Forumas: temos peržiūra
Urantijos knyga- tai stebuklas!
Aš atradau tai, ka ješkojau-savo BIBLIJĄ. Ačiū Algimantui už šį stebuklą.
Galina
2008-01-16 11:14:57
Komentarai
Taigi peržiūrėjau visas mūsų Forumo 57 puslapiuose patalpintas temas - 1400 - ir pati tinkamiausia toji, kur vienu sakiniu parašyta, jog Urantijos Knyga - tai stebuklas!Taigi, štai šioje temoje apie Urantijos Knygą ir įkeliu praleisto žodžio - evoliucija - vietą lietuviškame Urantijos Knygos vertime.
----------------
Havonos vietinių gyventojų statusas sukėlė daug svarstymų Uversoje (0221-paskutinė pastraipa-01 - pirmoji eilutė). Įrašius praleistą žodį - evoliucija - sakinys turi būti toks - Havonos vietinių gyventojų statuso evoliucija sukėlė daug svarstymų Uversoje.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2020-01-17 16:06:48
Dar karta rasau, kad Urantijos dar neperskaiciau- dar tik skaitau, taigi nedrisciau teigti, kad jau realizuoju gyvenime urantinius principus. Algimantas patare skaityti nuosekliai, o pirma dalis, manau, yra gana sudetinga. Kaip ir daugeliui, man noretusi pradeti nuo JEZAUS GYVENIMO. Taip, kol kas,musu seimoje viskas daugmaz kaip daugelyje tikinciuju seimu. Bet as zinau, kad mes galime visus myleti vienodai, pasikeitimai, ivyke per tuos metus, kai kasdien bendrauju su TEVU, neleidzia man tuo abejoti. O kadangi, mes visi esame ta pati energija- TEVO MEILES energija, panegti, kad myleti visus vienodai, reiskia nemyleti nei vieno, isskyrus save, negaliu. Deciau cia lygybes ženkla ir truputi pakeisciau: myleti visus vienodai = myleti save taip pat, kaip ir kitus. Taip, sutinku, meile galima ugdyti, bet be KASDIENIO BENDRAVIMO SU TEVU, ne kazi kiek.(Cia mes kitoje, rodos, temoje su Aidu apie gyvuline zmogaus prigimti diskutavom, "chamizma" jai (jam) priskirciau :) ).
Su vaiku buvom kartu metus abu, po to as isejau i darba, nes jei butu isejes vyras, butume jo nemate "nuo ryto iki vakaro". Mano darbo diena itakoja kruvis, kaip daugumos pedagogu.
URANTIJOS KNYGA neabejoju, bet ja radau, pirma radusi Algimanta- sveika dvasine asmenybe, kuri mane stipriai itakoja, kaip ir daugeli kitu. Kitas atradimas, aisku, bus pati knyga. Aciu :)
Vita
2008-02-01 21:23:17
Vita, kadangi sakai esi pasiruošus dalintis ir užtikrini, kad kalbos su bendradarbiu apie meilę buvo ne darbo metu, o kaip sakai "šeimos sąskaita" (irgi įdomus variantas :)) tai šnekam toliau. Aišku, tie pasikeitimai yra geri/blogi žiūrint su kuo palyginsi, ir ačiū kad daliniesi. Aš tikrai nenurodinėsiu, kaip kam gyventi, bet man įdomu, kaip tu savo gyvenime realizuoji urantinius principus, tarkim kad ir principą mylėti visus vienodai ir kurlink tai veda. Aš aiškiai suvokiu, kad kol kas tu to principo nesilaikai, nes savo laiką atiduodi šeimai, darbui ir draugams kaip normalus žmogus, normali mama. Panašų gyvenimą gyvena daugelis šeimų, ir tikinčių, ir netikinčių. (atleisk, nelabai supratau dėl to buvimo namie metus po vaikučio gimimo, tai metus abu su vyru nedirbot, o po metų abu išėjot į darbus?) Tikintys (mano supratimu), be to, kad tiki/myli Dievą, skiriasi nuo netikinčių tuo, kad stengiasi nedaryti nuodėmių ir mylėti savo artimą. Ta artimo meilė gali būti skirtingų lygmenų, ne kiekvienas juk vienodai gali. Tačiau praktiškai ji turbūt pasireiškia tuo, kad prireikus tikintysis gali nesavanaudiškai padėti, pagelbėti, pasidalinti ir pan. Ir kadangi žmogus yra ribotas, tai mylinčio žmogaus "meilės poveikio zona" irgi yra ribota. Daugiausia meilės ir dėmesio gauna tie, kurie yra arčiausiai (kaip šviesos ir šilumos šaltinio pavyzdys). Tai va tikinčiųjų ta zona mano supratimu yra praplėsta šiek tiek toliau, negu tik pats asmuo ar jo artimieji. Be to, stipresnė meilė - didesnė zona, ir meilę galima ugdyti, ir ta zona gali tapti didesnė ar galingesnė, bet ji niekad netaps begalinė, taip kaip viena lemputė negali apšviesti viso miesto ar viena saulė sušildyti visos Visatos). Tačiau man įdomu, ką tu manai apie teorinį principą mylėti VISUS vienodai. Aš teigiu, kad žmogus (ne Dievas!), jei mylėtų visus vienodai, iš tikrųjų nemylėtų nei vieno, išskyrus save. Kaip sakiau, visuotinės meilės deklaracija pavirsta mizantropija. Ir jei tu šiandien šio principo nesilaikai, tačiau sieki, man įdomu, prie ko tai veda praktiškai. Ar tai pavyzdžiui reikštų kad tu savo bendradarbį (ką čia vieną, juk jei visus tai visus) mylėtum lygiai vienodai kaip ir savo vyrą? Ar visus pasaulio vaikus mylėtum lygiai kaip savo ir kuo tai pasireiškia? Ar vistik atmeti tą lygios meilės principą?
Jonas
2008-02-01 20:07:49
Sukonkretinu :) Pradesiu gal nuo polinkiu- gereja mano gyvenimo kokybe. Jau ne karta rasiau, atsisakiau mesos, alkoholio, pradejau skirti smalsuma ir zingeiduma. Vis daugiau dalinuosi gera, sviesia informacija. Nebegaliu ziureti visokiu kriminaliniu laidu, filmu su smurto scenomis- taigi beveik neziuriu televizijos. Darausi ramesne, pakantesne, gyvenime atsiranda vis daugiau ramybes. Seimoje maziau sergame, nebesibarame, esame gyvybei atvira seima.
Aisku pasikeitimu labai daug, tik nezinau kiek smulkiai galiu aprasineti. Renkames vaikui palankias augimo salygas (namie nuo pat vaiko gimimo metus buvome visi kartu), bet ne didesne materialia gerove. Tai cia per kelis metus. O kokie pasikeitimai bus po desimties?!
Apie gerus darbus- siandien valanda su bendradarbiu snekejomes apie MEILE. Tarp kitko, daviau sio forumo adresa- skaitys!!!
Vita
2008-01-23 23:08:45
Labas , Violeta . Jums vilniečiams lengviau šviestis , nes turėjote žinių iš Urantijos knygos keletą metų anksčiau už aplinkinius Lietuvos rajonus . Aš tais laikais , kaip stebuklą gavau baisiai storą Bhagavad - Gita ir skaičiau ją ir skaičiau , kol perskaičiau . Prieš tai jau buvau garai susipažinęs su Biblija . Taigi tuo metu iš šių abiejų knygų bandžiau susikurti bendrą visatos vaizdą , bet kažko tai trūko . Domėjausi ir kabalistika iš rusiškos literatūros , bet ir čia jaučiau kad kažko trūksta . Ir kai stebuklingai knygyne pamačiau Urantijos knygą iš karto ir supratau net neprisilietęs prie jos puslapių - štai ta knyga kurios ieškojau visą gyvenimą . O kai pradėjau skaityti , viskas nušvito kaip dieną , atrodo , kad ėjau , ėjau mišku ir štai išėjau į platų apšviestą lauką .
Petras
2008-01-23 19:23:23
Kas liečia urantinius "gerus darbus", labai viskas paprasta - žmonės urantiškai "atradę tėvą savyje" įtiki svarbiausiu jiems dalyku, ir visa logika susiveda maždaug į tokią sistemą: "nuo dabar tėvas man dovanoja savo meilės medų (euforinius jausmus), vadinasi aš to nusipelniau, o nusipelniau todėl, kad darau viską teisingai, nes atradau tėvą savyje". Ratas užsidaro, stebuklingas užsiciklinimas įvyksta - nuo šio momento nereikia "niekam nieko itikinėti ir įrodinėti", nes žmogus pasijaučia be galo teisus.
Todėl būtų visai logiška, jeigu Vita parašytų: "aš vakar atlikau daugybę gerų darbų, nes patyriau begalinę tėvo meilę. Šiandien irgi jau pradėjau nuveikinėti gerus darbus, nes galiu paliudyti, jog vėl patyriau tėvo meilę. Štai tau Jonai mano įrodymai, kad gyvenu visų gerovei ir net visos kūrinijos labui".
Tokių urantininkų "paliudijimų" pilnas forumas.
analizuotojas
2008-01-23 10:24:30
Tikriausiai per daug prirašiau, gal ir nevertėjo... Bet jei jau šnekam toliau, tai šnekam. Kiek kartų esu prašęs paliudyti kažką konkretaus, dar nei karto niekas iš urantiečių neatsakė. Gal todėl man ir formuojasi tokia nuomonė. Jei manote, kad esu neteisus, paneikite mano teiginius konkrečiais paliudijimais, o ne belekokiais svaičiojimais apie jūsų vaisių gardumą. Štai tu, Vita, sakai - "lieka tik dziaugsmas dalintis, daryti gerus darbus visu gerovei". Tai kokį gerą darbą "visų gerovei" padarei šiandien? Na gal šiandien "laiko nebuvo". O vakar? Kadangi tau dalintis yra džiaugsmas, tikiuosi jis nedings ir tu džiaugsmingai pasidalinsi savo gerų darbų visų gerovei liudijimais. Ir dar aišku jei jau sakai, tai sukonkretink - kokie geri polinkiai išryškėjo ir kokie blogi nyksta?
Jonas
2008-01-22 22:38:02
Mielas Petrai, tu rašei, "Aš galvoju , kad ir kiti urantiečiai , kol atėjo iki Urantijos knygos , buvo jau labai gerai išprusę ir susipažinę su įvairiausiomis dvasingumo teorijomis ir praktikomis Nes be tokio bagažo tai iš vis gali ir neskaityti Urantijos."
Apie daug ką ir dažnai mes sprendžiam pagal save. Tad, žvelgdama į save, sakau, kad tokia sąlyga, apie kurią rašei,- nebūtina. Prie Urantijos Knygos atėjau neskaičiusi jokios ezoterinės literatūros, ir nežinojau apie jokias metodikas ir praktikas. Netikėjo Dievu mano tėvai, netikėjau aš, kaip ir labai didelė dalis, mane supančios, aplinkos. Mano pažįstamų tarpe nebuvo besidominčių ezoterika. Mes kalbėdavome apie dvasinius dalykus, bet, sulyginus dabartinę sampratą su ankstesne samprata, skiriasi, kaip naktis nuo dienos. Net linksmumas apima, prisiminus tas kalbas.
Kaip viskas keičiasi įgytų žinių, iš UK, ir įgytos išminties, iš Dievo Tėvo, ir asmeninių patyrimų dėka. O tais laikais perskaičiau tik vieną knygą apie Dievą, "Biblijos linksmybės.", kurioje autorius, panaudodamas ištraukas iš Naujojo Testamento, kalbėjo apie Dievo nebuvimą. Joje buvo net žemėlapis su pažymėta Rojaus vietove tarp Tigro ir Eufrato upių. Ji išliko mano atminty, nors ir daug ką pamiršau, kaip pirmoji pažintis su Dievu.
Kai pagalvodavau apie pasakojimus apie Jėzaus gimimą, Jėzaus padarytus stebuklus, Jėzaus prisikėlimą, kai matydavau paveiksluose šventuosius su aureolėm, angelus su sparnais, netikėjau, kad visa tai yra tikra, bet galvojau, jeigu yra taip nutapyta, jeigu yra tokie pasakojimai, tai yra tiesa, bet ji yra pasimetusi , yra kažkur tarp susikaupusių daiktų praeities laike. Laukiau, žinodama, kad kada nors išlįs tiesa į dienos šviesą.
Taip ir yra. Urantijos knyga yra ir šviesa, ir tiesa.
Taip, šioje knygoje nėra jokių metodikų, jokių rekomenduojamų praktikų. Ji suteikia gausią įvairovę žinių pažinimui. Ir kiekvieno, kuris pradės skaityti Urantijos Knygą, kelias į pažinimą prasideda nuo supažindinimo su Kūrėju, visos kūrinijos Pirmine Priežastimi.
Kadangi Urantijos Knyga nesiūlo jokio būdo religinei praktikai, o tik pasakoja, tai, manau, kad,būtent, toks būdas nepažeidžia žmogaus laisvos valios, gautos iš Tėvo, Laisvos Valios Pagrindinio Šaltinio. Žmogus turi pats, sąmoningai, per pažinimą surasti kelią į Tėvo suradimą, į dvasinį pabudimą, ir per asmeninius patyrimus augti dvasioje su meilės ir gėrio vertybėm ne dėl savo, bet dėl visų gerovės.
Nežinau kada aš būčiau atradusi Tėvą, jeigu ne Urantijos grupė, į kurią atėjau prieš dvylika metų išklausyti vis ką tik išverstų dokumentų.
Nežinau kada būčiau dvasiškai pabudusi, jeigu ne Algimantas. Tai jis pramynė taką, savais patyrimais pramynė taką į dvasinio pabudimo kelią, remdamasis tik Tėvu, ir pasitikėdamas tik Jo vedimu, ir mokė mus, ir moko iki šiol, ir mokys, nors ir daug kam tai nepatinka.
Yra daugybė įvairiausių knygų, kaip ir daugybė įvairiausių skaitytojų. Kiekvienas pasirenka knygą pagal savo išmintį, ir kiekvienam pagal išmintį
atsiskleidžia tiesos tiek, kiek reikia, kad žmogus suprastų, įsisavintų ir veiktų, judėdamas tik į priekį.
Ne vieną kankina klausimas, kaip atpažinti Tiesą? Vidus pasakys. Pasakys tas, kuris yra kiekvieno mūsų viduje. O kaip išgirsti, kaip suprasti, ką jis sako? Receptas kiekvienam- individualus. Manau, kad dažniau reikia eiti ten kur sutiksim gėrį, grožį, meilę.
Aš pati vis dar stebiuosi, kaip aš patikėjau tuo manyje pasireiškusiu džiaugsmu, kai išgirdau pasakojimą apie tai, kas pateikiama Urantijos Knygoje. Taip, tai tiesa, kiekvieną kartą taip sakydavau, kai atrasdavau atsakymus į seniai kilusius klausimus, kurių ankstesni atsakymai manęs netenkino. Džiaugiuosi, kad tąkart Tėvo Dvasios dalelei, kuri yra mano, kaip ir kiekvieno iš jūsų, viduje, ir kuri nė akimirkai nepasitraukia iš manęs, pavyko prakirsti iš vidaus tą sukietėjusį sluoksnį, kuris buvo apjuosęs mano vidų.
Urantijos Knyga yra atvira kiekvienam. Imkit ir skaitykit.
Su meile
Violeta(Vilnius)
2008-01-22 22:11:55
Ar žinote kas tai yra zombiavimas? O psichotroninis ginklas? Pasidomėkit...
Linku jums niekada netapti zombiais... Nors, pasiskaičius euforijos apimtus pasisakymus, viltys blėsta...
Nina
2008-01-22 21:10:16
Toks ir yra tas zmogaus gyvenimas, toks, Jonai, koki ji aprasete- iliuziju pasaulis. Toks jis- be Tevo. Nes ivairus polinkiai, atradus Teva savyje isryskeja(turiu omenyje gerus), na, o blogi, nyksta, transmutuojasi(keiciasi). Bent taip yra mano gyvenime. Ir nelieka atsakomybes, lieka tik dziaugsmas dalintis, daryti gerus darbus visu gerovei. Ir, jeigu jau Algimantas, eidamas tokiu keliu, nemire is bado- nemirsime ir mes. O jei abejojat tikejimo ir pasitikejimo vaisiu gardumu, tai ir liekat toks, koks buvot ir ten, kur buvot.
Vita
2008-01-22 20:39:04
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.