Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kas yra pasąmonė? Manau, kad jums padės tai suvokti šitas mokymas, kurį man tiek vaizdiniu, tiek paaiškinimu suteikė Tėvas.

Mano mieli, žmogus iki šiol nieko negalėjojo, ir negali, paaiškinti, kas yra PASĄMONĖ, nors pats terminas dažnai vartojamas. Net Urantijos Knygoje jis vartojamas labai dažnai, tačiau žmogui nepateikiant paaiškinimo, kas yra žmogaus pasąmonė.
Todėl nei mokslinės knygos, nei tyrinėjimai nieko aiškiau pasakyti negalėjo ir negali, nors pati pasąmonė realiai egzistuoja.
Tad ką daryti žmogui, jeigu jis nori, kaip nors įsivaizduoti savo pasąmonę, kaip ji veikia ir sąveikauja su sąmone.
Tai, ką man perteikė Tėvas, iš pradžių VAIZDINIU, o tada, atsakydamas, kitą dieną, į mano Jam pateiktą klausimą – kas tai? – PAAIŠKINIMU, leis ir jums suvokti – KAS YRA ŽMOGAUS PASĄMONĖ. Tuo labiau, kad jums aš pateiksiu ir to vaizdinio atpasakojimą, o ne tik Tėvo paaiškinimą. Tai padės ir jums geriau įsivaizduoti savo, ir visų kitų, pasąmonę, nes tas vaizdinys ir jo paaiškinimas tinka KIEKVIENO ŽMOGAUS PASĄMONĖS SUPRATIMUI dabartiniame visatos amžiuje.
Tėvas mane moko matyti vaizdinius per nuotolį. Tai ilgas procesas, ir mano neįpratusiam protui gana varginantis. Dėl to mano sąmonė dar nesugeba tokių rodomų vaizdinių išlaikyti ilgesnį laiką, kad galėtų geriau pastudijuoti, ką mato, ir mato labai ryškiai ir spalvotai.
Neseniai man šitaip parodė labai, TUO METU, pasirodžiusį mano sąmonei blankų vaizdą. Blankų ne matomo vaizdo ryškumo atžvilgiu, bet spalvų gamos išraiška. Ją tiesiog sudarė juoda ir pilka spalvos, ir labai nedaug baltų taškelių. Dėl to pats vaizdinys atrodė labai negyvas, palyginus su spalvotais vaizdais, kurie tiesiog kaip magnetas pritraukia ir norisi į juos žiūrėti ir net dalyvauti pačiame vaizde. Mat kada Tėvas, per savo fragmento, mano Minties Derintojo, sukuriamą mano protui VAIZDINĘ RPOJEKCIJĄ, pateikia tokį vaizdinį, tai tuo metu tame VAIZDINYJE ATRODO, KAD IR PATS DALYVAUJU, o ne žiūriu į jį kaip į besikeičiantį vaizdą ekrane. Tačiau jokių paaiškinimų, tuo metu, Tėvas man nepateikia, nes jų, tuo metu, negalėtų mano protas ir suvokti, nes užimtas žvelgimu į patį vaizdą. Jam žvelgti ir į neįprastą vaizdą, kuris tuoj pat išnyks, ir dar siekti kažkokių paaiškinimų būtų per didelė našta, kada dabar vien tik vaizdinio naštos jis dar negali panešti. Toks yra tolimesnis rengimas kažkokiam kitam manojo tarnavimo etapui. Todėl tų vaizdinių prasmės aš negaliu suvokti, jeigu, vėliau, bendraudamas su Tėvu, nepaklausiu Jo paaiškinimo.
Tėvo dvasios, Minties Derintojo, suteikta projekcija mano protui yra matoma sielos morontiniu regėjimu, kada mano žmogiškasis protas pasiekia atitinkamą sąmonės virpesių dažnį, kuris sutampa su Minties Derintojo siunčiamos projekcijos virpesių dažniu. Kadangi tokių aukšto dažnumo virpesių ilgą laiką išlaikyti mano protas nėra pajėgus, tai ir vaizdinys yra labai trumpalaikis – vos kelios sekundės, kai kurie vaizdiniai trunka gal keliolika sekundžių.
Šiuo atveju man buvo parodytas ryškiai matomas, net iki atskirų detalių, toks vaizdinys. Milžiniška plokštuma, kuri buvo tokia didinga, jog kaip jūra net susiliejo su toli matomu horizontų. Ji užėmė visą mano regos lauką, kad nemačiau jokių krantų, vien tiktai plokštumą toli toli susiliejančią su horizontu.
Ir toji plokštuma nėra tuščia. Ant jos pristatyta daug stačiakampių geometrinių figūrų, tarsi namų, kurie visi turi skirtingą aukštį, plotį, ir ilgį. Jie man labai priminė kondensatorius, kas juos matė senuose radijo imtuvuose, nes jų sienos buvo visos brūkšniuotos horizontaliomis linijomis, bet visos stačiakampės, jokių užapvalinimų ar išgaubimų, išlenkimų. Ir tokių statinių – begalinė gausybė, iki pat horizonto, kad net kvapą užima, kada matai jų tokią gausą.
Kada parodė vaizdą iš viršaus, būtent tada mane nustebino vaizdo blyškumas, kurio iki tol nesimatė žvelgiant tolyn į horizontą. Ir buvo keista matyti tokį milžinišką vaizdinį ir tokių niūrių spalvų – juodos ir pilkos. Tarp stačiakampių statinių nebuvo jokio ryšio, jokių kelių ar takelių, jie visi atrodė, kad stovi izoliuoti kaip namai per potvynį milžiniškoje juodoje masėje. Tarp juodos masės, milžiniškos masės, buvo matyti taip pat didžiuliai plotai pilkos masės. Pilka masė buvo skirtingo atspalvio – tai labai tamsi, artėjanti iki juodumos, tai šviesesnė, tai dar šviesesnė, bet vis tiek išliekanti pakankamai tamsiai pilka spalva. Ir tik vietomis buvo matyti baltų dėmelių nedidelės salelės.
Kada vaizdinys dingo, negalėjau suvokti, dėl ko jis man buvo parodytas. Todėl kitą vakarą, bendraudamas su Tėvu, ir paklausiau Jo paties, ką vaizdavo toji man parodyta Minties Derintojo projekcija. Tėvo paaiškinimas mane iš pradžių labai nustebino, bet vėliau ėmiau suvokti vis giliau, kaip vis tik nuostabiai aiškiai ir paprastai Jis man paaiškino, ko niekada niekas nebuvo žmogui iki tol išaiškinęs:
“TAI TAVO PASĄMONĖ, kaip ir kiekvieno kito mirtingojo pasąmonė.” Visi tie matomi statiniai – tai informacijos rezervuarai. Kiekviename rezervuare įvairiausios pakraipos informacija, kuri tarpusavyje nėra sujungta į kokią nors vientisą sistemą, dėl to sąmonė jos ir negali suvokti, kas yra pasąmonėje.
Tai nėra gerai, nes pasąmonės kiekviename informacijos rezervuare vyrauja vien tik chaosas, dėl to mes ir negalime pasinaudoti reikiamu momentu šita informacija. Dar liūdniau yra tai, kad ir tarp atskirų informacijos rezervuarų nėra ryšio, dėl to šitos informacijos saugyklos nėra sujungtos, kaip TURĖTŲ BŪTI, į ištisą ir vieningą, PASĄMONĖJE LAIKOMOS IR SAUGOMOS, informacijos SISTEMĄ. Todėl chaosas yra ne tik atskirose informacijos saugyklose, bet ir visoje pasąmonėje. Ir toks chaosas yra dėl to, kad PASĄMONĖJE YRA MILŽINIŠKA BAIMĖ.
Visa ta JUODA MASĖ, kuri savo apimtimi viešpatauja su visu horizontu susiliejančiame vaizdinyje ir yra PASĄMONINĖ BAIMĖ, KURIOS SĄMONĖ NEJAUČIA. Šitoji pasąmoninė BAIMĖ IŠKYLA TIK TAM TIKROMIS APLINKYBĖMIS. Sakykim sveikas žmogus tokios baimės sąmonės lygiu dar nejaučia, nors pasąmonėje ji ir yra. Ir vos tik aplinkybės pasikeičia, tuoj pat toji pasąmonės baimė iškyla į sąmonės lygį. Pavyzdžiui, žmogui susirgus kokia nors labai rimta liga, ypač žmonių vadinamomis nepagydomomis ligomis, vėžiu, AIDS, arba kada žmogaus laukia kokia nors sunki operacija, tada pasąmoninė baimė iškyla į SĄMONĖS JUNTAMĄ LYGĮ, IR ŽMOGUS PRADEDA JĄ JAUSTI JAU SĄMONINGAI, nors iki tokios diagnozės sužinojimo tokios baimės nejautė.
Pasąmoninė baimė iškyla į sąmonės baimės lygį atitinkamomis aplinkybėmis, kurios kelia pavojų savajo aš tolimesniam egzistavimui.
Pilka spalva išreiškia mažesnį pasąmoninės baimės laipsnį, bet kuris jau yra arčiau sąmonės lygio. Tai galima pavadinta nerimu. Pilkos spalvos atspalviai yra skirtingi nuo labai tamsaus iki šviesesnio priklausomai nuo žmogaus nerimo pojūčio sąmonės lygiu intensyvumo ir dažnumo. Tai nerimas dėl ateities neužtikrintumo, tiek savo, tiek savo šeimos narių, nerimas dėl galimos nesėkmės darbe, nerimas dėl blogų santykių su vaikais, tėvais, kaimynais, nerimas dėl galimybės susirgti ir likti be paramos, nerimas dėl senatvės negalios ir pačios mirties, nerimas dėl mažo atlyginimo, dėl nesugebėjimo patenkinti vyro, žmonos, vaiko lūkesčių šeimoje, nerimas dėl nepateisintų viršininko ar kolegų lūkesčių darbe, nerimas dėl nesugebėjimo patenkinti net savo paties lūkesčių, ar nesugebėjimo pasivyti savo turtingesnius kaimynus gyvenimo būdu, ir bet kokios kitokios nerimo rūšys, kurių yra tūkstančiai. Tačiau tai nėra pasąmoninė BAIMĖ, kurios nejauti, kol neatsiduri tam tikrose konkrečiose aplinkybėse, bet toks neaiškus ir nestiprus vidinis maudimas, kuris priklausomai nuo charakterio gali būti stipresnio ar silpnesnio pobūdžio ir dažniau ar rečiau, priklausomai nuo aplinkos ir charakterio. Dėl to pilka spalva ir skiriasi savo atspalviu. Kuo tamsesnė, tuo labiau ji artėja prie PASĄMONĖS BAIMĖS lygio.
Ir šitie plotai nėra nuolatiniai, jie kinta, priklausomai nuo aplinkybių ir mirtingojo ryšio su Tėvu, nes baltos nedidelės dėmelės yra Tėvo MEILĖ. Ir ir šitos mažytės dėmelės, tarsi mažyčiai laiveliai vandenyne, liudija tą TĖVO MEILĖS DYDĮ, KOKĮ TVARINYS PATS PATIRIA PER GYVĄ IR GYVYBINGĄ RYŠĮ SU TĖVU, ATRASTU SAVYJE.
Ir kiekvienas naujas baltos spalvos plotelis, tai naujas MEILĖS PLOTO ATKOVOJIMAS, KAD IR KOKS MAŽYTIS JIS BŪTŲ, IŠ PASĄMONINĖS BAIMĖS MILŽINIŠKŲ VALDŲ.
TIK TĖVO MEILĖ, TIK ŽMOGAUS GYVAS RYŠYS SU TĖVU žmogaus pasąmonę valo nuo baimės.
Jokie jogos pratimai, jokie psichologų patarimai ir rekomendavimai, jokie religiniai ritualai ir dogmų išpažinimas nuo pasąmonės baimės išlaisvinti NEGALI.
Vienintelis vaistas nuo pasąmoninės baimės yra TĖVAS ir GYVAS RYŠYS SU JUO. Ir tik Jis savo meile ištirpdo visą pasąmoninę baimę ir pasąmonės juodus ir pilkus milžiniškus plotus paverčia BALTAIS MEILĖS PLOTAIS.
Pasąmoninė baimė pereina ir kitoms kartoms, nes motina, nešiodama vaisių savo įsčiose ir pati turėdama daug pasąmoninės baimės, jau formuoja būsimą kūdikio pasąmoninę baimę, kurią gali tirpdyti tik TĖVO MEILĖ IR NIEKAS KITAS. O jeigu pati motina gyvo ryšio su Tėvu neturi, tai ji nejaučia ir Tėvo meilės, o jeigu stinga Tėvo meilės, tai visą jos pasąmonę užima JUODA PASĄMONINĖS BAIMĖS spalva, kuri atitinkamais energetiniais virpesiais perduodama ir vaisiui. Ir tik dėl to gimsta vis menkesni kūdikiai, ir jų vystymasis lygiai taip pat menkėja. KIEKIVENOS NAUJOS KARTOS NET IR FIZINĖ SVEIKATA PRIKLAUSO NUO TO, KIEK TĖVŲ PASĄMONĖJE BUVO BAIMĖS AR TĖVO MEILĖS VIRPESIŲ.
Kūrinijoje stebuklų NĖRA. Tačiau joje egzistuoja tvarka. Ir ten, kur jos trūksta, ten vyrauja baimė ir chaosas. Tokia šiandien yra mūsų PASĄMONĖ – PILNA BAIMĖS IR CHAOSO.
Ir chaosą pakeisti sistema, o baimę meile, mes jau galime dabar. Atraskite Tėvą savyje, ir jūsų pasąmonės baimės labai smarkiai sumažės, nors iki galo iš karto ir neišnyks. Tačiau nuo jūsų asmeninio ir gyvo ryšio priklausys, kiek jūs patys pripildysite savo vidų TĖVO MEILE, o pasąmonėje egzistuojantį chaosą paversite į vis geriau organizuotą sistemą, kur ne tik atskirose informacijos saugyklose bus informacija susisteminta ir susieta, bet ir tarp atskirų saugyklų bus nutiesti ryšio kanalai, ir jie vis plėsis, kad galėtumėte reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje iš savo pasąmonės išsitraukti, kaip iš kišenės, sau reikalingą informaciją. Ir sąmonė bus neperkrauta informacija, kuri šiandien taip pat yra chaotiška, nesusieta į sistemą, net ir sąmonės lygiu, dėl to savo naudingumo koeficientą turi labai žemą, vos 3-5 procentus.
O kad pasąmonė paklustų sąmonės valdymui, reikalingas gyvas ryšyas su SĄMONĖS ŠALTINIU IR CENTRU TĖVU.
Ir tada sąmonė niekada nepavargs, nes informacijos saugykla kaip tik ir yra tam sugalvota PASĄMONĖS TALPYKLA, kad SĄMONĖ, PAKLUSDAMA MIRTINGOJO DIEVIŠKAJAM AŠ, galėtų pasinaudoti reikiama informacija iš pasąmonės saugyklų.
Kam gi ant kupros nešioti tokį svorį, kada tai naštai yra sukurta speciali saugykla. Dėl to reikia mokytis KAIP IŠ TOS SAUGYKLOS INFORMACIJĄ PASIIMTI.
Tačiau prieš tai dera sutvarkyti PAČIĄ SAUGYKLĄ.
IR TAIP BUS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2008-01-06 20:40:17

Komentarai

Si tema man daug ka paaiskina. Pvz.: mudu su vyru stebedavomes, kai vos keliu menesiu musu mazylis pabusdavo lyg isgasdintas. Juk jis nebuvo nieko baisaus nei mates, nei girdejes. Dabar suprantu, kaip tai imanoma, ACIU.

Vita
2008-01-08 21:44:31



Krikscionio duona - tai Kristaus kunas, Rimantai, ir daugiau nieko kito.
O ko tu vis prie Jono lendi? Zinai, kartais atrodai iskrypeliskai - tik pamatai Jona ir puoli prie jo kabinetis. Gal tau moters truksta?
O Algi reikia papurtyti, juk kol zmogus miega, tol kliedi. Gal Jonas jo ir neprizadins, bet bent jau bus pabandes. Tikrai nieko blogo tame nera.


subjektas
2008-01-08 10:40:15



Jonai, o tu negalėtum pasidalinti savo patyrimu gilesniu ,platesniu be savo asmens išryškinimo ir kito asmens vien tik neigimo ar draugiško pašiepimo, kad tai užkabintų , patrauktų .Juk temų labai dauk , pasiūlyk kažką žmonėms tose temose. Ar neigimas ir pašiepimas ir yra dalinimasis.Esi krikščionis katalikas ir labai uolus nors ir skundeisi, kad nelabai, bet ar tikrasis jos tos krikščionybės atstovas ar neigimu ir pašiepimu sugrąžinsi žmones ten , kur tu nori juos sugrąžinti.Jau kažkas rašė ar tai tikrojo krikščionio duona, o gal tą duoną tu pats kartais ir trypi.

rimantas ( Kaunas)
2008-01-08 10:18:13



Mielieji, aš jums labai dažnai sakau, kad savo žvilgsnį nuo ASMENS nukreipkite į to asmens PATEIKIAMUS TEIGINIUS bet kurioje temoje. Toėl ir svarstykite TEMAS, o ne ASMENIS tuos teiginius pateikiančius.
Ir tada NEBEREIKĖS JUMS MANO ASMENIUI skirti tiek DAUG DĖMESIO, KURIO AŠ TIKRAI IŠ JŪSŲ NEPRAŠAU.
Tuo tarpu labai NUOŠIRDŽIAI PRAŠAU - aptarinėkite temas, dalinkitės savuoju patyrimu, atraskite Tėvą SAVYJE, PASAKOKITE APIE SAVO KELIĄ Į TOKĮ TĖVO ATRADIMĄ, nes JŪSŲ PATYRIMAS yra labai svarbus KITIEMS, KURIE SKAITO MŪSŲ FORUMĄ, KAD IR JIE NEJAUSTŲ PASĄMONINĖS BAIMĖS IRGI EITI TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS KELIU. Taip, kaip juo jau einate JŪS tie, kurie vis labiau imate jausti NUOSTABIAS PERMAINAS SAVYJE, ir kurie jau imate TĖVĄ PATIRTI SAVYJE.
Štai toksk ir yra mūsų FORUMO TKSLAS - PADĖTI VISIEMS, KURIE NUOŠIRDŽIAI NORI AUGTI IR ATRASTI TĖVĄ SAVYJE. O tada jau atsivėrusi siela pradės stiprėti ir vis labiau atsiremti į TĖVĄ, kol patirs savo gimimą iš DVASIOS. O tai jau yra milžiniška transformacija ne tik SĄMONĖS, BET IR PASĄMONĖS lygiu.
Būtent tik šitas augimas ir Tėvo kelais yra TIKROVĖ KIEKVIENAM. Ir tau mielas Lionginai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2008-01-07 19:47:05



Na negali žmonės kitaip, suprask Algi teisingai. Galiu paaiškinti kodėl. Mano galva todėl, kad tu savo komentaruose pats išryškini savo asmenį. Jei tu dėstytum tik dalyką, nutylėdamas save kaip Dievo balso girdėtoją, ambasadorių, žinantį tikrą tiesą ir pan., tai ir nesutrauktum tiek dėmesio savo asmeniui, kurio tu jau nebenori. Gal labiau to norėtum, jei atsiliepimai būtų pritariantys, o ne paneigiantys ar draugiškai pašiepiantys. Bet dabar jau taikykis su situacija, pats prisivirei košės, pats ir srėbk.
(Jei nori pakeisti pasaulį, keisk pirma save. Kiek kartų girdėta?)

Jonas
2008-01-08 09:38:26



Jo, Algi, tas tavo 3D matymas tikrai padarys didelį įspūdį tavo bobelėms, ir ypač tas gylis. Tau, kaip vyrui, juk labai svarbus yra gylis, į kurį galėtum pasinerti visa savo esybe.
Ai, ai, Algi, kaip čia dabar ? Baimės ir tau iškilo iš tavo pasąmonės? Gi tu mūsų pats pats bebaimiškiausias iš visų bebaimiškiausiųjų.
Tu pats populiariausias tarp mūsų. Tik pažiūrėk kiek tau dėmesio mes skiriame. O tu jo taip stokoji, pilkoji pelyte.

Lionginas Šepkus
2008-01-07 17:40:40



Mielieji, Tėvas man parodė vaizdinį, nepasakydamas, kas tai yra, kad aš galėčiau nors kažkiek suvokti. Ir tik kitą dieną man Tėvo paklausus, Jis atsakė: "Tai tavo pasąmonė," tačiau toliau aiškino ne mano asmininę pasąmonę, kokia yra ji šiandien, bet APSKRITAI ŽMOGAUS PASĄMONĘ, IR PARODYTAS VAIZDINYS, KAIP PAGALBINĖ VAIZDINĖ PRIEMONĖ man leido puikiai SUVOKTI, koks tai yra mechanizmas ir kokia jo gelmė, MILŽINIKŠA gelmė, nes ji turi ne tik tą PLOKŠTUMOS paveikslą, kurį man ir parodė, bet taip pat ir TŪRINĮ pavidalą - savo gylį, ne tik plotį ir ilgį.
Ir kada žmogus pasiekia didesnį gyvą ryšį su TĖVU, tada tos baltos salelės padidėja, tačiau Tėvas suteikia vėl naujas užduotis, tam, kad STIRPRĖTŲ CHARAKTERIS, KAD AUGTŲ MIRTINGOJO AŠ - SIELA.
Ir šitam augimui iškyla vėl nauji iki tol nežengti keliai. Ir tada iš pasąmonės vėl pradeda iškilti baimės siluetai, apie kuriuos anksčiau net ir mintyse negalvojai, kad tos baimės tokios gali būti, nes nebuvo tokių patyrimų.
Aišku, anksčiau apie tokias ir Tėvo užduotis sau galvos nesukai. Jeigu kas nors būtų apie jas nors žodžiu užsiminęs, tuoj pat pavadintum tokį žmogų nenormaliu, nes tokių užduočių žmogui nei reikia, nei įmanoma jas įgyvendinti. Tačiau Tėvui geriau viskas žinoma - ir ko mums, kiekvienam reikia, ir kaip kiekvienam padėti, kad Jo meilė tirpdytų pasąmonines baimes. Tačiau, ar mes šito NORIME, kai tam reikia įdėti PASTANGŲ, KURIOS REIKALAUJA IR LAIKO IR ENERGIJOS, O NE TIK POSTRINGAVIMŲ.
O kas dėl romano, tai aš laukiu, kad PATS JAUNIMAS susipažintų su mūsų svetaine, studijuotų Urantijos Knygą, Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, KAIP ROMANĄ, atrastų Tėvą SAVYJE, kiekvienas asmeniškai, gimtų iš dvasios, O TADA PATS PRADĖTŲ RAŠYTI TOKIUS ROMANUS, APIE KOKIUS IR SVAJONĖSE NESVAJOJO, KAD BUS TOKIE PARAŠYTI.
Ir tie romanai PARAŠYTI BUS.
Ir juos KURS IR PATS JAUNIMAS. Ir muziką jis kurs tokią, apie kurią šiandien dar neturi JOKIO supratimo, nes TOJI MUZIKA BUS PERTEIKIAMA PER JAUNUS ŽMONES, ATRADUSIUS TĖVĄ SAVYJE IR GIMUSIUS IŠ DVASIOS, PATIES TĖVO.
O aš darau tai, ką man pavedė daryti TĖVAS - SKELBTI JO GYVĄ ŽODĮ, MOKYTI JUS IR GYDYTI TĖVO IR JĖZAUS VARDU. Tėvas man nenurodė siekti POPULIARUMO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2008-01-07 16:29:55



Algi, geriau rašyk savo romaną, tai būsi labiau populiarus, nei dabar. Klok savo vaizdelius ant poperos, neaiškindamas apie jezuliukus, ir pavadinimą užklijuok gerą. Jaunimas skaitys, badysis ir seiliosis iš laimės.

Algimantui
2008-01-07 08:00:35



Tai gal ten ne paties pasąmonę parodė, o kieno nors kito. Juk žmogui, visiškai tiesiogiai išmokusiam bendrauti su Tėvu, kodėl baltos jo meilės tik taškeliai turėtų matytis?

Algimantui
2008-01-06 22:15:10




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal