Forumas: temos peržiūra
Gyvasis Kelias mus moko Ištikimybės ir Atsidavimo, o tai apsprendžia Įtikėjimo gelmė.
Rojaus Trejybės-AŠ ESU apreiškime Meilės Galia, Tėvas mums sako – Nesiekite silpninti to ryšio su Manimi – nesistenkite pateisinti savęs. Jūs esate daug šviesesni, negu jūs atrodote net ir patys sau, jūs esate daug ryžtingesni, negu šią akimirką jūs manot, jūs esate kupini vidinės harmonijos, tik jūs manot, kad jums stinga dar gyvo ryšio su Manimi. Jūs per daug neįvertinate savo ŠVIESOS, kuri yra Jūsų viduje. (099-09 eilutė)
Vakar studijuodama šį apreiškimą, pasibraukiau šias, ir kitas, mokyme mums pateiktas nuostabias mintis.
Ar gali būti koks nors pateisinimas nusisukti nuo Kūrėjo? – klausiu savęs. – Jokio. – pati sau atsakau. Bet kas gi apsprendžia vienokią ar kitokią mano būseną? – Mano pačios vidus, kurį vienaip ar kitaip įtakoja aplinka, mano pačios priimami sprendimai, netgi kitų dvasios brolių ir seserų priimami klaidingi arba Šviesos sprendimai, nes jie veikia ir mane, savo virpesiais, aukšto arba žemo energinio dažnio.
Ir vis tik, argi ne aš pati esu atsakinga už savąją būseną – yra ji ar ne Gyva, Gyvame ryšyje su mano ir mūsų visų Mylimais Tėvais. Ir vis tik, ar ne mano pačios priedermė yra gilinti tą gyvąjį ryšį ir džiaugtis nuoširdaus darbo vaisias, kurie, jeigu žengiama ryžtingai, tikint ir Įtikint, leis džiaugtis ta dvasine vidine stiprybe, iškeliančia tave virš problemų ir sunkumų, bet nereiškia, kad jų nematant, o matant jas dar aiškiau chaotiškoje aplinkoje pasireiškiančias.
Gyvasis Kelias mus moko Ištikimybės ir Atsidavimo, o tai apsprendžia Įtikėjimo gelmė.
Nuo pat pradžių, vos pradėjus žengti Gyvuoju Keliu, mes buvome supažindinti su nuostabiais dvasiniais šaltiniais – Urantijos Knyga, Rojaus Trejybės apreiškimu Akimirkos Amžinybė, Jėzaus Kristaus apreiškimu Kalbu Jums Vėl, vėliau – su Rojaus Trejybės-AŠ ESU apreiškimais Gyvoji Tyla bei Meilės Galia, su – Algimanto mokymais, kurie yra Kūrėjo mokymai, jo lūpomis pagarsinami.
Puikiai pamenu kaip pirmą kartą knygyne išvydau Urantijos Knygą – paėmusi į rankas pavarčiau, paskaičiau pora sakinių viename puslapyje, kitame – Ne man.. – numykiau sau, kur tau – lūpas pakraipiau iš nevilties ir pavarčiusi apreiškimą padėjau atgal. Nieko ką perskaičiau nesupratau. O jau žodžiai kokie, stebėjausi, mokslininku kažkokiu turi būt, kad suprast. O kaip klydau tada, nė gražiausiame sapne nebūčiau galėjusi susapnuoti. Bet gi kas man sakė, kad – esi šviesesnė nei pati sau atrodai, esi daug ryžtingesnė nei dabar galvoji, esi kupina vidinės harmonijos, tik dar nesupranti, kad gali palaikyti gyvąjį ryšį su Harmonijos Šaltiniu, ir tada, pamažu, galėsi tai patirti, ir su kitais patyrimu pasidalinti, dar gi kitus stiprinti.
Bet gi štai – apreiškimai būtent tai ir sako, būtent apreiškimuose esanti mokymų Gyvoji Šviesa mus ir sustiprina. Padeda mums, pakelia mus klumpančius, nes jie – mokymai – yra Gyvi, jie žino ką mums reikia išgirsti. Tačiau yra ir kita medalio pusė – už tave niekas jo neatsivers, jeigu pats nepanorėsi. O jeigu gi tu nuspręsi jį atsivertęs pastūmėti į šalį – tai bus tavo sąmoningas sprendimas, kuris nori tu to ar nenori – atneš karčius vaisius, ir juos ragauti bus labai nemalonu.
Štai čia dabar ir turi būti paminėtas, Dvasinio Mokytojo svarbus vaidmuo. Būtent Dvasinis Mokytojas supažindina mokinį, savo dvasinį brolį ar seserį, su nuostabiais apreiškimais ir žinodamas šio, pradedančiojo žengti Gyvuoju Keliu, laukiančius iššūkius, ir atskleidžia Tiesą ir Tikrovę, kuri ir yra pateikta apreiškimuose – vieninteliuose tokiuose pasaulyje mūsų – maža to, Dvasinio Mokytojo nuolat praplečiamuose.
Būtent Dvasinis Mokytojas ir pamokys – skaityk Urantijos Knygą nuosekliai, nešokinėk nuo vieno skyriaus prie kito, kažko nesupranti dabar – ateis laikas supratimas augs, skvarbės žvilgsnis ir pajausi, kad matai vis plačiau. Tik nemesk skaitymo, ir skaityk – nuosekliai, tai yra – kasdien.
„Kada žmonija siekia Šviesos taip susiskaldžiusi, kokia yra dabar – dabartinėje civilizacijoje – gausi Mūsų milžiniškos Dvasinės Šeimos ši dalelė jūsų pasaulyje, negali būti tarpusavyje suvienytų mūsų vaikų jokiais kitais Šviesos mokymais, išskyrus tuos, kuriuos mes perteikiame per Algimantą. Tą Aš jums sakau ne mėgindamas jį iškelti virš jūsų, tą Aš jums sakau, kad tai yra Tikrovės Faktas.“ (Ten pat, 098-17 eilutė).
Tačiau mokymai, tai toli gražu dar ne viskas – Dvasinis Mokytojas visada palaiko savo mokinį, savimi dalindamasis, savaisiais patyrimais, kurie yra su Kūrėju išmintingai pateikiami-atskleidžiami taip, kaip mokiniams geriausiai tą akimirką reikia, kad būtų pateikti, o jau priklausomai nuo kiekvieno Įtikėjimo gelmės gilumo, priimami ir įsisavinami.
Dažnai susimąstau, kokia galia slypi būtent tame – nuosekliame – darbe, studijose, kurios jau vien pristabdytos – aš jau nekalbu apie jų nutraukimą ar savojo žvilgsnio kreipimą į žemesnio laiptelio mokymą – labai greitai nusmukdo virpesius, tai yra, tas pats neišmintingas veiksmas, nes toji degradacija vyksta tokiais milžiniškais šuoliais, kai tuo tarpu siekti Šviesos reikalinga iš tikrųjų vidinė stiprybė, kurios vėlgi, mes niekaip sau nepripilsime iš kažkur, kaip tik atverdami save savo Mylimiesiems Tėvams.
Štai dėl to ir sumanyta Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, be kurios būtų taip sunku stiprėti, ne – neįmanoma, nes niekada niekas neatstos kolektyvinio garbinimo – niekas visame mūsų pasaulyje, niekas kitame pasaulyje, niekas – visoje kūrinijoje, negali pakeisti kolektyvinio garbinimo į kažką galingesnio. Kūrėjo Meilė ir yra Garbinimo Galia, tai kokio pakaitalo dar reikia ieškoti? Reikia tai patirti, reikia mano pastangų, noro, tikėjimo ir Įtikėjimo.
Tai dabar, kaip gali atskirti tuos Tris Esminius Žingsnius – Kolektyvinį Kūrėjo garbinimą, studijas ir veikimą drauge su Kūrėju, taip, kaip veda Jis, veikti Visų Šviesos Labui. Argi praleisdamas kolektyvinį garbinimą – taip valosi pasąmonė – galėsi džiaugtis giliomis studijomis? Argi nestudijuodamas – taip valosi pasąmonė – tu sugebėsi priimti Minties Derintojo mokymą? Argi negarbindamas Meilės Šaltinio ir studijų dėka neplėsdamas savosios kosminės Įžvalgos tu galėsi iš Meilės veikti Visumos Labui? Žinoma, kad ne, nes tai nėra tas lengvasis Kelias, kur tu viena kojele šen, kita ten. Kiekvienam reikalingas apsisprendimas, o apsisprendus – nesiblaškymas. Ir tik nuoseklus veikimas išsivystyti gali į tvarkingą-ramią kasdienybę, kuri paremta Meile, Kūrėjo tau suteikiama Meile, kurią tu ir geri už tas pastangas, kurių neverta nutraukti.
„Jeigu šviečia saulė, nebereikia degti degtuko, kad pasišviestume, todėl ir tie mokymai, kuriuos mes perteikiame per Algimantą, yra saulės šviesos lygmens, kai aplinkui perteikiami mokymai yra degtuko šviesos apšvietimo mokymai, bet jie ir apšviečia tuos, kurie dar nežino jūsų saulės šviesos dvasine prasme. (Ten pat, 099-02 eilutė)
Aš jus sumaniau Evoliucijos įgyvendinimui šitame pasaulyje ne šiaip sau, kad jūs būtumėte šitoje kartoje ir šitoje pasaulio dalyje.“ (Ten pat, 099-15 eilutė)
Saulės šviesos lygmens mokymai – tai jie tave pamokys kaip bendrauti su Kūrėju, kaip Jį atrasti – Kūrėjas yra Gyvas, kiekvieno viduje, ir kiekvienas Jį gali atrasti. Tai jie tau padės patirti, kad tu esi ryžtingesnis nei manei esantis. Tai jie padės patirti, kad tu esi ŠVIESOS vaikas, Kūrėjo sūnus ir dukra.
Tai nėra atsitiktinumas, kad mes susipažinome su Urantijos Knyga, pamilome ją ir viduje tyliai žavimės ja, mokomės iš jos. Tai nėra atsitiktinumas, kad mes trokštame puoselėti gyvąją šventovę, savimi – labiau Mylinčiu, Gailestingu, Supratingu, Tyresniu, Šviesesniu, Nuoširdesniu – nes to mes semiamės iš mūsų Mylimų Tėvų, gyvosios komunijos dėka. Ir tai gi nėra atsitiktinumas, kad mes esame šiame pasaulyje, šioje kartoje – mes esame čia tam, kad šviesėtume dar ryškiau, tam, kad nepaliktume Gyvojo Kelio, nes tai yra tas pradinis taškas, kuris turi būti puoselėjamas, Atsidavimu ir Ištikimybe, ir jis jau yra puoselėjamas, nes yra urantai.
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
2021-01-22 03:08:05
Komentarai
Savo apmąstymais ir patyrimais pasidalinsiu pradėdama nuo teiginių iš Urantijos Knygos – Jėzus niekada nebūdavo susijaudinęs, susierzinęs, ar sutrikęs. Jis niekada neatsiprašydavo nė vieno žmogaus. Kartais jis būdavo nuliūdęs, bet niekada nebuvo praradęs drąsos. Jis neniekino nė vieno žmogaus; jo planas buvo pasaulinio masto, net ir visatos masto. Jėzus kalbėjo tiesiai į žmonių sielas. Jis buvo žmogaus dvasios mokytojas, bet per protą. -1594 – 05 - Mane visad žavi Jėzaus puikios charakterio savybės, kurios dažnai verčia mane susimąstyti, ar visad tinkamai elgiuosi su savo dvasios broliais ir sesėmis. Vakar buvo ypač keista ir pilna man nerimo diena, kuri privertė permąstyti mano bendravimą su aplinkiniais. Tai įvyko dėl atsitiktinio ir man nenumatyto susipriešinimo su dvasine sese. Praeitą šeštadienį iš pagarbos ir meilės buvusiai mokinei, nutariau nuvykti į jos tėvelio laidotuves ir pareikšti nuoširdžią užuojautą. Su buvusia bendradarbe Onute ir Romu susitikome Jurgio Matulaičio bažnyčioje, o vėliau kartu nuėjome į greta esančius gedulo namus, kur sutikau buvusią mokinę Akvilę ir kitus buvusio kolektyvo pažįstamus. Mokytojų namuose seniau Romas ilgą laiką lankė urantijos paskaitas. Tą kartą susitikęs mane, jis daug klausinėjo apie Rojaus Trejybės – Aš Esu Šventovę ir ten vykstančias pamaldas. Jį stebina tai,( o gal net skeptiškai reagavo ), kad aš tebetęsiu Urantijos Knygos studijas ir nesitraukiu iš Gyvojo Dvasinio Kelio.Sekančią dieną susitikau su dvasine sesę iš artimos aplinkos. Tarp mūsų vos neįvyko nemalonus konfliktas vien dėl to, kad karantino metu aš lankiausi gedulo namuose. Sužinojusi apie vizitą pas buvusią mokinę gedulo namuose, ją užvaldė begalinė baimė ir pyktis, todėl pajutau, kad mažai betrūksta, jog paprašys mane išlipti iš jos automobilio. Anot jos, aš nesilaikau jokių įsipareigojimų artimiesiems ir aplinkiniams, lankydamasi tokiose vietose, todėl prisidedu prie tų neatsakingųjų, kurie nešioja virusus. Per tokius kaip aš, niekad nenustos plisti virusas, todėl kiti žmonės kentės. Dar daug nemalonių epitetų ir grasinimu išklausiau savo adresu. Suprantama, buvo skaudu ir nemalonu klausyti nepagrįstą pyktį ir pagiežą iš artimo žmogaus. Tą kartą stebėtinai išlikau rami ir išmintinga, suprasdama, kad šie iššūkiai ir sukeltas man nepagrįstas vidinis skausmas mane tik stiprina bei grūdina. Be jokio atgalinio pykčio ir susierzinimo gebėjau ramiai pasakyti jai tinkamus tai akimirkai paakinančius šviesos ir tiesos žodžius – kad mokslas be dievybės yra menkavertis, kad medicina be dievybės – iškreipta ir klystanti, kad psichologija be Kūrėjo – vien iliuzija, ir dar daugiau. Nežinau, ar ji išgirdo mane, bet po mūsų pasivaikščiojimo nuostabiame Verkių parke, aš anksčiau atsisveikinusi ir padėkojusi išlipau iš jos mašinos. Mano tikslas buvo pasivaikščioti vienai, nurimti ir mintyse pasimelsti už šią mielą, tačiau baimės ir nevilties apimtą dvasinę sesę, už jos dvasinę Ramybę, Šviesą. Eidama tuščia Tilto gatve ir permąstydama viską, netrukus gavau žinutę iš sūnaus, kad Airijoje jau uždrausta skiepyti Astra zenica vakcina, nuo kurios susidarinėja krešuliai kraujyje. Mintyse padėkojusi Kūrėjui, pagalvojau – pagaliau, gal pradės žmonės mąstyti, kad vakcina nėra vienintelis išsigelbėjimas nuo virusų. Trokštų, kad žmonės pagaliau suprastų ir pradėtų mąstyti realiai, kad gyventų vykdydami Kūrėjo Valią. Baigdama rašyti savo patyrimus, noriu pasakyti, kad ne baimė dėl pandemijos labiausia mane jaudina, o širdgėla dėl susipriešinimo su artimaisiais ir kitais žmonėmis, kurie ketina nusigręžti nuo manęs, jeigu atsisakysiu skiepytis. Tad dar ne vienas manęs laukia iššūkis bei išbandymas. Kol kas trokštų vieno, kad nebūtų jokių vakcinų, jokios intervencijos į mano fizinį kūną – Dvasios Šventovę. Tvirtai tikiu, kad remdamasi širdimi į Kūrėją, kas beatsitiktų, išliksiu teisingiausiame ir išmintingiausiame Šviesos ir Tikrovės Kelyje. Patyrimus užbaigsiu mintimis iš Urantijos Knygos – Palankias religiniam augimui savybes sudaro išlaisvintas jautrumas dieviškoms vertybėms, kitų žmonių religinio gyvenimo suvokimas, reflektyvus kosminių prasmių apmąstymas, problemos sprendimas meldžiantis, dalinimasis dvasiniu gyvenimu su bičiuliais, savanaudiškumo vengimas, atsisakymas piktnaudžiauti gailestingumu, gyvenimas kaip Dievo akivaizdoje. 1095 – 03. Religinis patyrimas būtinai duoda dvasinių vaisių mirtingojo, kuriam vadovauja dvasia kasdieniniame gyvenime. 1091 – 05 – Štai mano paskata religiniam augimui ir noras dalintis su jumis dvasiniu gyvenimu ir savo patyrimais. Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2021-03-15 21:58:38
Elementarus posakis: Žmogus ne vien duona sotus, žinomas kiekvienam mirtingajam. Ir tas elementarus posakis šiandieninėmis aplinkybėmis įgauna visai kitą prasmę, kai viskas apribojama ir suvaržoma, kai tarp žmonių vyksta nerimas tame chaotiškame dabartiniame pasaulyje. Nebeįmanoma gyventi įprastu ritmu nesigilinant, kas tikra, o kas – ne. Natūralu, kad daugelis nerimauja dėl nenuspėjamos savo ir vaikų materialios būties. Nemanau, kad žmonėms nerūpi dvasiniai reikalai ir dvasinės vertybės, bet esmė kita. Daugelis mūsų mirtingųjų, netgi artimųjų tarpe, neturi patirtinio dvasinio pagrindo: neturi pasitikėjimo nei savimi, nei Kūrėju, kadangi visos pastangos visais laikais buvo kreipiamos pagrinde į materialių vertybių kaupimą ar panašiai. Iš Urantijos Knygos Jėzaus mokymų žinome, kad Jėzus niekada nepaneigė turimų turtų esmės, tačiau nuolat akcentuodavo, jog materialūs turtai neturi užgožti žmogaus pagrindinių dalykų: dvasinių vertybių, kurias būtina kaupti dar gyvenant šiame pasaulyje. Žinau, jog šiais paviršutiniškais apmąstymais nieko naujo neatskleisiu, tačiau vis tik man neramu dėl dabartinio žmonių pasimetimo ir chaoso, prie kurio privedė valstybių vadovai dėl neišmintingų bei savanaudiškų sprendimų. Skaitydama Urantijos Knygą, ypač žaviuosi Jėzaus mokymais ir Jo bendravimo su apaštalais lygmeniu. Įsigilinę į šiuos teiginius ir juos apmąstę, galime mes pritaikyti sau, nors jie buvo pasakyti prieš du tūkstantmečius ir daugiau. Jėzus parodė didžiulę išmintį ir pademonstravo tobulą sąžiningumą visuose reikaluose su savo apaštalais ir su visais savo mokiniais. Jėzus iš Nazareto buvo stipri ir valinga asmenybė; jis buvo intelektuali galia ir dvasinė tvirtovė. Taigi, Jėzaus kreipimasis į kiekvieną apaštalą asmeniškai.
Andriejui jis pasakė: Nenusimink dėl tų įvykių, kurie yra kaip tik priešakyje. Tvirtai laikyk savo sielos brolius ir žiūrėk, kad jie tavęs nepamatytų sugniuždyto.
Petrui tarė: Nepasitikėk nei materialiu kūnu, nei plieno ginklais. Įsitvirtink ant dvasinių amžinųjų uolų pamatų.
Jokūbui jis pasakė: Nesuklupk dėl išorinės išvaizdos. Išlik tvirtas savo įtikėjimu, ir tikrai greitai pažinsi tą tikrovę, kuria tu tiki.
Jonui jis sakė: Būk švelnus; mylėk net savo priešus; būk pakantus. Ir prisimink, jog aš patikėjau tau daug dalykų.
Natanieliui jis tarė: Nespręsk pagal išvaizdą; lik tvirtas savo įtikėjimu, kada atrodo, jog viskas žlugo; būk ištikimas savajam įgaliojimui kaip karalystės ambasadoriui.
Pilypui jis tarė: Tegul tavęs nejaudina tie įvykiai, kurie dabar neišvengiamai artėja. Išlik tvirtas net ir tada, kada negalėsi matyti išeities. Būk tvirtas savajai išventinimo priesaikai.
Motiejui jis pasakė: Neužmiršk to gailestingumo, kuris tave priėmė į karalystę. Neleisk nė vienam žmogui, kad apgaule iš tavęs atimtų tavo amžinąjį atlygį. Kadangi tu atsilaikei prieš mirtingosios prigimties potraukius, tai norėk būti atkaklus.
Tomui jis sakė: Kad ir kaip būtų sunku, tiesiog dabar tu turi eiti remdamasis įtikėjimu, o ne tuo, ką matai. Neabejok, kad aš sugebu užbaigti tą darbą, kurį esu pradėjęs ir, kad galiausiai aš iš tiesų pamatysiu visus savo ištikimus ambasadorius karalystėje anapus.
Alfriejaus dvyniams jis pasakė: Neleiskite, jog tie dalykai, kurių suprasti negalite, jus sugniuždytų. Būkite ištikimi savo širdies meilei, ir nepasikliaukite nei didingais žmonėmis, nei kintančiu žmonių požiūriu. Būkite šalia sielos brolių.
O Simonui Uoliajam jis pasakė: Simonai, tave gali sugniuždyti nusivylimas. Bet tavoji dvasia tikrai iškils aukščiau už visa tai, kas tau gali atsitikti. Ką tu nesupratai iš manęs, to tave išmokys manoji dvasia. Siek tikrųjų dvasios realybių ir tegul nustoja tave traukti nerealūs ir materialūs šešėliai.
Ir Judui Iskarijotui jis tarė: Judai, aš mylėjau tave ir meldžiausi, jog ir tu mylėtum savo sielos brolius. Nepavark daryti gera, ir aš norėčiau įspėti tave, jog pasisaugotum slidžių pataikavimo kelių ir užnuodytų pajuokos strėlių.
Puikūs Jėzaus teiginiai ir patarimai. Pavyzdžiui, Jonui skirtą patarimą: Pamilti priešą... Dar negalėčiau šito įgyvendinti. Suprasti galiu, tačiau pamilti priešą – ne. Visa laimė, kad dar neturiu priešų. Bet kas žino! Jei ir toliau bus pažeidinėjama žmogaus laisva valia mums kiekvienam suteikta Kūrėjo, nebent, Apvaizda apsaugos mus nuo visokio blogio...? Pastaruoju metu nuolat patiriame nepriimtinų mums iššūkių: veidmainystę, neteisybę, laisvos valios pažeidimą, pataikavimą, nusivylimą ir kitas negeroves, todėl reikalinga gilesnė įžvalga ir suvokimas, kas yra Tikrovė, o kas – iliuzija, kad nesugniuždytų mus galutinai nusivylimas, kad išliktume tvirti remdamiesi Gyvuoju Įtikėjimu.
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2021-02-03 19:38:23
Saulės šviesos lygmens mokymai – tai jie tave pamokys, kaip bendrauti su Kūrėju, kaip jį atrasti savyje –savo mokymuose teigia dvasinė sesė Vitą. Už šiuos teiginius ir mokymus esu labai dėkinga ir džiaugiuosi Vitos gilėjančia dvasine įžvalga. Dar nuostabesnis ir mane jaudinantis tavo teiginys yra: Tai nėra atsitiktinumas, kad mes susipažinome su Urantijos Knyga, pamilome ją, mokomės iš jos. Nuostabu! Puikios, gilios bei neįprastai man artimos mintys. Buvau šiandieną numačiusi baigti rašyti savo mokymą iš kasdieninių patyrimų, tačiau perskaičiusi tavo mokymus ir išsakytus teiginius, noriu dar kartą atkartoti bei pabrėžti jų prasmę, svarbą, kurie man labai priimtini. Teiginys: Kūrėjo Meilė ir Garbinimo Galia yra svarbiausia! Mūsų milžiniškos Dvasinės Šeimos dalelė pasaulyje negali būti tarpusavyje suvienyta mūsų vaikų jokiais kitais šviesos mokymais, išskyrus tuos, kuriuos mes perteikiame per Dvasinį Mokytoją Algimantą. Mane dar sužavėjo tavo ypatingas atsiskleidimas : Net gražiausiame sapne nebūčiau galėjusi susapnuoti, kad galiu palaikyti ryšį su Harmonijos Šaltiniu. Tačiau yra kita medalio pusė – už tave niekas neatsivers Gyvajai Šviesai, jeigu pats nepanorėsi. Tai tavo paties sąmoningas sprendimas – teigia Vita. Štai dar svarbus, mano supratimu, tavo pasakytas teiginys: Toji degradacija vyksta tokiais milžiniškais šuoliais, tad siekti Šviesos reikalinga iš tikrųjų vidinę stiprybę pasisėmus iš Mylimųjų Tėvų, Kolektyvinio Garbinimo. Kūrėjo Meilė ir Garbinimo Galia yra svarbiausia! Dar kartą ačiū tau, Vita, už puikų ir prasmingą tavo mokymą. Džiaugiuosi tavo išmintingu apsisprendimu tvirtai žengti Gyvuoju Tikrovės Keliu.
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2021-01-22 19:55:35
Miela Vita, nuostabus tavo mokymas, skirtas mums visiems. Puikus, sklandus, ir nuoseklus minčių ir teiginių dėstymas. Džiaugiuosi dėl tavojo tvirto žengimo Gyvuoju Keliu, o juk buvo toji pradžia, kada nieko nežinojai, kur patekai, nesupratai, kas esi tu pati, kas yra Kūrėjas, kas yra kūrinija. Kokia yra padaryta tavo milžiniška pažanga asmeninių pastangų dėka. Ir dar daugiau - tu turi tikrai gyvas aplinkybes stebėti, ir net patirti iki tam tikro lygio, stavo trijų mažamečių vaikų gyvenimo subtilumus, nes tu stebi jų augimą ne tik fizine prasme, bet ir dvasios samprata, ko nedaro šeimoje be urantų, iš esmės niekas visame pasaulyje, ir dėl to ir gali palyginti, koks yra skirtingas jų dvasios stiprumas, ir net žinai tikrąsias priežastis, kodėl yra būtent taip, kodėl iš tų pačių žemiškųjų tėvų vaikų yra gana skirtingas dvasinis nušvitimas, ir kaip kiekvieno įdedamos pastamos net tokiame jauname amžiuje formuoja charakterį, kuris atspindi ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU charakterio savybes atitinkamu laipsniu. Argi galėjai bent jau įsivaizduoti, kad bus būtent tokie patyrimai, kad bus Kūrėjas - Rojaus Trejybė-AŠ ESU - net atrastas vidure, be baimės, o su Meile, ir tu pati net žengsi Gyvuoju Keliu pas savo - ir visų - Rojaus Tėvus Amžinybėje - Rojuje jau dabar, dar šitame pasaulyje?
Ir visą tai tu gavai kaip nemokamą Dovaną iš Kūrėjo tik savo asmeninių pastangų dėka pati ją pasiėmusi ir išsivyniojusi, kad ja ir naudotumeisi nuolat.
Šlovė ir Garbė mūsų Rojaus Tėvams.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2021-01-22 16:46:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]