Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Pasaulis pats savaime nenušvis. – paskytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose, Utenos rajone, 2021 06 20

Algimanto pamokomasis žodis – Pasaulis pats savaime nenušvis. – paskytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose, Utenos rajone, 2021 06 20

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš sakau dvasinius mokymus – tiek angliškai, tiek lietuviškai. Lietuviškai – Gyvojoje Šventovėje, kaip dabar vyksta gyvosios pamaldos Utenos rajone, Pakalniuose – gal kartais girdisi ir garsai – triukšmingi garsai.
Žodžiu, mano dvasiniai mokymai skirti visai planetai. Be jų žmonija negali surasti išeities, nes šitie mokymai yra man perteikiami Kūrėjo – perteikiami tam, kad mano lūpomis jie būtų pagarsinti visiems, kurie nori Šviesos - Tikrovės didesnio pažinimo, ir gilesnio Kosminės Įžvalgos įsisavinimo.
Kada aš gaunu iš Kūrėjo tuos pačius žodžius, kuriuos jums pagarsinu, jie eina tarsi savaime iš manęs, bet jie ateina į mane – ateina iš Kūrėjo kiekvieną reikalingą akimirką. Ir kada aš bendrauju su vienais žmonėmis, tie žodžiai atitinka tų žmonių suvokimo lygį, ir labai nuostabu stebėti net ir savo žodžius, kurie – vienoki – skirti tam, kuris yra fanatikas-religininkas, kitokie - tam, kuris yra mokslininkas, tam, kuris yra nuoširdus, tam, kuris yra didelis arba mažas, sveikas arba ligotas – skirtingi žodžiai, skirtingas žmogaus sustiprinimas, apšvietimas.
Yra gyvenime tokių kryžkėlių, kada mums reikia priimti sprendimą priimant naują iššūkį, o iššūkiai yra kiekvienam. Ir jeigu mes tuos iššūkius suprastume – suprastume nuo pat mažų dienų - mes gyventume visiškai kitokį gyvenimą, bet tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kurie aiškintų. Šiandien dvasinių mokytojų pasaulis turi įvairių, bet jie suklaidina žmones, kada mėgina juos daugiau veikti psichologiškai, arba tam tikra įtaiga, na, dar aukštesnis laiptelis – galbūt – jogos sistemomis, bet tai nerodo kelio, kaip reikia spręsti visas problemas - iškylančias pasaulyje – ekonomines, politines, šeimos, mokyklos, gatvės. Ir tam reikalingas Gyvasis Kelias, kurį mums Kūrėjas ir padovanojo, kad mes juo gyventume – gyventume Kūrėju, atrastu savo viduje.
Bažnyčios – tokios išpuoštos, tiek daug joje yra išorinės grožio išraiškos, bet ji – negyva – nėra atrasto Kūrėjo tikinčiųjų Širdyje, kunigai nėra įtikėję – jie atlieka materialius veiksmus. Jie žino pamaldų eigą, žino tą vadinamą Šventąjį Raštą, iš jo skaito, cituoja, bet jie negyvena Šventuoju Raštu, jie negyvena Šventuoju Vedimu iš vidaus, kurį suteikia Kūrėjas, nes Jis gi dovanoja Savo Dvasią - Minties Derintoju vadinamą – sąlyginai Minties Derintoju – kadangi jis derina mūsų mintis per pasąmonės sureguliavimą. Tai štai kunigai nežino tokių dalykų, kadangi jie neturėjo Dvasinių Mokytojų. Jie turėjo seminarijos mokytojus, bet tai yra ne tas pats, kas Dvasinis Mokytojas. Dvasinio Mokytojo požiūris turi atitikti Kūrėjo Požiūrį. Dvasinis Mokytojas turi žvelgti Kūrėjo Žvilgsniu – turi žvelgti iš vidaus į išorę, o ne iš išorės žvelgti į vidų. Aplinka – išorė – yra visa pasimetusi, todėl tiktai Kūrėjas yra vienintelis Vedlys, kuris gali mus išvesti iš tos klystkelių labirinto tamsos. Labirintas apima visą planetą. Tamsa, deja, stiprėja, o Šviesos spindulėlis yra tiktai tų Širdyje, kurie yra atradę Kūrėją savo viduje. Štai čia yra iššūkis tam, kuris patyrė Kūrėjo atradimą, kaip toliau tvarkyti savo gyenimą, o tvarkymas yra vienas – sulieti save su Kūrėju. Ir šitą padaryti išdrįsta vienetai – vienetai – iš aštuonių milijardų! Poveikis tokio – dabartinės padėties – pasimetimo, jis duos karčių vaisių, ir iš tikrųjų negerų vaisių. Pasaulis pats savaime nenušvis. Dvasinius mokytojus įvairiu lygiu ruošia įvairiuose pasaulio kraštuose, bet tai nėra Gyvojo Kelio Mokytoja. O be Gyvojo Kelio vis tiek žmonės nežinos išeities, kaip savo gyvenime sureguliuoti daugybę sferų – sunkią materialią padėtį, konfliktus šeimoje, konfliktus su bendradarbiais, kaip surasti gyvenimo prasmę. Tik Gyvasis Kelias – Kūrėjo numatytas visai kūrinijai.
Mūsų planeta yra aguonos grūdelis. Vien tokių planetų, kuriose gyvena žmonės, yra septyni trilijonai. Yra daugybė planetų, kur yra aukštesnis – po prisikėlimo – vystymosi etapas sielos tapatybe. Tos pačios asmenybės, kurios buvo materialiame žmogaus pavidale, po pažadinimo gauna naują sielos tapatybės aukštesnio energinio dažnio morontinės energijos pavidalą. Ir tokių pasaulių yra daugybė – tūkstančiai! O vėliau vystymasis link Rojaus – dar daugiau pasaulių! Ir visur yra Gyvasis Kelias – visur – nėra Kūrėjo sumanyta Evoliucijos įgyvendinimo kokia nors kita priemonė – tik Gyvasis Kelias – o jis yra įvardijamas vienu teiginiu – asmeninis gyvenimas visų Gerovei, bendradarbiaujant Brolystėje, įgyvendinant, įsisavinant naujus iššūkius, kuriuos ir suteikia Kūrėjas. Ir dar daugiau – Kūrėjas duoda visas priemones, kad tie iššūkiai būtų neatstumti, o įsisavinti.
Štai, jeigu vaikai nuo pat mažumės tokias tiesas žinotų, jie būtų išugdyti Kūrėjo Sūnumis ir Dukromis. Dar vaikystėje atrastų Kūrėją savo viduje, o tada – suaugę – taptų tėvais, ir nuo pat mažumės vaikus taip pat mokytų to, ką gavo iš tėvų – kaip atrasti Kūrėją, kaip gyventi, kad būtų Gyvasis Kelias įprasmintas jų gyvenimu. Juk mes patys spinduliuojame energinius virpesius, nesvarbu, ar mes ištarėmė žodį ar tylėjome – iš mūsų virpesiai sklinda. Ir ta būsena, kokią mes – viduje – jau esame pripildę tų virpesių dažnio, kuris nuolat kinta, tai mes galime tuos virpesius patirti – arba žemesnio dažnio, arba aukštesnio. Tik sumažinome pastangas bendravime ir bendradarbiavime su Kūrėju, mūsų viduje iškart pažemėja virpesiai. Reiškia, iš mūsų pasklinda žemesnio energinio dažnio virpesiai į aplinką, ir toje aplinkoje iš tikrųjų neieškantys nuoširdžiai Kūrėjo – nes jie negirdėjo kaip apskritai ieškoti Kūrėjo galima – štai toje aplinkoje priimami vis blogesni sprendimai visose – absoliučiai visose – veiklos sferose – dėl to būna skaudžios pasekmės. Net klimatas su tuo susijęs – klimatas, kuris tai – per karštas, tai per šaltas, tai liūtys didžiulės, tai sniegai gilūs, tai šalčiai, pavirstantys į speigus – visa tai yra dėl to, kad iš žmonijos sklinda žemo dažnio energiniai virpesiai, ir jie ilgom bangom, pasklidę į atmosferą, jie blokuoja normalų ir sklandų oro srovių judėjimą aplink planetą. Mūsų virpesiai, kurie iš mūsų sklinda kas akimirką – ar mes miegame, ar mes esame sąmonės būsenoje – mūsų gyvenimas matomas tam tikrais veiksmais – bet iš mūsų sklinda virpesiai nuolat.
Kūrėjas irgi, Jis visą laiką yra veikloje – Jis neturi atokvėpio akimirkų. Ir mes, kuo labiau esame su Kūrėju, tuo mes jaučiame Kūrėjo Virpesių pilnatvę, ir tuo mums Kūrėjo Energija pamaitina ir šitą kūną, tuo jis tampa energingesnis, stipresnis, sveikesnis, ištvermingesnis, kada jis veikia visumos labui. Tačiau nesant veiklos, vis tiek mūsų kūnas ir smegenys spinduliuoja mūsų virpesius. Štai mes savąja ramybe, kurią geriame iš Kūrėjo, raminame aplinką. Virpesiai – aukštesnio energinio dažnio – ramina aplinką. Žemo energinio dažnio virpesiai aplinką kaip tik erzina. Dėl to kyla nusikalstamumo bangos, neklusnumas atsiranda stipresnis tarp tėvų ir vaikų, tarp mokytojų ir mokinių, tarp mokinių grupių. Neatsiranda tų, kurie – tarp mokytojų – išdrįstų paaiškinti, kad išeitis yra – Kūrėjo atradimas savo viduje – nes patys mokytojai neatradę Kūrėjo.
Štai dėl to ir yra Gyvasis Kelias tam, kad mes juo gyventume, atradę Kūrėją savo viduje. Ir toji kasdiena iš tikrųjų tampa Švente, ir nuolatinė kasdienybė pavirsta į nuostabų patyrimų aruodą, kada mes visą laiką juntame, kokie mūsų yra būsenos veiksmai. Kaip gera, kada tu jauti tą savo sprendimų prasmę, drauge su Kūrėju bendradarbiaujant kaip bendrakūrėjui. Ir štai tai yra vienintelis Kelias – šitą tamsos labirintą ištirpinti Meile, ištirpinti veikla, studijomis – dvasinių šaltinių studijomis – ir Šlovėje, kurią mes geriame gyvais virpesiais iš Kūrėjo, sugrąžinti tą Šlovę Kūrėjui. Atrodo paprasta, o iš tikrųjų be Dvasinio Mokytojo žmonėms labai sunku apskritai suvokti savo gyvenimo prasmę ir net atsakyti į klausimą – Kas aš esu? Ko iš manęs nori šitame gyvenime? – klausiant kiekvienam patį save, bet atsakymus labai sunku surasti, kad jie būtų prasmingi – kiekvienas suras savo atsakymą. O teisingas atsakymas yra vienas-vienintelis, ir jį pateikia Dvasinis Mokytojas – Kiekvienas yra Kūrėjo Sūnus arba Dukra – Sūnus arba Dukra – atradus Kūrėją savo viduje. Štai ir visa gyvenimo prasmė – gyventi sūnaus arba dukros gyvenimą – nuolat – visų Gerovei, prieš tai atradus Kūrėją savo Širdimi, ir Širdyje, ir atsidavus Jo vedimui! Jis suplanavo Evoliuciją, ir mes joje esame tie vaikai, kurie ir žengiame - kaip mažyliai, mokomi tėvų, žengia vis stipresniu žingsniu ant materialaus planetos paviršiaus, taip ir mes žengiame ant to dar tikresnio dvasinio Gyvojo Kelio savuoju gyvenimu į amžinybę – realią – Kūrėjo kaip Amžinybės Šaltinio jau mums dabar suteiktą kaip amžiną dovaną. Amen.

Ačiū Violetai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai