Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Ar yra Tėvo išrinktieji? Kas jie?

Ar yra Tėvo IŠRINKTIEJI?
Šito paklausiau mylimo Tėvo, nes tema, kaip pastebiu, dar nelabai aiški daug kam net ir mūsų Forume.
---------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, aš garbinu Tave, kad Tu esi, kad sukūrei kūriniją, kad esi Meilė, Tiesa, Gailestingumas, Gėris, ir Grožis; aš garbimu Tave, kad Tu mus mokai meilės, tiesos, gailestingumo, gėrio ir grožio, ir to mokai laisva valia, mūsų valios nevaržydamnas. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia, amen.
Mylimas Tėve, aš noriu Tavęs paklausti apie išrintuosius Tavo sūnus. Kaip mums suprasti, kad Tu visus myli ir vertini VIENODAI, o vis tik juos pasirenki savo atstovais nevisus.
----------
Mano mylimas sūnau, Aš tikrai myliu jus visus,. Ir visus myliu vienodai, nė vieno neišskirdamas, nė vieno nenuskriausdamas.
Tačiau net ir mylėdamas jus, be privilegijų suteikimo vienam, ar vienai grupei, Aš taip pat suteikiu ir SAVO užduotis, numatytas kiekvienam iš savo vaikų. Ir čia jau nebegaliu jums užkrauti vienodų užduočių, nes jūs nuo jų tiesiog palūžtumėte, nes nesate joms pasirengę VIENODAI.
Būtent dėl to Aš tave pasirinkau savo ambasadoriumi, arba savo atstovu, kad galėčiau ir toliau tave rengti dar didesnei užduočiai, kuriai šiandien tu dar nesi parengtas. Tačiau tai užduočiai, kuriai jau tu turi sparnus, kad galėtum pakilti ir ją nešti Mano Gyvu žodžiu, tu ir kyli. Kyli tiek, kiek esi parengtas.
Dėl to, mano mylimi vaikai, jūs tuirite žinoti, kad tikrai Aš kalbu VISIEMS, BE JOKIOS SKRIAUDOS JUMS VISIEMS, tačiau nevisi yra pasirengę tiek, kad Mane išgirstų, ir tai, ką išgirsta, pasidalintų su kitas savo sielos broliais,.
Ir tada Aš pasirenku iš tų savo vaikų, kuriuos jau esu parengęs tiek, kad jie savo sielą atvėrė Man tokia dalimi, kad jų atsivėrusi siela nustelbia visus kitus darbus, nes visi kiti darbai sutelpa jų atsivėrusioje sieloje. Tačiau net ir šitaip Mano didesne dalimi parengti vaikai nėra mylimi labiau už tuos Mano vaikus, kurie tokioms užduotims nėra pasirengę.
Ateis laikas, kada jūs patys patirsite, kad Mano sūnaus, kuris turi Mano paties jam suteiktą statusą, kaip mano šauklys jums visiems, teisingumą ir teisumą.
O kol kas, patys siekite tiesos savo viduje, ieškokite šviesos, kurią Aš jau jums perdaviau iš vidaus kiekvienam, o tuomet ją suradę, nebeuždenkite, o iškelkite, kad ir kitiems pašviestumėte, nes ir jūsų dėka Algimanto kelias bus lygesnis, ir jūs padėsite jam nešti jam suteiktą naštą, nes dabar jis iš jūsų susilaukia tik pašaipų ir netikėjimo, net ir taip, kaip tokių pačių pašaipų susilaukė ir Jėzus prieš du tūkstančius metų. Tai nejaugi per tą laiką jūs taip ir neišdrįsote atsimerkti didesnei šviesai ir išgirsti gyvesnį Mano žodį, kad nesukiltų jūsų viduje susierzinimas ir priešinimasis.
Jeigu aš jums dabar pasakyčiau, EIKITE IR SKELBKITE MANO GYVĄ ŽODĮ VISIEMS, KVIESDAMI VISUS, BE JOKIŲ APRIBOJIMŲ IR RANGŲ ĮTIKĖTI Į MANE, AR SUTIKTUMĖTE TĄ DARYTI JAU DABAR?
Algimantas tą daro ir darys. Nes jį aš išmėginau ne vienoje situacijoje RUOŠDAMAS šitai jo asmeninei užduočiai. Ir šitoji užduotis jam yra pagal pečius. O jums? O jums, kiekvienam? Tik tiek, kiek patys sau atsakysite į Mano jums prieš tai pateiktą klausimą. Pasitikrinkite patys save savo asmeniniu atsakymu, kuris nė kiek neturi įtakos MANO MEILEI JUMS.
Dėl to ir jūs turite pradėti suvokti, kad per šituos du tūkstančius metų, kada jūsų pasaulį paliko mano Sūnus Kūrėjas – Jėzus iš Nazareto – jūs visą savo dėmesį buvote sutelkę vien tik į išorę ir vystėtės vien tik išorinėje savo aplinkoje. O dabar pamėginkite pažvelgti į savo VIDŲ, kuriame esu ir Aš.
Ir dė to to jūs patys pradėsite patirti, kad tik vidus, nuramintas, gali jums suteikti noro ir jėgų siekti gerų veiksmų ir išorėje, ir išorei.
Būtent dėl tokių KOKYBINIŲ premainų jūsų planetoje, jūsų pasaulyje, Aš ir turiu PASIRINKTI TUOS SAVO VAIKUS, KURIE MANO GYVĄ ŽODĮ IŠDRĮS SKELBTI SAVO SIELOS BROLIAMS, KITIEMS MANO VAIKAMS.
Tačiau jie iš Manęs negauna jokių privilegijų palyginus su jumis, palyginus su tais Mano vaikais, kurie nesiryžta dar skelbti Mano gyvo žodžio ATVIRAI, išskyrus vieną vienintelę ir pačią vertingiausią privilegiją visoje Mano kūrinijoje – JIE LABIAU JAUČIA MANO MEILĘ IR LABIAU PASITIKI MANIMI, NES YRA LABIAU MAN ATSIVĖRĘ, KADANGI SU MANIMI JIE YRA DAUG DAŽNIAU NEGU KITI MANO VAIKAI. Tačiau tai jau toks jų laisvos valios pasirinkimas. Aš ir jų, nė vieno, neverčiau atsiverti Man ir bendrauti su Manimi kuo dažniau, tik KVIEČIAU IR SKATINAU.
Mano išrinktieji jūs esate visi, visi iki vieno. Tik nevisi šitą esate pajautę, dėl to ir nežinote, kad jums, kiekvienam, esu parengęs individualų kelią pas Mane, kuriuo žengiate tik tiek, kiek norite juo žengti asmeniškai patys, kiek šito troškta jūsų atsivėrusi Man siela. Ir tik ji vienintelė nusprendžia, kokiu keliu jai reikia žengti, ir kokiu greičiu šituo keliu žengti. Čia Aš esu bejėgis ir dėl to jums visiems į pagalbą atsiunčiau savo dalelę, savo dvasią, kuri yra pavadinta Minties Derintoju, kuris iš viso patyrimo žmogiškajame prote pereina per tris etapus, jeigu mirtingasis sūnus yra atsidavęs Man. Dar vaikystėje, žmogaus mintys yra registruojamos, ir tuo laikotarpiu Manoji dvasia daugiau žmogaus prote veikia kaip jo Minčių Registruotojas. Kada iš vaiko žmogus pavirsta, savo fiziniu ir intelektualiu brendimu, į suaugusįjį, tada Manoji dvasia jo prote pradeda daugiau veikti kaip Minties Derintojas. Ir kada žmogus atsiduoda Minties Derintojo vedimui š vidaus, nesiginčija, neprieštarauja, bet eina ten, kur vedu jį Aš, tada Manoji dvasia pasiekia aukščiausią pakopą mirtingojo prote – Minties Kontroliuotojo pakopą. Kaip tik tokią pakopą yra pasiekęs mano sūnaus Algimanto proto atsidavimas Man. Tačiau net ir tokiame etape jo PATIES VALIA IR SPRENDIMAI NEVARŽOMI. Jis iš Manęs gaudamas patarimus ir mokymus turi lygiai tokią pačią laisvą valią, kurią Aš suteikiu ir jums kiekvienam, panaudoti ją savo nuožiūra, ir net maištauti prieš Mane. Ir Aš džiaugiuosi ir giriu jį, kad jis vis labiau ir labiau savo valią sulieja su Mano valia, kurti meilę ir gėrį savo aplinkoje, ir net visoje kūrinijoje, drauge su Manimi, nes jis yra visiškai atsidavęs MANO GYVAM VEDIMUI IŠ VIDAUS ir žengia Mano jam nutiestu keliu ryžtingai ir drąsiai. TAČIAU ir jis žengia turėdamas abejonių ir tuo keliu ir Manimi, dėl to ir prašo Mano mokymų, Mano patarimų, Mano išminties, kad tik būtų geriau VISUMAI. Ir jis eina Jėzaus keliu, tuo keliu, kokiu ėjo Jėzus. Būtent dėl to ir Jėzus pasirinko jį savo apaštalu, dabartinių laikų apaštalu, kurį įgaliojo skelbti savo evangeliją, net ir taip, kaip ją išplėte pats Algimantas, gaudamas Mano mokymus per Mano dvasią, jo Minties Derintoją-Kontroliuotoją. Bet ir čia jis buvo paklaustas – ar SUTINKA BŪTI MANO AMBASADORIUMI IR JĖZAUS APAŠTALU. Jo vallia net ir šitame paskyrime buvo AUKŠČIAUSIA, ne Mano troškimas, ne Jėzaus noras, bet ASMENINĖ Algimanto valia buvo aukščiausia ir nepažeidžiama viršūnė net ir Man. Ir mano sūnus Algimantas sutiko priimti jam pasiūtytas pareigas, kad susilauktų patyčių, pašaipų, ir kenkėjiško savo sielos brolių požiūrio, ir net veiksmų. Ir jis eina šituo keliu ryžtingai ir atsiremdamas tik į Mane, į nieką kitą, tik į Mane. Ir eina tarp jūsų, nešdamas Mano gyvą žodį JUMS. Net ir šitą mano mokymą perteikdamas jums, kad atskirtumėte, ar yra mano IŠRINKTIEJI sūnūs, ar jų iš viso NĖRA.
Jūs tik patys apribojate savo PATIES IŠRINKTOJO statusą savo paties NENORU ATSIDUOTI MANO VEIDIMUI, KAD MANOJI DVASIA, ESANTI JŪSŲ VIDUJE IR TO LYGIO, KADA JUMS YRA MINTIES DERINTOJAS, PEREITŲ Į MINTIES KONTROLIUOTOJO ETAPĄ. O tai visiškai priklauso nuo jūsų pačių, kiekvieno asmeniškai, NORO, IR PASTANGŲ BENDRAUJANT SU MANIMI KASDIEN, IR VYKDANT MANO MEILĖS IR GĖRIO VEIKLĄ KASDIENIAIS DARBAIS IR MINTIES VIRPESIAIS, VISA SAVO VIDINE BŪSENA, SKLEIDŽIANT MANO MEILĖS VIRPESIUS NUOLAT, NET IR MIEGO METU.
Štai tuomet ir jūs asmeniškai, kiekvienas, pajausite, kad tapote TUO IŠRINKTUOJU.
Juk ir jūs turite pavadintą fizikoje atoveiksmio dėsnį – kokia jėga veikiate bet kokį paviršių, tokia pačia jėga tas paviršius veikia jus. Kuo daugiau atsiveriate Man, tuo labiau imate patirti Mane, kuo labiau prisiglaudžiate prie Manes, tuo stipriau jaučiate Mane. Štai ir visas jūsų kelias. Jis yra labai paprastas, bet tuo pačiu TOBULAS, NES TIK JAME JŪS GALITE TOBULĖTI IR PATYS AUGADMI DVASIŠKAI IR BRĘSDAMI SAVO ASMENINIU CHARAKTERIU, PANAŠĖDAMI Į MANE.
Ir nors Mano kelyje jūs kiekvienas turie savo asmeninį takelį, tačiau kuo anksčiau ir giliau atsiduosite Minties Derintojo, Mano jums atsiųsto, vedimui iš vidaus, kad pajaustumėte, kaip jūsų pačių mintys ir veiksmai susilieja su Mano vedimu, tada ir patys patirsite, kaip Minties Derintojas perejo į jūsų asmens aukštesnę vystomo pakopą ir tapo Minties Kontroliuotoju, kad jus rengtų didesnei užduočiai, kuri jau yra jums pagal pečius. Toks yra MANO jūsų asmeninis IŠRINKIMAS iš kitų – rengti jus vis didesnei užduočiai, kad galėtumėte labiau pasitikėti Manimi ir Mano sūnumi, jūsų sielos broliu, Algimantu, jums skelbiančiu GYVĄ Mano žodį. GYVĄ – TAI REIŠKIA NE PARAŠYTĄ, O GAUNAMĄ TIESIAI IŠ MANĘS.
Ir šitas žodis jus ramins ir stiprins, o tuo pačiu ir skatins ir patiems ieškoti GYVO ryšio su Manimi, kad tik jums būtų geriau, kad tik jūs turėtumėte savo viduje ramybę ir norą dalintis ramybę su kitais savo sielos broliais. Būtent šitam aš panaudoju savo sūnų Algimantą, kad iš jo išgirstumėte tai, ko dar negalite išgirsti asmeniškai patys tiesiai iš Manęs. Būtent dėl to Algimantas jus žadina, kad pažvelgtumėte aplinkui, kad pamatytumėte, jog visi jūsų aplinkiniai taip pat turi Mano dvasią, dėl to ir juos pamiltumėte Mano meile, būtent dėl to jis atveria jūsų gilesnį žvilgsnį į kūriniją, kad joje yra Mano dvasinė šeima, o jūs visis esate Manosios šeimos pilnateisiai nariai jau dabar, jau šiandien, kur bebūtumėte ir ką beveiktumėte, vis tiek esate Manojoje kūrinijos šeimoje.
Tačiau jus turi kažkas pratinti prie tokios minties, kad žmonija tai tik mažytis lašelis Mano šeimoje. Tam aš ir parengiau savo sūnų Algimantą, kad jis tokias Mano jums teikiamas mintis pagarsintų, kad Mano gyvą žodį jums kartotų nuolat, kad jūs patys pradėtumėte jį apmąstyti ir imtis drąsių ir ryžtingų veiksmų MANE IŠGIRSTI ASMENIŠKAI, O TADA PRISIJUNGIT IR PRIE ALGIMANTO UŽDUOTIES VYKDYMO, KURIANT BROLYSTĘ JŪSŲ PLANETOJE PER MANĘS GARBINIMĄ IR MEILĖS DALINIMĄ VIENŲ KITIEMS IR ŠVIESOS NEŠIMĄ VISIEMS.
------------------------------------------------------------------------------------------------
Ačiū Tau, mylimas Tėve, ačiū už nuostabius mokymus, kuriuos iš Tavęs gaunu kasdien, ačiū už tai, kad mes esame Tavyje,.kad augame Tavuoju pažinimu ir patyrimu.
Aš garbinu Tave, mylimas Tėve, iš meilės Tau ir laisva valia, gauta iš Tavęs. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-------------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas 2008 01 14 13.15


Algimantas
2008-01-14 13:24:53

Komentarai

"Tuo tarpu VERTINTI mes tiesiog PRIVALOME, NES KITAIP NUSIRISIME Į GYVULINĮ LYGĮ. "
Algi, tiek aš, tiek tu esame gyvuliai. Aš tau galiu išvardinti visą eilę panašumų, kuriuos bus labai nesunku patikrinti. Gi tavo paistalų apie dvaseles ir tėtušius patikrinti nieks nesugeba, net tu pats negali nieko akivaizdaus parodyti, nes, jei taip būtų, paskui tave seniai eitų minios, bet lig šiol esi tik varganas tuščiažodžiaujantis tauškalius. Priklausai tiems patiems primatams, kurie šiek tiek pralavino savo protelį - padarė jį savo gyvenimo garantu, taip, kaip šuo savo išlikimo garantu turi išlavinęs savo uoslę ar gepardas išlavinęs kojas. Tik kažkodėl tu nenori suprasti, kad šuo neprimetinėja tau savo gyvenimo būdo ir nestato tavęs į hierarchinę eilę, o tu tai darai, save visada pastatydamas aukščiausiai, nes tau taip patogiausia tenkinti savo egoizmą, prisidengiant tuščiomis teorijomis apie kažkokius "tėvus" ar dvasias.
Tu kilometrais mums čia kloji apie kažkokius neapčiuopiamus pasaulius, kai tuo tarpu nesugebi įvertinti to, kas vyksta labai realiai šalia tavęs. Tai rodo tavo sakinys, kad gyvulys yra kažkuo žemesnis ar blogesnis už tave, o jis viso labo tik kitoks ir gyvybės grandinėje toks pats svarbus, kaip ir bet kuris kitas sutvėrimas visatoje. Nuo ryšių niekur nepabėgsi, mes visi esame surišti į viena. Galima prirašyti krūvas naujų teorijų, tereikia pakeisti atskaitos tašką ir jos gims be didelio vargo. Esi viso labo tik neblogas humanitaras, bet tavo pretenzijos į gabų fiziką atrodo juokingai.
Puikiai suprantu, kad tavęs šie mano teiginiai nepasieks, bet jie rašomi tiems, kurie čia ateina. Turi būti laisvas pasirinkimas kur sukti ienas - paskui šiokią tokią fizikinę logiką ar paskui niekuo neparemtas fantazijas.

aleliukas
2008-01-16 06:48:10



Nina, būtų gaila jei greitai pabėgtum. Čia labai trūksta mąstančių, jų yra, ir gerų, bet per mažai...

Jonas
2008-01-15 23:44:53



Mes turbūt patys sau daug ką įvertinam, tik ne viskas išplaukia į paviršių. Patyliukais įvertinam, patyliukais pagiriam ar nuteisiam. Ir daug yra niuansų. Tarkim, analizavimas, mąstymas visada veda į vienokias ar kitokias išvadas, taigi vertinimą. Nina man regis truputį nenuosekli, analizuodama ir tuo pačiu neigdama vertinimą.
Va Algimantas vertina net (beveik) neanalizuodamas, manipuliuoja žodžiais, daro spaudimą įtikinėjimu ir yra labai subjektyvus, todėl jo pasisakymų negalima priimti rimtai. Ninos nekaltą repliką dėl perdaug žodžių jis pavadina užsipuolimu, o savo užsipuolimų jis niekada nepripažins, nes anot jo, jis neteisia, tik vertina. O kiti atseit nemoka vertinti, todėl teisia ir smerkia. Taigi rimtos diskusijos su šiuo asmeniu jau seniai nevyksta, viskas pasakoma replikomis arba retoriniais klausimais.
Teisimas vėlgi - dažniausiai suprantamas kaip pasmerkimas, nors neutralia prasme jis irgi yra vertinimas. Teisimas gali būti ir išteisinimas. Algis teisimą supranta tik kaip pasmerkimą, nors taip nėra. Iš tikrųjų jei jau prakalbom apie teisimą/vertinimą, tai labai svarbu atskirti poelgių ir paties žmogaus kaip asmens vertinimą. Galima (ir kartais reikia) smerkti blogus veiksmus, tačiau neteisti paties žmogaus. Ir ypač sveika vertinimus atskirti nuo jausmų/emocijų. Jei aš ant ko nors pykstu, mano vertinimas bus niekam tikęs. Jei aš kažką įsimylėjęs iki ausų, vertinimo prasme meilė yra akla.
Tarkim Algis kaip žmogus, kaip asmuo, kaip Dievo kūrinys man yra mylimas, ir man ne visvien, kiek jis nusišneka ar yra įklimpęs, o ypač kiek klaidina kitus. Ir vertindamas jo šnekas, nejaučiu jokio piktumo ar blogų jausmų. Tačiau jaučiu iš jo pusės stiprius jausmus, aistrą, norą įtikinti ir be jokios abejonės likti teisiu savo visuose teiginiuose, ir kadangi jam nepavyksta, jaučiasi desperacija. Jei tai tiesa, jo vertinimai yra labai neteisingi. Įsivaizduokite teisėją, kuris nesiklauso nei liudininkų, nei prokurorų, nei advokatų, nei kaltinamųjų, nei nukentėjusių. Teisėją, kuris skelbia nuosprendį remdamasis tik "vidiniu balsu". Tai va....

Jonas
2008-01-15 23:42:06



Atleikit už "vandens drumstimą".
Nepatinka man Tėvas, kuris vertina.
Išeinu pas tą, kuris TIk myli...

Nina
2008-01-15 23:28:20



Ach,Algimantai...
Kuo daugiau mes bendraujam, tuo daugiau aš suprantu koks esi. Gerbiu tavo požiūrį. Tu esi toks, koks esi. Priimu tave tokį...
Tačiau kodėl tu nenori manęs priimt? Kodėl netiki manim?
Juk nevertinu savo vaikų. TIKRAI... Senai nustojau skirstyt viską į gera ir bloga, bet nuo to meilės mano širdy nesumažėjo. Ir į gyvulio lygį tikrai nenusiritau.
Man nesvarbu ką jūs galvojat apie mano požiūrį. Tai JŪSŲ POŽIŪRIS. Man nuo to nei sunkiau, nei lengviau gyventi. Kaip ir jums nuo mano nuomonės...
Kad ir ką tu, Algimantai, besakytum, aš tikrai žinau, kad Dievas nevertina ir myli besąlygiškai. Aš jį TOKĮ pažinau. Ir tokį myliu...

Nina
2008-01-15 23:24:52



Neapsigauk, Algimantai. Skiriasi tik atspalviai, bet šių dždžių esmė ta pati...

Nina
2008-01-15 23:07:53



Visata per daug sudėtinga, per daug daugiaplanė.
Jei aš mačiau Angelą gražiu jaunuoliu, tai juk neimsiu tvirtinti, kad visi Angelai tokie. Taip buvo parodyta MAN.
Jei aš gavau informaciją žodžiu, tai neimsiu tvirtinti, kad tai gyvasis Dievo žodis. Tam, kad kažką kalbėti, man reikia BŪTI TIKRAI iš kurio visatos kampo ir kokio pasaulio ji atėjo. Dar Kristus perspėjo saugotis netikrų pranašų.
Jei man suteiktą informaciją, kuri atėjo iš "melagingo" šaltinio, aš priimsiu už gyvą Dievo žodį, tai bus tik mano klaida. Bet jei aš tuo suklaidinsiu daugybę žmonių? Kas tada?
Žinau, žinau ką dabar pasakysit... Galit nevargt...
Tačiau aš per daug gerbiu žmones ir myliu Dievą, kad išgirdus balsą galvoje, imčiau tvirtinti - tai gyvasis žodis.
Tik čia vėl nereikia kalbėti apie malones, sugebėjimus. Visi mes esam aiškiaregiai, tik retai kuris mokam tuo naudotis... O kai pasiaiškinam, dažnokai nustembam - ach, juk visą gyvenimą tuo naudojausi...

Nina
2008-01-15 23:04:34



Miela Nina, VERTINTI ir TEISTI yra du ir visiškai SKIRTINGI dalykai.
Ir TĖVAS neteisia NIEKO, nes dieviškasis teisingumas yra užtikrinamas tik KOLEKTYVIAI, O NE VIENO TĖVO.
Kūrinijoje Teisingumą užtikrina ROJAUS TREJYBĖ - Visuotinis Tėvas, Amžinasis Sūnus, ir Begalinė Dvasia.
Tuo tarpu TĖVAS VERTINA KŪRINIJOS ASMENŲ ATLIEKAMUS VEIKSMUS, PAGAL JŲ MOTYVUS, BET PAČIŲ ASMNEŲ NETEISDAMAS, BET VISADA TIK MYLĖDAMAS, IR VISUS VIENODAI - IR GERAI BESIELGIANČIUS, IR BLOGĄ DARANČIUS. Jis MYLI NET IR TUOS, kurie prieš Jį patį MAIŠTAUJA.
Tuo tarpu galutinis tvarinio apsisprendimas eiti MAIŠTO PRIEŠ TĖVĄ KELIU, jį patį NUTEIS GALUTINIAM IŠNYKIMUI KAIP ASMENS TAPATYBEI. Ir būtent TOKĮ TEISMO nuosprendį mūsų supervisatoje, ORVONTONE, irgi KOLEKTYVIAI, priims Trys Dienų Senieji, mūsų supervisatos patys aukščiausieji Valdovai.
Jeigu būtų taip, kaip, miela Nina, sakai TU, tai kūrinija tiesiog negalėtų VYSTYTIS, nes niekas negalėtų vertinti, o tuo pačių analizuoti, kaip skirtingi motyvai pakeičia tų pačių darbų pasekmes.
Kristaus žodžiai, pasakyti savo apaštalams, kad jie neteistų kitų, kad patys nebūtų teisiami, turi daug gilesnę prasmę, negu taip tiesmukiškai juos suvoki TU, kad nieko net VERTINTI NEBEGALI.
Jėzus savo apaštalus mokė, kad jie kitų neteistų ne ta prasme, kad jie kitų veiksmų NEVERTINTŲ, bet kad jie kitų NESMERKTŲ dėl jų atliekamų veiksmų, KAS TUO METU BUVO TAIP ĮPRASTA. Visuomenė prieš du tūkstančius metų buvo dar mažiau pakanti negu šiandien, dėl to bet koks veiksmas, kurį atlikdavo PAGONIS, BŪDAVO ŽYDŲ SMERKIAMAS, O KAIP GI KITAIP, JUK ŽYDAI JŲ NET ŽMONĖMIS NELAIKĖ. Jeigu žydas nužudydavo žydą, tai būdavo nuodėmė ir nusikaltimas, tuio tarpu pagonio nužudymas nebuvo nei nuodėmė, nei nusikaltimas, tiesiog kaip gyvulio nužudymas. Štai dėl ko Jėzus savo apaštalus mokė NETEISTI. Ir tuo pačiu per visus beveik ketverius metus, praleistus bendrai su apaštalais jis juos mokė vertinti žmonių veiksmus pagal jų motyvus, kaip tą daro Tėvas.
O argi šiandien neskuba žmonės būtent TEISTI, o ne VERTINTI? Pasiskaitykite net ir kai kurių mūsų Forumo dalyvių samprotavimus, kur tiesiog PASMERKIMAS MANO ATŽVILGIU LIEJASI KAIP SRAUNI UPĖ.
Tuo tarpu VERTINTI mes tiesiog PRIVALOME, NES KITAIP NUSIRISIME Į GYVULINĮ LYGĮ. Vienas darys nusikaltimus, o kiti sau kartos, "Nevertinkime jų veiksmų, nes tai bus jų teisimas, o tada ir mus teis, ir dar dėl "stiprumo" pridės tuos pačius Jėzaus žodžius, kokius tu man pridėjai, nesuvokdama JŲ PRASMĖS - NETEISK, KAD PATS NEBŪTUM TEISIAMAS..."
O kad savo vaikų tu nevertini, tai tiesiog NETIESA. Kad tu jų NETEISI, aš tikiu.
Kito veiksmų VERTINIMAS - tai ne tik matymas, jog tas veiksmas atliktas klaidingai, dėl tam tikrų priežasčių, bet taip pat ir asmens AUGIMO veiksmas, kada tas pats žmogus atliko tokį veiksmą, kuris buvo kupinas gėrio kitiems. Tai ir tokį veiksmą mes TURIME VERTINTI, IR ŠĮ VEIKSMĄ PADARIUSĮJĮ PAGIRTI, KAD JIS NESUSTOTŲ TIES PASIEKTU, O PATIKĖTŲ, KAD GALI IR PATS, ĮVERTINĘS SAVO VEIKSMUS, IR APLINKINIŲ VEIKSMUS, IR GERUS IR BLOGUS, IR JŲ PASEKMES, SIEKTI DIDESNIO ŽINGSNIO.
Net ir aukštesnio lygio gyvulys įvertina tiek savo bandos, tiek ir priešininko bandos, narių veiksmus, sutinkamai su savo įgimtais refleksais ir įgytu patyrimu, kad tai jam pasitarnautų sumedžioti sau ir savo vaikams grobio ir apginti SAVO kaimenę.
Tuo labiau veiksmus VERTINA ASMENYBĖS LYGIO GYVYBĖS FORMĄ TURINTYS TVARINIAI, KURIEMS PRIKLAUSO IR ŽMONĖS, nes jiems reikia TARPUSAVYJE BEDRADARBIAUTI, SIEKIANT SUKURTI GERESNĘ VISUOMENĘ NEGU JĄ PAVELDĖJO IŠ SAVO TĖVŲ. O kaip gi jie galės vystyti visuomenę, jeigu NEVERTINS SAVO TĖVŲ, SENELIŲ, PROTĖVIŲ VEIKSMŲ, KAD PAŠALINTŲ NEIGIAMAS JŲ PASEKMES. Kaip gi mes kursime DVASINGĄ VISUOMENĘ, jeigu neatsikratysime ritualų, jeigu neanalizuosime, nevertinsime jų padaromos žalos žmogaus ir sąmonei, ir pasąmonei. O juk tai yra mūsų PROTĖVIŲ SUKAUPTAS IR PERDUOTAS JŲ KLAIDINGŲ SPRENDIMŲ IR VEIKSMŲ PALIKIMAS, KURĮ TURIME PAŠALINTI PER TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE. TAČIAU MES NETURIME JŲ TEISTI, BET RPIEŠINGAI, TURIME MYLĖTI, TAČIAU JŲ TAMSOS VEIKSMUS TAISYTI GYVOJO TĖVO, ATRASTO SAVYJE, MEILĖS VEIKSMAIS, PER GYVĄ BENDRAVIMĄ SU TĖVU, IR GĖRIO SKLEIDIMĄ VISUR IR VISADA, IR VISIEMS.
Tačiau, kada tik VERTINIMAS įgauna ASMENS PASMERKIMĄ, MENKINIMĄ ASMENS, JO PANIEKINIMĄ, NET PASITYČIOJIMĄ IŠ JO VEIKSMŲ, ŠTAI TIK TADA PRASIDEDA TOKS ASMENS TEISMAS, IR NETEISINGAS TEISMAS, NES NEŽINOMI TO ASMENS MOTYVAI, KODĖL JIS TAIP PASIELGĖ.
Štai KĄ turėjo omenyje Jėzus, mokydamas savo apaštalus neteisk, kad ir pats nebūtum teisiamas.

Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,


Algimantas
2008-01-15 23:03:48



O kokie yra visi 'Dievo žodžio skelbėjai'? Vieni iš tikro skelbia gyvą žodį, kiti iš knygų kopijuoja patys nelabai suprasdami apie ką kalba.
Dėl tų vertinimų turbūt aišku ir taip kad Dievas visiems yra lygus, tik žodžių prasmes kažkaip neaiškiai pradedam suprast turbūt. Priežasties-pasekmės, gal labiau patiktų vadinti pasirinkimo-pasekmės. O vertinimai praktiškai kaip suprantu minima Kad yra pripažinimas jog vieni žmonės pvz veikia išvien su dievu, kiti apie dievą negalvoja ir jį atstumia. Ar čia vertinimas? Kaip mačiau ir suprantu Algimantas moko nesvarbu kokius žmones, tai čia būtų nevertinimas.
Yra dvasiniai mokymai kaikurie, kurie siūlo galbūt išviso ištuštinti protą, ir nieko nebegalvoti - nebeskirti juoda nuo balta tai čia ir pavadinčiau nevertinimu. Juk Dievas sukūrė protingai kūriniją, kad joje būtų ką veikti ir realiatyviai kiekviena atskira dalis turi būti suprasta tinkamai, nors bendrai viską paėmus viskas veikia vien tik Gėrio vardan. Nesipainiokim su žodžiais.

Vaidas
2008-01-15 22:35:54



Cituoju iš temos aprašymo pačios pradžios: "Kaip mums suprasti, kad Tu visus myli ir vertini VIENODAI,";

Vaidas
2008-01-15 22:23:31




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal