Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Mano mokymas - Sūnaus Kūrėjo ir Jo Partnerės - Nebadonijos - ir mūsų kuriamas Gėris Visatai, 2021 02 24

Mano mokymas - Sūnaus Kūrėjo ir Jo Partnerės - Nebadonijos - ir mūsų kuriamas Gėris Visatai, 2021 02 24

Mūsų Vietinės Visatos - Nebadono - kūrimas kosminėje erdvėje pradedamas Sūnaus Kūrėjo pirmuoju Gėrio veiksmu - Ištikimybės Priesaikos Rojaus Trejybei davimu. Tai tas veiksmas, kai Sūnus Kūrėjas įsipareigoja savo Rojaus Tėvams likti ištikimu bet kokiomis aplinkybėmis savosios Visatos kūrimo darbuose, drauge su savo Partnere, ir vadovaujant jau organizuotai, turinčiai savo gyvybę, ir veikiančiai Visatai visų labui. Tai ir yra Gėrio veikimas Meilės Galia, gaunama nuolat, iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU -- Kūrėjo -- kuri ir numatyta Paties Kūrėjo. Be Kūrėjo nebūtų įmanoma sukurti nė vienos Visatos, nė vieno individo, nė vieno atomo, nė vieno ultimatomo, nes visa kūryba apima Kūrėjo Meilės Energijos veikimą - tiek Energiją panaudojant planetų -- architektūrinių sferų -- kūrimui, tiek gyvybės sukūrimui, tiek šitos gyvybės evoliucijos pasireiškimui Kūrėjo Meilės Galia visų Gerovei. Be Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meilės Energijos negalėtų atsirasti nė lašo vandens, sklisti Šviesa ir Tiesa, negalėtų kilti nė viena kūrybinga mintis, kūrinija tiesiog negalėtų atsirasti ir pulsuoti Kūrėjo Meile visų Gerovei.
Vietinę Visatą įmanoma sukurtti dėl to, kad jos sukūrimui Rojaus Trejybė-AŠ ESU -- Kūrėjas -- yra numatęs atitinkamą Energijos kiekį, ir kiekvienai Vietinei Visatai - tokį patį, nes tik taip galima veiksmingai panaudoti Sūnus Kūrėjus, kilusius iš Pačių Rojaus Tėvų, ir turinčius Vieną ir Tą Patį savosios kilmės Šaltinį -- Kūrėją. Tai reiškia, kad ir jų visų -- septynių šimtų tūkstančių -- tobulumo potencialui atskleisti ir paversti aktualu Vietinės Visatos darbe būtinas toks pat kiekis Energijos. Tačiau Sūnus Kūrėjas ir Jo Partnerė -- Dukra Kūrėja -- yra originalios ir unikalios asmenybės, todėl kiekvienas toks duetas savo Visatą sukuria pagal savosios asmenybės charakterio pasireiškimą, panaudojant tą patį kiekį Energijos ir laikantis Evoliucinio Plano nuostatų. Dėl to kiekviena iš septynių šimtų tūkstančių Vietinių Visatų savo struktūrą turi tokią pačią - vieną šimtą Žvaigždynų, kiekviename Žvaigždyne yra po vieną šimtą Vietinių Sistemų, kiekvienoje Sistemoje numatyta iki vieno tūkstančio apgyvendintų planetų, kuriose ir gyvena žmonės. Tačiau, kaip kiekviena Visata įgyvendina Kūrėjo Evoliucinį Planą, priklauso nuo Visatos Vadovų asmenybių charakterio savybių ir kosminės įžvalgos. Nors kiekvienas asmuo tobulumo potencialus gauna iš Tobulumo Šaltinio ir Centro -- Rojaus Trejybės-AŠ ESU -- kaip asmenybės dovanos neatskiriamus bruožus, o Sūnūs Kūrėjai ir Dukros Kūrėjos jau yra sukurti tobuli tarp savosios kategorijos statuso ribų, o tai reiškia, kad jie jau turi tobulumo potencialus, tapusius aktualais, bet gi jie yra įtvirtinami dar papildomais mokymais iki Ištikimybės Priesaikos Rojaus Trejybei davimo, o vėliau pritaikomi praktiniame darbe Visatos sukūrimo eigoje ir vadovavimo Visatai procese. Sūnus Kūrėjas ir Dukra Kūrėja nėra robotai, kurie veiktų kaip užprogramuoti -- jie turi savo tobulą mąstymą ir suvokimą, dėl to ir panaudoja gaunamą iš Rojaus Energiją pagal poreikį tomis konkrečiomis sąlygomis, kuriomis ir organizuojama ir kuriama jų Vietinė Visata. Dėl to visada bus kiekvieno Sūnaus Kūrėjo ir Dukros Kūrėjos individualizuotas ir konkrtetus suvokimas, kaip ir kuo turi būti pripildyta Vietinė Visata, kad joje kuo geriau būtų įmanoma atsiskleisti kiekvienam asmeniui visumos Gerovei. Nėra dviejų identiškų planetų, Sistemų, Žvaigždynų, Vietinių Visatų, asmenybių, dėl to ir būtina kiekvienam Sūnui Kūrėjui ir Dukrai Kūrėjai atsižvelgti į visą šitą kompleksą aplinkybių, kurios turi poveikio kiekvienam, tik vieniems stipriau ir tiesiogiai, kitiems silpniau ir netiesiogiai. O juk Sūnus Kūrėjas nesėdi visą laiką savo Visatos sostinėje -- mūsų Visatos atveju Salvingtone. Jis lankosi įvairiose Visatos vietose - Žvaigždynų sostinėse, Sistemų būstinėse, atskirose planetose. Jis keliauja į Supervisatos būstinę -- Uversą -- vyksta ir į Rojų pasitarti ir su kitais ten į Sūnų Kūrėjų konklavą atvykstančiais Sūnumis Kūrėjais. Ir visi tokie veiksmai yra skirti Vietinės Visatos ir jos sudedamųjų dalių Gerovei užtikrinti, kad būtų sudaromos dar geresnės sąlygos veikti visumos Gerovei visiems. Jam išvykus Vietinės Visatos reikalų tvarkytoju tampa pirmoji toje Vietinėje Visatoje Sūnaus Kūrėjo ir Dukros Kūrėjos sukurta asmenybė - Ryškioji ir Ryto Žvaigždė. Tokia asmenybė sukuriama toje Vietinėje Visatoje tik viena. Ir jos sugebėjimai yra tokie pat, kaip Sūnaus Kūrėjo, išskyrus tai, kad ji negali sukurti kitos asmenybės. Mūsų Visatoje šios asmenybės vardas yra Gabrielis. Taigi Gabrielis tampa pagrindiniu Vietiniės Visatos administratoriumi, kada Šeimininkas Sūnus Kūrėjas būna išvykęs iš Salvingtono.
Dukra Kūrėja iš savosios būstinės -- Salvingtono -- niekada neišvyksta, nes ji yra paskleidusi savo dvasią -- Šventosios Dvasios Grandinę -- šitaip pažymėdama savosios Vietinės Visatos ribas. Todėl ji ir turi būti visą laiką savosios Visatos centre -- viduryje -- taip, kaip Kūrėjas - Rojaus Trejybė-AŠ ESU - niekada negali pajudėti iš Rojaus, ir visada turi būti Energijos Šaltinis visai kūrinijai pačios kūrinijos viduryje, taip ir Dukra Kūrėja sumažinta Vietinės Visatos Erdvės apimtimi atkartoją Rojaus Tėvų veiksmus, ir privalo visada būti savosios Visatos centre. kad Šventoji Dvasia pasklistų tolygiai po visą Vietinės Visatos erdvę. Sūnui Kūrėjui pasireikšti Gėriu visų labui savojoje Visatoje būtina lankytis visuose jo Visatos sudedamuosiuose dariniuose, nes ne visi jo Visatoje esantys tvariniai gali tiesiogiai palaikyti su juo ryšį, todėl jam ir būtina lankytis ir susitikti su jais, nors apie juos jis ir gauna visą informaciją, bet šito neužtenka. o jo Partnerei -- Dukrai Kūrėjai -- priešingai -- būtina visą laiką likti Vietinės Visatos Centre - Salvingtone -- ir vienu, ir kitu atveju tai yra jų Gėrio veiksmai Vietinės Visatos Gerovei užtikrinti.
Urantijos gyventojams atrodytų, kad keliauti arba pasilikti Salvingtone turėtų abu, tačiau toks jau Kūrėjo sumanymas, kad vieno ir kito veikimas yra griežtai apribotas Evoliucinio Plano nuostatų Vietinės Visatos Vedliams. Ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo ir Dukros Kūrėjos Meilė ir atsidavimas Rojaus Tėvams yra toks giluminis, kad jiems ir minties nekyla, kad būtų viduje kažkoks net mažytis nepasitenkinimo šešėlis, kai vienam būtina visą laiką likti toje pačioje vietoje per milijardų milijardus metų, o kitas nuolat turi lanktyti savo tvarinius, judėti net už savosios Visatos ribų į Supervisatą, ir net į Rojų, nors ir turi visas jam prieinamas priemones ir tarnybas, kad galėtų ne tik sužinoti, bet ir matyti, ir girdėti, kaip ir kokia vyksta veikla visuose Vietinės Visatos segmentuose. Bendravimas ir bendradarbiavimas betarpiškai susitinkant su įvairių kategorijų asmenimis negali būti pakeistas nuotoliniu būdu. Tai prieštarautų Kūrėjo Evoliuciniam Planui - vis aktyviau ir prasmingiau bendrauti ir bendradarbiauti Visatos Gėrovei. Būtent tokie betarpiški ir gyvi susitikimai, atvykus Šeimininkui Sūnui Kūrėjui, kiekvieno tame susitikime dalyvaujančio asmens viduje nepaprastai sustiprina energinių virpesių poveikį, kuris padidėja net kaip ir maldoje, dalyvaujančiųjų skaičių pakėlus kvadratu. Dėl to po tokių susitikimų, po tokio pabendravimo padidėja energinis-dvasinis imlumas, Meilės Galios išsiveržimas kurti Gerovę visiems Gėrio veiksmais, susitprėja Kūrėjo pojūtis viduje, ir siekis įnešti dar didesnį savo asmeninį Indėlį į Kūrėjo Banką. Ir visa tai įvyksta vien tik dėl betarpiško ir tiesioginio susitikimo. Tuo tarpu susitikimo metu teiginių ir sampratų perteikimas turi daug didesnio poveikio protui negu tuos pačius teiginius ir sampatas skaitant arba jų klausantis nuotoliniu būtu, nes betarpiško susitikimo metu dėmesį daug stipriau pritraukia ir reguliuoja energiniai virpesiai iš atvykusio Visatos Vadovo, ar Mokytojo.. Štai kodėl tokie betarpiški susitikimai pakelia bendrą Energijos lauko dažnį į daug aukštesnį ir galingesnį. Štai kodėl po tokių betarpiškų susitikimų jame dalyvavusieji jaučia pakylėjimą ir energijos prisipildymą viduje, nes toks susitikimas atveria kiekvieną asmenybę daug giliau negu toks susitikimas nuotoliniu būdu galėtų atverti. Ir toks energinis poveikis yra visų lygių susitikimuose. Būtent dėl to būtini betarpiški susibūrimai, mokymai, Kūrėjo garbinimo pamaldos norint pasiekti Meilės ir Šviesos stipresnę sklaidą. Tačiau turėkite omeny, kad energiniai vrpesiai veikia ir priešinga kryptimi -- žemų dažnių energijos lauke susibūrę savo žemo dažnio skleidžiamais virpesiais taip pat veikia daug stipriau ir visą aplinką, bet ypač tame sambūryje dalyvaujančius, kurių viduje žemi virpesiai dar smarkiau ir stipriau krenta dar žemiau, o baimės pojūtis tiktai stiprėja visomis prasmėmis -- neprarasti savo esamo posto, arba užimti šiuo metu kito užimamą postą, kyla įvairūs intrigų planai, kyla noras viešpatauti kitų atžvilgiu, būti kuo populiaresniam bet kokia kaina, ir kiti savanaudiški modeliai ir planai. Žemo energinio virpesių dažnio lauke vykstantys sambūriai diktuoja ir provokuoja agresiją, cinizmą, konfliktus, patyčias, nusikalstamumą, griovimą, siekiant savęs iškėlimo, kaip savosios galios ir vertės pripažinimo metodo.
Kiekvienas turi pasirinkimą kurti Gėrį Meilės Galia iš Kūrėjo, arba priešingai -- griauti Gėrį ir plėšyti Meilę į iliuzinius savanaudiškus asmeninius sprendimus ir jų įgyvendinimo veiksmus..

Gėrio kūrimas visada reikalauja asmeninių ir nuolatinių pastangų, jaučiant Kūrėjo vedimą iš vidaus, ir šiam vedimui atsiduodant, netrukdant. Dėl to Gėris panašėja į žengimą į kalną - į Šviesos ir Laimės Žiburį. O kalnas atrodo gana status, pilnas pavojų, kelia daug nepasitikėjimo, ir net baimę, todėl dauguma ir atsisako siekti Šviesos. O kam jos siekti? Geriau jau niekur neišsišokti, palūkuriuoti kur nors užuovėjoje, kol kiti pašviesins apilinką, gal bus daugiau Gėrio, tada ir jam bus įmanoma, ką nors gero padaryti. Tuo tarpu šiandien... Atsisakius Gėrio iš Kūrėjo skleidimo, degradacija neišvengiama. Degradacija -- tai savęs atsisakymas, ir atsidavimas -- kaip bandos gyvuliui ar žvėriui - instinktams. Tačiau žvėris gyvena instinktais pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą. Jis nedegraduoja, nes neturi pasirinkimo laisvės, kadangi jis nėra asmenybės kategorijos gyvybė. Žmogus yra priešingai - aukštesnės - aukščiausios kategorijos gyvybė - asmenybė -- ir asmenybės Dovaną gauna iš Kūrėjo, kuris ir yra Asmenybės Šaltinis ir Centras. Būutent Kūrėjas ir sumanė Evoliuciją Asmenybėms, kad jos, gavusios iš Paties Kūrėjo -- Rojaus Trejybės-AŠ ESU -- laisvą valią, ją panaudotų vien tik Gėrio veiksmams, ir tik Meilės Galia. Bet gi jeigu nesilaikai Evoliucinio Plano nuostatų, degraduoji vis greičiau ir stipriau. Ir visiškai nesvarbu, ar tu esi ką nors girdėjęs apie Kūrėją, apie Evoliucinį Planą, iš viso, ar nesi nieko apie tai girdėjęs, degradavimas vyksta, jeigu neatrandi Rojaus Trejybės-AŠ ESU savyje ir neatsiduoti vedimui iš vidaus. Tokia yra Kūrėjo perteikiama nuostata Evoliuciniame Plane. Ir jos ignoruoti neįmanoma, ir tuo pačiu išlikti kūrinijoje, kad koptum į Šviesos ir Laimės Žiburį -- Kūrėją -- Rojaus Trejybę-AŠ ESU Rojuje. Žengti pirmyn -- asmeninės pastangos būtinos, o degraduoti pastangų nereikia, bet patekus vis gilesnėn tamson, atsikelti vis sunkiau. Daug išmintingiau būti su Kūrėju, atrastu savyje, kad iš viso nedegraduotum. Meilės ir Šviesos Garantas yra tik -- ir vien tik -- Kūrėjas -- Rojaus Trejybė-AŠ ESU.
Štai mano mokymai ir numatyti, kad žmonės sužinotų apie Gėrio veiksmus ir jų prasmę kopiant į Kūrėjo Laimės Žiburį, o taip pat ir apie degradavimą ir kritimą į tamsos bedugnę.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2021-02-24 16:04:21

Komentarai

Kada perskaičiau šį mokymą, vos tik jis buvo patalpintas mums į Forumą, sau, kompiuteryje, išskyriau vieną pastraipą kuri man labai įstrigo ir apie ją galvojau. Vėliau prie jos sugrįždavau, persiskaitydavau ir lyg norėjau kažką užsirašyti, Forumui, bet taip ši mintis ir neišsirutuliojo į kažką plačiau, kad rašyti.
Tačiau prieš keletą dienų, vos pabudusi, prisiminiau tą savo prieš beveik pora mėnesių išsisaugotą kompiuteryje mokymo pastraipą, ir panorau vėl ją susirasti ir prisiminti kokiame mokyme ji buvo paminėta. Taip – Sūnaus Kūrėjo ir jo Partnerės bendradarbiavimas. Nuostabus mokymas.
Nuostabus vien mokymo pavadinimas – Sūnaus Kūrėjo ir Jo Partnerės – Nebadonijos – ir mūsų kuriamas Gėris Visatai.
Jūs tik pažvelkite, mylimieji, kokia gelmė slypi šiame pavadinime – ne tik Dieviškųjų Asmenybių – Sūnaus Kūrėjo ir Jo Partnerės – kuriamas Gėris Visatai, bet ir mūsų – urantų – prisidėjimas kuriant Visatos bendrą Gerovę patiriamais iš Kūrėjo Meilės energiniais virpesiais – Gėrio darbais.
Aš perskaičiau visą šį mokymą dar kartą, ir mane tiesiog žavi Kūrėjo Evoliucinė – Tvarka – kuri puikiai atsiskleidžia šiame mokyme.
Ar pagalvojote, mylimieji – toks didis kūrinys – Vietinė Visata – pirmiausia ji pradedama kurti nuo vieno asmens – Sūnaus Kūrėjo veiksmo – duotos Priesaikos – drauge su savąja Partnere likti Ištikimu Kūrėjui, bet kokiomis aplinkybėmis, ir tampant savosios Visatos Šeimininku, rūpinantis ja net ir taip, kaip pats Kūrėjas rūpintųsi. Tačiau ne iš karto – net ir po to, kai jis duoda Priesaiką likti Ištikimu, jo laukia daugybė išbandymų-išmėginimų – Septyni Savęs Padovanojimai ir tik po Septintojo jis tampa Šeimininku savosios Visatos. O kaip atsiskleidžia Sūnaus Kūrėjo Partnerė, būtent po Septintojo jo Savęs Padovanojimo – tik tada Dukra Kūrėja tampa matoma visoms Asmenybėms, kurios betarpiškai su ja bendrauja, iki tol ji kaip Asmenybė būna matoma Sūnui Kūrėjui ir Begalinei Motinai, nes būtent Jos pasireiškimas ji yra Vietinėje Visatoje, kaip ir Pagrindinei Asmenybei iki tol buvusi matoma Dukra Kūrėja dabar tampa matoma visoms Asmenybėms, su kuriomis ji bendrauja.
Koks tai ilga įvykių seka, kurioje mūsų Šeimininkas Sūnus Kūrėjas triumfuojančiai užbaigė savąją Misiją, mūsų planetoje – Septintąjį Savęs Padovanojimą – ir kurios dėka ir mes esame šiandieną gavę Nuostabią Dovaną – Minties Derintojus, tam, kad ir mes veiktume iš Meilės Kūrėjui, atsiduodami ir Mylėdami Jį Visa Savo Širdimi, ir jau šiandien prisidėtume savimi Vietinės Visatos, kurioje gimėme Gerovės vardan.

Koks nuostabus Kūrėjo atspindys yra Dukros Kūrėjos asmenybėje, tai supranti, kada skaitai šią mokymo pastraipą:
„Dukra Kūrėja iš savosios būstinės -- Salvingtono -- niekada neišvyksta, nes ji yra paskleidusi savo dvasią -- Šventosios Dvasios Grandinę -- šitaip pažymėdama savosios Vietinės Visatos ribas. Todėl ji ir turi būti visą laiką savosios Visatos centre -- viduryje -- taip, kaip Kūrėjas - Rojaus Trejybė-AŠ ESU - niekada negali pajudėti iš Rojaus, ir visada turi būti Energijos Šaltinis visai kūrinijai pačios kūrinijos viduryje, taip ir Dukra Kūrėja sumažinta Vietinės Visatos Erdvės apimtimi atkartoją Rojaus Tėvų veiksmus, ir privalo visada būti savosios Visatos centre, kad Šventoji Dvasia pasklistų tolygiai po visą Vietinės Visatos erdvę.“

O štai koks yra Sūnaus Kūrėjo pasireiškimas Visatos Gerovės vardan:
„Sūnui Kūrėjui pasireikšti Gėriu visų labui savojoje Visatoje būtina lankytis visuose jo Visatos sudedamuosiuose dariniuose, nes ne visi jo Visatoje esantys tvariniai gali tiesiogiai palaikyti su juo ryšį, todėl jam ir būtina lankytis ir susitikti su jais, nors apie juos jis ir gauna visą informaciją, bet šito neužtenka, o jo Partnerei -- Dukrai Kūrėjai -- priešingai -- būtina visą laiką likti Vietinės Visatos Centre - Salvingtone -- ir vienu, ir kitu atveju tai yra jų Gėrio veiksmai Vietinės Visatos Gerovei užtikrinti.“

Ir būtent tai, kas parašyta toliau šiame mokyme, sekanti mokymo pastraipa, ir buvo mano išsisaugota ir ne kartą perkaityta:
„Urantijos gyventojams atrodytų, kad keliauti arba pasilikti Salvingtone turėtų abu, tačiau toks jau Kūrėjo sumanymas, kad vieno ir kito veikimas yra griežtai apribotas Evoliucinio Plano nuostatų Vietinės Visatos Vedliams. Ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo ir Dukros Kūrėjos Meilė ir atsidavimas Rojaus Tėvams yra toks giluminis, kad jiems ir minties nekyla, kad būtų viduje kažkoks net mažytis nepasitenkinimo šešėlis, kai vienam būtina visą laiką likti toje pačioje vietoje per milijardų milijardus metų, o kitas nuolat turi lanktyti savo tvarinius, judėti net už savosios Visatos ribų į Supervisatą, ir net į Rojų, nors ir turi visas jam prieinamas priemones ir tarnybas, kad galėtų ne tik sužinoti, bet ir matyti, ir girdėti, kaip ir kokia vyksta veikla visuose Vietinės Visatos segmentuose. Bendravimas ir bendradarbiavimas betarpiškai susitinkant su įvairių kategorijų asmenimis negali būti pakeistas nuotoliniu būdu. Tai prieštarautų Kūrėjo Evoliuciniam Planui - vis aktyviau ir prasmingiau bendrauti ir bendradarbiauti Visatos Gėrovei.“

Štai kas mane taip sužavėjo šiame mokyme – toks Sūnaus Kūrėjo ir Nebadonijos atsidavimas Kūrėjui, kad jie – net šešėlio – neturi kažkokio nepasitenkinimo Kūrėjui, dėl savosios Misijos vykdomos drauge tokiomis aplinkybėmis, kai vienas iš jų, keliauja po savąją Visatą ir net už jos ribų, net ir į patį Rojų, o Dukra Kūrėja atkartoja Rojaus Tėvų veiksmus – visada likdama savojoje erdvėje, Vietinėje Visatoje, ir taip milijardus metų.
Tokia yra Tvarka – toks Evoliucinis Planas – sistemingai Kūrėjo suplanuotas, o Jo vaikų iš Meilės juo žengiant.

„Gėrio kūrimas visada reikalauja asmeninių ir nuolatinių pastangų, jaučiant Kūrėjo vedimą iš vidaus, ir šiam vedimui atsiduodant, netrukdant. Dėl to Gėris panašėja į žengimą į kalną - į Šviesos ir Laimės Žiburį. O kalnas atrodo gana status, pilnas pavojų, kelia daug nepasitikėjimo, ir net baimę, todėl dauguma ir atsisako siekti Šviesos.“
Deja, mes, urantai, dažnai susiduriame su būtent tokia realybe – atsisako siekti Šviesos – o kodėl atsisako?
Sūnus Kūrėjas davęs Ištikimybės Priesaiką Kūrėjui, jos net ir per sunkiausius išmėginimus niekada nesulaužė – visada kartojo, net ir mūsų planetoje, Septintojo Savęs Padovanojimo Misijoje metu – Tebūnie Tėvo Valia, ir jis ją vykdė, pasitikėdamas Tėvu visa savastimi ir leido įvykiams mūsų planetoje rutuliotis savąja vaga, nors dabar studijuojant jo gyvenimą, gyventą Urantijoje prieš du tūkstančius metų, daugeliui kyla klausimas – o kodėl Tėvas leido įvykiams taip dėliotis, kad buvo tiek skausmingų patyrimų Sūnui Kūrėjui? Bet gi kas, nestudijuojantis dvasinių šaltinių, kuriuos Širdimi studijuojame mes, urantai, gali suprasti ir iš viso net pagalvoti, kad būtent laisva valia Kūrėjo savo mylimam vaikui padovanota ir yra – laisva valia, kurios net ir Pats Kūrėjas negali sulaužyti, davęs laisvą valią tvariniui rinktis – kurti aplinką drauge su Juo tokią, kad gyventume Palaimoje ir Ramybėje, ar nusisukti nuo Jo, nes kalnas per status atrodo ir Laimės Žiburys, nepasiekiamas.

Urantijos mirtingieji, mes, gavome Nuostabią Dovaną – Minties Derintojus, patalpintus mūsų protuose. Mes neužsitarnavome jos savaisiais dvasiniais žingsniais ar troškimu žengti link Kūrėjo – mes apie Jį dar nė nemąstėme, kai būtent Sūnaus Kūrėjo Begalinės Meilės ir Atsidavimo Kūrėjui dėka, mes buvome apdovanoti tokia Dovana, kuri šiandien, mums, urantams, yra tas milžiniškas šuolis dvasiniame žengime Gyvuoju Keliu, kad priimtume mes drąsius ir ryžtingus sprendimus vedami net ir taip Kūrėjo, kaip Jis mus veda – veikti Visumos Gerovės vardan – siekti savo Laimės Žiburio, kuris yra pasiekiamas, jeigu mes patys ugdome ir ugdysime Pasitikėjimą Kūrėju atsiverdami Jam iš savosios Širdies gelmių, pačių giliausių, pačių slapčiausių, bet Kūrėjui kuo puikiausiai žinomų, tačiau gal net nežinomų mums patiems, kol kas.
Taigi, tam, kad realybė Urantijoje – mūsų gimtinėje – toje aplinkoje, kurioje mes ir pajėgūs šiandien veikti – šviesinti Urantijos aplinką – nebebūtų tokia, kurioje – atsisako siekti Šviesos – bet tokia, kurioje – einama su Šviesa – mes, urantai, kiekvienas ir pradėjome nuo savęs, savęs šviesinimo net ir tokio, kad būtų Visumai geriau gyventi.
Tačiau Visumos gerovė – ji tampa Tikrove mums tada, kada aplinkoje pasireiškia Brolystė. O Brolystė tampa Tikrove, kada atrandamas Kūrėjas kiekvieno viduje. Ir štai, čia mes vėl ir vėl sugrįžtame prie Algimanto ir Kristaus neatsiejamų viena nuo kitos Evangelijų gyvasties pasireiškimo kiekvieno viduje.
Pirmoji Urantijoje atnešta Kristaus Evangelija skelbia – Dievo Tėvystė ir žmonių Brolystė – ir Naujoji Algimanto Evangelija, skelbia – Kūrėjas yra Gyvas, Tikras, kiekvieno viduje ir Jį galima atrasti. Tai štai, kada Algimanto Evangelija įsiviešpataus mūsų kiekvieno viduje, tada ir Kristaus Evangelija taps Gyva, nes atrasta ir patirta kiekvieno viduje Rojaus Trejybė-AŠ ESU, leis patirti ir Brolystės tarpusavyje realumą.

„Brolystė yra Mano suteikta jūsų gyvensenos aplinka. Ir tiktai per Mane, kada jūs atrandate Mane savyje, jūs pajuntate brolystės vidinę būseną – kiekvienas – esančiam šalia ir toli, bet visą laiką patyrimą siejantys su Manimi, kai su Visumos Tėvu ir Motina – ir kiekvieno Tėvu ir Motina. Štai tada yra ta tikroji Kaina, kurią jūs patiriate, kas yra Evoliucija – jūsų pastangos, išreiškus norą eiti Gyvuoju Keliu ir dalyvauti Evoliuciniame Manojo Plano įgyvendinime, ir atradus Mane, patirti Brolystę, nes atradus Tėvą ir Motiną savyje būsena tampa savaimine, kad visi yra mano broliai ir sesės. Ir tai nėra intelekto teiginys ar samprata, bet yra dvasinė būsena – tai yra gyvoji dvasinė jungtis, nutiesta kiekvienam iš jūsų, kaip Manoji dovana, kaip nematomas dvasinis ryšys, bet jis realesnis už jūsų materialaus žvilgsnio formuojamus įvairiausius paliudijimus ir argumentus, nes jūsų asmenybės daigas, stiprėjantis, ima pajausti – atradęs Mane, dvasioje – Brolystės tuos nematomus saitus, kaip pačius tikriausius, kaip Tikrovės išraišką, kurią jis pradeda skleisti pats iš savęs, gerdamas jų Šaltinį, atrastą savyje – Mane. (Rojaus Trejybė-AŠ ESU, Meilės Galia 252-27)

Taigi, apmąstant Kristaus ir Nebadonijos begalinį atsidavimą savosios Vietinės Visatos tvarkymo reikaluose, taip kaip veda Kūrėjas, mintis kyla apie mūsų, urantų, žengimą Gyvuoju Keliu mūsų gimtojoje Urantijoje.
Ar Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Valia man yra aukščiausia, ar ją pažinau ir iš visos Širdies vykdyti trokštu? Kiek – Brolystės – patyrimo aš turiu savoje Širdyje? Ar gyvenimas Visumos labui – žmonių labui – kitų kartų labui – yra mano nuoširdus troškimas, kuris nustelbia visas kitas mintis, tapusias ne tokiomis svarbiomis kaip šios, kurios ateina iš pačių mano sielos gelmių, tos dieviškos kilmės mintys, kurios ir sako nieko niekada nebijoti, pasitikėti savimi pasitikint Kūrėju – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, net ir taip, kaip Pats Kūrėjas pasitiki mumis.
Ir argi mūsų jau šiandieninis troškimas veikti drauge su Kūrėju, ir veikimas kiekvienam savuoju lygiu, nėra jau šiandienis Gerbūvio kūrimas ir visos Vietinės Visatos labui – Urantijoje, šiame mažytyje taškelyje kūrinijos mastu ir net visos Vietinės Visatos mastu žvelgiant – mažytyje – tačiau ateityje dideliais darbais pasižymėsiančiame pasaulyje.

Telydi jus mielieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2021-04-17 17:29:35



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal