ji nejaučia ir Tėvo meilės, o jeigu stinga Tėvo meilės, tai visą jos pasąmonę užima JUODA PASĄMONINĖS BAIMĖS spalva, kuri atitinkamais energetiniais virpesiais perduodama ir vaisiui. Ir tik dėl to gimsta vis menkesni kūdikiai, ir jų vystymasis lygiai taip pat menkėja. KIEKIVENOS NAUJOS KARTOS NET IR FIZINĖ SVEIKATA PRIKLAUSO NUO TO, KIEK TĖVŲ PASĄMONĖJE BUVO BAIMĖS AR TĖVO MEILĖS VIRPESIŲ.
Kūrinijoje stebuklų NĖRA. Tačiau joje egzistuoja tvarka. Ir ten, kur jos trūksta, ten vyrauja baimė ir chaosas. Tokia šiandien yra mūsų PASĄMONĖ – PILNA BAIMĖS IR CHAOSO.
Ir chaosą pakeisti sistema, o baimę meile, mes jau galime dabar. Atraskite Tėvą savyje, ir jūsų pasąmonės baimės labai smarkiai sumažės, nors iki galo iš karto ir neišnyks. Tačiau nuo jūsų asmeninio ir gyvo ryšio priklausys, kiek jūs patys pripildysite savo vidų TĖVO MEILE, o pasąmonėje egzistuojantį chaosą paversite į vis geriau organizuotą sistemą, kur ne tik atskirose informacijos saugyklose bus informacija susisteminta ir susieta, bet ir tarp atskirų saugyklų bus nutiesti ryšio kanalai, ir jie vis plėsis, kad galėtumėte reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje iš savo pasąmonės išsitraukti, kaip iš kišenės, sau reikalingą informaciją. Ir sąmonė bus neperkrauta informacija, kuri šiandien taip pat yra chaotiška, nesusieta į sistemą, net ir sąmonės lygiu, dėl to savo naudingumo koeficientą turi labai žemą, vos 3-5 procentus.
O kad pasąmonė paklustų sąmonės valdymui, reikalingas gyvas ryšyas su SĄMONĖS ŠALTINIU IR CENTRU TĖVU.
Ir tada sąmonė niekada nepavargs, nes informacijos saugykla kaip tik ir yra tam sugalvota PASĄMONĖS TALPYKLA, kad SĄMONĖ, PAKLUSDAMA MIRTINGOJO DIEVIŠKAJAM AŠ, galėtų pasinaudoti reikiama informacija iš pasąmonės saugyklų.
Kam gi ant kupros nešioti tokį svorį, kada tai naštai yra sukurta speciali saugykla. Dėl to reikia mokytis KAIP IŠ TOS SAUGYKLOS INFORMACIJĄ PASIIMTI.
Tačiau prieš tai dera sutvarkyti PAČIĄ SAUGYKLĄ.
IR TAIP BUS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-01-06 20:40:17
Komentarai
Mielas Povilai, tu išstudijuok, kas parašyta šitame Tėvo MOKYME APIE PASĄMONĘ, nes taip ir nesupranti, KAS JI IR KAIP JĄ VALYTI. Šito nežino nei mokslas, nei kiti net ir dvasiniais dalykais besidomintys žmonės. Šitą mokymą Tėvas perdavė pirmą kartą mūsų planetos istorijoje.Telydi tave ramybė.
Su broliška miele,
Algimantas
2009-02-08 11:47:32
Pasąmonės valymas prasideda išjudinus ją. Kai sukyla ten esantys teršalai į sąmonės šviesą, juos galima pašalinti,atpalaiduoti, sujungti atitrūkusias viduje stygas.
Tai energetiniai procesai, ir jų metų vyksta žmogaus transformacija iš vidaus. Jis atranda save iš naujo, pamato kur praeityje padarė klaidų ir sąmoningai, kūrybingai jas ištaiso. Tam nereikia jokio tikėjimo ir dievų, tik sąmoningumo, nuoširdumo, atidumo, žiūrėjimo vidun.
Galėčiau pateikti daug pavyzdžių, bet ar kam nors jų reikia?
Retas tikrai nori pažvelgti į savo vidų ir pakratyti pasąmonę, ten tiek nemalonių dalykų... kad papraščiau įtikėti ir jau tampi dvasingas ir jau gali būti dvasinis mokytojas, toks absurdas.
Pasiruošęs atvirai diskusijai Povilas
Povilas
2009-02-07 21:09:53
Šią temą iškėliau specialiai, kad galėtumėte paskaityti, kas yra PASĄMONĖ.
TAI PADĖS JUMS ŠIEK TIEK SUVOKTI, KIEK REIKIA ŽMOGUI BENDRAUTI SU TĖVU, ATRADUS JĮ PRIEŠ TAI SAVYJE, KAD GALĖTŲ SAVO PASĄMONĖ ŽMOGUS ORGANIZUOTI Į NORMALIĄ SISTEMĄ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-02-07 20:39:40
"VEIKIANČIA GYVA IR GYVYBINGA VIENOVE.
NET IR MATERIALUS ŽMOGUS GALI GYVENTI MAITINDAMASIS VIEN TIK TĖVO SIUNČIAMA ENERGIJA PER ENERGETINES GRANDINES, IR GYVENTI KELIS ŠIMTUS METŲ, TRIS-PENKIS ŠIMTUS METŲ; IR VISĄ ŠITĄ LAIKĄ BŪDAMAS SVEIKAS, IR NEVARTODAMAS JOKIO MATERIALAUS MAISTO, NEGERDAMAS JOKIO SKYSČIO IR VISKĄ IMDAMAS TIESIAI IŠ TĖVO PER SAVOJO AŠ - TO GYVYBĖS BRANDUOLIO - GYVĄ RYŠĮ SU SAVO PAGRINDU-TĖVU."
Nu ka, seni, varysi tris simtus ar penkis, bet is nuotrauku matosi, kad ir 90- ties netrauksi. Geriau papasakok ka pietums sukirtai, fantazioras.
Shnicia
2008-01-09 19:09:12
Taip, Algis atrodo rado naują užsiėmimą. Nuo šiol visi skaitysim jo vaizdinius ir jų išaiškinimus. Tai taip aktualu :). Čia ta dozė, kurios taip reikėjo Rimantui. Man tai nėra įdomūs tie vaizdiniai, tačiau įdomu, kaip sektųsi Algimantui maitintis vien tik energija ir gyventi tris-penkis šimtus metų.
Jonas
2008-01-09 13:12:27
Mielieji, Tėvo dvasios, Minties Derintojo, man vakar perduotos projekcijos vaizdinį dabar jums galiu paaiškinti išsamiai, kaip tą vaizdinį suprasti.
Kad jums nereikėtų ieškoti pačios projekcijos vakarykščio aprašymo, jį perkelsiu čia, tuo tarpu patį paaiškinimą pateiksiu jau po projekcijos perteikimo.
----------------------------------------------
Mielieji, šiandien Tėvas PER SAVO DVASIOS, MINTIES DERINTOJO PROJEKCIJĄ, man anksčiau suteiktą PASĄMONĖS vaizdinį PAPILDĖ dar nauju ir nuostabiu dalyku.
Minties Derintojo projekcija atsiskleidė ne iš karto, bet PALAIPSNIUI, kaip vis ryškėjantis vaizdas ir mano sielos matymo dėmesį pritraukė tiek savo spalvine išraiška, tiek spinduliavimu.
Iš pradžių juodame fone pasirodė šviesėjantis mažytis plotelis. Jis buvo tamsaus, beveik juodo fono centre. Šitas mažos elipsės, beveik apskritimo formos šviesus plotelis ėmė vis labiau ir labiau ryškėti. O ryškėdamas ėmė dar ir SPINDĖTI. Iš pradžių spindėjo nelabai ryškia geltona spalva, toliau geltonumas vis ryškėjo ir ryškėjo, ir spindėjimui nesustojant, vis didėjant jis pasiekė akinančiai baltą atspalvį.
Tuo tarpu visas fonas ir toliau liko labai tamsus.
Tėvas, aną kartą, KADA JO KLAUSIAU, buvo paaiškinęs, kad baltas plotas atspindi Jo MEILĘ, kiek ją tvarinys jaučia pats.
Taliau šito balto lopinėlio pačiame viduryje ėmė atsirasti labai labai plona ir virpanti permatoma plėvelė. Ir ji ėmė tarsi pripučiama iš vidaus nedidelė pūslelė iškilti taip, kad nuo akinančios baltos spalvos plokštumos neatitrūko, bet, pati išlinkdama, suformavo mažytę permatomą tūrinę figūrėlę. Puikiai mačiau pačią skaidrią ir virpančią plėvelę ir TVIRTĄ IR NEJUDANTĮ BALTĄ jos pagrindą, tiek po ja pačia, tiek nedideliu atstumu aplink ją. Mačiau, kad ji buvo tuščiavidurė, ir plėvelė neturėjo į ką atsiremti, dėl to jos virpėjimas sulėtėjo ir ėmė panašėti į didesnės amplitudės judėjimą aukštyn-žemyn, bet nepasiekiant pagrindo plokštumos ir nuo jo neatitrūkstant. Tai buvo tarsi susitraukimas ir vėl išsiplėtimas. Bet labai greitai plėvelė išsilygino ir nustojo taip pulsuoti, jos skaidrumas dar labiau padidėjo, atrodė, kad ji tarsi suplonėjo, o viduje tarsi kažko prisipildė. GALIAUSIAI VISA TAI SUSIFORMAVO Į NEPAPRASTO SKAIDRUMO IR TYRUMO PILNĄ FIGŪRĄ, PRIMENANČIĄ LAŠĄ. O tame laše atsirado geltonas švytintis rutulys. Ir Tėvas tik tiek pasakė: "ČIA YRA GYVYBĖ." Ir vaizdinys DINGO.
-----------------------------------------
Akinantis BALTAS pagrindas yra TĖVAS. Būtent jis yra GYVYBĖS ŠALTINIS IR CENTRAS. Dėl to ir šitas "gyvybės lašas" yra savo pagrindu sujungtas su Tėvu. "Lašo" skaidri ir plona plėvelė yra jos viduje esančios GYVYBĖS - GELTONO IR ŠVYTINČIO RUTULIO-BRANDUOLIO KAIP KIAUŠINIO TRYNIO - apvalkalas, forma, kūnas. Tai gali būti ir materialus, kaip žmogaus kūnas, ir sielos morontinė forma, ir dvasios dvasinė atitinkamo energetinio pavidalo forma.
Tačiau pati GYVYBĖ nėra TOJI FORMA, ji yra tos formos-kūno VIDUJE. Ir vis tik tai yra tarpusavyje susijęs gyvas ENERGETINIS darinys. Forma yra labai silpna, dėl to ji yra tokia permatoma ir plona, ji yra pažeidžiama, jeigu tiktai pats gyvybės branduolys nustoja švytėti, Jo švytėjimo energetiniai virpesiai, kaip spinduliai, ir palaiko forma-kūną gyvą ir funkcionalų, o švytėjimą pats branduolys gauna per gyvą ryšį su BALTU PAGRINDU-TĖVU. Būtent plėvelė-forma-kūnas, kuriame yra GYVYBĖS BRANDUOLYS-TAS AŠ jį atskiria nuo esamos aplinkos. Tačiau šitas branduolys negalėtų veikti aplinkoje be formos-kūno, negalėtų sąveikauti su kitais aš, negalėtų atlikti jokių darbų kūrinijai. Ir forma yra skaidri dėl to, kad būtų matomas tikrojo aš, to branduolio švytėjimas, nes būtent branduolys turi gyvą jungtį su TĖVU, nes toji plėvelės dalis, kuri remiasi į BALTĄ PAGRINDĄ, Į TĖVO MEILĘ, yra ATVIRA, TEN plėvelės NĖRA. Tai būtų panašu į pripūstą balioną, kurio kaklelis būtų ne užrištas, bet užmautas ant dujų balono čiaupo ir atsukus vožtuvą į balioną pasklistų daugiau dujų, prisukus čiaupą, balionas imtu tuštėti iš subliūkštų visiškai.
Su gyvybe irgi yra labai panašu. Tėvas, kurio meilė yra akinančio baltumo, pripildo tiek gyvybės branduolį, tiek ir jo formą tiek energija, tiek meile. Tačiau tvarinys iš karto negali tokio ryškumo Tėvo meilės išlaikyti, ji yra perdaug akinanti, dėl to ji branduolyje yra perleidžiama per gyvybės nužeminanti "filtrą" ir tampa geltona.
Tačiau tokia gyvybės kategorija, kaip asmenybė, iš Tėvo gauna ir LAISVĄ VALIĄ. Ir kuo daugiau laisva valia yra panaudojama Tėvo valios vykdymui, tuo labiau didėja branduolio švytėjimas, o būtent šitais švytinčiais virpesiais vis labiau ir labiau yra atidaromas ir tas pats "vožtuvas," kuris ir vėl pripildo gyvybės branduolį dar daugiau Tėvo meilės virpesių.
Ir tai vyksta tokiu būdu, tarsi tas GYVYBĖS LAŠO sąlyčio su BALTU TĖVO PAGRINDU PLOTAS PADIDĖJA. Ir dėl to padidėja ir paties branduolio švytėjimas. O nuo šito švytėjimo plonėja ir lengvėja ir formos-kūno plėvelė, bet tuo pačiu ji ir stiprėja. Dar daugiau, šitie Tėvo meilės virpesiai vis labiau aukština geltono branduolio, tikrojo aš, dvasinį spindėjimą, kuris vis labiau artėja nuo geltonos spalvos į BALTĄ spalvą, net ir tokią, kokia yra TĖVO MEILĖS SPALVA.
Ir dar stipriau ir aukštesniu energetiniu dažniu ir baltesne spalva švytintis branduolys, savo spinduliais dar labiau išplečia atvirą sąlyčio su Tėvu pagrindo plotą, ir tuo pačiu užtikrina ir sveiką ir ilgaamžį KŪNĄ.
Gyvybė yra sistema, kurią sudaro trys sudedamosios dalys: Tėvas-Gyvybės branduolys arba savauis aš-gyvybės branduolio forma-kūnas. Ir šis mechanizmas gali būti maitinams VIEN TIKTAI TĖVO MEILĖS ENERGIJA, kada šita sistema tampa nuostabiai ir realiai VEIKIANČIA GYVA IR GYVYBINGA VIENOVE.
NET IR MATERIALUS ŽMOGUS GALI GYVENTI MAITINDAMASIS VIEN TIK TĖVO SIUNČIAMA ENERGIJA PER ENERGETINES GRANDINES, IR GYVENTI KELIS ŠIMTUS METŲ, TRIS-PENKIS ŠIMTUS METŲ; IR VISĄ ŠITĄ LAIKĄ BŪDAMAS SVEIKAS, IR NEVARTODAMAS JOKIO MATERIALAUS MAISTO, NEGERDAMAS JOKIO SKYSČIO IR VISKĄ IMDAMAS TIESIAI IŠ TĖVO PER SAVOJO AŠ - TO GYVYBĖS BRANDUOLIO - GYVĄ RYŠĮ SU SAVO PAGRINDU-TĖVU.
Kadangi šį tema - GYVYBĖ - yra irgi labai svarbi, tai visa tai, ką dabar parašiau, perkelsiu dar ir į atskirą temą, kad mūsų Forume ją būtų galima lengviau surasti.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-01-09 12:50:07
Mielieji, šiandien Tėvas PER SAVO DVASIOS, MINTIES DERINTOJO PROJEKCIJĄ, man anksčiau suteiktą PASĄMONĖS vaizdinį PAPILDĖ dar nauju ir nuostabiu dalyku.
Minties Derintojo projekcija atsiskleidė ne iš karto, bet PALAIPSNIUI, kai vis ryškėjantis vaizdas mano sielos matymo dėmesį pritraukė tiek savo spalvine išraiška, tiek spinduliavimu.
Iš pradžių juodame fone pasirodė šviesėjantis mažytis plotelis. Jis buvo tamsaus, beveik juodo fono centre. Šitas mažos elipsės, beveik apskritimo formos šviesus plotelis ėmė vis labiau ir labiau ryškėti. O ryškėdamas ėmė dar ir SPINDĖTI. Iš pradžių spindėjo nelabai ryškia geltona spalva, toliau geltonumas vis ryškėjo ir ryškėjo, ir spindėjimui nesustojant, vis didėjant jis pasiekė akinančiai baltą atspalvį.
Tuo tarpu visas fonas ir toliau liko labai tamsus.
Tėvas, aną kartą, KADA JO KLAUSIAU, buvo paaiškinęs, kad baltas plotas atspindi Jo MEILĘ, kiek ją tvarinys jaučia pats.
Taliau šito balto lopinėlio pačiame viduryje ėmė atsirasti labai labai plona ir virpanti permatoma plėvelė. Ir ji ėmė tarsi pripučiama iš vidaus nedidelė pūslelė iškilti taip, kad nuo akinančios baltos spalvos plokštumos neatitrūko, bet, pati išlinkdama, suformavo mažytę permatomą tūrinę figūrėlę. Puikiai mačiau pačią skaidrią ir virpančią plėvelę ir TVIRTĄ IR NEJUDANTĮ BALTĄ jos pagrindą, tiek po ja pačia, tiek nedideliu atstumu aplink ją. Mačiau, kad ji buvo tuščiavidurė, ir plėvelė neturėjo į ką atsiremti, dėl to jos virpėjimas sulėtėjo ir ėmė panašėti į didesnės amplitudės judėjimą aukštyn-žemyn, bet nepasiekiant pagrindo plokštumos ir nuo jo neatitrūkstant. Tai buvo tarsi susitraukimas ir vėl išsiplėtimas. Bet labai greitai plėvelė išsilygino ir nustojo taip pulsuoti, jos skaidrumas dar labiau padidėjo, atrodė, kad ji tarsi suplonėjo, o viduje tarsi kažko prisipildė. GALIAUSIAI VISA TAI SUSIFORMAVO Į NEPAPRASTO SKAIDRUMO IR TYRUMO PILNĄ FIGŪRĄ, PRIMENANČIĄ LAŠĄ. O tame laše atsirado geltonas švytintis rutulys. Ir Tėvas tik tiek pasakė: "ČIA YRA GYVYBĖ." Ir vaizdinys DINGO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile.
Algimantas
2008-01-08 13:22:43
Dėl pasąmonės, Algis arba nežino, arba meluoja, kad žmogus (ar mokslinės knygos, ar tyrinėjimai) negalėjo paaiškinti nieko dorai apie pasąmonę. Matyt todėl, kad Algis ne tik nežino, bet ir sąmoningai ignoruoja kitas žinias ar nuomones. Mąstymas vaizdiniais nėra naujas dalykas. Tačiau aiškinti pasąmonę taip kaip aiškina Algis, yra manau bent jau naivoka. Prisipažinsiu, aš nesu pasąmonės specas, bet žinau ir netgi truputį skaitęs esu Karlą Gustavą Jungą. Pagal Vikipediją,
Karlas Gustavas Jungas (Carl Gustav Jung; 1875 m. liepos 26 d. – 1961 m. liepos 6 d.) – šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas. K. Jungas praplėtė Z. Froido psichoanalitinį požiūrį, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas. Savo publikacija „Pasąmonės psichologija“ (1912; išversta 1916), jis atsiribojo nuo Z. Froido libido seksualinės interpretacijos. Eidamas 50-uosius metus, K. G. Jungas išvystė savo teorijas. 1921 metais jis išleido savo pagrindinį darbą „Psichologiniai tipai“ (išversta 1923), kuriame jis aprašė sąryšį tarp sąmonės ir pasąmonės, taip pat pasiūlė dabar gerai žinomus žmogaus asmenybės tipus, ekstravertus ir intravertus.
*
Pasąmonės terminą pirmasis pradėjo naudoti berods Z. Froidas. Tačiau bent man įdomiau yra ne individuali, o vadinamoji kolektyvinė pasąmonė (Jungo darbai), kurią Algio vaizdiniai tarsi ir neigia, sako, kad tarp matytų figūrų/statinių nėra ryšio. Taigi jei jau domėtis ar gilintis, reikėtų pradėti nuo Froido ir Jungo. Deja, turbūt ne nuo Algio vaizdinių. Manau, Jungas (o kad ir kitas psichoanalitikas) galėtų paaiškinti Algio atvejį, tačiau deja Algis tikriausiai negalėtų pakomentuoti Jungo.
Jonas
2008-01-08 19:05:29
Taip Jonai tokios dozės tu neturi, man neturi o ir nuoširdžiai jieškantiems neturi.Ten į kur tu ragini sugrįžti tokios dozės nėra.O ta dozė vis augs kitaip ir būti negali . Dozės siekis yra amžinas ir niekada nebus taip , kad tos dozės užteks.Ir dar subjektui ar klaviatūroje nėra lietuviško raidyno ar jis yra , bet reikia sudaryti gausumo įspūdį.
rimantas ( Kaunas )
2008-01-08 12:07:37
Rimantai, taigi kiek dalinausi, tau vis netiko, tu nieko "neužskaitei' ir vis prašai daugiau, kaip koks narkomanas vis didesnės dozės. Nepyk, neturiu šiandien tokios dozės, kaip tau reikia. Gal Algis turi, prašyk pas jį.
Jonas
2008-01-08 11:12:36
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]