Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

GYVYBĖ - KAS TAI? Minties Derintojo man perteikta vaizdo projekcija.

Mielieji, šiandien MOKSLAS negali atsakyti į klausimą - kas YRA GYVYBĖ ir iš kur ji ATSIRANDA? Mokslininkai tiesiog nežino apie gyvybės egzistavimą kitose gyvybės formose - sielos - morontinėje FORMOJE ir dvasios - dvasinėje FORMOJE, be vien tik jam pažįstamos materialios gyvybės formos.
Tačiau net ir materiali gyvybės forma mokslui yra nesuvokiama, nes jis nepajėgus, atmetęs Tėvą, pagrįsti, iš kur kyla pati gyvybė, iš kur gyvybėje yra MEILĖS POJŪTIS, KURĮ JAUČIA PATI TA GYVYBĖ, KODĖL PATI GYVYBĖ TURI IŠEIKVOTI SAVO ENERGIJĄ IR "MIRTI?"
Manau, kad šitoji tema jums padės suprasti, kas yra gyvybė ir koks jos ryšys su Tėvu. Apie tai aš jau rašiau ir temoje apie PASĄMONĘ, tačiau GYVYBEI verta suteikti ATSKIRĄ temą.
Tėvas PER SAVO DVASIOS, MINTIES DERINTOJO, PROJEKCIJĄ, man anksčiau suteiktą PASĄMONĖS vaizdinį PAPILDĖ dar nauju ir nuostabiu dalyku – GYVYBĖS vaizdiniu.
Minties Derintojo projekcija atsiskleidė ne iš karto, bet PALAIPSNIUI, kaip vis ryškėjantis vaizdas ir mano sielos matymo dėmesį pritraukė tiek savo spalvine išraiška, tiek spinduliavimu.
Iš pradžių juodame fone pasirodė šviesėjantis mažytis plotelis. Jis buvo tamsaus, beveik juodo fono centre. Šitas mažos elipsės, beveik apskritimo formos šviesus plotelis ėmė vis labiau ir labiau ryškėti. O ryškėdamas ėmė dar ir SPINDĖTI. Iš pradžių spindėjo nelabai ryškia geltona spalva, toliau geltonumas vis ryškėjo ir ryškėjo, ir spindėjimui nesustojant, vis didėjant, jis pasiekė akinančiai BALTĄ atspalvį.
Tuo tarpu visas fonas ir toliau liko labai tamsus.
Tėvas, kada prieš keletą dienų buvo perteikęs PASĄMONĖS projekciją, o kitą dieną ir jos paaiškinimą ( skaityk atskirą temą apie PASĄMONĘ ) tada sakė, kad baltas plotas atspindi Jo MEILĖS VIRPESIUS, Jo meilę, kiek ją tvarinys jaučia PATS.
Toliau šito balto lopinėlio pačiame viduryje ėmė atsirasti labai labai plona ir virpanti permatoma plėvelė. Ir ji ėmė tarsi pripučiama iš vidaus nedidelė pūslelė iškilti taip, kad nuo akinančios baltos spalvos plokštumos neatitrūko, bet, pati išlinkdama, suformavo mažytę permatomą tūrinę figūrėlę. Puikiai mačiau pačią skaidrią ir virpančią plėvelę ir TVIRTĄ IR NEJUDANTĮ BALTĄ jos pagrindą, tiek po ja pačia, tiek nedideliu atstumu aplink ją. Mačiau, kad ji buvo tuščiavidurė, ir plėvelė neturėjo į ką atsiremti, dėl to jos virpėjimas sulėtėjo ir ėmė panašėti į didesnės amplitudės judėjimą aukštyn-žemyn, bet nepasiekiant pagrindo plokštumos ir nuo jos neatitrūkstant. Tai buvo tarsi susitraukimas ir vėl išsiplėtimas.
Labai greitai plėvelė išsilygino ir nustojo taip pulsuoti, jos skaidrumas dar labiau padidėjo, atrodė, kad ji tarsi suplonėjo, o viduje tarsi kažko prisipildė. GALIAUSIAI VISA TAI SUSIFORMAVO Į NEPAPRASTO SKAIDRUMO IR TYRUMO PILNĄ FIGŪRĄ, PRIMENANČIĄ LAŠĄ. O tame laše atsirado geltonas kaip kiaušinio trynys švytintis rutulys. Ir Tėvas tik tiek pasakė: "ČIA YRA GYVYBĖ." Ir vaizdinys DINGO.
Akinantis BALTAS pagrindas yra TĖVAS. Būtent jis yra GYVYBĖS ŠALTINIS IR CENTRAS. Dėl to ir šitas "gyvybės lašas" yra savo pagrindu sujungtas su Tėvu. "Lašo" skaidri ir plona plėvelė yra jos viduje esančios GYVYBĖS - GELTONO IR ŠVYTINČIO RUTULIO-BRANDUOLIO KAIP KIAUŠINIO TRYNIO - apvalkalas, forma, kūnas. Tai gali būti ir materialus, kaip žmogaus kūnas, ir sielos morontinė forma, ir dvasios dvasinė atitinkamo energetinio pavidalo forma. Tačiau ji turi tiesioginį ryšį su pačiu gyvybės Šaltiniu, tuo nuostabiai BALTU PAGRINDU.

Tačiau pati GYVYBĖ nėra TOJI FORMA, JI NĖRA TAS KŪNAS. Ji yra tos formos-kūno VIDUJE. Ir vis tik tai yra tarpusavyje susijęs gyvas ENERGETINIS darinys. Forma yra labai silpna, dėl to ji yra tokia permatoma ir plona, ji yra pažeidžiama, jeigu tiktai pats gyvybės branduolys nustoja švytėti. O gyvybės RBANDUOLYS ŠVYTĖJIMĄ GAUNA IŠ GYVYBĖS ŠALTINIO – TĖVO – PER GYVĄ RYŠĮ SU JUO.
Ir kuo gilesnis GYVYBĖS BRANDUOLIO gyvas ryšys su Pagrindu-Tėvu, tuo labiau plečiasi šitas gyvas sąlyčio plotas, tuo didesnis gyvybės braduolio švytėjimas. Jo švytėjimo energetiniai virpesiai, kaip spinduliai, ir palaiko forma-kūną gyvą ir funkcionalų.
Būtent plėvelė-forma-kūnas, kuriame yra GYVYBĖS BRANDUOLYS-TAS AŠ jį atskiria nuo esamos aplinkos. Tačiau gyvybės branduolys yra TIESIOGIAI SUJUNGTAS SU TĖVU. Dėl to gyvybeė branduoliui aplinka yra tik iliuzinė, jeigu ji nepalaiko GYVO TIESIOGINIO ryšio su savuoju Šaltiniu – Tėvu, vis plėsdama savo tiesioginės sąsajos su Juo plotą.
Forma dar nėra gyvybė. Tačiau šitas branduolys negalėtų veikti aplinkoje be formos-kūno, negalėtų sąveikauti su kitais aš, negalėtų atlikti jokių darbų kūrinijai. Ir forma yra skaidri dėl to, kad būtų matomas tikrojo aš, to branduolio švytėjimas, nes būtent branduolys turi gyvą jungtį su TĖVU, nes toji plėvelės dalis, kuri remiasi į BALTĄ PAGRINDĄ, Į TĖVO MEILĘ, yra ATVIRA, TEN plėvelės NĖRA.
Tai būtų panašu į pripūstą balioną, kurio kaklelis būtų ne užrištas, bet užmautas ant dujų balono čiaupo ir, atsukus vožtuvą, į balioną pasklistų daugiau dujų, prisukus čiaupą, balionas imtų tuštėti ir subliūkštų visiškai.

Su gyvybe irgi yra labai panašu. Tėvas, kurio meilė yra akinančio baltumo, pripildo tiek gyvybės branduolį, tiek ir jo formą tiek energija, tiek meile. Tačiau tvarinys iš karto negali tokio ryškumo Tėvo meilės išlaikyti, ji yra perdaug akinanti, dėl to ji branduolyje yra perleidžiama per gyvybės nužeminantį “filtrą” ir tampa geltona, kad neapkintų.
Tačiau tokia gyvybės kategorija, kaip asmenybė, iš Tėvo gauna ir LAISVĄ VALIĄ. Ir kuo daugiau laisva valia yra panaudojama Tėvo valios vykdymui – MEILĖS SKLEIDIMUI VISIMES IR GERŲ DARBŲ DARYMUI VISIEMS – tuo labiau didėja branduolio švytėjimas, o būtent šitais pačiais švytinčiais virpesiais vis labiau ir labiau yra atidaromas ir tas pats "vožtuvas," kitaip sakant išplečiamas GYVYBĖS TIESIOGINĖS sąsajos su Tėvu plotas, ir dėl to gyvybės geltonas branduolys, tas aš, dar daugiau prisipildo Tėvo meilės virpesių.
Taip šitoks GYVYBĖS maitinimas tampa GYVAS IR TEKANTIS IŠ TĖVO – kuo daugiau Gyvybės branduolys, tas aš, ATSIVERIA TĖVUI, TUO DAUGIAU PRISIPILDO JO MEILĖS, KUO DAUGIAU JOS DALINA KITIEMS, TUO LABIAU ŠVYTI, KUO LABIAU ŠVYTI, TUO LABIAU PADIDINA TIESIOGINĖS SĄSAJOS SU TĖVU PLOTĄ IR VĖL GAUNA IŠ JO DAR DAUGIAU MEILĖS VIRPESIŲ.
IR TUO SVEIKESNIS YRA KŪNAS.
TOKIA YRA GYVA MEILĖS ENERGIJOS VIRPESIŲ CIRKULIACIJA VISĄ LAIKĄ PER GYVYBĘ.
Ir Nuo šito GYVYBĖS BRANDUOLIO švytėjimo plonėja ir lengvėja ir formos-kūno plėvelė, bet tuo pačiu ji ir elastingėja, ir stiprėja. Dar daugiau, šitie Tėvo meilės virpesiai vis labiau aukština geltono branduolio, tikrojo aš, dvasinį spindėjimą, kuris vis labiau artėja nuo geltonos spalvos į BALTĄ spalvą, net ir tokią, kokia yra TĖVO MEILĖS spalva. Ir ji vis mažiau ir mažiau ima akinti GYVYBĖS BRANDUOLĮ, TĄ TIKRĄJĮ TĖVO PADOVANOTĄ AŠ.

Gyvybė yra sistema, kurią sudaro trys sudedamosios dalys: Tėvas-Gyvybės branduolys arba savasis aš-gyvybės branduolio forma-kūnas.
Ir šis mechanizmas gali būti maitinamas VIEN TIKTAI TĖVO MEILĖS ENERGIJA, kada šita sistema tampa nuostabiai ir realiai VEIKIANČIA GYVA IR GYVYBINGA VIENOVE.
NET IR MATERIALUS ŽMOGUS GALI GYVENTI MAITINDAMASIS VIEN TIK TĖVO SIUNČIAMA ENERGIJA PER ENERGETINES GRANDINES, IR GYVENTI KELIS ŠIMTUS METŲ, TRIS-PENKIS ŠIMTUS METŲ; IR VISĄ ŠITĄ LAIKĄ BŪDAMAS SVEIKAS, IR NEVARTODAMAS JOKIO MATERIALAUS MAISTO, NEGERDAMAS JOKIO SKYSČIO IR VISKĄ IMDAMAS TIESIAI IŠ TĖVO PER SAVOJO AŠ - TO GYVYBĖS BRANDUOLIO - GYVĄ RYŠĮ SU SAVO PAGRINDU-TĖVU.
Kad ir koks būtų gundantis toks ilgaamžis gyvybės egzistavimas Urantijoje, ŠIANDIEN, jam, SAVO SĄMONĖS AUKŠTAIS VIRPESIAIS, ATITINKIANČIAIS TĖVO MEILĖS VIRPESIUS, yra pasirengę tik mažas VISOS žmonijos būrelis. Bet jis AUGS. Ir ne šiaip sau, o kad vis daugiau ir daugiau įgyję tokio patyrimo su Tėvu ir PASITIKĖJIMO Tėvu, juo dalintųsi su kitais savo sielos broliais, ka dir jie pradėtų daugiau pasitikėti TĖVU, gaudami maitinimą tik iš JO. Ir PALAIPSNIUI nurodymas “nežudyk” taps “mylėk visus ir visą aplinką,” kad nebereikės ne tik nužudyti gyvūnų maistui, bet net ir augalų.
Visada bet kokia, net ir DABAR ATRODANTI FANTASTINĖ, IDĖJA, o aš jums pateikiau ne fantastinę, bet tikrą idėją, prasideda nuo pirmojo žingsnio – JOS APMĄSTYMO. Dėl to perskaitę šitą temą PAMĄSTYKITE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2008-01-12 21:02:50

Komentarai

"Tačiau tokia gyvybės kategorija, kaip asmenybė, iš Tėvo gauna ir LAISVĄ VALIĄ. Ir kuo daugiau laisva valia yra panaudojama Tėvo valios vykdymui – MEILĖS SKLEIDIMUI VISIMES IR GERŲ DARBŲ DARYMUI VISIEMS."
Šiame teiginyje matau prieštaravimą - jei žmogui duota laisva valia, tai ji duota. Kokia gali būti Tėvo valia? O jei ji yra, tada ji pažeidžia žmogaus valią.
"IR TUO SVEIKESNIS YRA KŪNAS." Visi žinom Kristaus žodžius, kad žmogui kenkia ne tai, kas į jį įeina, bat tai, kas iš jo išeina. Vadinasi mūsų kūną sargdina (pagrinde) ne maistas, kurį valgome, o mintys, kurias mintįjame.

Nina
2008-01-12 23:20:50



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal