Forumas: temos peržiūra

32. AŠ ESU mokymas-apreiškimas apie dabartinę žmoniją, 2014 12 09 -- MEILĖS GALIA.

32. AŠ ESU mokymas-apreiškimas apie dabartinę žmoniją, 2014 12 09 -- MEILĖS GALIA.

Aš vakar perskaičiau šį mokymą, Rojaus Trejybės-AŠ ESU apreiškimų knygoje -- MEILĖS GALIA -- priimtą dar 2014 metais, bet apsvarstydamas teiginius jau šios dienos kontekste - kaip viskas dabar vyksta absoliučiai daugumai mirtingųjų net nesuvokiant, kodėl vyksta būtent taip. Ir jie nesuvokia šito vyksmo tikrųjų prežasčių, ir net ir nenori tuo domėtis, sužinoti ir suprasti tikrąsias priežastis, nors mūsų visų Rojaus Tėvai ne kartą yra atkreipę mūsų dėmesį, jog toliau šitaip užsispyrusiai veikti paneigiant Kūrėją kaip Evoliucijos Autorių ir Režisierių, ir net Kūėrįjo iš viso nepripažįstant, yra tikra beprotybė, ir sugrius visa materiali civilizacija - ji bus tiesiog sugriauta mirtingųjų savanaudiškais ir kvailais sprendimais ir jų įgyvendinimu.

O juk po civilizacijos griuvėsiais bus palaidoti milijardai Kūrėjo vaikų -- sūnų ir dukrų -- Urantijoje.

Taigi, pastudijuokite šį mokymą-apreiškimą, ir perspėjimą dabartiniu urantų supratimu ir žvilgsniu. Ar šito AŠ ESU perspėjimo pulsavimą-kvėpavimą jau pajutote aiškiau ir ryškiau negu tuo metu, kai šis mokymas tik buvo perteiktas? Ar šiandien jau matote degraduojančio - nuolat - gyvulinio proto sprendimų pasireiškimą vis aktyvesnį, agresyvesnį, ir akivaizdesnį?

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
-------------------------------------
Algimantas:
Mano mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu Tave, kad Tu esi, kad esi Šlovės ir Garbės Šaltinis ir Centras visai kūrinijai, ir tik Tau atsivėrę mes taip pat patiriame Tavąją Garbę ir Šlovę. Aš garbinu ir šlovinu iš Meilės ir laisva valia. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš noriu iš Tavęs sulaukti mokymo-apreiškimo, kuris paaiškintų mums, kada gi žmonija sulauks ramybės ir geresnio gyvenimo, kada aplinka pradės susimąstyti, kad dabartinė vystymosi kryptis yra ne ta?

AŠ ESU:
Mano mylimiausias sūnau – dvasine ir amžinąja prasme – kaip ir visi Mano lygiai taip mylimiausi Mano vaikai, AŠ ESU tas Visaapimantis Šaltinis, kuris paskleidžia Evoliuciją iš Savęs visoms laiko ir erdvės Visatoms, kad jose įsiviešpatautų Manoji Šviesa, paversta gyva Meilės virpesių pasireiškimu kiekviename Mano mylimiausiame vaike – Sūnuje ir Dukroje.
Jūs visi turite Mano jums suteiktą Evoliucijos Planą laike ir erdvėje, ir jį galite paversti tikru ir gyvu tik savo aplinkoje, ir tik tiek, kiek esate gyvi MANIMI. Tik tokiu būdu jūs tegalite prisidėti prie Manosios Šviesos sklidimo visoje kūrinijoje. Jūs negalite šios Mano gyvos šviesos nusiųsti – kaip dabar jūs mėgstate sakyti – eksportuoti – į kitus pasaulius, kad juose būtų šviesiau ir geriau veikti ir bendrauti. Kiekviena planeta turi savo laiko ir erdvės tėkmės planą, kuris yra numatytas tam, kad Manoji Evoliucija visu šimtu procentų apimtų ir tą planetą, ir būtent taip, kad toks planetos statusas atitiktų Manojo Evoliucinio plano įgyvendinimo sumanymą tai planeta toje erdvėje ir laike.
Jūsų nuostabi planeta dabar patiria labai sunkų ir pavojingą laikotarpį, nes visa jūsų brolija – žmonija – nusisuko nuo Manosios Gyvosios Šviesos, todėl jos kupini įvairių siekių mirtingieji nebegali patys suvokti, ką jiems daryti, kad aplinkui vis stipresnį pagreitį įgaunantis savęs naikinimo vektorius nors kažkuria dalimi būtų nusuktas nuo jų pačių, nuo to, kad jis nebūtų atgręžtas į juos pačius.
Jūsų planeta yra panaši į tokį evoliucinį darinį, kuris yra erdvėje, bet laiką atsukęs į istorinę praeitį, kada laukinis mirtingasis siautėjo mosuodamas vėzdu, ir nesuvokė, kad jis kelia ranką prieš savo dvasios brolį ir sesę, kurie po daugelio šimtų tūkstančių metų sukonstruos tokius skraidančius objektus, kuriais būtų galima pasiekti kitas planetas, nes žmonija turi nepertraukiamą evoliucinio vystymosi grandinę, kuri nėra kaip ištempta styga, bet sukasi ir rangosi įvairiais vingiais.
Jūsų planetos mirtingieji, Mano patys mylimiausi vaikai – Sūnūs ir Dukros – šiandien pasiekė didelio materialaus išsivystymo kai kuriose savo veiklos srityse, bet nesukūrė tokios civilizacijos, kuri būtų nors trumpam palikusi laukinio vėzdą šalia savęs. Ji visą laiką – beveik per visą milijoną metų, kai jūsų planetoje buvo oficialiai patvirtintas mirtingojo egzistavimas – savo evoliuciją grindė fizinės jėgos ir materijos gausos valdžia ir jos siekiu, pradedant individu, šeima, kolektyvu, ir baigiant visa visuomene, ir net žmonija įvairiuose planetos kraštuose. Todėl toks jūsų materijos perdėtas ir vienpusis vystymas, ir net sudievinimas, kada jūsų mokslas pripažįsta įvairius faktus ir reiškinius, bet neigia tų faktų ir reiškinių tikrąjį ir Pirminį Šaltinį – nematomą pačiam mokslininkui, bet juntamą jo įvairiomis būsenomis jam nesuprantamą pasireiškimą, kurį jis suveda vien tik į žmogiškųjų smegenų veikimo pasireiškimą impulsais-virpesiais, nesiejant jų su MANIMI kaip tikruoju ASMENIU, IR TŲ VIRPESIŲ TIKRUOJU ŠALTINIU, atvedė jus į tai, kad jūsų visa civilizacija gavo visiškai iškreiptų vertybių fone išaugusias kartų kartas, kurių sąmonės lygio, ir mąstymo krypties, pakeisti stebuklingu ir vienkartiniu būdu neįmanoma. Todėl Mano patys mylimiausi vaikai patirs daugybę fizinių ir dvasinių sukrėtimų, ir praradimų, dar ir šitoje kartoje, jau nekalbu apie kitas kartas, kurioms teks dar sunkesni - akims ir širdžiai - išmėginimai visoje planetoje, nepriklausimai nuo vieno ar kito krašto padėties-geografijos.
Ir tokius skaudžius momentus sukelsite būtent jūs tie, kurie net ir toliau nenorite pažvelgti į save, ir tuo labiau – į MANE, esantį jūsų viduje. Jūs ir toliau tyčiojatės – ir dar didesniu laipsniu – iš tų, kurie stengiasi pradėti patirti MANE savyje, ir žengti pirmuosius, dar labai silpnus, bet jau savus ir gyvus, žingsnius MANO EVOLIUCIJOS PLANO ĮGYVENDINIMO JŪSŲ PLANETOJE TIKRUOJU KELIU, kad šis Planas vėl įgautų Mano numatytą vektorių, nukreiptą vien tik į MANE, ir į kiekvieno iš jūsų VIDŲ.
Tuo tarpu dabar, kol šis vektorius yra nukreiptas į išorę, ir ne tik į išorę, bet jis iš viso neturi pastovios krypties – kaip besisukanti kompaso rodyklė – tai jūs esate visiškai pasimetę Mano vaikai. Argi jūs galėtumėte pasinaudoti tokiu kompasu, kurio rodyklė visą laiką sukasi ir niekaip negali sustoti? Aišku, kad negalėtumėte. Ir dabar jūs turite naujų, ir dar labiau už kompasą jums prieinamų elektroninių prietaisų, kurie jums padeda surasti net konkretų namą jums nepažįstamame mieste, o negalite surasti kelio į savo paties vidų. Tai kokia visos jūsų materialios civilizacijos pasiekimo vertė ir prasmė, jeigu jūs prikūrėte įvairiausių prietaisų, kurie tik dar labiau jus pavergė ir dar labiau įsuko jūsų gyvenimo labirinto vektorių, kuris vis sparčiau sukasi aplinka savo ašį, kad jūs net prarandate net ir ankstesnių kartų puoselėtas ir skleistas gėrio ir grožio sampratas?

Argi įmanoma tokia nesuprantama kryptimi besisukančią materialią civilizaciją kaip nors sustabdyti, pažaboti kaip sugautą laso dėka laukinį žirgą, mustangą, kai tas civilizacijos iškreipta prasme kūrėjas ir laso laikytojas net nesuvokia pats, ką jam daryti su SAVIMI – kam jis gyvena ir kuria, o tiksliau GRIAUNA IŠ VIDAUS SAVE IR APLINKOJE ESANČIUS ?

Tikrai tokio griuvimo – ir griovimo – sustabdyti nebeįmanoma.

Ir jūs turite patys patirti tai, ką patys sėjote ilgus amžius, ištisus šimtmečius, ir ypač pastaruosius dešimtmečius – užrištomis akimis, ir užkimštomis ausimis, kada ir tu jiems – jau daugiau kaip du dešimtmečius – nuolat skleidi tiesą ir šviesą, o jie nuo tavęs bėga, ir dar tyčiojasi iš tavęs ir tavo pastangų.
Dabar niekas negali suvokti, kodėl taip žmonija susipriešino, susiskaldė tiek religine, tiek politine, tiek ekonomine, tiek visuomenine, tiek šeimynine, tiek individo prasme. Tokio susiskaldymo ir susvetimėjimo nebuvo niekada per visą žmonijos vystymosi jūsų planetoje praeitį. Jūs tie, kurie esate studijavę jums suteiktą apreiškimą, pavadintą Urantijos Knyga, žinote, kokias gilumines pasekmes, ir labai skaudžias, sukėlė jūsų planetoje ankstesnių jūsų planetos vadovų – atsiųstų jums į pagalbą iš MANO AUKŠTESNIŲJŲ SŪNŲ IR DUKRŲ AUKŠTYBIŲ – suklydimai, ir net kova prieš MANE. Tačiau tas pasekmes jau buvo galima ištaisyti, jeigu ne jūsų pačių biologinis ir rasinis išsekimas ir išsekinimas, kai jūsų mąstymas yra nukreiptas klaidinga kryptimi – į savojo žemojo mirtingojo ego iškėlimą, ir net išaukštinimą, kada jūs pasiekiate materialių pergalių ir aukštumų. Tada tokį ego priversti atsisakyti tokių malonių šlovės ir garbės teikiamų populiarumo, turtų, ir pagarbos spindulių labai sunku. O tai dar labiau padidina troškimą stiprinti tokio pergalingo kelio įsisavinimą dar aukštesniu lygiu, nors tikrąja kūrinijos šviesėjimo prasme, kaip tą ir numato MANO Evoliucinis Planas, turi būti sukama į priešingą pusę, nuo tos dirbtinės išorinės ir netikros šlovės ir garbės, į tylią ir orią savosios asmenybės pažadinimo pusę, kad pabustų tikrasis aš, MANO jau suteiktas dieviškasis ego – AMŽINOJI ASMENYBĖ – SUGEBANTIS BENDRAUTI IR BENDRADARBIAUTI SU MANIMI VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Štai tik tokia asmenybė ir įgyvendina Mano Evoliucinį Planą ir jūsų laiko ir erdvės planetoje.
O dabar jūs savo planetoje laiką pamėginote sustabdyti, ir atsukti į praeitį. Todėl ir gyvenate tamsoje – vidinėje tamsoje – vieni su kitais tiek konfliktuojate, kad jums jau tapo kasdieniu įvykių UŽMUŠTI MIRTINGĄJĮ – JŪSŲ DVASIOS BROLĮ AR SESĘ – UŽMUŠTI DAUG DVASIOS BROLIŲ IR SESIŲ, UŽMUŠTI LABAI DAUG DVASIOS BROLIŲ IR SESIŲ.
Jūs vieni su kitais kariaujate be perstojo. Jūsų karta yra tamsos ir blogio AKTYVAUS VEIKIMO KARTA – BLOGIO BIOLOGINĖ RASĖ, KURI YRA APIMTA MATERIALIŲ SIEKIŲ, SUMANYMŲ, IR GRIOVIMO VEIKLOS.
Urantijos blogio rasė – tai ne biologinė rasė, kurią sumaniau AŠ Savo Evoliucinio Plano įgyvendinimui apgyvendintose planetose, kad atskirčiau net veido spalva geresnes rases nuo prastesnių ir menkesnių – nieko nepradarysi, toks yra MANO evoliucinis Žaidimas, kad yra ir menkesnės rasės tiek intelektu, tiek kosmine įžvalga, bet joms dvasinis kelis yra vienodai prieinamas ir įsisavinamas. Blogio rasė yra jūsų pačių sukurtas evoliucinis ir net jau biologinis nuosmukio pasireiškimas jūsų kasdieniame gyvenime bet kurioje Mano sumanyto mylimiausio sūnaus ir dukros gyvenimo vietoje šioje planetoje.
Šiandien jūsų planetoje gyvena BLOGIO ŽMONIJA, MANO PATYS MYLIMIAUSI VAIKAI, NET IR TOKIE MYLIMIAUSI, KAIP IR TIESIOGIAI IŠ MANĘS KILĘ ROJUJE MANO SŪNŪS IR DUKROS. Manoji meilė neturi jokių sienų ir kliūčių, kurios ją galėtų sustabdyti, nebent jūs patys save izoliuojate nuo Manęs, nusigręžiate, ir siekiate savais išskaičiavimais sumanytų tikslų prieš Mano valią, todėl mes ir NESUSITINKAME GYVU ATSIVĖRIMU IŠ JŪSŲ PUSĖS, kai AŠ ESU net ir tokiu atveju vis tiek esu jūsų viduje.
Be MANĘS jūs esate tik NETIKRAS MATERIALUS IR TRUMPALAIKIS KELIAUNINKAS ŠIAME PASAULYJE, KURIS JAME KLAIDŽIOJA PATS NESUVOKDAMAS, KAS JIS, KUR JIS PATEKO, IR KODĖL? Todėl tuoj pat susierzina, kada kas nors nepavyksta, praranda kantrybę, ir ramybę. O kada tokių sudirgintų yra daug, labai daug, ir vis daugėja ir daugėja, kada tokia aplinka tampa visuma, ko galima laukti iš tokios nuo Manęs nusigręžusios blogio rasės, kokių galima tikėtis veiksmų, ir pasekmių? Aišku, tik prievartos dar didesnių pliūpsnių ir tragedijų, kurios dar labiau kels baimę ir nerimą, kurios gąsdins ir smaugs tuos, kurie dar nors šiek tiek siekia šviesos ir tikrovės pažinimo, patys nebūdami populiarumo ir turtų skleidžiamos iliuzinės šviesos spinduliuose, kurie juose esančius įtraukia kaip skęstantį sūkurys, ir šie ramesni, bet ramybės viduje taip ir nepatiriantys, patys kentės labiausia, nes jų viduje nesilies adrenalino srovės, taip sujaudinančios tuos Mano mylimiausius vaikus, kurie save laiko laimės kūdikiais ir maudosi populiarumo ir turtų iliuzinėse viršūnėse. Tai labai trumpalaikė būsena ir pasekmė. Jų ateitis jiems suteiks dar daugiau kančios ir nerimo net už tuos, kurie tokios tariamos šlovės nepatyrė.
O dabar pamąstykite patys – ko gi gali pasiekti blogio rasė? Ar gali blogas vaismedis vesti gerus vaisius? Aišku, kad negali. O ką gi daro sumanus sodininkas, kai mato, jog sode yra blogas medis? Aišku, jį iškerta, ir vietoje jo sodina naują sodinuką, kad jį prižiūrėtų ir sulauktų gerų vaisių. Tad kokia gi laukia blogio rasės lemtis, jeigu jūs visą planetą laikote sodu, o žmoniją – vaismedžiu, o MANE – Sodininku? AŠ ESU – ne tik sumanus, bet ir kantrus Sodininkas. Ir dar pridursiu – ir ĮŽVALGUS. Būtent MANOJI ĮŽVALGA ir leido MAN surasti TAVE, o per tave – ir kitus tavo dvasinius brolius ir seses, Mano mylimiausius vaikus, ir toliau pratęsti Ištaisomojo Laikotarpio koregavimo darbą šioje planetoje, kad Tiesos ir Šviesos sėkla būtų sėjama ATEINANČIOMS KARTOMS, kada šitoji karta pasirenka blogio ir iliuzijos kelią.

Algimantas:
Ačiū Tau, mano mylimas AŠ ESU, už šį mokymą-apreiškimą, kuris verčia susimąstyti dar giliau, apie mūsų Gyvojo Kelio prasmę ir reikšmę visai planetai.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
--------------
Vilnius,
2014 12 09
11.50
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Komentarai