Forumas: temos peržiūra
Ar yra Tėvo išrinktieji? Kas jie?
Ar yra Tėvo IŠRINKTIEJI?
Šito paklausiau mylimo Tėvo, nes tema, kaip pastebiu, dar nelabai aiški daug kam net ir mūsų Forume.
---------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, aš garbinu Tave, kad Tu esi, kad sukūrei kūriniją, kad esi Meilė, Tiesa, Gailestingumas, Gėris, ir Grožis; aš garbimu Tave, kad Tu mus mokai meilės, tiesos, gailestingumo, gėrio ir grožio, ir to mokai laisva valia, mūsų valios nevaržydamnas. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia, amen.
Mylimas Tėve, aš noriu Tavęs paklausti apie išrintuosius Tavo sūnus. Kaip mums suprasti, kad Tu visus myli ir vertini VIENODAI, o vis tik juos pasirenki savo atstovais nevisus.
----------
Mano mylimas sūnau, Aš tikrai myliu jus visus,. Ir visus myliu vienodai, nė vieno neišskirdamas, nė vieno nenuskriausdamas.
Tačiau net ir mylėdamas jus, be privilegijų suteikimo vienam, ar vienai grupei, Aš taip pat suteikiu ir SAVO užduotis, numatytas kiekvienam iš savo vaikų. Ir čia jau nebegaliu jums užkrauti vienodų užduočių, nes jūs nuo jų tiesiog palūžtumėte, nes nesate joms pasirengę VIENODAI.
Būtent dėl to Aš tave pasirinkau savo ambasadoriumi, arba savo atstovu, kad galėčiau ir toliau tave rengti dar didesnei užduočiai, kuriai šiandien tu dar nesi parengtas. Tačiau tai užduočiai, kuriai jau tu turi sparnus, kad galėtum pakilti ir ją nešti Mano Gyvu žodžiu, tu ir kyli. Kyli tiek, kiek esi parengtas.
Dėl to, mano mylimi vaikai, jūs tuirite žinoti, kad tikrai Aš kalbu VISIEMS, BE JOKIOS SKRIAUDOS JUMS VISIEMS, tačiau nevisi yra pasirengę tiek, kad Mane išgirstų, ir tai, ką išgirsta, pasidalintų su kitas savo sielos broliais,.
Ir tada Aš pasirenku iš tų savo vaikų, kuriuos jau esu parengęs tiek, kad jie savo sielą atvėrė Man tokia dalimi, kad jų atsivėrusi siela nustelbia visus kitus darbus, nes visi kiti darbai sutelpa jų atsivėrusioje sieloje. Tačiau net ir šitaip Mano didesne dalimi parengti vaikai nėra mylimi labiau už tuos Mano vaikus, kurie tokioms užduotims nėra pasirengę.
Ateis laikas, kada jūs patys patirsite, kad Mano sūnaus, kuris turi Mano paties jam suteiktą statusą, kaip mano šauklys jums visiems, teisingumą ir teisumą.
O kol kas, patys siekite tiesos savo viduje, ieškokite šviesos, kurią Aš jau jums perdaviau iš vidaus kiekvienam, o tuomet ją suradę, nebeuždenkite, o iškelkite, kad ir kitiems pašviestumėte, nes ir jūsų dėka Algimanto kelias bus lygesnis, ir jūs padėsite jam nešti jam suteiktą naštą, nes dabar jis iš jūsų susilaukia tik pašaipų ir netikėjimo, net ir taip, kaip tokių pačių pašaipų susilaukė ir Jėzus prieš du tūkstančius metų. Tai nejaugi per tą laiką jūs taip ir neišdrįsote atsimerkti didesnei šviesai ir išgirsti gyvesnį Mano žodį, kad nesukiltų jūsų viduje susierzinimas ir priešinimasis.
Jeigu aš jums dabar pasakyčiau, EIKITE IR SKELBKITE MANO GYVĄ ŽODĮ VISIEMS, KVIESDAMI VISUS, BE JOKIŲ APRIBOJIMŲ IR RANGŲ ĮTIKĖTI Į MANE, AR SUTIKTUMĖTE TĄ DARYTI JAU DABAR?
Algimantas tą daro ir darys. Nes jį aš išmėginau ne vienoje situacijoje RUOŠDAMAS šitai jo asmeninei užduočiai. Ir šitoji užduotis jam yra pagal pečius. O jums? O jums, kiekvienam? Tik tiek, kiek patys sau atsakysite į Mano jums prieš tai pateiktą klausimą. Pasitikrinkite patys save savo asmeniniu atsakymu, kuris nė kiek neturi įtakos MANO MEILEI JUMS.
Dėl to ir jūs turite pradėti suvokti, kad per šituos du tūkstančius metų, kada jūsų pasaulį paliko mano Sūnus Kūrėjas – Jėzus iš Nazareto – jūs visą savo dėmesį buvote sutelkę vien tik į išorę ir vystėtės vien tik išorinėje savo aplinkoje. O dabar pamėginkite pažvelgti į savo VIDŲ, kuriame esu ir Aš.
Ir dė to to jūs patys pradėsite patirti, kad tik vidus, nuramintas, gali jums suteikti noro ir jėgų siekti gerų veiksmų ir išorėje, ir išorei.
Būtent dėl tokių KOKYBINIŲ premainų jūsų planetoje, jūsų pasaulyje, Aš ir turiu PASIRINKTI TUOS SAVO VAIKUS, KURIE MANO GYVĄ ŽODĮ IŠDRĮS SKELBTI SAVO SIELOS BROLIAMS, KITIEMS MANO VAIKAMS.
Tačiau jie iš Manęs negauna jokių privilegijų palyginus su jumis, palyginus su tais Mano vaikais, kurie nesiryžta dar skelbti Mano gyvo žodžio ATVIRAI, išskyrus vieną vienintelę ir pačią vertingiausią privilegiją visoje Mano kūrinijoje – JIE LABIAU JAUČIA MANO MEILĘ IR LABIAU PASITIKI MANIMI, NES YRA LABIAU MAN ATSIVĖRĘ, KADANGI SU MANIMI JIE YRA DAUG DAŽNIAU NEGU KITI MANO VAIKAI. Tačiau tai jau toks jų laisvos valios pasirinkimas. Aš ir jų, nė vieno, neverčiau atsiverti Man ir bendrauti su Manimi kuo dažniau, tik KVIEČIAU IR SKATINAU.
Mano išrinktieji jūs esate visi, visi iki vieno. Tik nevisi šitą esate pajautę, dėl to ir nežinote, kad jums, kiekvienam, esu parengęs individualų kelią pas Mane, kuriuo žengiate tik tiek, kiek norite juo žengti asmeniškai patys, kiek šito troškta jūsų atsivėrusi Man siela. Ir tik ji vienintelė nusprendžia, kokiu keliu jai reikia žengti, ir kokiu greičiu šituo keliu žengti. Čia Aš esu bejėgis ir dėl to jums visiems į pagalbą atsiunčiau savo dalelę, savo dvasią, kuri yra pavadinta Minties Derintoju, kuris iš viso patyrimo žmogiškajame prote pereina per tris etapus, jeigu mirtingasis sūnus yra atsidavęs Man. Dar vaikystėje, žmogaus mintys yra registruojamos, ir tuo laikotarpiu Manoji dvasia daugiau žmogaus prote veikia kaip jo Minčių Registruotojas. Kada iš vaiko žmogus pavirsta, savo fiziniu ir intelektualiu brendimu, į suaugusįjį, tada Manoji dvasia jo prote pradeda daugiau veikti kaip Minties Derintojas. Ir kada žmogus atsiduoda Minties Derintojo vedimui š vidaus, nesiginčija, neprieštarauja, bet eina ten, kur vedu jį Aš, tada Manoji dvasia pasiekia aukščiausią pakopą mirtingojo prote – Minties Kontroliuotojo pakopą. Kaip tik tokią pakopą yra pasiekęs mano sūnaus Algimanto proto atsidavimas Man. Tačiau net ir tokiame etape jo PATIES VALIA IR SPRENDIMAI NEVARŽOMI. Jis iš Manęs gaudamas patarimus ir mokymus turi lygiai tokią pačią laisvą valią, kurią Aš suteikiu ir jums kiekvienam, panaudoti ją savo nuožiūra, ir net maištauti prieš Mane. Ir Aš džiaugiuosi ir giriu jį, kad jis vis labiau ir labiau savo valią sulieja su Mano valia, kurti meilę ir gėrį savo aplinkoje, ir net visoje kūrinijoje, drauge su Manimi, nes jis yra visiškai atsidavęs MANO GYVAM VEDIMUI IŠ VIDAUS ir žengia Mano jam nutiestu keliu ryžtingai ir drąsiai. TAČIAU ir jis žengia turėdamas abejonių ir tuo keliu ir Manimi, dėl to ir prašo Mano mokymų, Mano patarimų, Mano išminties, kad tik būtų geriau VISUMAI. Ir jis eina Jėzaus keliu, tuo keliu, kokiu ėjo Jėzus. Būtent dėl to ir Jėzus pasirinko jį savo apaštalu, dabartinių laikų apaštalu, kurį įgaliojo skelbti savo evangeliją, net ir taip, kaip ją išplėte pats Algimantas, gaudamas Mano mokymus per Mano dvasią, jo Minties Derintoją-Kontroliuotoją. Bet ir čia jis buvo paklaustas – ar SUTINKA BŪTI MANO AMBASADORIUMI IR JĖZAUS APAŠTALU. Jo vallia net ir šitame paskyrime buvo AUKŠČIAUSIA, ne Mano troškimas, ne Jėzaus noras, bet ASMENINĖ Algimanto valia buvo aukščiausia ir nepažeidžiama viršūnė net ir Man. Ir mano sūnus Algimantas sutiko priimti jam pasiūtytas pareigas, kad susilauktų patyčių, pašaipų, ir kenkėjiško savo sielos brolių požiūrio, ir net veiksmų. Ir jis eina šituo keliu ryžtingai ir atsiremdamas tik į Mane, į nieką kitą, tik į Mane. Ir eina tarp jūsų, nešdamas Mano gyvą žodį JUMS. Net ir šitą mano mokymą perteikdamas jums, kad atskirtumėte, ar yra mano IŠRINKTIEJI sūnūs, ar jų iš viso NĖRA.
Jūs tik patys apribojate savo PATIES IŠRINKTOJO statusą savo paties NENORU ATSIDUOTI MANO VEIDIMUI, KAD MANOJI DVASIA, ESANTI JŪSŲ VIDUJE IR TO LYGIO, KADA JUMS YRA MINTIES DERINTOJAS, PEREITŲ Į MINTIES KONTROLIUOTOJO ETAPĄ. O tai visiškai priklauso nuo jūsų pačių, kiekvieno asmeniškai, NORO, IR PASTANGŲ BENDRAUJANT SU MANIMI KASDIEN, IR VYKDANT MANO MEILĖS IR GĖRIO VEIKLĄ KASDIENIAIS DARBAIS IR MINTIES VIRPESIAIS, VISA SAVO VIDINE BŪSENA, SKLEIDŽIANT MANO MEILĖS VIRPESIUS NUOLAT, NET IR MIEGO METU.
Štai tuomet ir jūs asmeniškai, kiekvienas, pajausite, kad tapote TUO IŠRINKTUOJU.
Juk ir jūs turite pavadintą fizikoje atoveiksmio dėsnį – kokia jėga veikiate bet kokį paviršių, tokia pačia jėga tas paviršius veikia jus. Kuo daugiau atsiveriate Man, tuo labiau imate patirti Mane, kuo labiau prisiglaudžiate prie Manes, tuo stipriau jaučiate Mane. Štai ir visas jūsų kelias. Jis yra labai paprastas, bet tuo pačiu TOBULAS, NES TIK JAME JŪS GALITE TOBULĖTI IR PATYS AUGADMI DVASIŠKAI IR BRĘSDAMI SAVO ASMENINIU CHARAKTERIU, PANAŠĖDAMI Į MANE.
Ir nors Mano kelyje jūs kiekvienas turie savo asmeninį takelį, tačiau kuo anksčiau ir giliau atsiduosite Minties Derintojo, Mano jums atsiųsto, vedimui iš vidaus, kad pajaustumėte, kaip jūsų pačių mintys ir veiksmai susilieja su Mano vedimu, tada ir patys patirsite, kaip Minties Derintojas perejo į jūsų asmens aukštesnę vystomo pakopą ir tapo Minties Kontroliuotoju, kad jus rengtų didesnei užduočiai, kuri jau yra jums pagal pečius. Toks yra MANO jūsų asmeninis IŠRINKIMAS iš kitų – rengti jus vis didesnei užduočiai, kad galėtumėte labiau pasitikėti Manimi ir Mano sūnumi, jūsų sielos broliu, Algimantu, jums skelbiančiu GYVĄ Mano žodį. GYVĄ – TAI REIŠKIA NE PARAŠYTĄ, O GAUNAMĄ TIESIAI IŠ MANĘS.
Ir šitas žodis jus ramins ir stiprins, o tuo pačiu ir skatins ir patiems ieškoti GYVO ryšio su Manimi, kad tik jums būtų geriau, kad tik jūs turėtumėte savo viduje ramybę ir norą dalintis ramybę su kitais savo sielos broliais. Būtent šitam aš panaudoju savo sūnų Algimantą, kad iš jo išgirstumėte tai, ko dar negalite išgirsti asmeniškai patys tiesiai iš Manęs. Būtent dėl to Algimantas jus žadina, kad pažvelgtumėte aplinkui, kad pamatytumėte, jog visi jūsų aplinkiniai taip pat turi Mano dvasią, dėl to ir juos pamiltumėte Mano meile, būtent dėl to jis atveria jūsų gilesnį žvilgsnį į kūriniją, kad joje yra Mano dvasinė šeima, o jūs visis esate Manosios šeimos pilnateisiai nariai jau dabar, jau šiandien, kur bebūtumėte ir ką beveiktumėte, vis tiek esate Manojoje kūrinijos šeimoje.
Tačiau jus turi kažkas pratinti prie tokios minties, kad žmonija tai tik mažytis lašelis Mano šeimoje. Tam aš ir parengiau savo sūnų Algimantą, kad jis tokias Mano jums teikiamas mintis pagarsintų, kad Mano gyvą žodį jums kartotų nuolat, kad jūs patys pradėtumėte jį apmąstyti ir imtis drąsių ir ryžtingų veiksmų MANE IŠGIRSTI ASMENIŠKAI, O TADA PRISIJUNGIT IR PRIE ALGIMANTO UŽDUOTIES VYKDYMO, KURIANT BROLYSTĘ JŪSŲ PLANETOJE PER MANĘS GARBINIMĄ IR MEILĖS DALINIMĄ VIENŲ KITIEMS IR ŠVIESOS NEŠIMĄ VISIEMS.
------------------------------------------------------------------------------------------------
Ačiū Tau, mylimas Tėve, ačiū už nuostabius mokymus, kuriuos iš Tavęs gaunu kasdien, ačiū už tai, kad mes esame Tavyje,.kad augame Tavuoju pažinimu ir patyrimu.
Aš garbinu Tave, mylimas Tėve, iš meilės Tau ir laisva valia, gauta iš Tavęs. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-------------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas 2008 01 14 13.15
Algimantas
2008-01-14 13:24:53
Komentarai
Ir niekada per visą amžinybę nebus taip, kad nebūtų, kur AUGTI.Evaldas
2011-08-06 22:22:00
Rimantai, Aciu tau, su dideliu susidomejimu perskaiciau si mokyma, yra kur augti
valdasAirija1
2011-08-06 22:17:24
Vakar , bevartydamas savo atsispausdintą medžiagą , kurią sudaro Tėvo - Rojaus Trejybės asmenų mokymai ir Algimanto komentarai , sukurtose temose, radau šį Tėvo mokymą ir panorau jį iškelti. O šiandien Vilniuje per Algimantą buvo perteiktas gilus mūsų vietinės visatos Nebadono kūrėjo Mykolo, žmonijai žinomo daugiau Jėzaus iš Nazareto vardu , atsakymas - mokymas. Atsakymas - mokymas , buvo į Violetos pateiktą klausimą , apie tai , kaip buvo parenkami apaštalai, kaip rinkosi juos Jėzus, kodėl kitus šešis rinkosi jau patys Jėzaus parinkti apaštalai ir kaip yra su tuo parinkimu yra dabar , mūsų laikmetyje. Tą išsakiau ir Vilniuje , kad noriu šį Tėvo mokymą apie išrinktuosius iškelti, kol bus įdėtas į forumą naujas Jėzaus atsakymas - mokymas. Algimantas pasakė, kad gerai būtų, kad aš parašyčiau ,kodėl būtent šį mokymą aš noriu iškelti, nes visi mokymai mums yra vienodai svarbūs. O aš keliu vis tik šį mokymą ir neturiu ką parašyti ,kodėl būtent šį mokymą dabar keliu į forumo viršų.
rimantasKaunas
2011-08-06 20:47:40
Atėjau šį vakarą čia,kad padėkočiau Rimantui už Tėvo mokymo paviešinimą šioje temoje.Teisinga yra Algimanto išvada,kad tai praplečia mūsų požiūrį į augimą ir tam tikra prasme perlieja kaip šaltu dušu musų nuolatinį norą lyginti,kas greičiau eina,kas labiau auga.Va, šitoje vietoje į save turiu kritiškiau pasižiūrėti,turiu tokį biauru įprotį,nors ir gėda apie tai prisipažinti.Vyrai,dar kartą ačių,jūsų pasiginčijimai su oponentais,kartais,mums naujokams, duoda nemenka naudą.
Ramybė jums ir jūsų namams.
Su meile
IRENA
2008-01-18 22:08:59
1) 'Neradau kol kas siame forume zmogaus "po Urantijos", bet daug pasisakanciu "iki Urantijos". Tai kazka jums reiskia? Man tai daug ka reiskia. Kiekvieno pasisakancio, pasidalinancio asmenine patirtis - neikainojama, jie ir jos dalinasi su mumis visais. Reikia tai branginti, o jei nepavyksta, tai bent gerbti.'[-Vita]
Kitose svetainėse gali būti kalbama apie tuos pačius senus mažai ką duodančius dalykus, kitose kasnors labai emocingo ir nerealaus - kur net nekyla galbūt noras kanors sakyti, nes ir taip akivaizdu kad tai mažai ką gali duoti. Tuo tarpu čia yra rimtas forumas, kuriame yra pateikta net į mūsų gimtąją kalbą išverstas apreiškimas dokumentų pavidalu - jis apjungia viską kūriniją ir suteikia sistemingą mokymą, taip pat ir apie Jėzaus visą gyvenimą - ir nebegalima įsivaizduoti konors dar didesnio nei tai! Ir dar, po tokio pilno kūrinijos suvokimo - kviečiama kasdien pasimelsti ir bendrauti su Tėvu nuoširdžiai ir savais žodžiais, kai vėliau po tylos praktikos kiekvienas galime gauti mokymus suteikiančius išminties ir pagalbos kasdieniame gyvenime. Ir čia jau žmogui reikia protingo paaiškinimo - tiksliau nuostatos, kokios nors savo sugalvotos teorijos kad paneigti visų šių šviesių žmonių patvirtinimus apie šią knygą! Ne, tai nėra dar viena knyga. Ir numanau kad su laiku publika čia tik keisis į daugiau šviesių mokytojų, kurie dalinsis savo patirtimi ir padės kitiems.
2) <Nina>, nei gerai nei blogai tiesiog matosi kad esi mama ir augini vaikus kaip atrodo iš kalbėjimo. Žinai pasakant kad "Dievas yra meilė" būtų labai sektantiškas teiginys nieko nesuprantančiau apie Dievą, kūriniją ar meilę žmogui. Pritariu kaip sakė "Bet kokie kraštutinumai yra blogai"[-Aristotelis] bet kūnijoje nėra "gėris ir blogis" nėra "gerosios dvasios ir blogosios dvasios" Dievas yra tobulas ir tik gėrio ir meilės šaltinis! Dievas yra virš betkokio dualumo. Taip ir čia suprantu kad meilė yra blogai - jeigu ji yra kokia nors prisirišanti ir pervertinant kokį nors vieną žmogų o atstumiant visus kitus, pervertinant kokį nors vieną tikslą o atstumiant visus kitus - tai blogai, tame nėra harmonijos. Bet Dievo meilė kokia yra - tai tobula intelektuali meilė, kuri yra harmonijos šaltinis, meilė kada jos skatinami viskam yra randama tam tikra vieta. Tai yra kada mylimas ir gyvenimas, ir visi žmonės, garbinamas visa ko Kūrėjas, Paremėjas ir Kontroliuotojas Tėvas, kada tai kas šviesu dalinama kitiems, nesavanaudiškai neskirstant, bet siekiant visumai gerovės, nes tai yra natūralu!
3) Suprantu ir tuos kurie po gyvo bendravimo su mums artimiausiu Tėvu, pažystančiu mūsų esmę geriau nei bet kuris kitas, matoma beprasmybė dalyvavimo bažnyčiose. Bet net ir tuomet kažkuria prasme galima matyti, kad tie žmonės kurie eina į bažnyčią, tiesiog nėra radę konors šviesesnio geresnio ar teisingesnio, tai ir jie atlieka savo vaidmenį. Juk būtų labai blogai jei ir bažnyčių nebūtų. Jei kanors ir nereikia - pirma reikia kad būtų tai kas yra geriau nei tai kas yra šiuo metu. O ne tai kad atmesti tai kas matoma kaip nereikalinga - neduodant atitinkamos šviesos, ar didesnės. Sudiev.
Vaidas
2008-01-18 17:53:15
Gerbiama Nina, tai, kad as nerasiau apie jokia sanatorija ir tuo labiau apie jokias savo baimes. O apie "rankenas", tai perziurekit diskusija, jus pati pradejot, as tik stengiuosi pokalbi palaikyti ir pasidalinti savo mintimis :)
O kur Meile nuveda as tiksliai zinau- PAS TEVA, pas visu musu TEVA. Skirtumas tik tas, kiek mes tos meiles sugebame isileisti i savo sirdi. Petras pasisake gana kategoriskai, bet jis stebi sio forumo dalyvius jau seniai ir pats aktyviai dalyvauja. Tai jo nuomone, jo pastebejimai. Tai jeigu jums kas nepatiko, tai is kart "Fui", jus gi, taip pat, manau nebe maza mergaite?
Vita
2008-01-18 17:42:41
Atsiprasau, (o gal reikia sakyt- man gaila), minetas jusu, Nina, komentaras yra is kitos diskusijos:
"Skaičiau daug. Galiu papasakoti 3-4 pasaulio sukūrimo ir visatos sandaros modelius bei teorijas. Jei visas būčiau priėmus kaip stebuklą, dabar atostogaučiau sanatorijoje, kur durys rankenų neturi...
Tik nepriimkit šitų mano žodžių už pašaipą. Aš tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad "išplaukiau iš tų vandenų" be nuostolių (t.y. nesusižavėjus niekuom). Ko ir jum visiem linkiu... "
Nina
2008-01-16 14:15
:)))
Vita- papildymas
2008-01-18 17:52:39
Vitai:
"Beprotnamuje? Fui? Mes cia, apie Meile, apie dvasinius dalykus snekames."
Juk esi ne maža mergaitė. Nejau tau reikia aiškint, kad DIDELĖ, didelė meilė iki beprotnamio GALI nuvest? Nesvarbu kam ta meilė skirta... Bet kokie kraštutinumai yra blogai...
Man protu nesuvokiama, jog tu stebieji, kad mane nustebino tavo nebijojimas pakliūti į sanatoriją, kur durys rankenų neturi (t.y. beprotnamis) ir kad mane nupurtė Perto požiūris, jog urantiečiai toliau pažengę savo dvasinio tobulėjimo kely...
Čia kaip toj patarlėj - būtų pikta, jei nebūtų juokinga. O gal atvirkščiai - būtų juokinga?..
Nina
2008-01-18 14:20:57
Paskaitykit dar kartą Jėzaus mokymą, tame tarpe ir jūs tie kas šiame forume esate neseniai , nejaugi čia nerasite to ką jūs asmeniškai jautėte , patyrėte ir patys tik nežinojote, nemokėjote o ir bijojote apie tai pasakyti.
"5. PASIKALBĖJIMAS APIE TIKRĄJĄ RELIGIJĄ
Šita įsimintina kalba apie religiją, apibendrinus ir perteikus šiuolaike frazeologija, išreiškė tokias tiesas:
Nors pasaulio religijos turi dvigubą kilmę – natūralią ir apreikštą – tačiau kiekvienu metu ir bet kurioje tautoje turi būti sutinkamos trys skirtingos religinio atsidavimo formos. Ir šitie trys religinio akstino pasireiškimai yra tokie:
1. Primityvioji religija. Pusiau natūralus ir instinktyvus akstinas bijoti paslaptingų energijų ir garbinti aukštesnes jėgas, iš esmės fizinės gamtos religija, baimės religija.
2. Civilizacijos religija. Besivystančių rasių besivystančios religinės sampratos ir papročiai – proto religija – sukurtų religinių tradicijų autoriteto intelektuali teologija.
3. Tikroji religija – apreiškimo religija. Viršgamtinių vertybių apreiškimas, dalinė įžvalga į amžinąsias realybes, pažvelgimas į Tėvo danguje begalinio charakterio gėrį ir grožį – dvasinė religija, kuri yra demonstruojama žmogiškajame patyrime.
--------------------------------------------------------------------------------
[1729]▼
Natūralaus žmogaus fizinių pojūčių ir prietaringų baimių religijos Mokytojas nesumenkino, nors jis labai apgailestavo dėl to, kad šitos primityvios garbinimo formos tokia didelė dalis išsilaikė intelektualesnių žmonijos rasių religinėse formose. Jėzus paaiškino, jog tas didžiulis skirtumas tarp proto religijos ir dvasinės religijos yra dėl to, kad pirmoji remiasi bažnytiniu autoritetu, tuo tarpu pastaroji visiškai remiasi žmogiškuoju patyrimu.
Ir tada Mokytojas, per savo mokymo valandą, šitas tiesas aiškino toliau:
Iki to laiko, kada rasės taps labai išmintingos ir civilizuotesnės, išsilaikys didelė dalis šitų vaikiškų ir prietaringų ritualų, kurie yra taip būdingi primityvių ir atsilikusių tautų evoliuciniams religiniams papročiams. Kol žmogiškoji rasė neišsivystys iki tokio lygio, kada geriau ir bendriau suvoks dvasinio patyrimo realybes, tol didžiulis skaičius vyrų ir moterų ir toliau asmeninę pirmenybę teiks toms oficialioms religijoms, kurios reikalauja tik intelektualaus pritarimo, ne taip, kaip dvasinė religija, kuri tampa priežastimi tam, jog protas ir siela aktyviai dalyvauja įtikėjimo drąsiame žygyje kovojant su vis augančio žmogiškojo patyrimo rūsčiomis realybėmis.
Tradicinių oficialių religijų priėmimas reiškia lengvą išeitį įgyvendinant žmogaus poreikį ieškoti pasitenkinimo ilgintis savosios dvasinės prigimties. Nusistovėjusios, sustabarėjusios, įsitvirtinusios oficialios religijos suteikia paruoštą prieglobstį, į kurį gali pabėgti iracionali ir sujaukta žmogaus siela, kada ją gąsdina baimė ir kankina neužtikrintumas. Tokia religija iš savo pasekėjų, kaip užmokesčio už pasitenkinimą ir nuraminimą, reikalauja tiktai pasyvaus ir grynai intelektualaus pritarimo.
Ir žemėje ilgą laiką gyvens tie neužtikrinti, bailūs, ir neryžtingi individai, kurie pirmenybę teiks tam, kad šitokiu būdu užsitikrintų savo religinį nusiraminimą, nežiūrint to, kad savo dalią šitaip susiedami su oficialiomis religijomis, jie kompromituoja asmenybės laisvę, sumenkina savigarbos orumą, ir visiškai atsisako teisės dalyvauti tame kuo labiausiai jaudinančiame ir įkvepiančiame iš visų žmogiškųjų patyrimų, koks yra: asmeninis tiesos ieškojimas, pagyvinimas, kada betarpiškai susiduriama su intelektualaus atradimo pavojais, pasiryžimas ištyrinėti asmeninio religinio patyrimo realybes, aukščiausias pasitenkinimas, kada yra patiriamas asmeninis triumfas realiai suvokus dvasinio įtikėjimo pergalę prieš intelektualią abejonę, kada ji yra dorai pasiekiama žmogiškosios egzistencijos aukščiausiojo laipsnio jaudinančiame patyrime – kada žmogus ieško Dievo, sau pačiam ir kaip jis pats, ir jį suranda.
Dvasinė religija reiškia pastangas, kovą, konfliktą, įtikėjimą, ryžtą, meilę, ištikimybę, ir žengimą į priekį. Proto religija – autoriteto teologija – iš savo formalių tikinčiųjų tokių pastangų reikalauja mažai arba iš viso jų nereikalauja. Tradicija yra saugus prieglobstis ir lengvas kelias toms baimingoms ir neryžtingoms sieloms, kurios instinktyviai vengia dvasinių kovų ir protinių neaiškumų, susijusių su įtikėjimo kelionėmis, kada yra išplaukiama į drąsų jaudinantį žygį neištirtos tiesos atvirose jūrose ieškant dvasinių realybių tolimųjų tokių krantų, kokius gali atrasti besivystantis žmogiškasis protas ir kokius gali patirti besivystanti žmogiškoji siela.
Ir Jėzus tęsė toliau: “Jeruzalėje religiniai vadovai savo tradicinių mokytojų ir kitų laikų pranašų įvairias doktrinas suformulavo į viešpataujančią intelektualių tikėjimų sistemą, oficialiąją religiją.
--------------------------------------------------------------------------------
[1730]▼
Visos tokios religijos didžiąja dalimi apeliuoja į protą. Ir dabar mes netrukus su tokia religija pateksime į mirtiną konfliktą, nes mes iš tikrųjų taip greitai pradėsime drąsiai skelbti naująją religiją – tokią religiją, kuri nėra religija šito žodžio šiandienine prasme, tokią religiją, kurios pagrindinis apeliavimas yra į manojo Tėvo dieviškąją dvasią, kuri gyvena žmogaus prote; tokią religiją, kurios autoritetas iš tikrųjų kils iš jos priėmimo vaisių, kurie tikrai pasirodys asmeniniame patyrime visų tų, kurie realiai ir tikrai tampa tikinčiaisiais į šitos aukščiausiosios dvasinės komunijos tiesas.”
Kreipdamasis į kiekvieną iš šių dvidešimt keturių ir ištardamas kiekvieno vardą, Jėzus sakė: “O dabar, kuris iš jūsų labiau norėtų pasirinkti šitą lengvą kelią, kada paklūstama sukurtai ir sustabarėjusiai religijai, kurią gina fariziejai Jeruzalėje, o ne kentėti tuos sunkumus ir persekiojimus, kurie lydi išgelbėjimo žmonėms geresniojo kelio skelbimo misiją tuo metu, kada jūs suvokiate tą pasitenkinimą, kad patys sau atrandate gyvojo ir asmeninio patyrimo realybių grožybes dangaus karalystės amžinosiose tiesose ir nuostabiausiose didybėse? Argi jūs esate išsigandę, silpno charakterio, ir ieškote lengvų kelių? Argi jūs bijote savąją ateitį patikėti į tiesos Dievo rankas, kurio sūnūs esate? Argi jūs nepasitikite Tėvu, kurio vaikai esate? Argi jūs sugrįšite į tradicinės oficialiosios religijos tikrumo ir intelektualaus sustabarėjimo lengvą kelią, ar pasiruošite eiti su manimi į priekį į tą neaiškią ir neramią ateitį, kai yra skelbiamos dvasinės religijos naujosios tiesos, dangaus karalystė žmonių širdyse?”
Visi dvidešimt keturi jo klausytojai atsistojo, ketindami parodyti savo vieningą ir ištikimą atsakymą į šitą, vieną iš tų nedidelio skaičiaus emocingų kreipimųsi, kurį Jėzus kada nors jiems buvo pateikęs, bet jis pakėlė ranką ir juos sustabdė, tardamas: “Dabar eikite kiekvienas sau, kad kiekvienas iš jūsų vienatvėje pabūtumėte su Tėvu, ir be emocijų suraskite atsakymą į mano klausimą, o suradę tokį teisingą ir nuoširdų sielos požiūrį, tą atsakymą laisvai ir drąsiai pasakykite mano Tėvui ir jūsų Tėvui, kurio begalinis meilės gyvenimas ir yra mūsų skelbiamos religijos pati ta dvasia.”
Evangelininkai ir apaštalai išsiskirstė, kad trumpam pabūtų vienatvėje. Jiems nuotaiką pakėlė, jų protą įkvėpė, ir jų jausmus milžinišku laipsniu sužadino tai, ką buvo pasakęs Jėzus. Tačiau kada Andriejus juos sukvietė draugėn, tada Mokytojas teištarė: “Tęskime savo kelionę. Mes einame į Finikėją, kur pabūsime kurį laiką, ir jums visiems reikėtų melsti Tėvą, kad jūsų proto ir kūno jausmus transformuotų į aukštesnę proto ištikimybę ir labiau patenkinančius dvasios patyrimus.”
Einant keliu, šie dvidešimt keturi tylėjo, bet netrukus jie ėmė vienas su kitu šnekėtis, ir prieš tos dienos popietės trečią valandą toliau eiti nebegalėjo; jie sustojo, ir Petras, priėjęs prie Jėzaus, tarė: “Mokytojau, tu mums pasakei gyvenimo ir tiesos žodžius. Mes norėtume išgirsti daugiau; mes labai tavęs prašome, kad tu mums toliau pasakotum apie šituos dalykus.”
6. ANTRASIS PASIKALBĖJIMAS APIE RELIGIJĄ
Ir tokiu būdu, jiems besiilsint kalno šlaito šešėlyje, Jėzus toliau tęsė savo mokymą apie dvasinę religiją, iš esmės pasakydamas:
Jūs esate atėję iš tokių savo bičiulių gretų, kurie nusprendė ir toliau pasitenkinti proto religija ir kurie trokšta saugumo ir linkę elgtis pagal papročius ir vyraujančią nuomonę. Jūs nusprendėte autoriteto religijos jums suteikiamus tikrumo jausmus pakeisti į
--------------------------------------------------------------------------------
[1731]▼
drąsaus ir augančio įtikėjimo dvasios užtikrinimus. Jūs išdrįsote protestuoti prieš labai žiaurią institucinės religijos vergovę ir atmesti užrašytų pasakojimų, kurie dabar yra laikomi Dievo žodžiu, autoritetą. Mūsų Tėvas iš tikrųjų kalbėjo per Mozę, Eliją, Isajų, Amosą, ir Hosiją, bet jis nenustojo sakyti tiesos žodžių šiam pasauliui, kada šitie senovės pranašai savo mokymus buvo užbaigę. Manasis Tėvas nėra rasių ar kartų gerbėjas tuo, jog tiesos žodis būtų maloningai suteiktas vienam amžiui, o kitam būtų nesuteiktas. Nedarykite kvailystės, kad dievišku vadintumėte tai, kas yra grynai žmogiška, ir pajuskite tiesos žodžius, kurie ateina ne per tariamo įkvėpimo tradicinius orakulus.
Aš raginau jus, kad gimtumėte vėl, kad gimtumėte iš dvasios. Aš jus išvedžiau iš autoriteto tamsos ir tradicijos apatiškumo į transcendentinę šviesą, kada imate suvokti galimybę, jog patys galite padaryti patį didžiausią atradimą, koks tik gali būti įmanomas žmogiškajai sielai – dangiškąjį patyrimą, jog Dievą surandate patys sau, savo pačių viduje, ir savo pačių noru, ir visa tai realiai darote savo pačių asmeniniame patyrime. Ir šitokiu būdu jūs tikrai galite pereiti nuo mirties į gyvenimą, nuo tradicijos autoriteto į Dievo pažinimo patyrimą; šitaip jūs tikrai pereisite iš tamsos į šviesą, iš rasinio tikėjimo, kuris yra paveldėtas, į asmeninį įtikėjimą, kuris yra pasiekiamas realiu patyrimu; ir šito dėka jūs tikrai vystysitės nuo proto teologijos, kurią jums yra perdavę protėviai, į tikrąją dvasinę religiją, kuri tikrai bus sukurta jūsų sielose kaip amžinoji dovana.
Jūsų religija tikrai pasikeis iš paprasčiausio intelektualaus tikėjimo į tradicinį autoritetą į to gyvojo įtikėjimo, kuris gali suvokti Dievo realybę ir visa tai, kas yra susiję su Tėvo dieviškąja dvasia, realų patyrimą. Proto religija beviltiškai jus pririša prie praeities; dvasinę religiją sudaro besivystantis apreiškimas ir ji visą laiką jus kviečia eiti tolyn į aukštesnius ir šventesnius pasiekimus dvasinių idealų ir amžinųjų realybių sferoje.
Nors autoriteto religija ir gali suteikti dabartinį nusistovėjusį saugumo jausmą, bet už tokį laikiną pasitenkinimą jūs sumokate savo dvasinės laisvės ir religinės nepriklausomybės praradimo kainą. Manasis Tėvas iš jūsų nereikalauja, kad už įėjimą į dangaus karalystę turėtumėte sumokėti tokią kainą, jog save prievartautumėte laikytis tikėjimo į tokius dalykus, kurie yra dvasiškai atstumiantys, nešventi, ir neteisingi. Iš jūsų nereikalaujama, kad jūs savo pačių gailestingumo, teisingumo, ir tiesos jausmą šiurkščiai pažeistumėte paklusdami susidėvėjusių religinių formų ir ritualų sistemai. Dvasinė religija jums amžiams suteikia laisvę, kad eitumėte paskui tiesą, kad ir kur dvasios vedimas jus galėtų nuvesti. Ir kas žino – galbūt šitoji dvasia gali turėti kažką, ką perteiktų šitai kartai, ką kitos kartos atsisakė išgirsti?
Gėda tiems melagingiems religiniams mokytojams, kurie išalkusias sielas tempdavo atgal į neaiškią ir tolimą praeitį ir ten jas palikdavo! Ir šitokiu būdu šitie nelaimingi žmonės tikrai yra pasmerkiami tam, kad išsigąstų kiekvieno naujo atradimo, tuo pačiu metu juos trikdo kiekvienas naujas tiesos apreiškimas. Tas pranašas, kuris sakė, jog “Tobulą ramybę patirs tas, kurio protas bus nukreiptas į Dievą,” buvo ne vien tik intelektualus tikintysis į oficialiąją teologiją. Šitas tiesą pažinęs žmogus Dievą atrado; jis ne tik kalbėjo apie Dievą.
Aš jums patariu atsisakyti įpročio visada cituoti senovės pranašus ir girti Izraelio didvyrius, o vietoje šito patariu atkakliai siekti to, kad taptumėte Paties Aukštojo gyvaisiais pranašais ir ateities karalystės dvasiniais didvyriais. Dievą pažinusius praeities lyderius iš tikrųjų gali būti verta gerbti, bet kodėl,
--------------------------------------------------------------------------------
[1732]▼
šitaip elgdamiesi, jūs turėtumėte paaukoti žmogiškosios egzistencijos aukščiausiąjį patyrimą; Dievo suradimą sau patiems ir jo pažinimą savo pačių sieloje?
Kiekviena žmonijos rasė turi savo intelektualų požiūrį į žmonijos egzistenciją; dėl to proto religija visada tikrai turi atitikti šiuos įvairius rasinius požiūrius. Autoriteto religijos niekada negali susivienyti. Žmogiškąją vienybę ir mirtingojo brolystę galima pasiekti tiktai dvasinės religijos superdovanos dėka ir per šią dovaną. Rasių protas gali skirtis, bet visų žmonių viduje gyvena ta pati dieviškoji ir amžinoji dvasia. Žmogiškosios brolystės viltis gali būti įgyvendinta tiktai tada, ir taip, kai skirtingas proto autoriteto religijas persmelkia ir užgožia vienijanti ir kilninanti dvasinė religija – asmeninio dvasinio patyrimo religija.
Autoriteto religijos žmones gali tiktai suskaldyti ir sąmoningai sukurstyti vienus prieš kitus; dvasinė religija vis didesniu laipsniu žmones suartina ir tampa priežastimi to, kad jie ima supratingai jausti vieni kitiems simpatiją. Autoriteto religija iš žmonių reikalauja, kad jie tikėtų vienodai, bet šitą įgyvendinti esant dabartinei pasaulio būklei neįmanoma. Dvasios religija reikalauja tiktai patyrimo vienybės – likimo vienodumo – suteikdama visišką laisvę tikėjimo įvairovei. Dvasios religija reikalauja tiktai įžvalgos vienovės, bet ne požiūrio ir nuostatos vienodumo. Dvasios religija nereikalauja intelektualių pažiūrų vienodumo, o tiktai dvasinio jausmo vienybės. Autoriteto religijos sustabarėja į negyvas dogmas; dvasios religija išauga į kupinos meilės tarnystės ir gailestingo veikimo kilninančių veiksmų vis didėjantį džiaugsmą ir laisvę.
Bet žiūrėkite, kad nė vienas iš jūsų neniekintumėte Abraomo vaikų, nes jiems teko gyventi tais blogais tradicinio nevaisingumo laikais. Mūsų protėviai atsidavė atkakliam ir aistringam Dievo ieškojimui, ir jie surado jį tokį, kokio niekada nebuvo pažinusi jokia kita visa žmonių rasė nuo tų laikų, kada buvo Adomas, kuris apie tai žinojo daug, kadangi jis pats buvo Dievo Sūnus. Nebuvo taip, kad manasis Tėvas būtų nepastebėjęs nuo pat Mozės laikų tos ilgos ir nenuilstančios Izraelio kovos surasti Dievą ir pažinti Dievą. Per daugelį išvargintų kartų žydai be perstojo sunkiai dirbo, liejo prakaitą, aimanavo, kankinosi, ir ištvėrė kančias ir patyrė klaidingai suprastos ir niekinamos tautos skausmus, visa tai buvo tam, kad jie galėtų šiek tiek prisiartinti prie tiesos apie Dievą atradimo. Ir, nežiūrint visų Izraelio nesėkmių ir suklupimų, mūsų tėvai palaipsniui, nuo Mozės iki Amoso ir Hosijo laikų, vis didesniu laipsniu visam pasauliui iš tikrųjų atskleidė amžinojo Dievo vis aiškesnį ir teisingesnį vaizdą. Ir šitaip iš tiesų buvo parengtas kelias dar didingesniam Tėvo atskleidimui, kuriuo pasidalinti jūs ir buvote pakviesti.
Niekada nepamirškite, kad yra tiktai vienas jaudinantis patyrimas, kuris patenkina ir jaudina labiau už mėginimą atrasti gyvojo Dievo valią, ir tai yra aukščiausiasis patyrimas, kada yra nuoširdžiai mėginama tą dieviškąją valią vykdyti. Ir prisiminkite, jog Dievo valią galima vykdyti bet kokio žemiškojo užsiėmimo sferoje. Nėra kokių nors pašaukimų, kurie būtų šventi, o kiti būtų pasaulietiniai. Tų, kuriuos veda dvasia, gyvenime visi dalykai yra šventi; tai yra, tų, kurie yra pavaldūs tiesai, kuriuos taurina meilė, valdo gailestingumas, ir suvaržo dorumas – teisingumas. Toji dvasia, kurią manasis Tėvas ir aš atsiųsime į šį pasaulį yra ne tik Tiesos Dvasia, bet taip pat ir idealistinio grožio dvasia.
Jūs turite nustoti Dievo žodžio ieškoti tiktai teologinio autoriteto senųjų raštų puslapiuose. Tie, kurie yra gimę iš Dievo dvasios, nuo šiol tikrai suvoks Dievo žodį, nepriklausomai nuo to, iš kur jis būtų
--------------------------------------------------------------------------------
[1733]▼
kilęs. Dieviškoji tiesa neturi būti ignoruojama dėl to, kad jos padovanojimo kanalas yra akivaizdžiai žmogiškas. Didelė dalis jūsų sielos brolių turi tokį protą, kuris Dievo teoriją priima, nors dvasiškai Dievo buvimo jie ir nesuvokia. Ir būtent kaip tik dėl šios priežasties aš taip dažnai jus mokiau, jog dangaus karalystę geriausiai galima suvokti įgavus dvasinę nuoširdaus vaiko nuostatą. Aš jums rekomenduoju būtent ne vaiko protinį nebrandumą, bet vietoje šito tokio lengvai patikinčio ir visiškai pasitikinčio kitu mažylio dvasinį paprastumą. Ne tiek svarbu, kad jūs turėtumėte žinoti apie Dievo faktą, kiek tai, kad vis daugiau augtų jūsų sugebėjimas jausti Dievo buvimą.
Kada tik jūs pradėsite surasti Dievą savojoje sieloje, tada netrukus jūs pradėsite jį atrasti ir kitų žmonių sielose, ir galiausiai visuose galingos visatos tvarinuose ir kūriniuose. Tačiau kokią gi galimybę Tėvas turi tam, kad pasirodytų kaip aukščiausios ištikimybės ir dieviškųjų idealų Dievas žmonių sielose, kurie mažai skiria laiko arba jo iš viso neskiria giliems apmąstymams apie tokias amžinąsias realybes? Nors protas ir nėra dvasinės prigimties vieta, bet jis iš tikrųjų yra vartai į ją.
Bet nedarykite klaidos mėgindami kitiems žmonėms įrodyti, kad jūs Dievą suradote; jūs sąmoningai negalite pateikti tokio svaraus įrodymo, nors tą faktą, kad jūs Dievą pažįstate, patvirtina du aiškūs ir ryškūs pasireiškimai, ir jie yra tokie:
1. Dievo dvasios vaisius rodo jūsų kasdienis gyvenimas.
2. Tas faktas, kad jūsų visas gyvenimas suteikia svarų įrodymą, jog be jokių išlygų jūs surizikavote viskuo, kas jūs esate, ir einate išlikimo po mirties jaudinančio patyrimo keliu vildamiesi surasti amžinybės Dievą, kurio buvimą jūs iš anksto nujautėte laike.
Dabar, būkite tikri, manasis Tėvas visada atsakys į patį menkiausią įtikėjimo virptelėjimą. Jis pastebi primityviojo žmogaus fizines ir prietaringas emocijas. Ir su tomis nuoširdžiomis, bet baimingomis sielomis, kurių įtikėjimas yra toks silpnas, kad jis mažai kuo pranoksta intelektualų susiderinimą su tuo, kada pasyvus požiūris paklūsta autoriteto religijoms, bet Tėvas yra visada pasirengęs gerbti ir puoselėti net ir visus tokius silpnus bandymus kreiptis į jį. Bet iš jūsų, kurie buvote pakviesti iš tamsos į šviesą, tikimasi, jog tikėsite iš visos širdies; jūsų įtikėjimas tikrai viešpataus apjungtų kūno, proto, ir dvasios požiūrių atžvilgiu.
Jūs esate mano apaštalai, ir jums religija tikrai netaps teologine priedanga, į kurią jūs galėtumėte pabėgti bijodami susidurti su dvasinio žengimo į priekį ir idealistinio jaudinančio patyrimo atšiauriomis realybėmis; bet vietoje šito jūsų religija tikrai taps realaus patyrimo faktu, kuris patvirtina, jog Dievas surado jus, idealizuotus, sutaurintus, ir sudvasintus jus, ir kad jūs įsitraukėte į amžiną jaudinantį patyrimą tam, jog surastumėte Dievą, kuris šitokiu būdu surado ir į sūnystę priėmė jus.
Ir kada Jėzus baigė kalbėti, tada jis pakvietė Andriejų, ir, rodydamas į vakarus link Finikėjos, tarė: “Keliaukime toliau.” " ( 1728 )
rimantas ( Kaunas )
2008-01-18 09:51:47
Šitas Tėvo mokymas yra ir atskirai ten kur yra skiltis Tėvo mokymai. Bet kadangi iškilo klausimas kas yra dvasinis augimas,keitimasis ar mes galime save tarsi palyginti , kurie toliau pažengę tai paskaitykite ir šitą Tėvo mokymą, gautą Algimanto per jo Minties Derintoją.
Tėvo dvasia, Minties Derintojas, apie augimą
2006 01 10 13.55
Bendravimas vyko anglų kalba. Išversta 2006 01 11 20.20
----------------------------
Klausimas: Mano mylimas Tėve, aš tikrai noriu sužinoti daugiau apie augimą. Kas ir kada turi būti laikoma mūsų augimu? Kai kurie žmonės sako, kad augimas yra tiktai žmogaus dvasinis keitimasis, kiti kalba apie didesnį įvairių žinių kaupimą įvairiose veiklos srityse. Ar yra kokia nors galimybė apibrėžti tą, kokia nors bendra augimo samprata taip, kad mes daug geriau žinotume, kokiu keliu žengti?
-----------------------
Minties Derintojas: Mano mylimas sūnau, jūsų augimas nėra tai, ką tu supranti šituo augimo žodžiu žmogiškąja prasme, bet tai, kas yra suprantama šio žodžio Manąja prasme, ta prasme, kurią Aš priskiriu visai kūrinijai ir kiekvienam tvariniui. Kieno nors augimas, tai yra jo vis didesnis ir didesnis panašėjimas į Mane, jo amžinojoje tarnystėje Man ir kūrinijai, o galiausiai ir sau pačiam.
Taigi, augimas nėra tai, ką sudarytų savojo aš segmentavimasis į atskiras dalis, kurių viena reikštų tai, kas yra pripildyta žinių, kita, gailestingumo, trečia, tiesos, ir galiausiai, paskutinė, užklojanti viską kažkokia meile. Jeigu pradėsite save skaidyti ir vystyti kiekvieną segmentą atskirai, tai prarasite vidines tarpusavio jungtis ir, šitaip kiekvieno segmento jungtis nutraukę su visa sistema, jūs prarasite ir tos sistemos, to augimo sistemos, normalų veikimą.
Štai kodėl jūs neturėtumėte rūpintis savojo aš atskirais segmentais, bet vietoje šito jūs turėtumėte įsitraukti į gyvą komuniją su Manimi, užmegzdami šitą gyvą ryšį su Manimi per savo Minties Derintoją.
Ir vien tiktai šito vieno veiksmo pakanka tam, kad jūsų asmenybė augtų iš aukščiau paminėtų segmentų, kurie ir sudaro tos asmenybės charakterį.
Visuomet turite turėti galvoje tai, jog Aš esu Visumos Šaltinis ir Centras, ir būdamas Visuma, Aš galiu fragmentuotis į mažesnes dalis. Lygiai tas pats yra ir su jūsų augimu. Jūsų asmenybė yra Manoji dovana jums kaip visuma. Bet šitoji visuma yra taip pat fragmentuota į atskiras jos charakterio savybes. Jūs turite iš pradžių gimti kaip reali asmenybė, kad vystytumėte segmentuotas savo charakterio savybes. O jūsų gimimas iš dvasios yra Mano antroji dovana jums.
Pirmąją dovana Aš padovanojau jūsų biologiniam Manosios asmenybės dovanos pasireiškimui šitoje materialioje aplinkoje Urantijoje tam, kad jūs savo valia galėtumėte pradėti Manęs ieškojimą. Bet daug didingesnę dovaną aš padovanoju kiekvienam iš jūsų individualiai, kada jūs praaugate savo biologinį asmenybės pasireiškimą, priimdami Mano antrąją dovaną, jūsų tikrosios asmenybės realų pasireiškimą po to, kada jūs gimstate iš dvasios. Būtent dabar jūs imate segmentuoti savo aš į savosios dvasinės asmenybės charakterio atskirus bruožus – tiesos siekimą, meilės reiškimą, gailestingumo dalinimą, gėrio kūrimą, ir grožio gavimą. Kada jūs esate gimę kaip VISUMA, tada ir jūs galite taip, kaip ir Aš, fragmentuotis.
Aš fragmentuojuosi dalindamas save, jūs fragmentuojatės dalindamiesi meile, tiesa, gailestingumu, ir gėriu. su savo sielos broliais ir kūrinija. Šituo MES esame panašūs. O kadangi jūs esate dvasinė asmenybė, tai jūs galite tokius pačius dalykus dalinti ir Mano dvasinei asmenybei, nes Aš esu visų dvasinių dalykų Šaltinis.
Ir tai yra jūsų augimas, kuris prilygsta Manajam augimui patyrimu su kiekvienu iš jūsų.
Jūs negalite augti, darydami bet ką, ko Aš niekada nedaryčiau. Dėl to, jūsų augimą sudaro tik tokie jūsų darbai, kurie atspindi Mano darbus jūsų asmeniniame horizonte, tuo tarpu jūsų asmeniniai darbai taip pat atsispindi visos kūrinijos horizonte.
***
Klausimas: Mano mylimas Tėve, bet mes sakome, kad augame kaupdami daugiau informacijos, daugiau žinių, daugiau patyrimo, įskaitant ir blogą patyrimą, tuomet, kaip galime būti tikri, jog vienoks ar kitoks patyrimas galėtų stabdyti mūsų augimą, jog gali jis būti kaip tik toks, be kurio mūsų augimas gali apsieiti? Mes nesame kaip buhalteriai, kad registruotume, jog šitas patyrimas mums yra geras, o kitas, blogas. Pavyzdžiui, mūsų ligos, ar jos yra papildinys ar kliuvinys mūsų augimui? Ir panašūs patyrimai..?
----------------------
Mano mylimas sūnau, jūsų augimas prasideda šitame materialiame ir pačiame apatiniame pavidale. Todėl, kas yra ir kas nėra jums augimas, jūs neturėtumėte vertinti savo asmeniniu požiūriu, nes šitaip jūs visada suklysite darydami išvadas pasiremdami labai apibrėžtos laiko akimirkos fragmentu.
Jūs turėtumėte žvelgti į visos kūrinijos vystymąsi Manuoju požiūriu. Ir jūs tikrai žinote, kad net ir visatos iš tikrųjų keičiasi, taigi, kas buvo laikoma svarbu viename lygyje ir vienu konkrečiu momentu, jau kitą akimirką tai pavirsta į naują kokybę kitame lygyje. Štai dėl ko jūs neturėtumėte manyti, kad jūsų blogi patyrimai yra iš viso blogi, nes jie yra ne kas kita, kaip tik patyrimai. Bet jūsų protas įvertina juos, atsižvelgdamas į jūsų fizinius, moralinius, ir kultūrinius standartus.
Taigi, jūs turite būti tikri dėl to fakto, kaip jūs užmezgate savo asmeninį gyvą ryšį su Manimi, taip jūs imate patirti mano vibracijų, jūsų viduje, gyvą pulsavimą ir tas gyvų vibracijų pulsavimas atves jus į tokias aplinkybes, kad veiktumėte. O veikdami jūs tikrai patirsite didžiulį ryžtą toje tiesoje, kurią suvokėte, ir toje meilėje, kurią tuo metu ir patiriate, taip, kad net kaip derva juodas purvas pavirs į šviečiantį ir spindintį baltos medvilnės žiedą. Ir tą jūs iš tiesų realiai patirsite, nes Aš neskleidžiu jokių kitokių vibracijų, tik MEILĖS ir GROŽIO. Dėl to jūsų matymas bus transformuotas per jūsų augimą su Manimi, Manyje, ir jaučiant Mane savyje taip smarkiai ir iškeltas taip aukštai, kad jūs tikrai nepatirsite jokio blogio savo dvasinei asmenybei. Tokius išmėginimus tikrai pajėgs ištverti net ir materialus kūnas, kuris priešingu atveju būtų seniai pasidavęs. Ir tai yra jūsų augimas Meile ir Gailestingumu.
***
Klausimas: Mano mylimas Tėve, ar aš turėčiau suprasti taip, kad su Tavimi tikrai nepatirsime jokių blogų pasekmių, jokių blogų emocijų?
------------------------
Taip, Mano mylimas sūnau, su Manimi jūs negalite patirti jokių blogų patyrimų. Net ir tai, ką jūs galėtumėte laikyti blogais patyrimais, juos tokiais laiko jūsų žmogiškasis protas ir jūsų žmogiškasis ego. Bet, kada jūs imate susivienyti su Manimi vis daugiau ir daugiau jūsų žmogiškąjį ego ima užkloti jūsų dieviškasis ego, gautas iš Manęs per Minties Derintoją ir jūsų sielą. Ir toliau jūs nustojate laikyti tuos pačius patyrimus blogais. Ir jūs nustojate rūpintis savuoju aš, o vietoje šito savąją vertinimo sistemą paverčiate į Manąją vertinimo sistemą.
Jūsų žvilgsnis net ir į pačias sudėtingiausias situacijas įgauna labai paprastą požiūrį, kuris visiškai nėra supaprastintas požiūris. Kadangi jūsų asmenybė vis daugiau ir daugiau įgauna panašumo į Mane, tai ir tas būdas, kaip susitvarkyti bet kokioje situacijoje taip pat yra Mano, gautas per jūsų Minties Derintoją, Mano dalelę jūsų viduje. O jį sudaro ne kas nors kita, kaip tik jūsų meilės virpesiai. Štai kodėl net ir pačioje sudėtingiausioje situacijoje Manoji meilė tikrai atvers jūsų protui labai aiškų ir paprastą sprendimą, kad jis būtų tuoj pat įgyvendintas.
Ir šituo paprastumu jūs iš tiesų augate, kadangi be šito realaus ir asmeninio augimo jūs būtumėte veikę labai sudėtingais būdais, kreipdami dėmesį ne į tos problemos sprendimą, o į tai, kaip geriausiai su ja susitvarkyti galėtų jūsų protas. Ir būtų buvę tiesiog natūralu ieškoti pačių sudėtingiausių sprendimų vietoje to, kad būtų ieškoma kuo paprasčiausių.
Dėl to, augimą sudaro ir paprastumas, nes Aš visada pabrėžiu, kad genialumas yra paprastume ir aiškume. Tai yra Mano metodas jus vystyti, kuo aiškesniu ir paprastesniu būdu į jūsų tobulumą kaip Mano sūnus net ir sprendžiant sudėtingas problemas.
Augimas yra jūsų charakterio sugebėjimas išlikti lojaliam ir ištikimam Man savo sieloje. Tai yra didžiausias augimas, kadangi jums reikia stiprinti savo komuniją su Manimi ir tarnauti Man ir kūrinijai, kuri lygiai tiek yra Mano, kiek ir jūsų. Ir būtent tarnystėje yra grūdinama jūsų asmeninė ištikimybė Man. Taigi, būtent jūsų meilės Man veikimo išbandymas ir sudaro jūsų ištikimybę, pasireiškiančią jūsų asmeniniu augimu.
***
Klausimas: Mano mylimas Tėve, ar mes galime palyginti vieno asmens augimą su kito asmens augimu ar su mūsų? Ar patartina lyginti kieno nors augimą iš viso?
--------------------------
Mano mylimas sūnau, jokio augimo neįmanoma palyginti, nes jūs nežinote nei bet kurio kito asmens bet kokio veiksmo motyvų ar vidinių siekių link geresnio savojo aš, ir net palyginti savojo esamo geresnio aš su savuoju aš praeityje neįmanoma. Dėl to, bet koks lyginimas yra beprasmis ir negali suteikti kokios nors objektyvios informacijos apie kieno nors augimą. Jūs turėtumėte savo asmeninį dėmesį sutelkti į savo asmeninį ryšį su Manimi taip, kad šitas ryšys jums garantuotų jūsų asmeninį augimą.
Lygindami savąjį aš dabartyje su savuoju aš praeityje jūs galite jausti pasikeitimus, bet jūs tikrai nepajėgsite įvertinti savojo augimo greičio ar net savojo troškimo augti, nes jūs negalite prisiminti visų niuansų iš praeities. Štai dėl ko, prisimindami savo praeitį jūs geriau susitelkite ties dabartimi ir žvelkite į savo troškimą augti į ateities savąjį aš be kokio nors šio proceso vertinimo, o vietoje šito džiaugdamiesi jūsų charakterio keitimosi pačiu procesu. Tai tikrai suteiks jums pasitenkinimo nejuntant kokio nors nusivylimo dėl mažo ir nereikšmingo pasikeitimo vietoje didingo ir laukto pasikeitimo.
Šiandien, jūs esate per silpni, kad įvertintumėte savuosius žingsnius, kurie jūs visada tikitės, kad bus greitesni ir didesni. Tuo tarpu jūsų augimą sudaro ne jūsų žingsnio sparta, bet jūsų nuoširdus troškimas būti vis labiau ir labiau tokiam, koks esu Aš. Tai nukreipia jūsų projekciją į ateitį per aktualų ryšį su Manimi dabartiniu metu.
***
Ačiū Tau, mūsų mylimas Tėve, už atsakymus, kurie dar kartą pabrėžia mūsų nuolatinį ryšį su Tavimi. Aš myliu Tave, Tėve…
-------------------------
Mielieji, šitas Tėvo mokymas lygiai taip pat praplečia mūsų požiūrį į augimą ir tam tikra prasme perlieja kaip šaltu vandeniu mūsų nuolatinį norą lyginti, kas greičiau eina, kas labiau auga, kai mes nelenktyniaujame su niekuo, o tiesiog natūraliai augame dalindamiesi tuo, ką gauname iš Tėvo ir iš savo brolių ir seserų, iš visos kūrinijos.
AUKIME DRAUGE!
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
rimantas ( Kaunas
2008-01-18 14:45:56
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]