Forumas: temos peržiūra
Ar protas jau liudija esant ir asmenybę.
Ar proto apraiška kokia ji bebūtų menka ar didelė yra kartu ir asmenybės paliudijimas.Juk kompiuteris taip pat protingas, ar tos pačios minėtos skruzdės, bet nei jis nei jos nėra asmenys,asmenybės.
rimantas ( Kaunas )
2008-02-20 14:59:58
Komentarai
Indėnai ar indai? Pritariu tokiai Maya sampratai, kaip sakai, nors yra naudojamos ir kitokios, kurios gali klaidinti žmones. Kad protą ir dievišką dalį atskiri irgi gerai, jei taip yra. Sako kad nušvitę žmonės, kitaip sakant nuraminto proto, nesapnuoja visiškai, bet tai reti atvejai. (nesakau kad ir aš daug sapnuoju/prisimenu). Tobulas yra tik Dievas, yra keletas nežemiškos kilmės mokytojų kurie taip pat dieviški, o žmonės jeigu gyvena su Dievu širdije ir elgiasi su meile vedini gerų tikslų link, tai irgi labai gerai, visi esame kelyje. Tai dėl "stipriai klystantis ir susipainiojęs" nežinau kodėl taip sakai, kažkada man rūpėjo žinoti ir suprasti, o paaiškinti kitiem gal dar ne taip gerai moku. Tai gal galima išgirst, kodėl manai kad stipriai klystantis ir susipainiojes esu? Galbūt tavo patarimai man padės, galbūt nieko naujo neišgirsiu, bet tikrai pasidomėsiu.Vaidas
2008-02-24 15:24:41
Kad ir kaip begerbčiau tave, Vaidai, bet turiu pasakyti, kad esi stipriai klystantis ir susipainiojęs.
Senieji indėnai pasaulį Didžiąja iliuzija - Maja - vadino ne todėl, kad nuo jo atsiriboti reikia. Didžiosios iliuzijos esmė yra tame, kad tai, ką tu matai, nėta tai, ką tu matai. Ta prasme, kad tu matai ne tikrąjį pasaulį, matai tik mažą jo dalį. Tavo akys priima tokį mažą kiekį informacijos, kad tavo regimasis pasaulis tėra tikrojo pasaulio iliuzija.
Ir apie skaidrumą kalbėdamas klysti. Labai puikiai žinau, ką reiškia sąvoka "skaidrumas". Viename iš savo pasisakymų minėjau, kad niekad nekalbu vardan kalbėjimo, pasipuikavimo. Teko išgyventi labai įdomų patyrimą, kada aš tarsi "suskilau" - taip aiškiai pajutau savo dvi "sudedamąsias" - savo dievišką dalį ir protą. Rodos net vaizdą načiau, kaip manasis protas priklaupė prieš mano Sielą. Pagerbdamas ją, pripažindamas savo menkumą...
Kas liečia sapnus, tai turiu pripažinti, kad nei vaizdais, nei per sapnus negaunu visiškai jokios informacijos. Savo sapnų aš neprisimenu, arba kitaip sakant - "nesapnuoju". Todėl informacija pas mane ateina kitokiais "keliais". Kad ir kaip tau, Vaidai, nesinorėtų pripažinti, bet neesu nei apsisapnavusi, nei pasiklydusi "nelabai kokiuose mokymuose".
Ir neturėk iliuzijos - tobulų šioje žemėje nėra. Nesvarbu, kad turi kuo dalintis su kitais. Jei esi čia, vadinasi ir pačiam yra ko mokytis.
SuDie...
Nina
2008-02-24 12:35:37
"Tobulų šioje žemėje NĖRA, nes jiema nėra kas veikti čia."
Dievas yra tobulas, o pagrindinė Dievo funkcija yra mylėti, ne kaip nesveikai kaip žmonės gali suprasti, bet vedant betkokią situaciją į harmoniją ir į įvairovę. Jeigu žmogus žemėje yra vedamas tokios dieviškos meilės ir harmonijos, kame yra gyvumas palaimė lengvumas ištikimybė ir visa kita, kitaip sakant jeigu jis yra panašesnis charakteriu į Dievą, jeigu atskleidžia dieviškąsias savybes savyje, jeigu per save reiškia tai kas gera - tai jam tikrai yra ką čia veikti. Iš rytų galbūt yra tokia mada kad dvasinių pasiekimų siekti vien sau, arba dar pasidalint jeigu kas labai prašo, bet ne taip kad eiti padėti žmonėms. Ir tai susiję su nelabai teisingais mokymais iš rytų (kaip budizmas kada siekiama proto tuštumo, siekiama palaimingos būsenos sau - tai iš dalies gerai kai tuo nubraukiama tai kas nereikalinga, bet taip pat tuo nubraukiama tai kas yra gera; arba teorija apie tai kad visas pasaulis yra iliuzija, kad reikia atsiriboti nuo pasaulio, nieko nenorėti ir panašiai - kada vienintelė iliuzija yra meilės nebuvimas, o norėti teisingų tikslų reikia, reikia mokėti atpažinti, kaip ir iš savo vidaus išreikšti tai kas gera).
Prie pasakojimų apie reinkarnacija irgi esu girdėjęs kaip yra augalų, gyvūnų, žmonių ir pusdievių pasaulis, ir vyksta migracija, o kada žmogus nebeturi noru čia žemėje, kada visokių patyrimų jau gavęs ir nieko nenori tada keliauja aukščiau į pusdievių pasaulį, o kada pusdieviai nori patyrimo ir patirti kažką keliauja į žemesnį lygį. Bet tai nesamone, kokių prisiklausęs žmogus bando nieko nenorėti ir gyventi zombio gyvenimą, o po kurio laiko gali ir iš gyvenimo pasitraukti. Norėti reikia ir tai yra gerai, nereikia tik prisirišti prie norų. Nes žmogus be norų kaip miręs. Ir tie norai turi būti ne kažkas loginio ir protingo tarsi uždarančio žmogaus sielą į narvą, bet kaiptik atskleidžiantys žmogaus vidų, leidžiantys jam išsireikši.
Ir dabar žmogus gali klausytis arba savo proto, logiško ir pilno atskirų fragmentų, kaip ir to kas yra nusėdę jo pasamonėje, arba klausytis esant skaidriam protui savo aukštesnės sąmonės, savo širdies, savo esmės per nuoširdumą, kada žmogus yra ramybės būsenoje pvz jis gali daug ką suvokti kogi jis iš tikro nori, kas jis yra, ir dar daug dalykų apie ką nesusimąstė. Nežinau kaip kiti mato skirtumą tarp žmogaus proto ir jo paties suvokiančios sąmonės, bet iš proto galima žvelgti į savo vidinius nuoširdžius norus ir nepasitikėti jais, galima net nesistengti pabandyti suprasti ko žmogus nori, kaikurie galbūt ir bijo suprasti kas tai yra per vedimas. Žmogus ir yra tai kas yra jo viduje, jis yra ta siela, tas dvasinis buvimas, o žmogus turėdamas protą gali arba įsiklausyti į save arba ne. Ir tada gyvenimas tampa arba sielos/savo vidinio vidaus vergavimu protui, proto taisyklėms, apribojimams tokiems kaip pvz baimės, arba buvimas savimi, savęs atskleidimas kada protas nesame mes, bet panaudojame protą tikslingai siekiant tikslų kurie ateina iš dvasinio vidaus.
Ką tu kalbi apie skaidrumą, manau yra iš "nelabai kokių mokymų" kada skaidrumas prilyginamas tuštumui. Nes tai protas turi būti ramus ir skaidrus, koks ramus būna vaikas kada saugiai jaučiasi su tėvais, ir visa savo būtimi gali priimti tėvų sakomus žodžius. O kai protas ramus galima priimti dvasinius mokymus ir vedimą. Dvasiniai dalykai yra aukšti pagal vibracijas, ir juos priimti į juos reaguoti reikalingas susitelkimas, dėmesys, įsiklausymas, pastovi tam tikra būsena. Iš dalies, ką tu sakai "įdomu" ar tai nėra Dievo vedimas: patirti, augti, dalinti, bendrauti, gyventi? Iš kitos pusės tas įdomu gali kilti iš proto kada nenorima atsiduoti dvasiniam vedimui, kada tas vedimas pas kiekvieną žmogų yra pati to žmogaus esmė. O buvimas savimi, to išreiškimas veda į laimę.
Vienoje tokioje jogo Babadži knygoje "Kvietimas mylėti, 108 priminimų nušvitusiems" kurią užrašė Ivone Delaflor, nors jos rankomis rašė Babadži, yra kviečiama kad tie kurie yra nušvitę neturėtų visos tos palaimos vien sau, bet kad eitų ir dalintųsi, kad šviestų.
O dėl sapnų, nežinau ar galiu, bet papasakosiu vieną nesamonę. Daug kartų kai sapnuoju, pasitaiko sąmoningai sapnuoti, ir kas susiję su žmonėmis, tais kitais asmenimis kurie dalyvauja mano sapnuose - man jie yra panašūs į angelus tarsi dirbančius savo darbą, tarnaujančius mokymo tikslais. Gal tai ir nesamonė, bet turiu pagrindo taip manyti. Tai įpatingai pasireiškia žiūrint jiems į akis, yra jie ir kalbėję šį bei tą po to savotiško susipratimo, bet tai panašiau kad jie negali daug konors išduoti, ir tik geranoriškai duoda kanors suprasti, pasako. Dėl ko abejoju ar galima apie tai kalbėt. Esu sapnavęs ir dar vieną moterį, kur ji sakė mano indišką vardą ir pavardę (kas buvo tarsi kito praeities žmogaus), ir dar kaiką sakė, o vėliau sugebėjau tik pavardę prisimint - iš ko internete suradau kad tikrai tai kažkaip susiję su dvasiniais indijos dalykais. Gal ir nesuprantu tų įvykių iki galo, bet iš tų užuominų ir sutapimų su gyvenimų net, tai savotiškas įkvėpimas. Jau nekalbu apie "išėjimus iš kūno" kažkuria prasme, kas galėtų būti vadinama Minties Derintojo projekcijomis.
Dėl žmogaus kūnų, tai dažniausia kalbama apie keturis, arba septynis. Bet tada kai kiekvienam kūnui būdingas tam tikras savo dažnio virpėjimas, o tai yra kaip energija ir jos valdymas, ir žinant kad vibracijų diapazonas labai platus, tai nestebintų jeigų tas kūnų skaičius būtų neribotas.
Dar tokia mintis apie prigimtį ir jos atskleidimą: sakoma "tu nepažįsti žmogaus kol netenka su juo kovoti" ta prasme kad žmogus atsiskleidžia veiksme. Taip ir su ta dvasine prigimtimi, reiškiu mintį kad tik per veikimą galima ją atskleisti vis daugiau.
"O mylėti netrukdo bet kokios žinios..." Tai gyvenkim meile, nuoširdžia meile kylančia iš mūsų vidaus, o kad ir ką žinotume visada klausykimės širdies. Sudie.
Vaidas
2008-02-23 23:22:41
"mačiau tavo pasidalijimą patyrimu ir aišku esu dėkingas, nemačiau kad kam nepatiktų ar liepimų konors nedaryti."
Vadinasi neatidžiai skaitei, Vaidai. O man skaudžiai smigtelėjo Algimanto žodžiai, kai jis patarė man nerašyti.
"domėjaisi dvasiniais dalykais, bet taip pat dar turi neskaidrumų"
Tobulų šioje žemėje NĖRA, nes jiema nėra kas veikti čia. Kai išsivalysi save iki skaidrumo, teks iškeliauti Anapilin. O man dar įdomu ir čia.
"Jeigu susipažintum su viskuo kas rašoma Urantijos Knygoje, manau tai atsakytų į tau kylančius klausimus."
Dabartiniu metu skaitau knygą, kurią parašė mokslininkė, dirbusi NASA centre. Aš daugiau pasitikiu informacija apie žmogaus dievišką prigimtį, kurią pateikia mokslininkai. Patikėk, Vaidai, buvai teisus sakydamas, kas "žmogus gali daug susapnuoti, gali net ir priimamą iš aukštesnio šaltinio informaciją iškraipyti, gali net ir ta siunčiama informacija ar rodomi vaizdai būti iškraipyti aukštesnio tikslo vardan." Sutinku su tavimi. Tačiau, kai ilgamete praktika ir pasikartojančiais bandymų rezultatais įrodoma, kad žmogus turi ne tris kūnus (mentalinis, astralinis, fizinis), bet virš dešimties, tai jau vertas dėmesio faktas... Čia netgi ne pasikartojantis sapnas...
O mylėti netrukdo bet kokios žinios...
Su pagarba
Nina
2008-02-23 21:14:21
Keiksmažodžių naudojimas ir tik plūdimas ant kito žmogaus, man primena gyvulišką nesubrendėlių elgesį, kaip ir realaus laiko pokalbiuose internete susirinkusių vien pasikeikti ir pasityčioti kiek amoralių galbūt žmonių kalbas. Jie galbūt sako tai kas jų galvoje, juos galbūt skatina nikotinas ar alkoholio koncentracija, galbūt hormonai. Sakyti tai kas galvoje, šiame kontekste rodosi kaip įgeidis to žmogaus, neprotingas ir chaotiškas elgesys. Vietoj to, kada žmogus susivokia plačiau, daugiau žinodamas, į daugiau dalykų atsižvelgdamas protingai pvz, arba vedamas Dievo ir kilnaus tikslo, tai jaučiasi ir tai suprantama. Visi tie įžulesni žodžiai yra kaip bandymas būti teisiu vien todėl kad grasinama kumščiu, o ne todėl kad iš tiesų tai yra teisinga.
Tik ateistams, materialistams, ar dar kokiems atsiskyrusiems nuo vientisos Dievo kūrinijos šeimos gali nerūpėti dvasiniai dalykai, tiems kurie protingai skaičiuoja pinigus savo logišku protu, bet nejaučia širdimi jokių jausmų savo artimui ar nepažįstamam kada jam sekasi ar nesiseka.
Tai yra natūralu viską suvokti vientisai, ir nematyti dar kažkokių neaiškumų. Pvz Urantijos Knygos pradžioje kada rašoma apie visa ko Kūrėją Dievą, viskas pagyvenusiam žmogui ir turinčiam patyrimų turėtų būti suvokiama, kad Dievas yra tobulas ir tai pasireiškia labai dagybe būdų ir savybių. Kada aprašomas Jėzaus tarnavimo žmonėms gyvenimas ir mokymai, kas galėtų nesuprasti jo mokymų? Nemanau kad gali būti toks žmogus kuris nesuprastų. O jūs neskaitėte, net nežinote apie ką kalba eina. Jums dvasiniai dalykai yra visiškai nauji šioje materialioje visuomenėje, kada jums atrodo prasminga skaičiuoti pinigus, o tokie dalykai kaip gailestingumas ar meilė visiems žmonėms vienodai yra nepelningi pinigų požiūriu ar kvaili turbūt. Jūs savo logišku protu negalite suvokti, kada atleisti žmogui jei jis ką netyčia jums netaip padarė - o gal jūs paskaitysite moksliniame vadovėlyje kokią nors logišką taisyklę kada atleisti, ir tada sakysite "atleidžiu" ar tai bus nuoširdu? Ar jūs būsite savimi? Ar tie žodžiai kils iš jūsų vidaus, ir iš jūsų dvasios? O gal jūs jausite tarsi naudojatės kompiuteriu kuris yra šalia visai jūsų, ir protingai apdoroja pagal logines taisykles situaciją ir parenką atitinkamą loginį sprendimą? O kas yra meilė? Ar meilė yra chaosas? galbūt tik matėte visokias savanaudiškas meilės formas, formas kur konors geidimas pralenkia visas kitas atsakomybes ir sugriauna viską į chaosą? Gal jum meilė tai cheminiai procesai? Meilė tai kaip ir išmintis, nuoširdumas aukštesnė žmogaus proto ir aukštėsnės sąmonės funkcija, kada žmogus tikrai atsigręžia į savo vidų. Ar jūs ieškote logiškumo tame kad Dievas yra vien tik geras? Ar ne loginis protas sukūrė idėja kad yra juoda ir balta, kad yra geros dvasios ir blogos dvasios ir kad atseit turėtų būti nuolatinė kova tarp jų? Dievas yra tik geras, ir Dievo harmoninga intelektuali besąlygiška meilė kiekvienam savo tvariniui sujungia visus i vien tik mylinčią ir turinčią laisvą valią tvarinių šeimą, kuri nuolatos tobulėja, mokosi ir auga. Ar vis dar ieškai loginės sistemos? Ar išmintyje suvoki kažkokią sistemą? Tik protiškai neveiksnus žmogus galėtų nesuvokti tokių dalykų, tik žmogus kuris bijo keistis į gerą, ar yra tiek prišąšęs prie kokios nors organizacijos ar kamnors tarnauja, pvz materializmui ar dar kieno nors yra valdomas, tai tokiam yra sunku keistis, jam apskritai turbūt protas pradeda nebedirbti, ir jis viską tik neigia neigia. Nesupranti apie ką kalbama čia? Netikiu. Tu matai kaip žmonės garbina vienintelį Dievą, matai kaip meldžiamasi už žmonių gerovę, matai kaip žmonės atsiveria savo siela nuoširdžiai, kada nuramina proto mintis ir vis geriau supranta save ir tau kaip ateistui, materialistui, ir nenorinčiam geresnės ateities norisi kad ir toliau žmonės būtų svetimi vienas kitam, kad žmonės gyventų be Dievo, kad net savo mintyse nesimelstų dėl kitų gerovės, kad nesidomėtų Jėzaus pavyzdingu dievišku gyvenimu žemėje, nori galbūt apskritai atimti ir kokią pomirtinio gyvenimo idėją, galbūt apskritai gyvenimo prasmę. Tu viską neigi, ir sakai kad nesupranti tame prasmės.
Bet mes ir toliau ginsime tiesą, tarnausime visos kūrinijos gerovei, ir vykdysime Dievo valią, siekdami didesnės išminties, ir apšviesdami kitus žmones kuriems šiuo metu galbūt norisi robotų gyvenimo, logiškų robotų, bejausmių robotų. Kurie tikrina ar nėra kokių neatitikimų su ankstesniais jų žinomais duomenimis, bet neįsiklauso į naują informaciją ir nebando visko suvokti plačiau. Pvz Jėzus nekalbėjo apie reinkarnaciją, o apie tai kad žmonės yra prikeliami ir yra daugybė pasaulių, kaip kad ir "devintas dangus", "aukštųjų pasaulis" ir kiti, ir kaikuriems pvz gali atrodyti kad jie geriau žino už Jėzų, jie galvoja kad reinkarnacija turi būti ir žmonės čia turi suktis per gyvenimus vis pamiršdami kuo esą, kol bus visiškai išskalbti, ir vien dėl tokio savo pagalvojimo galima atmesti visus jo mokymus? Mūsų planetoje yra jau nemažai skirtingų mokymų, ir iš esmės visi jie kalba ta pačia kryptimi, visi turi bendra dvasinį tikslą. Bet tam reikia kiekvieno žmogaus asmeninės laisvos valios, kiekvieno asmeniškai pastangų, eiti tuo keliu. Ir tik per darant gerus darbus galima suprasti kas tai yra, būnant geru pačiam, galima suprasti koks tai yra Tėvas kuris yra geras ir gėrio šaltinis. O gal jūs sakot reikia tik perskaityti kokias knygas žinoti taisykles ir logiškai gyventi, nieko daugia ir aukščiau nesuprantant? Vien žmogaus kraujyje vyksta milijonai procesų, tai kiek loginiu būdu reikia loginių atskirų junginių kad nusakyti išmintį, aukštesnį suvokimą, ar aukštus/kilnius jausmus? Žmogus kada vykdo Dievo valią, kada yra vedinas visumos gerovės labui, tai yra nusprendžiama visu jo gyvenimo patyrimu, visais suvokimais susivedančiais į vieną nuoširdų tikslą, kada ne vien sau ar uždarai grupei siekiama nauda, bet galvojant apie planetos ateitį, apie švietimo ateitį, apie medicinos ateitį ar dar ką. Svarbu iš gyvenimo suprast o ne kada žodžiais kažkas panašaus bandoma parašyt.
Urantijos Knyga, įsivaizduoji, kaip jokia kita, aprašo visą visą kūriniją, Dievą, tvarinius danguje, kaip viskas kuriama, kaip susiformavo ir mūsų planeta, kokia buvo mūsų planetos praeitis, koks buvo visas Dieviškas Jėzaus gyvenimas, GYVENIMAS KURIUO JĖZUS APREIŠKĖ SAVO IR VISŲ TĖVĄ. Tokia knyga įveda sistemingumą ir aiškumą suvokiant visus kitus mokymus, visą praeitį, prasmės klausimus, visų tekstų atsiradimo būdus ir kodėl būtent taip. Kaip manai ar žinant taip sistemingai visa tai kas yra Dieviška, per Dangiškųjų būtybių apreiškimą žmonėms, per nuostabų Jėzaus pavyzdingą ĮTIKĖJIMU TĖVU gyvenimą, ar čia yra ribotas mąstymas? AR tada kai nuraminamos proto mintys, kada žmogus sąmoningai tiek daug nesupranta, tiek daug yra šokiruojamas ar vedamas baimių, ir kai pagaliau visa tai nuraminęs išgirsta savo vidinį dvasinį vedimą, ar tai yra ribota? Ar kai dvasingas žmogus yra vedamas kilnių tikslų visumos labui, atsižvelgdamas į tokį kontekstą yra ribota, lyginant su spontanišku ir padriku chaotišku ribotu logiškų sprendimų priėmimu tuo sureikšmintu protu, kuriame tiek daug nuosėdų iš spaudos, televizijos, ar dar kokių amoralių žmonių įtakos?
Žinok, kad į kiekvieną klausimą yra atsakymas. Viskas yra tiek logiška ir tiek protinga, tiek teisinga - kad yra ne tik pripažįstama kad "va čia yra išmintis, čia yra gerai - bet gyveninama visvien nesilaikant tokių žinių" - atvirkščiai, žmonės susipažindami ir atpažindami, eidami šiuo keliu iš tikro pradeda gyventi tuo, o ne tik turėti kokias pasakas galvoje kurios nieko nereiškia. Ką jeigu Algimanto vietoje būtų Jėzus dabar, ir kviestų garbinti Dievą, melstis už žmonių gerovę, vykdyti Dievo valią, būti nuoširdiems su savimi, nuraminti tylos praktikomis savo neramų protą, ir pereiti nuo baimių prie meilės išreiškimo gyvenime. Ar jūs klausytumėte tokio Jėzaus? Ar ir toliau eitumėt pagerti kokio Alaus, paskaldyti juokelių, siekti kokios individualios laimės, visiškai negalvojant apie planetos ar bendrą žmonijos ateitį. Tai kas čia yra ribotas? Kas čia nieko nesusimąsto ir negalvoja? Kas kelia negražius žodžius kaip svarbesnius kuriems verta labiau skirti laiko, nei skirti laiką apmastymams ir domėjimusi gyvenimo esme.
Ar Jėzus tavo vietoje būtų tokiais žodžiais čia prasivardžiavęs ant kitų žmonių? Kaip ir anksčiau minėjau trečią kartą sakau, tu kalbi kad nesupranti to ko nežinai, bet tuo pačiu ir neigi tai ko nesupranti, tai ko nežinai. Ir nesiūlai nieko alternatyvaus. Jėzus tavo vietoje dalintųsi išmintimi, šviestu meile ir gailestingumu. O tu pvz vadindamas kitą žmogų "vėpla" maitini savo egoizmą, logiškai nuspręsdamas kad tu esi geresnis už kitą žmogų - kada visi žmonės lygūs. Yra keista kai žmogus neišmanantis konors tame reikale stengiasi rodyti savo pirmumą.
Tai, gal atsakytum į tokius klausimus. Kas yra Dievas, kodėl Dievas sukūrė žmogų, kokia yra žmogaus lemtis, kaip tu augai savo gyvenime patyrimu, kas tau padėjo, kokie mokytojai ar šaltiniai, ir kaip pasiekti taikaus gyvenimo mūsų planetoje, šviesios ateities. Pradžiai tarkim tiek.
~^(+_=)^~
Sveika Nina, aš kažkur mačiau tavo pasidalijimą patyrimu ir aišku esu dėkingas, nemačiau kad kam nepatiktų ar liepimų konors nedaryti. Tu sutiksi su manimi, kad yra natūralu kada žmogus yra nuoširdus, o gyvenime priima sprendimus remiantis visu savo patyrimu. Tau Dievas galbūt suteikė tokį supratimą, galbūt tavo paties norai prie to prisidėjo, bet tai tau neturėtų trukdyti gyventi doro ir šviesaus gyvenimo. Mes protingi ir daug išmintimi ir dvasiniais dalykais domėjęsi ir ėję tuo keliu žmonės suvokiame kad gali būti tik vienaip, daugybė yra tam patvirtinimų, ir sutapimų. Viskas rodo viena kryptimi, ir nesakau kad tu meluoji, žmogus gali daug susapnuoti, gali net ir priimamą iš aukštesnio šaltinio informaciją iškraipyti, gali net ir ta siunčiama informacija ar rodomi vaizdai būti iškraipyti aukštesnio tikslo vardan. Ir nėra tame kokios nors priežasties kad nustoti mylėti, nustoti domėtis Jėzumi ar Dievu, nustoti domėtis Išmintimi. Žmogus yra vedamas iš vidaus į harmoniją, siekio viską suderinti ir gyventi taikiai, kartu tobulėjant ir siekiant Dievo valios vykdymo. Jeigu susipažintum su viskuo kas rašoma Urantijos Knygoje, manau tai atsakytų į tau kylančius klausimus. Pvz tame ką kalba Algimantas, irgi mačiau kaip tu ne teigiamus dalykus sugebi pamatyti, bet įžvelgi tai kas tau atrodo neigiama. Jeigu Algimantas prisiima atsakomybę padėti kitiems ir mokyti kitus - dėl Dievo valios vykdymo, kada Dievo valia yra svarbi, ir geriausia - tada tu įžvelgi kad va atseit jis susireikšmina, kad jam svarbus savasis asmuo, kad jam rūpi tarsi žmonių dėmesys jam, kada jam rūpi kad žmonės suprastų save, pažintų Dievą. Pagal mane, atrodo kad tu domėjaisi dvasiniais dalykais, bet taip pat dar turi neskaidrumų. Tai nei gerai nei blogai, visi yra kelyje. Svarbu ar žmogus renkasi šviesą ar ne.
~^(=_+)^~
Trumpai ir per pavyzdį: Žmogui suprantančiam ir daug kartų praktikavusiam šachmatų žaidimą niekaip konors neiaiškins žmogus kuris nežino taisyklių - jis sakys va pėsčiojo figurėlę galima paguldyti ant šono ir ridenti - tuo tarpu išmanantis žmogus tik stebės tokį nežinančiojo elgesį, ir bus pasirengęs jį išmokyti jei tas turės bent kiek valios suprasti, išmokti kanors daugiau. Jokiais keiksmažodžiais, ar ribotais pasakymais neišsklaidysite žmogaus meilės, ar harmonijos, teisingumo, grožio, išminties siekio. Manau dauguma čia supranta ką maždaug veiks per amžinybę jausdami ramumą širdyje, tuo tarpu jūs ginčijatės vedini savo ribotų proto pamąstymų norėdami įrodyti savo pranašumą, o kitus sumenkindami. Kada galėtumėte suprasti kaip vienodai Dievas myli ir rūpinasi visais žmonėmis, ir ieškoti Tiesos, Išminties, Dieviškumo! Žvilgsnis turėtų būti nukreiptas į šviesą, o ne tamsą ir kabinėjimusis. Kolkas tiek, sudie.
Vaidas
2008-02-23 19:16:10
Temos autoriui:
asmenýbė sf. (1)
1. žmogus jo charakterio, elgesio, išsilavinimo atžvilgiu:
2. atskiras žmogus visuomenėje, individas.
3. tai, kas sudaro žmogaus individualybę, asmens pobūdį.
1.Kiekvienas šuo turi savo charakterį, elgesį ir išsilavinimą(ne visi gi šunų mokyklas baigę)
2. Atskiras šuo šunų gaujoje, individas.
3. Tai, kas sudaro šuns individualybę, asmens pobūdį.
rimantui
2008-02-23 15:05:05
O kas susiję ne su UK dokumentais tau neįdomu? Jau viską žinai, žiniuone? Kurioje vietoje jauti, kad nesi gyvulys, Irena? O šiaip, tai tu teisingai pastebėjai, kad Kandonas ir Fanta tikrieji žmonijos tėvai - abu jie veda ten. kur reikia. Nuo vieno atmetamos kanopos, nuo kito naujų kanopų neatsiranda.Nešk savo MD meistreliui, išsiderinęs bais ir nesijaučia dvasios ir proto sąjungos.
Jam
2008-02-23 14:52:37
Mieli urantai, gal pasismaukykime susirinkę į būrelį visi kartu, man asmeniškai būtų labai įdomu padaryti tai ant UK dokumentų.
O varge... dvasiniai masturbatoriai...
Saliut!
Oba
2008-02-23 14:44:34
Mielas Rimantai,panorau ir aš parašyti komentarą tavo iškelta tema.Sutinku su Vaido komentaru.
Skaitant UK knygos 62 ir 63 dokumentus supratau,kad Andonas ir Fonta,tikrieji visos žmonijos tėvai savo sprendimu pabėgti nuo savo gentainių įrodė,kad tuo metu Urantijoje atsirado ŽMOGIŠKOJO TIPO PROTAS,ir tas jų neaiškus jausmas,kad jie yra kažkas daugiau negu tik gyvuliai,pasako,kad jie turėjo asmenybę.Mano išmąstymais asmenybė suteikiama žmogiškojo tipo tvariniui,ir sprendžiant iš komentarų šiame forume,asmenybės dovana suteikiama gimstant kūdikiui.Vėliau ,pirmieji žmonijos tėvai, gavo Minties Derintojus.UK knygos dokumente Nr.1,29 psl.yra parašyta tokia eilutė,kad besivystančios asmenybės tik viršžmogiškasis tipas veikia proto ir dvasios sąjungoje.Tai tokie būtų mano pasąmprotavimai.Mieli urantai,gal šiuo klausimu, kai kurie turite kitokią,platesne nuomone,pasidalinkite prašau.Man asmeniškai viskas įdomu ,kas susįje su UK dokumentų studijomis.
Su meile
IRENA
2008-02-23 14:11:30
Vaidui:
Pacituosiu tavo žodžius: "Šiame komentare kaip ir ankstesniame - NIEKO NEDĖSTAI, NIEKUO NEPASIDALIJI, tik SMERKI IR MENKINI. Aš kaip ir ankstesniame komentare, tau dar karta patariu bandyk dėstyti tai ką moki, ką žinai kitiem, bandyk pasidalinti savo supratimu, žiniomis ir patyrimais..."
Aš bandžiau dėstyti savo mintis, dalintis savo patyrimais, bet man buvo pasakyta, kad nedaryčiau to. NEREIKIA JUMS KITOKIO PATYRIMO, IŠSKYRUS TĄ, KURĮ DĖSTO ALGIMANTAS. Kam Uobai dalintis? Kad pasakytumėt, jog jam anksti tai daryti, nes jis dar neatradęs tėvo savyje?
NEVEIDMAINIAUKIT...
Nina
2008-02-23 13:35:00
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.