Forumas: temos peržiūra
Ar yra Tėvo išrinktieji? Kas jie?
Ar yra Tėvo IŠRINKTIEJI?
Šito paklausiau mylimo Tėvo, nes tema, kaip pastebiu, dar nelabai aiški daug kam net ir mūsų Forume.
---------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, aš garbinu Tave, kad Tu esi, kad sukūrei kūriniją, kad esi Meilė, Tiesa, Gailestingumas, Gėris, ir Grožis; aš garbimu Tave, kad Tu mus mokai meilės, tiesos, gailestingumo, gėrio ir grožio, ir to mokai laisva valia, mūsų valios nevaržydamnas. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia, amen.
Mylimas Tėve, aš noriu Tavęs paklausti apie išrintuosius Tavo sūnus. Kaip mums suprasti, kad Tu visus myli ir vertini VIENODAI, o vis tik juos pasirenki savo atstovais nevisus.
----------
Mano mylimas sūnau, Aš tikrai myliu jus visus,. Ir visus myliu vienodai, nė vieno neišskirdamas, nė vieno nenuskriausdamas.
Tačiau net ir mylėdamas jus, be privilegijų suteikimo vienam, ar vienai grupei, Aš taip pat suteikiu ir SAVO užduotis, numatytas kiekvienam iš savo vaikų. Ir čia jau nebegaliu jums užkrauti vienodų užduočių, nes jūs nuo jų tiesiog palūžtumėte, nes nesate joms pasirengę VIENODAI.
Būtent dėl to Aš tave pasirinkau savo ambasadoriumi, arba savo atstovu, kad galėčiau ir toliau tave rengti dar didesnei užduočiai, kuriai šiandien tu dar nesi parengtas. Tačiau tai užduočiai, kuriai jau tu turi sparnus, kad galėtum pakilti ir ją nešti Mano Gyvu žodžiu, tu ir kyli. Kyli tiek, kiek esi parengtas.
Dėl to, mano mylimi vaikai, jūs tuirite žinoti, kad tikrai Aš kalbu VISIEMS, BE JOKIOS SKRIAUDOS JUMS VISIEMS, tačiau nevisi yra pasirengę tiek, kad Mane išgirstų, ir tai, ką išgirsta, pasidalintų su kitas savo sielos broliais,.
Ir tada Aš pasirenku iš tų savo vaikų, kuriuos jau esu parengęs tiek, kad jie savo sielą atvėrė Man tokia dalimi, kad jų atsivėrusi siela nustelbia visus kitus darbus, nes visi kiti darbai sutelpa jų atsivėrusioje sieloje. Tačiau net ir šitaip Mano didesne dalimi parengti vaikai nėra mylimi labiau už tuos Mano vaikus, kurie tokioms užduotims nėra pasirengę.
Ateis laikas, kada jūs patys patirsite, kad Mano sūnaus, kuris turi Mano paties jam suteiktą statusą, kaip mano šauklys jums visiems, teisingumą ir teisumą.
O kol kas, patys siekite tiesos savo viduje, ieškokite šviesos, kurią Aš jau jums perdaviau iš vidaus kiekvienam, o tuomet ją suradę, nebeuždenkite, o iškelkite, kad ir kitiems pašviestumėte, nes ir jūsų dėka Algimanto kelias bus lygesnis, ir jūs padėsite jam nešti jam suteiktą naštą, nes dabar jis iš jūsų susilaukia tik pašaipų ir netikėjimo, net ir taip, kaip tokių pačių pašaipų susilaukė ir Jėzus prieš du tūkstančius metų. Tai nejaugi per tą laiką jūs taip ir neišdrįsote atsimerkti didesnei šviesai ir išgirsti gyvesnį Mano žodį, kad nesukiltų jūsų viduje susierzinimas ir priešinimasis.
Jeigu aš jums dabar pasakyčiau, EIKITE IR SKELBKITE MANO GYVĄ ŽODĮ VISIEMS, KVIESDAMI VISUS, BE JOKIŲ APRIBOJIMŲ IR RANGŲ ĮTIKĖTI Į MANE, AR SUTIKTUMĖTE TĄ DARYTI JAU DABAR?
Algimantas tą daro ir darys. Nes jį aš išmėginau ne vienoje situacijoje RUOŠDAMAS šitai jo asmeninei užduočiai. Ir šitoji užduotis jam yra pagal pečius. O jums? O jums, kiekvienam? Tik tiek, kiek patys sau atsakysite į Mano jums prieš tai pateiktą klausimą. Pasitikrinkite patys save savo asmeniniu atsakymu, kuris nė kiek neturi įtakos MANO MEILEI JUMS.
Dėl to ir jūs turite pradėti suvokti, kad per šituos du tūkstančius metų, kada jūsų pasaulį paliko mano Sūnus Kūrėjas – Jėzus iš Nazareto – jūs visą savo dėmesį buvote sutelkę vien tik į išorę ir vystėtės vien tik išorinėje savo aplinkoje. O dabar pamėginkite pažvelgti į savo VIDŲ, kuriame esu ir Aš.
Ir dė to to jūs patys pradėsite patirti, kad tik vidus, nuramintas, gali jums suteikti noro ir jėgų siekti gerų veiksmų ir išorėje, ir išorei.
Būtent dėl tokių KOKYBINIŲ premainų jūsų planetoje, jūsų pasaulyje, Aš ir turiu PASIRINKTI TUOS SAVO VAIKUS, KURIE MANO GYVĄ ŽODĮ IŠDRĮS SKELBTI SAVO SIELOS BROLIAMS, KITIEMS MANO VAIKAMS.
Tačiau jie iš Manęs negauna jokių privilegijų palyginus su jumis, palyginus su tais Mano vaikais, kurie nesiryžta dar skelbti Mano gyvo žodžio ATVIRAI, išskyrus vieną vienintelę ir pačią vertingiausią privilegiją visoje Mano kūrinijoje – JIE LABIAU JAUČIA MANO MEILĘ IR LABIAU PASITIKI MANIMI, NES YRA LABIAU MAN ATSIVĖRĘ, KADANGI SU MANIMI JIE YRA DAUG DAŽNIAU NEGU KITI MANO VAIKAI. Tačiau tai jau toks jų laisvos valios pasirinkimas. Aš ir jų, nė vieno, neverčiau atsiverti Man ir bendrauti su Manimi kuo dažniau, tik KVIEČIAU IR SKATINAU.
Mano išrinktieji jūs esate visi, visi iki vieno. Tik nevisi šitą esate pajautę, dėl to ir nežinote, kad jums, kiekvienam, esu parengęs individualų kelią pas Mane, kuriuo žengiate tik tiek, kiek norite juo žengti asmeniškai patys, kiek šito troškta jūsų atsivėrusi Man siela. Ir tik ji vienintelė nusprendžia, kokiu keliu jai reikia žengti, ir kokiu greičiu šituo keliu žengti. Čia Aš esu bejėgis ir dėl to jums visiems į pagalbą atsiunčiau savo dalelę, savo dvasią, kuri yra pavadinta Minties Derintoju, kuris iš viso patyrimo žmogiškajame prote pereina per tris etapus, jeigu mirtingasis sūnus yra atsidavęs Man. Dar vaikystėje, žmogaus mintys yra registruojamos, ir tuo laikotarpiu Manoji dvasia daugiau žmogaus prote veikia kaip jo Minčių Registruotojas. Kada iš vaiko žmogus pavirsta, savo fiziniu ir intelektualiu brendimu, į suaugusįjį, tada Manoji dvasia jo prote pradeda daugiau veikti kaip Minties Derintojas. Ir kada žmogus atsiduoda Minties Derintojo vedimui š vidaus, nesiginčija, neprieštarauja, bet eina ten, kur vedu jį Aš, tada Manoji dvasia pasiekia aukščiausią pakopą mirtingojo prote – Minties Kontroliuotojo pakopą. Kaip tik tokią pakopą yra pasiekęs mano sūnaus Algimanto proto atsidavimas Man. Tačiau net ir tokiame etape jo PATIES VALIA IR SPRENDIMAI NEVARŽOMI. Jis iš Manęs gaudamas patarimus ir mokymus turi lygiai tokią pačią laisvą valią, kurią Aš suteikiu ir jums kiekvienam, panaudoti ją savo nuožiūra, ir net maištauti prieš Mane. Ir Aš džiaugiuosi ir giriu jį, kad jis vis labiau ir labiau savo valią sulieja su Mano valia, kurti meilę ir gėrį savo aplinkoje, ir net visoje kūrinijoje, drauge su Manimi, nes jis yra visiškai atsidavęs MANO GYVAM VEDIMUI IŠ VIDAUS ir žengia Mano jam nutiestu keliu ryžtingai ir drąsiai. TAČIAU ir jis žengia turėdamas abejonių ir tuo keliu ir Manimi, dėl to ir prašo Mano mokymų, Mano patarimų, Mano išminties, kad tik būtų geriau VISUMAI. Ir jis eina Jėzaus keliu, tuo keliu, kokiu ėjo Jėzus. Būtent dėl to ir Jėzus pasirinko jį savo apaštalu, dabartinių laikų apaštalu, kurį įgaliojo skelbti savo evangeliją, net ir taip, kaip ją išplėte pats Algimantas, gaudamas Mano mokymus per Mano dvasią, jo Minties Derintoją-Kontroliuotoją. Bet ir čia jis buvo paklaustas – ar SUTINKA BŪTI MANO AMBASADORIUMI IR JĖZAUS APAŠTALU. Jo vallia net ir šitame paskyrime buvo AUKŠČIAUSIA, ne Mano troškimas, ne Jėzaus noras, bet ASMENINĖ Algimanto valia buvo aukščiausia ir nepažeidžiama viršūnė net ir Man. Ir mano sūnus Algimantas sutiko priimti jam pasiūtytas pareigas, kad susilauktų patyčių, pašaipų, ir kenkėjiško savo sielos brolių požiūrio, ir net veiksmų. Ir jis eina šituo keliu ryžtingai ir atsiremdamas tik į Mane, į nieką kitą, tik į Mane. Ir eina tarp jūsų, nešdamas Mano gyvą žodį JUMS. Net ir šitą mano mokymą perteikdamas jums, kad atskirtumėte, ar yra mano IŠRINKTIEJI sūnūs, ar jų iš viso NĖRA.
Jūs tik patys apribojate savo PATIES IŠRINKTOJO statusą savo paties NENORU ATSIDUOTI MANO VEIDIMUI, KAD MANOJI DVASIA, ESANTI JŪSŲ VIDUJE IR TO LYGIO, KADA JUMS YRA MINTIES DERINTOJAS, PEREITŲ Į MINTIES KONTROLIUOTOJO ETAPĄ. O tai visiškai priklauso nuo jūsų pačių, kiekvieno asmeniškai, NORO, IR PASTANGŲ BENDRAUJANT SU MANIMI KASDIEN, IR VYKDANT MANO MEILĖS IR GĖRIO VEIKLĄ KASDIENIAIS DARBAIS IR MINTIES VIRPESIAIS, VISA SAVO VIDINE BŪSENA, SKLEIDŽIANT MANO MEILĖS VIRPESIUS NUOLAT, NET IR MIEGO METU.
Štai tuomet ir jūs asmeniškai, kiekvienas, pajausite, kad tapote TUO IŠRINKTUOJU.
Juk ir jūs turite pavadintą fizikoje atoveiksmio dėsnį – kokia jėga veikiate bet kokį paviršių, tokia pačia jėga tas paviršius veikia jus. Kuo daugiau atsiveriate Man, tuo labiau imate patirti Mane, kuo labiau prisiglaudžiate prie Manes, tuo stipriau jaučiate Mane. Štai ir visas jūsų kelias. Jis yra labai paprastas, bet tuo pačiu TOBULAS, NES TIK JAME JŪS GALITE TOBULĖTI IR PATYS AUGADMI DVASIŠKAI IR BRĘSDAMI SAVO ASMENINIU CHARAKTERIU, PANAŠĖDAMI Į MANE.
Ir nors Mano kelyje jūs kiekvienas turie savo asmeninį takelį, tačiau kuo anksčiau ir giliau atsiduosite Minties Derintojo, Mano jums atsiųsto, vedimui iš vidaus, kad pajaustumėte, kaip jūsų pačių mintys ir veiksmai susilieja su Mano vedimu, tada ir patys patirsite, kaip Minties Derintojas perejo į jūsų asmens aukštesnę vystomo pakopą ir tapo Minties Kontroliuotoju, kad jus rengtų didesnei užduočiai, kuri jau yra jums pagal pečius. Toks yra MANO jūsų asmeninis IŠRINKIMAS iš kitų – rengti jus vis didesnei užduočiai, kad galėtumėte labiau pasitikėti Manimi ir Mano sūnumi, jūsų sielos broliu, Algimantu, jums skelbiančiu GYVĄ Mano žodį. GYVĄ – TAI REIŠKIA NE PARAŠYTĄ, O GAUNAMĄ TIESIAI IŠ MANĘS.
Ir šitas žodis jus ramins ir stiprins, o tuo pačiu ir skatins ir patiems ieškoti GYVO ryšio su Manimi, kad tik jums būtų geriau, kad tik jūs turėtumėte savo viduje ramybę ir norą dalintis ramybę su kitais savo sielos broliais. Būtent šitam aš panaudoju savo sūnų Algimantą, kad iš jo išgirstumėte tai, ko dar negalite išgirsti asmeniškai patys tiesiai iš Manęs. Būtent dėl to Algimantas jus žadina, kad pažvelgtumėte aplinkui, kad pamatytumėte, jog visi jūsų aplinkiniai taip pat turi Mano dvasią, dėl to ir juos pamiltumėte Mano meile, būtent dėl to jis atveria jūsų gilesnį žvilgsnį į kūriniją, kad joje yra Mano dvasinė šeima, o jūs visis esate Manosios šeimos pilnateisiai nariai jau dabar, jau šiandien, kur bebūtumėte ir ką beveiktumėte, vis tiek esate Manojoje kūrinijos šeimoje.
Tačiau jus turi kažkas pratinti prie tokios minties, kad žmonija tai tik mažytis lašelis Mano šeimoje. Tam aš ir parengiau savo sūnų Algimantą, kad jis tokias Mano jums teikiamas mintis pagarsintų, kad Mano gyvą žodį jums kartotų nuolat, kad jūs patys pradėtumėte jį apmąstyti ir imtis drąsių ir ryžtingų veiksmų MANE IŠGIRSTI ASMENIŠKAI, O TADA PRISIJUNGIT IR PRIE ALGIMANTO UŽDUOTIES VYKDYMO, KURIANT BROLYSTĘ JŪSŲ PLANETOJE PER MANĘS GARBINIMĄ IR MEILĖS DALINIMĄ VIENŲ KITIEMS IR ŠVIESOS NEŠIMĄ VISIEMS.
------------------------------------------------------------------------------------------------
Ačiū Tau, mylimas Tėve, ačiū už nuostabius mokymus, kuriuos iš Tavęs gaunu kasdien, ačiū už tai, kad mes esame Tavyje,.kad augame Tavuoju pažinimu ir patyrimu.
Aš garbinu Tave, mylimas Tėve, iš meilės Tau ir laisva valia, gauta iš Tavęs. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-------------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas 2008 01 14 13.15
Algimantas
2008-01-14 13:24:53
Komentarai
Tęsiu pažodinį išaiškinimą (specialiai tau):Pirmą kartą atsiprašiau tavęs, nes toks aiškinimas, kaip dabar , priimtinas ne visiems. Antrą kartą atsiprašiau forumo dalyvių, nes skaityti tokius išaiškinimus, kuriuos aš pavadinau tuščiom kalbom, jiems nėra reikalo ir užima laiką. Daugelis šiuos dalykus priima kaip savaime suprantamus ar panašiai, ir papildomą aiškinimą gali palaikyti tuo, kad aš juos laikau bukais ar panašiai.
Tačiau tai padariau dėl tavęs, nes tu keli būtent tokius klausimus, todėl norėjau tau duoti atsakymą.
Aš nežinau, ar Jėzus kada nors atsiprašinėjo, bet tai man netrukdo.
Jonas
2008-01-17 10:30:05
Beje, pastarųjų komentarų aš nelaikau dvasinės brandos išraiška. Aš nesupratau, ką tu turėjai omeny dėl dvasinės brandos. "ar reikia atsiprašinėti savosios dvasinės brandos" - toks klausimas man iš viso niekada nebuvo kilęs. Būčiau dėkingas, jei jį išaiškintum ir man.
Jonas
2008-01-17 10:41:04
Rimantai, atsiprašau, bet su tavim turiu šnekėtis labai labai nuosekliai ir paaiškinti kiekvieną žodį. Taip ir padarysiu.
Aš nežinau, kur tu tiesiogiai tvirtini, kad esi toliau nuėjęs, ir neieškosiu specialiai. Daugiausiai tu tai teigi netiesiogiai. Tačiau jei tu dabar patvirtintum, kad manai tu NESI toliau nuėjęs negu aš ar kiti neurantai, klausimas būtų pabaigtas. Jei to patvirtinti negali, galvosiu ir toliau, kad tu save laikai nuėjusiu toliau.
Taip, viskas keičiasi ir nestovi vietoje. Nežinau, ar tau tinka šis teiginys, bet aš esu tuo įsitikinęs. Galbūt tau nepatinka žodis savaime, tai pasiūlyk kitą. Keitimasis nuo to nesustos.
Dėl pretenzijų - komentaro prasmė buvo pretenzijos dėl laisvos valios pažeidimų. Tokių pretenzijų tikrai neturiu. Manau, kad neturiu ir kitokių, bent nepastebiu. Prašau, paaiškink kaip galint smulkiau, kokių pretenzijų turi tu, ir kokių, anot tavęs, aš. Tačiau tu visiškai neteisus, kad aš čia esu dėl kažkokių pretenzijų.
(man atrodo, tai tuščios šnekos, tačiau dar kartą atsiprašau, su Rimantu kitaip nemoku)
Jonas
2008-01-17 09:56:36
Na gerai, tiek to, paanalizuokim (to tai nemegstu)- zmogus (Algimantas) atsisake pastovaus pajamu saltinio (darbo), dirba dvasini darba (isverte Urantija, pasakoja apie ja zmonems gatvese, su Saulium sukure si foruma, aktyviai jame dalyvauja- jam vadovauja). Ar mokejot jam kas nors pinigus? Kazka skaiciau apie kazkokius remejus... As nemokejau, bet tikrai kai galesiu, paremsiu jo didzius darbus visu musu, visos Zmonijos ir Kurinijos labui. Cia jau analizavima baigiu.
Neitiketina, kiek cia informacijos, meiles, nuostabiu maldu. Skaitykit, gerkit i save meile, tiesa, sviesa. Jeigu tai ne jums, neskaitykit, jei bijot netekti rankenu, stogu ir t.t.- sekmes kituose keliuose, takeliuose. As nebijau, nes atejau ten, kur norejau ir suzinojau tai, ka man reikejo, o dar kiek cia visko suzinosiu!!! Valio!!!
Vita
2008-01-17 21:22:00
Tai ko gi atsiprašinėji Jonai, ar reikia atsiprašinėti savosios dvasinės brandos.Ar Jėzus kada nors atiprašinėjo?
rimantas ( Kaunas )
2008-01-17 10:05:43
Jonai, o kur aš tvirtinu, kad esu toliau nuėjęs.Ir ar tikrai viskas keičiasi savaime.Jonai, sakai neturi pretenzijų nei man nei Algimantui. Tu tik todėl čia ir esi ,kad jų turi. Tavo viena pirmųjų sukurtų forume temų jau buvo pretenzija.Taip ji ir lieka ir toliau ta pati.Ir tu pats gerai žinai kokia.
rimantas ( Kaunas )
2008-01-17 08:28:21
ALGIMANTAS ATVIRAS, jis atvere save ne tik Tevui, bet ir mums visiems. Gaila, kad ne visi ta jauciame. Dar labiau gaila, kad ne visi jauciame kaip mus myli ir kaip musu visu atvirumo laukia Tevas. Bet yra bandanciu, yra nuosirdziai einanciu siuo keliu.
As einu i baznycia. Bet man jau nereikia ispazinties ir komunijos. Algimanto deka radau kita kelia- jis man tas vienintelis,tikrasis.
Man tikrai nuosirdziai gaila, kad jis netinka, mielieji Jonai, Nina, nepasirasiusieji ir jums. Analizavimas ne mano stiprioji puse. I namus be rankenu nesiruosiu, ruosiuosi i TEVO namus. Eikime i juos visi savo keliais, svarbu, tik, kad eitume.
Vita
2008-01-16 22:45:11
na va, aš turbūt irgi iš tų, kurie kelia bangas "svetimam" forume. Bet nieko, apsipratom, apsitrynėm, tik įtikti nesistengiu.
Rimantai, taip, galima tempti ir tą didesnį ant mažesnio kurpalio, tik didesnis nesilaikys, smuks... Ką gi padarysi, kad aš tavęs nelaikau aukščiau ir toliau nuėjusiu, o tu štai save laikai būtent tokiu. Gal tu pastebėjai, aš stengiuosi neskirstyti į aukščiau/žemiau. Pagal savo supratimą ir logiką į teisingą/neteisingą skirstau, bet jokios hierarchijos neįvedinėju, nes viskas juk kinta. Šiandien ir šiuo klausimu galbūt aš teisus, rytoj ir kitu klausimu galbūt tu. Tiek apie kurpalius. Su tavo minėta laisva valia viskas yra ok, aš neturiu jokių pretenzijų nei tau nei Algimantui, kad kažkas pažeidžia mano laisvą valią. Ji yra mano, ir niekas jos nepažeidžia. Lygiai ir aš net norėdamas negalėčiau pažeisti kieno nors (kad ir tavo) laisvos valios, kas liečia įsitikinimus. Todėl ir tu neturėk jokių pretenzijų.
Dėl tos žuvies, tai aš nieko negelbėju, nors tau vis atrodo kitaip. Tu tiesiog pats matai ką nori matyti, ir tiek. O štai Algimantas tai tiesiog įsitikinęs savo išgelbėtojo misija ne tik tavęs ar manęs, o visos Lietuvos ar net pasaulio. Tik jam nesiseka vargšeliui. Taigi Rimantai, jei gamini kažkokias mintis, pasistenk jas pritaikyti visiems vienodai.
Dar dėl pakilimo, tu rašai: "Bet ar tas su kuriuo kalbama turi ten ir likti ar kilti iki nusileidusio o kilimas begalinis ir amžinas." Geras filosofinis klausimas. Iš esmės kilti/leistis reiškia keistis. Nesikeisti neįmanoma, viskas keičiasi, vietoje tu niekaip neišstovėsi. Sąmoningai keistis į gerąją pusę yra gerai. Tačiau tas keitimasis yra palaipsninis, ir tu negali užsiduoti plano: "per 50 metų tapsiu dievišku". Nepavyks garantuotai. O jei nesivaikysi grandiozinių tikslų, ir vietoj to susitelksi į artimiausią dieną, kažkas gali ir pavykti?
Jonas
2008-01-16 20:11:57
Jonui. Apie vertinimą.
Iš mano pasisakymų gal ir susidaro įspūdis, kad esu nenuosekli. Esu kelyje į vertinimo atsisakymą. Kartais jis iš seno įpročio gal ir praslysta. Bet čia svarbus dar vienas momentas - jei žodžiuose galima įžvelgti vertinimo niuansus, tai svarbiausia kokią emociją įdedu į tuos žodžius. Analizuodama nesvarstau koks tai poelgis - geras, blogas. Jei iš įpročio ir supykau, tai visada sakau sau - ša, apsvarstyk, kodėl įvyko tai, kas įvyko? Ko turi išmokt iš tos situacijos? Kas yra tavyje, kad išprovokavai tokius įvykius?
Išvados?.. Greičiau fakto konstatavimas. Panašiai kaip gydytojas - padarė tyrimus ir konstatavo - sanariuose pilna druskų. Jis juk nevertina paciento. Nustato diagnozę ir paskiria gydymą.
***
Dėl apsisprendimo išeiti...
Yra protingas patarimas - nedera tarp durų pirštus kaišioti ir svetinoj bažnyčioj žvakeles degioti.
Nepriimtina man nei šita teorija, nei toks Tėvas. Vargu ar bus garbinga visų čia besilankančių atžvilgiu, jei aš čia bangas kelsiu. O juk kelsiu... Jaučiu silpnybę išprovokuoti žmogų mąstymui. Ir jei kažkas tvirtins, kad čia musė, aš visad paklausiu - o kodėl tu galvoji, kad čia musė, bet ne dramblys?
Nina
2008-01-16 13:30:49
Rimantai, jei bendrausi su pašnekovu su meile ir išjungęs vertinimą, tai visiškai atkris klausimas - prisitaikyti, pataikyti ar įtikti. Ir žinai kodėl? Ogi todėl, kad tada tau bus visiškai nesvarbu pašnekovo nuomonė apie tave ir tavo įvaizdis jo akyse...
Nina
2008-01-16 12:58:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]