Forumas: temos peržiūra
Kas yra atsiprašymas, ar reikia atsiprašinėti.Kas tą įdiegia.Kaip reikėtų jį teisingai suprasti.
Urantijos Knyga rašo, kad Jėzus niekuomet neatsiprašinėjo.Ar tai ne savojo tikrojo aš atsisakymas, prisitaikymas prie visų. Esu koks esu tą akimirką kodėl turėčiau to atsiprašyti.Juk dvasingas manau supras mano vienokį ar kitokį paelgį , o tuščiam dvasiškai jokie mano atsiprašymai nepadės.Ar tai ir yra ta baimė ką apie mane pagalvos kiti.
rimantas ( Kaunas )
2008-01-17 11:12:54
Komentarai
Niekas uz jus ar uz kitus nieko ir nesprendzia. Darykit ka norit, miela Nina, ir kur norit. Svarbiausia, vardan ko ta darote. Visko tai tikrai dar nesuzinojote, juk tam TEVAS mums dave sviesmecius. O kai pradesite viska ir visur daryti vardan TEVO, tai tikrai vel susitiksime. Eikime i ji, patikekime jam savo gyvenima, TEVAS mus nuves ten, kur mes daugiausia galime nuveikti savo, vieni kitu, Lietuvos, Urantijos ir visos Kurinijos labui.Gero savaitgalio visiems!
Vita
2008-01-18 22:03:51
Man blokuojama viena tema šiam forume. Gal interneto sutrikimas, gal kompiuteris "neklauso". Matyt taip turi būti - man duodama suprasti, kad turiu išeit...
Man grįžta tai, ką žinojau tik gimus. Jei anksčiau jaučiau apsaugą iš šono, tai dabar ji yra viduje.
Labai naudinga "matyti", žinoti...
Tik atėjus jaučiau didelį džiaugsmą - jau seniai su niekuo nebendravau šitom temom. Dabar man liūdna, nes pamačiau ir sužinojau...
Palinkėti urantiečiams tikriausiai nieko nenoriu...
Nina
2008-01-18 21:42:28
Vitai:
kiekvienas žmogus geriau jaučia kada atėjo/neatėjo jo laikas.
Tik pats žmogus žino kas jo širdy - ramybė ar abejingumas.
Tik pats žmogus žino kiek darbo įdėjo/neįdėjo...
Tik jis vienintelis jaučia kiek pykčio/meilės yra jo širdy...
NESPRĘSKIM UŽ KITUS... LABAI PRAŠAU...
Nina
2008-01-18 21:20:41
Tikrai ne per anksti, Galina, niekam ne per anksti. Tik yra tokiu forumo dalyviu, kuriems dar reiktu daugiau teigiamo mastymo. Tai darbas, sunkus darbas. Nepykti, neisizeisti, tada po truputi i gyvenima pradeda ateiti ramybe, ne abejingumas, mielas Jonai, bet ramybe. To linkiu sau ir visiems visiems.
Vita
2008-01-18 17:32:38
... Choteli kak lučše a polučilos kak vsegda. Ups...
******
Brangusis Jonai!
Žinok, visą naktį masčiau apie tavo tuos žodžius. Atėjo stulbinanti išvadą -man dar peranksti dalyvauti šiame forume, aš dar nepasiruošusi šiom aukštom diskusijom. Man dar reikia pasimokyti. Bet svarbiausia tai, kad aš žinau kur turiu sugrįžti. Iki malonaus. Su meile Galina.
Galina
2008-01-18 06:19:42
Nereikia nieko bijoti ir nereikia nieko irodineti, tiesiog as zinau, kad yra didesne sviesa, negu dabar galiu matyti. Tereikia tik prieiti prie uzuolaidos ir ja atidaryti- veliau ateis noras ir langa praverti, tada kils mintis iseiti i kiema, kur saule, kur tyras oras. Nezinau ar man lemta gimti is dvasios, jus, Jonai, gana taikliai pastebejot, kad tai man rupi, bet tai neviskas- noriu tapti geresne, kurti geresne zmonijos ateiti, geresne kurinijos ateiti kartu su visais, kartu su jumis. Ir cia nera jokiu iliuziju, tai MEILES kelias. Iliuzija, tai sedeti namie uzsitraukus uzuolaidas ir galvoti, kad tai jau ta tikroji sviesa.
Vita
2008-01-17 23:16:51
Galinai:
karmą taip pat galima keisti. Tu juk viską žinai apie ją. Tik neužsiciklink ties ja ir neteisink savęs, kad nieko padaryt negali. Ir vienam žmogus gali išpirkti giminės karmą.
Juk lankai paskaitas, esi susipažinusi su praktikom. Žinai kaip kuriamas ateities momentas.
Tik paklausk savęs - tu nori už visą giminę, bet ar giminė nori už save?
Nina
2008-01-17 22:48:26
Arnoldui: Arnoldai, man truksta žodžių ir minčių, nes tu juos parašei vietoj manęs...
Galina
2008-01-17 22:28:22
Reikia ne atsiprašinėti, reikia elgtis taip, kad nereiktų atsiprašinėti (kalbu ne apie mandagumo formų šablonus). Manau, kad vaikystėje atsiprašinėjo ir Jėzus. Tik kuomet jis pasiekė tokį lygį, kad pilnai kontroliavo savo gyvenimą ar buvo labai arti to, tuomet ir atsiprašymai tapo nereikalingi, nepaisant to kokią reakciją sukelia veiksmai. Kuomet suvoki Dievo valią skirtą tau ir pasirenki eiti tuo keliu, ne tik pasirenki bet ir eini, ir kuo toliau tuo tvirčiau (o Jėzus turėjo labai patyrusį Minties derintoją, tad jo žingsniai buvo labai tvirti), tuomet tavo kiekvienas sprendimas sutinkantis su Dievo valia tampa tiesa, ir nesvarbu, kad kažkas tos tiesos nesuvokia ir dėl to baisiausiai įsižeidžia, ir atsiprašymas tokiu atveju tą tiesą paneigtų.
Bet nereikia bukai laikytis nuostatos neatsiprašinėti. Jei suklydai ir pats sau tai pripažįsti, tuomet ir atsiprašyk tų ką palietė tavo klaida, o atsiprašęs ar suvokęs savo klaidą atleisk sau, o ir kitam atleisk tave įskaudinusiam, net jei ir neatsiprašė.
Arnoldas
2008-01-17 22:11:43
Ninai:"... Bet ateities momeną aš galiu kurti, nes jį lemia tai, kas vyksta čia ir dabar... O tai, kas vyksta čia ir dabar (su manim) yra man pavaldu..."
Brangioji Nina, o kaip su karmą? Jeigu tą karmą eina iš mano gyminės, kaip man kurti ateities momentą? Pasakyk man brangioji? Aš noriu sutvarkyti mano giminės karmą. Aš kažką bandau daryti, bet man vienai tai persunku(mano šeimos nariai manęs nepalaiko)
Galina
2008-01-17 22:08:31
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.