Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Gyvoji Gyvenimo Tėkmė yra su Kūrėju – tiktai su Juo – atradus Jį – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 09 11

Algimanto pamokomasis žodis – Gyvoji Gyvenimo Tėkmė yra su Kūrėju – tiktai su Juo – atradus Jį – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 09 11

Mylimieji, esame Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Sakau tam, kas žiūri mūsų vaizdo įrašą. Mano vardas Algimantas. Aš vedu gyvąsias pamaldas, kuriose nėra ritualų. Tai – pasaulyje vienintelė Gyvoji Šventovė. Kūrėjo prašymu ją įsteigiau prieš devyniolika metų. Prasidėjo dvidešimtųjų metų Šventovės egzistavimas planetoje
Aš dabar jau neprisimenu kelintą kartą skaitau Urantijos Knygos Apreiškimą – skaitau – stengiuosi skaityti dešimt puslapių per dieną – nuosekliai – nuo pirmo puslapio – skaitau anglų kalba – nes vis tiek angliškai nebendrauju, tai jinai užsimiršta – nėra praktinio įgūdžio – jis vis menkėja, todėl skaitau garsiai. Natūralu, tai atima daugiau energijos ir pastangų. Pasibraukiu tas vietas, kur aš atrandu tokius teiginius, atrodo, tokių net versdamas kiekvieną žodį, redaguodamas vertimą, tarsi tų žodžių ir neskaičiau, neverčiau, ir neredagavau. Tie klodai iškyla jau dabar kitokiu žvelgiant žvilgsniu, kaip ir pati Urantijos Knyga – šitas Epochinis Apreiškimas – tapo tiek man savas, pažįstamas, gerai suprantamas, bet informacijos gausa yra tokia milžiniška, kad tu negali išlaikyti šitos informacijos savo pasąmonėje, kad galėtum per akimirką ją atgaminti! Aišku, pasąmonėje visi šitie teiginiai buvo daugybę kartų perskaityti, išversti, redaguoti, bet štai šią akimirką į sąmonės lygį aš jų negaliu iškelti, todėl stengiuosi tas vietas pasibraukti. Nėra tokio lietuviško žodžio tam pasibraukimui - sako – markeris – kur ryškiai gali visą eilutę (Jurgita įsiterpia – pažymėti) – ne tai, aš kalbu – tai priemonė pati – tai tas pieštukas, kuris pažymi, bet jisai neužtušuoja visų raidžių – aš pabraukiu, tada paryškėja tokia, na, trupučiuką į žalsvą panašesnė tokia spalva. Bet aš skaitau lietuviškai, ir ten perkeliu visus pabraukimus, kad skaitydamas lietuvių kalba taip pat žinočiau, ką aš, skaitydamas angliškai, pasibraukiau. O kada vakar nuvažiavau į servisą – reikėjo atlikti mašinai kasmetinį techninį aptarnavimą – tarp kitko, daugiau negu trys šimtai eurų kainuoja – tai tenai skaičiau – reikėjo laukti beveik tris valandas – skaičiau lietuvių kalba – pasiėmiau dėl to, kad ji lengvesnė negu originalas anglų kalba – ten raidės didesnės – lengviau skaityti – ir, aišku, ji storesnė, nes popierius storesnis, ir sunkesnė – ir štai belaukdamas jau perskaičiau didesnę porciją negu dešimt puslapių – apie penkiolika puslapių – labai eikvojama energija – tiesiog jau viskas prasprūsta – tada aš išėjau į lauką – pusvalandį atsigauti, pakvėpuoti.
Ir štai, studijuodamas dabar – jau kurį kartą – priėjau tos vietos, kada kalba eina apie Urantijos istoriją – Urantijos evoliuciją – įterpus gyvybės plazmą trijose vietose. Ir ten aiškina, kodėl trijose vietose buvo įterpta gyvybė. Ogi todėl, kad jinai galėtų, išlipusi iš jūros – iš vandenyno sūraus vandens – į sausumą, galėtų pasklisti greičiau po įvairius kontinentus, nes jau tada buvo numatyta, kad tie kontinentai atsiskirs – ten bus vandenynai tarp šitų kontinentų. Tuo metu dar nebuvo šitų atskirtų kontinentų – dar buvo visas masyvas – bendra sausuma. Ir kada stebi – viduje stebi – mėgini įsivaizduoti – toje evoliucinės milžiniškos tėkmės milijardo – mūsų metais skaičiuojant – milijardo metų tėkmėje sausuma grimzdo, kilo potvyniai – užliedavo, atslūgdavo – atmosferoje buvo pilna anglies dvideginio – kvėpuoti šituo gi negali tokioje aplinkoje – tai štai, buvo numatyta, kad iš trijų skirtingų šaltinių, tiksliau pasakius, iš vieno šaltinio – gyvybės plazmos – bet trijose vandenyno vietose įterpta gyvybės plazma, išėjusi į sausumą, ir atskilus kontinentams – dreifuojant – toji gyvybės forma galėtų būti kuo įvairesnė tose jau dreifuojančiose, ir nebe sausumos visumą sudarančiose milžiniškose teritorijose. Ir mes dabar turime iš tikrųjų mažai išlikusių rūšių iš tų laikų. Keitėsi šimtai tūkstančių rūšių – išnykdavo labai daug, atsirasdavo labai daug – tarp kitko, tas pats vyksta ir dabar. Tai kada skaitai tuos metus - prieš du šimtus milijonų metų, prieš pusantro šimto milijono metų, kas gyveno – dabar jau nebe tokie gyvena, bet gyvena – ir tarakonai – buvo laikas, kai tarakonai buvo po dešimt centimetrų ilgio, dabar tokių nebėra, bet tarakonų ten buvo tūkstančiai rūšių! Ir iš visos tos gyvybės išlikusių, nepakitusi yra varlė – varlė! Ir ten – teiginys – jeigu varlė būtų galėjusi šokti bent centimetru toliau, evoliucija būtų įgijusi kitokią kryptį. Štai, jos mityba, jos tas šoklumas keičia net evoliuciją! Atrodo, tas mažas padarėlis, bet vienas šuolis – ilgesnis – ir reikia tada aplinkai apsisaugoti nuo jos, kad nebūtų tie, kurie yra jos maistas, išliktų gyvi. Jiems taip pat reikėtų tada evoliucionuoti, ir tuo pačiu keičiant visą gyvybės grandinę, nes aplinkoje dar nėra tokios gausos gyvybės rūšių, kuri būtų aukštesnė. Tai štai, ir nuo menkos – menkos – gyvybės, to tikro evoliucinio laiptelio priklauso visa kita gyvybės seka – grandinė visa! Aš tą kalbu, kada mes esame pati aukščiausia planetoje gyvybės kategorija – asmenybė – asmenybė, turinti laisvą valią, kokios neturi nė vienas kitas – nei žvėris, nei paukštis. Ir nuo mūsų kiekvieno asmens laisvos valios pasireiškimo, atradus Kūrėją savo viduje, suliejus savo valią su Kūrėjo Valia, nuo mūsų gyvenimo priklauso evoliucijos kryptis visoje žmonijoje, visoje planetoje!
Štai, mūsų asmeninis gyvenimas veikia visumą – ne mitingai, ne demonstracijos, ne karai – Kūrėjo atradimas savo Širdyje! Karai tiktai sukrečia, ir paima žmogų į baimės gniaužtus! Karai mobilizuoja žmones, bet atsiranda tada susipriešinimas didžiulis. Tie - priešai – reikia juos naikinti, jiems reikia skleisti neapykantą, ir kas šito nedaro, jie yra išdavikai, jie yra ne patriotai, jie nemyli savo krašto! Reiškia, evoliucija negali vystytis per karus, kad ir kaip jie galėtų mobilizuoti žmones, suvisuomeninti, mokyti įvairių tarpusavio ryšių, bet tiktai siekimas yra nužudyti kitą! Motyvas yra – demagogiškai jis yra galbūt ir, ne, nėra kilnus – apginti savo šalį, apginti savo kraštą – nėra čia kilnumas, jeigu tu žudai kitą!
Jūs prisiminkite, kada Kristų, atėjusį į jaunimo grupę – Nazarete – prašė įsitraukti į politinį jaunimo patriotinį judėjimą, kad galėtų jis šitame judėjime vadovauti Nazareto jaunimui, kad žydai galėtų išsilaisvinti iš pagonių jungo, kaip Jėzui buvo sunku – sunku - atsisakyti, kada tokiomis gražiomis teiginių kaskadomis įtikinėja, kad tave vertina Nazareto jaunimas – tu esi tas vedlys, kuris dar daugiau patrauktų jaunimo į šitą revoliucinį judėjimą! O jo Misija yra ne revoliucijas kurti! Jo Misija yra apreikšti Tėvą, Jo Meilę, ir tiems patiems pagonims, kurių jungas yra sunkus – žydams. Todėl jis mėgino apeliuoti į tų žmonių protą – jie dar nėra gimę iš dvasios, jie nesupranta to teiginio, kad beprasmis yra tas patriotinis judėjimas. Reikia pamilti – atradus Tėvą savo Širdyje – visus – ir pagonis, ir žydus. Tėvas yra visiems – Vienas. Todėl jis į tą apeliavo – žydai vertino šeimą! Jis apeliavo, kad štai – aš dabar turiu šeimoje likti, tėvo nebėra, Juozapas žuvo statybose, dabar jis rūpinasi gausia šeima, kad maistu aprūpintų visą tą šeimą. Ir jis pateikia argumentą – štai aš dabar būčiau vienas – vienas vyras – bet kada užaugs mano šeimoje dar penki vyrai, tada bus dar penki patriotai, tai tada aš turiu jiems skirti savo tėvo vaidmenį – augantiems šeimoje. Tie, kurie buvo deleguoti su juo kalbėtis, suprato – nes žydai vertino šeimą – vertino tai, kas buvo nuo Abraomo laikų, net nuo Adomo laikų – šeima – aukščiausias visuomenės laiptelis – ir jam leido šitaip likti su šeima. Bet Nazareto jaunimas suskilo – dalis pripažino jo teisingą sprendimą, dalis pasmerkė – ne patriotas, nemyli savo krašto, pagonims pataikauja. Bet jis turėjo savo Misiją, savo Šviesą, kuri skirta visiems!
Štai kodėl mes neturime eiti į jokius mitingus, kurie yra tegul ir gražiu moralės motyvu, bet jie nėra dvasiniai! Mūsų Gyvasis Kelias yra dvasinis! Tai yra Pamatai - atradus Kūrėją savo viduje, tada gali kurti materialų gyvenimą ant tų Pamatų, o ne atvirkščiai! Moralės dėsniu tu negali gyventi, nes intelektas, neatradęs Kūrėjo savo viduje, labai greitai tuos moralės dėsnius išvalo! Jis ima ir suranda sau daugybę pasiteisinančių dalykų, kodėl įvairiomis aplinkybėmis jis gali elgtis priešingai savo moralinėms nuostatoms, nes jam tada yra naudinga – materialia prasme – to išskaičiavimo prasme. Kada yra dvasia atrasta viduje – kaip asmenybė – pažadinta – štai ji tada pulsuoja vis daugiau Kūrėjo Ritmu, ir atsiduoda jam.
Ir kada aš klausiau Kūrėjo – Ar man eiti į mitingą, ar ne? – ir pasakė – Tu turi skelbti Mane! Mano Gyvąjį Žodį tu turi skelbti! Ten – ne ta minia, kuri būtų ištroškusi Mano Gyvojo Žodžio! Tu turi apreikšti Mane savo gyvenimu, ir Aš vedu tave. Atsiduok Mano vedimui stipriau, kad pajaustum, nes tu klausi, reiškia, tavyje - dar abejonė, reiškia – tavyje dar tas giluminis ryšys, ir to ryšio švara nėra tokia skaisti, ir užtikrinta, todėl daugiau tam dėk pastangų! Štai, tavoji Misija yra – kaip ir Kristaus, kaip Sai Babos – Mane apreikšti! – Ir dabar jau jums sakau – nuo savęs – čia irgi yra Kūrėjo Žodis – Jūs turite taip pat savuoju gyvenimu apreikšti Kūrėją, apreikšti tą Šviesą, apreikšti gyvąją garbinimo maldą, gyvąją prašymų maldą, gyvąją komuniją visiems, kas nuoširdžiai šito trokšta – visų tautybių, visų rasių – bet nesusitapatinant nė su viena. Jūs esate ta Kūrėjo Šviesa, kuri iškelta virš visų rasių, virš visų tautų!
Bet kadangi mes esame šitame krašte, tai mes jį ir puoselėjame, kad jis išliktų lietuviškas, kad kalba būtų Vertybė, kad kalba būtų gyva, neužteršta, kad ji pasireikštų gražiais žodžiais, kurių dabar negirdėti – bernelis, bernužėlis, mergelė, mergužėlė – nebėra tų mažybinių žodžių! Reiškia, yra degradavimas – degradavimas tų žmonių, kurie vartoja šitą kalbą. Bet kalba gi ugdo! Naujoji karta tada nebežino tų žodžių, kokių ir mes nežinome - iš ankstesnių kartų. Todėl reikia puoselėti tuos žodžius, o žodyną atitinkamai modernizuoti, bet taip pat ir plėsti jį. Visi tie žodžiai, kurie buvo sukurti, iš pradžių jie negalėjo nieko reikšti visiems, kadangi kuria tai ne masė, o kuria tam tikra mažytė grupelė, tik paskiau plečiasi vartojimas, kol galų gale apima tokį kraštą, kad patenka į bendrinę kalbą.
Taip, mano mylimieji, gyvoji Gyvenimo Tėkmė yra su Kūrėju – tiktai su Juo – atradus Jį! Tada yra vidinė Ramybė, Palaima, yra ekonomika, politika visumos Gerovei, yra laisvos valios sprendimai, ir yra Išmintingi Vedliai – Dvasiniai Mokytojai! Amen.


Ačiū Violetai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai