Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Filosofijos druska – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 02 06

Algimanto pamokomasis žodis – Filosofijos druska – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 02 06

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš sakau dvasinius mokymus lietuvių kalba gyvojoje šventovėje gyvųjų pamaldų metu. Mūsų šventovė - vienintelė pasaulyje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė – vienintelė tokia gyvoji dėl to, kad joje nėra jokių ritualinių, išorinių apeigų, yra asmenybių atsivėrimas Šaltiniui ir Centrui – Kūrėjui. Yra gyva komunija, ne toji komunija, kurią bažnyčioje dalina kaip simbolinį, materialų Kristaus kūną – ostiją – bet atveriant savo Širdį, savo gyvastį – save – asmenybę – Pačiam Asmenybės Šaltiniui – Kūrėjui. Juk Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Tie Keturi Asmenys – vieninteliai kūrinijoje neturintys pradžios -- yra egzistencialūs – kilę iš Savęs, be pradžios, visą laiką egzistavę, egzistuojantys, ir egzistuosiantys. Ir mes gaunam savo asmenybės Dovaną būtent iš Jų, dėl to mes ir esame apjungti per Juos į dvasinę kūrinijos Šeimą. Mes esam tarpusavyje broliai ir sesės dvasioje, net ir su tais mūsų broliais ir sesėmis, kurie tiesiogiai kilę iš Kūrėjo pačiame Kūrėjo Energijos Centre – Rojuje – kurie kilę iškart tobuli. Mes kaip asmenybė esam iš tikrųjų tobulos asmenybės, bet potencialiai tobulos. Mums reikia patyrimu, studijomis, ir iššūkiais įsisavint tuos mums suteiktus potencialus, kad jie taptų realūs, kitas žodis – aktualūs – kai potencialai pavirsta aktualais.
Štai mes turim ilgą kelionę iki pat Rojaus, ir per visą šitą kelionę mes esam tobulinami – tobulinami, kad pasiektume Kūrėją, kaip ribiniai. O ribiniai - tai tie, kurie turi pradžią, bet gali neturėt pabaigos – bus amžini - jeigu sulieję save su Kūrėju, ir iš Meilės Jam, savo valią taip pat sutapatina su Kūrėjo Valia, štai tuomet ta amžinybė pradeda pulsuot toje asmenybėje – amžinybė, kuri yra Rojuje, kaip Amžinybės Centre - Pačiame Kūrėjuje. O Rojus – tai visos kūrinijos geografinis centras, iš jo pasklinda visa Energija iš Kūrėjo.
Tai štai, per visą šitą kelionę mes, jau dvasinė asmenybė, save sutapatinusi su Kūrėju, kaip Dvasinės Asmenybės Šaltiniu ir Centru, patiria vidinę amžinybę. Ji patiria tą amžinybę dar neįgijusi to visos kelionės patyrimo, kad stovėtų betarpiškai Kūrėjo akivaizdoje Rojuje. Vidinė būsena yra ta amžinybės būsena. Ir tada mes neturim išskirt mūsų dėmesio nuo išorės link vidaus, tada mūsų dėmesys turi būti apjungtas - tiek vidus, tiek išorė. Ir mes turim kreipt dėmesį į savo vidinį gyvą ryšį su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – ir tuo pačiu mūsų veikimą, kaip Bendrakūrėjui su Pačiu Kūrėju išorėje. Juk mums iššūkiai suteikiami išorėje, bet vidinė būsena diktuoja, ar mes turėsime drąsos, ryžto įsisavinti tą esantį mums išorėje suteiktą iššūkį mūsų charakterio brandinimui. Ir mes turim drąsiai žvelgt į aplinką, matyt, kokia yra aplinka, bet susitelkt su visu tuo vidinės būsenos dėmesiu Meilės Galia ties tuo veiksmu, kurį mes išorėje atliekame. Visas dėmesys turi būt sutelktas tam veiksmui, visa energija turi būt sutelkta tai akimirkai toje vietoje, kad atliktume tą veiksmą būtent taip, kaip tą atlikimą sumanė mums Kūrėjas. Ir net ir atlikimo metu Jisai mus reguliuoja iš vidaus, tai jeigu mūsų būsena bus atvira, kaip nuostabus kanalas, niekuo neužterštas palaikyt gyvą ryšį – gyvąją komuniją su Kūrėju – tada mes pajausime atliekamo veiksmo išorėje akimirką Kūrėjo vedimą iš vidaus, kaip reikia tą veiksmą atlikt, ir tada jį mes atliksime Kūrėjo Meilės Galia – mūsų rankos bus Kūrėjo pasireiškimas, mūsų protas bus Kūrėjo pasireiškimas, mūsų tikrųjų dvasinių asmenybių, veikiančių išorėje.
Štai kodėl mes turim dabar išplėst tą požiūrį – ne vien tik susitelkt į vidų, bet ir į mūsų pasireiškimą Kūrėjo Meiles Galia išorėje – ir išorėje mūsų visi iššūkiai. Jeigu mes turime gyvą būseną ir Įtikėjimą, tuomet mes turime tą Meilės Galios virpesių Energiją – mes tada išdrįsime pasireikšti ryškiausia Šviesa išorėje. Išorė netampa, kad ir dabar tokia tamsos išraiška mus bauginanti, atstumianti, kad mes manytume jog toje aplinkoje daugiau nebeturime, kaip Šviesą paskleist, priešingai, jeigu tamsa grubėja, tirštėja, tai ten daugiau reikalinga mūsų Šviesa, reiškia, ten galimybės yra dar didesnės atsivėrusios mums negu iki šios akimirkos. Mes turim Palaimą – Palaimą iš Kūrėjo -- ir tą galimybę veikti išorėje. Atsivėrimas mums išplečia kosminę Įžvalgą, ir būtent ši kosminė Įžvalga pamato, kur galima paskleisti Kūrėjo Šviesą mūsų vidine Išmintimi, ir mūsų veiksmu išorėje. Kosminė Įžvalga neatsiejama nuo asmenybės Dieviškojo Proto. Štai kodėl taip svarbu visą laiką gilint komuniją su Kūrėju, kad ryškėtų kosminė Įžvalga ir mūsų pačioje asmenybėje – mūsų asmenyje – ir tas tikrasis asmuo ir veikia. Todėl net ir ta pati Įžvalga diktuoja, kad mes sakydami – mūsų vidinis aš arba mūsų tikrasis aš – būtų pakeistas, paliekant tiktai – aš. Kam jums dar sukt galvą dėl netikrojo jūsų aš, kad tada pasakyt – mano tikrasis aš – tarsi tas tikrasis aš jums priklauso, kaip daiktas. Tai jūs ir esat tas tikrasis asmuo, ir sakykit tiesiai – aš – aš noriu, aš jaučiu – o ne – mano tikrasis aš jaučia -- ne – mano tikrasis aš nori. Tai jūs ir esat tas aš, ir sakykit – aš esu Kūrėjo sūnus, aš esu Kūrėjo dukra, aš sulieju savo valią su Kūrėjo Valia, aš jaučiu Kūrėją – aš – ne – mano tikrasis aš jaučia Kūrėją – aš jaučiu Kūrėją.
Štai visa tai bus apjungta – apjungta -- nebe sluoksniuojant, nebe segmentuojant tiek savosios asmenybės, tiek vidaus ir išorės – visa tai bus apjungta į jūsų gyvąją komuniją su Kūrėju ir veikimą aplinkoje visų Gerovei, visų labui! Tokia yra Evoliucija! Evoliucija ir sumanyta, kad kiekvienas, kuris eina Gyvuoju Keliu, pajaustų Kūrėją kuo stipriau, per tą pojūtį stiprėtų pasitikėjimas Kūrėju, ir savimi, ir dažnėtų pasireiškimas išorėje kaip Kūrėjo sūnaus. Kūrėjo sūnaus būsena diktuoja, arba Kūrėjo dukros, kad iš tikrųjų – aš esu Kūrėjo sūnus, ne žmogus – Kūrėjo sūnus – turintis šitą žmogiškąjį kūną. Jame aš esu šitame pasaulyje kaip Kūrėjo sūnus – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus – kad čia kurčiau drauge su Kūrėju pagal Jo Evoliucinį Sumanymą ir Jo Valią – Gerovę planetai – tuo pačiu ir visai kūrinijai. Ir tai yra Evoliucijos, arba mūsų kiekvieno gyvenimo Prasmė – ne aukštos filosofinės sampratos, bet gyvastis su Kūrėju tiek palaikant gyvą komunijos ryšį, tiek veikiant visų Gerovei! Šita filosofija yra pati filosofijos Druska! Galima svarstyt apie tai, kad kūrinija -- sudėtinga, kiekvienas etapas -- sudėtingesnis, iššūkių -- gausa – taip – bet viskas suvedama į tą filosofijos Druską – aš esu Kūrėjo sūnus, ir veikiu taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Ir tai tinka visomis aplinkybėmis bet kurioje kūrinijos dalyje, bet kokiu metu. Paprasta, aišku, bet tuo pačiu amžina. Amen.

Ačiū Daivai už iššifruotą tekstą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai