Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Garbink Mus – Visus Tris – ir šito mokyk visus – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 09 25
Algimanto pamokomasis žodis – Garbink Mus – Visus Tris – ir šito mokyk visus – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 09 25
Mylimieji, tie, kurie žiūrite per Youtube‘ą mano dvasinius mokymus, prisistatau – Mano vardas Algimantas. Tie, kurie yra čia – Gyvojoje Šventovėje – tiems prisistatyti nėra reikalo – jie mane gerai pažįsta. Sakau dvasinius mokymus Gyvojoje Šventovėje, vienintelėje pasaulyje be ritualų – gyvoje Kūrėjo apreikštoje Šventovėje – vyksta pamaldos – gyvosios pamaldos – ne ritualinės – gyvosios – Širdimi pajaučiant Kūrėją Keturiuose Asmenyse! Štai, kokia yra nuostabi komunija – gyvas bendravimas dvasioje su Pačiu Kūrėju Keturiuose Asmenyse – Keturi Šaltiniai ir Centrai Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje! Niekas negali absoliučiai susivienyti! Net ir tobulas susivienijimas nėra absoliutus!
Mes žengiame kaip ribiniai tvariniai, turintys pradžią iš Kūrėjo kaip dvasinės asmenybės, dabar laikinai turintys šitą materialų kūną, žengiame taip, kaip veda Kūrėjo Dvasia mus iš vidaus, kad galėtume pasiekti patį Kūrėją Jo Buveinėje – kūrinijos viduryje – Rojuje – ir tuo pačiu užbaigti to ribinio ištobulinimą, ir mes visoje kūrinijos Dvasinėje Šeimoje turėsime vis didesnį dvasinį supratimą vieni kitų, bet niekada nepasieksime net ir Visuminio Tobulumo tokio lygmens supratimo. Jau nekalbu apie supratimą Absoliutaus Susiliejimo Dvasioje, kurį ir tepatiria Keturiose Asmenybėse Kūrėjas. Pirmasis Šaltinis ir Centras, Antrasis Šaltinis ir Centras, Trečiasis Šaltinis ir Centras, ir Visuminis Šaltinis ir Centras – sulieti Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje - ir yra Kūrėjas – Visuotinis Tėvas, Amžinoji Motina, Begalinė Motina, ir Visuminė Dievybė AŠ ESU – užrašyta raštu vien didžiosiomis raidėmis – AŠ ESU – kad būtų atskiriama nuo asmens buvimo, kada sako pirmuoju asmeniu – aš esu čia, Gyvojoje Šventovėje. Štai mes ir garbiname Šituos Keturis Asmenis – Širdimi – kolektyviai! Ir tie, kurie prisijungę per Skype‘ą – per Skype‘ą garbina lygiai taip pat iš Širdies, atrastą savo Širdimi, ir Širdyje, Kūrėją.
Kada pirmoji pora atsirado planetoje – prieš vieną milijoną metų – Andonas ir Fonta – tie vaikai gimė šeimoje, bet gimė su tokiu kokybiškai naujos kategorijos protu palyginus su aplinkiniais tuo metu gyvenusiais tos genties nariais. Net ir jų šeimos nariai negalėjo suprasti jų sąvokas išreiškiančių įvairių teiginių. Tuo metu aplinkinė gentis – jų šeimos gentis – gyveno atskirais garsais – nebuvo išreiškiamos sąvokos. Atitinkami garsai išreikšdavo atitinkamą nuostatą – koks žvėris, koks maistas, koks pavojus. Tuo tarpu šitie dvyniai, kuriems suteikia vardus – čia apreiškėjai jau taip pavadino juos Andonas ir Fonta, kur Urantijos Knygos Epochiniame apreiškime – štai Andonas ir Fonta galėjo tarpusavyje susikalbėti atitinkamais žodžiais, išreiškiančiais sąvokas, kurios buvo nuosekliai formuluojamos. Ir tai buvo vienintelė tokia pora – dvynių pora – ir kad stimuliuotų šitą porą, kad ji pradėtų kūrinijos Evoliucinį Plano įgyvendinimą šitai planetai, tiek Serafimai-angelai, tiek Gyvybės Nešėjai, tiek Energijos Reguliuotojai, tiek Fiziniai Kontrolieriai, ir net Minties Derintojas – net Minties Derintojas – veikė suderintai bendrai. Derintojas buvo paskirtas jiems, bet dar jis nebuvo apsigyvenęs tų mirtingųjų poros prote, jis galėjo pasiųsti tik iš išorės impulsus drauge su tuo dvasių kolektyvu, nes nebuvo antros poros, kuri būtų panaši, tai buvo akivaizdu, kad šita pirmoji pora gaus Minties Derintoją pirmoji šitame pasaulyje. Ir būtent reikėjo vienintelio dalyko, kad Minties Derintojas imtų funkcionuoti iš vidaus - šitos poros moralaus evoliucinio sprendimo – pabėgti iš genties, pabėgti iš savo iki tol buvusių – keturiolika metų – namų. Atrodytų, kaip čia gali būti? Moralus sprendimas – pabėgti iš namų keturiolikmečiams! Taip, tai yra Evoliucijos labui apsisprendimas. Gentis yra per daug atsilikusi palyginus su jų protu, su jų išmintimi, su jų įžvalga, ir tuo pačiu evoliucinis procesas iki šitų dvynių šito sprendimo, jis nebuvo dar fiksuotas, kad žmonija pradėjo savo egzistavimą šitoje planetoje, dar toks įrašas registruose – dieviškuose archyvuose – nebuvo įrašytas, nors jau buvo akivaizdu Dieviškiesiems Vedliams, Globėjams šitos planetos, kad būtent tik šitoji pora ir bus žmonijos Tėvai – materialia išraiška – iš jų prasidės žmonijos kilmė. Ir štai, kada šitie du dvyniai priima sprendimą naktį pabėgti iš savosios genties, prieš tai jie, turėdami įžvalgą, jie pasirengė jau tolimesnę sau vietą, kur pernakvos naktį, nes tuo metu gentys labai bijodavo nakties – naktį žvėrys medžioja – jiems yra pavojus, kad jie gali būti sudraskyti. Štai, kad jų gentis nepasivytų, jie numatė, kur galėtų praleisti naktis – saugiai praleisti. Štai tas sprendimas – moralus sprendimas – tai yra būtent toji atžyma, kada prieš – na, suapvalinus galima pasakyti – vieną milijoną metų – buvo užfiksuota, kad mūsų planeta galų gale įregistruota kaip apgyvendinta Urantijos planeta. Iki tol ji nebuvo apgyvendinta. Ji turėjo gyvybės plazmą, įterptą trijose vietose vandenyne – vystėsi per augmeniją vandenyje, per gyvūniją vandenyje, per augmenijos iškopimą iš vandens į sausumą – gyvybės išėjimą iš vandens į sausumą – per kokybinius šuolius, kada nėra jungiamųjų grandžių, atsiranda naujos rūšys. Štai iki to laiko vis tiek buvo Gyvybės Nešėjai, Energijos Reguliuotojai, Fiziniai Kontrolieriai, kurie prižiūrėjo ir klimatines sąlygas, ir tuo pačiu tos gyvybės vystymąsi evoliuciniu keliu, kada atsirasdavo naujos rūšys, ir išnykdavo daugybė rūšių – tūkstančiai rūšių atsirasdavo, išnykdavo – bet dar nebuvo pasaulis registruotas kaip apgyvendinta planeta. Keitėsi klimato sąlygos, kontinentai skendo po vandenynų milžiniškais giluminiais vandenimis, iškildavo dar aukščiau – buvo iškilę kalnai daugiau negu dešimties kilometrų aukščio! Dabar tokių kalnų nėra! Net Himalajų kalnai nesiekia devynių tūkstančių metrų, o buvo aukštesni kalnai, viršiję dešimt kilometrų! Ir dabar vyksta dar taip pat kontinentų – kai kur – skendimas į tą patį vandenyno vandenį – į jo gelmes.
Tai štai, Andono ir Fontos moralus sprendimas leido Minties Derintojui pradėti veikti iš vidaus, ir tada buvo iškart kokybinis taip pat mąstymo šuolis, įžvalga. Štai jie pirmieji įkūrė ugnį – ugnį – paėmę – paėmę – įsivaizduokite, nukritusį paukštelio lizdą, kuris buvo tiek išdžiūvęs, kad buvo galima įskelti iš titnagų kibirkštį ir uždegti tą ugnį. Tai jau buvo ta ugnis, kur ne žaibas sukeldavo – o ugnis ir naktį buvo reikalinga, kad atbaidyti plėšrius žvėris, kad būtų apsaugota savoji fizinė gyvybė – ir štai jie tapo nebepriklausomi nuo žaibo, jie tapo savarankiški, nes galėjo įskelti ugnį – tiesiog tą įžvalgą pademonstravo impulsai – atvedė ten, kur buvo tas lizdas. Žodžiu, Minties Derintojas, kada pradėjo veikti iš vidaus, štai tie keturiolikmečiai ir sukūrė savąją šeimą. Jie sukūrė tą pradinę šeimą šitame pasaulyje, ir iš jų prasidėjo žmonija. Ir vaikai gimę taip pat kalbėdavo jau sąvokom suprantamom – suprantamom – ir jie suprasdavo juos. Žodžiu, Minties Derintojas pirminei porai prieš moralų sprendimą, jau žinojo, kad jis įskūnys tik šitoje poroje, nes nebuvo antros poros, ir buvo laukimas, kad tai įvyks netrukus. Tas – netrukus – prireikė tiktai keturiolikos metų – priimti moralų sprendimą palikti gentį! Ir Minties Derintojas tada jau veikia, kaip suteiktas Kūrėjo Fragmentas, iš vidaus. Dabar mes turime – kiekvienas – po Minties Derintoją, ir ne bet kokį – patyrusį. Mes kaupiame patyrimus – per visą amžinybę kaupsime patyrimus – ir tie patyrimai mus ugdo, charakterį formuoja.
Ir, įsivaizduokite, tie, kurie gyveno tarybiniais laikais, ir, kurie šito nepatyrė, jie negali suprasti, kokie buvo tarybiniai laikai. Dabar, jeigu jūs klausysite prisiminimų arba skaitysite prisiminimus, labai daug priklauso nuo to, su kuo bendraujate. Jeigu žmogus politiškai nusiteikęs prieš tarybinę santvarką, jisai ją nupieš labai juodom spalvom – žmonės patikės – jaunimas – taigi jis gyveno tuo metu. Vidus apsprendžia, kiek tu išlieki nešališkas. Šiandien visi yra šališki, nes jie turi savų interesų. Nesvarbu, ar jie bus tie, kurie pateikia politinius įvykius, ar jie bus patys politikai, ar šiaip besidomintys politika – jie visi turi savų interesų. Vienintelis yra kelias išlikti objektyviam – atrasti Kūrėją savo Širdyje. Tuomet tu esi iškeliamas virš tos istorijos, tu gali įvertinti iš įvairių požiūrių taško. Tu gali atskleisti kontekstą su aplinka nesusitapatindamas – atskleisti teigiamus, neigiamus niuansus. Tu išlieki kaip tos akimirkos faktų registruotojas, ir juos perteiki. Gali išreikšti savo požiūrį, tuo pačiu savo paliudyti patyrimą, bet patyrimas tai yra tiktai vienos krypties. Tu negali patirti ir vienokios krypties, ir kitokios krypties vienu metu, nes tu užimi tiktai vieną kėdę sėdėdamas – negali sėdėti ant dviejų kėdžių – negali būti ir vienoje apkasų pusėje, ir kitoje apkasų pusėje tuo pačiu metu. Gali turėti tam tikrų sąsajų ir su viena puse, ir su kita puse, bet jos tarpusavyje nesutaria dėl ideologinių pozicijų, kad užimtų valdžios vietas.
Štai ir šiandien mes turime savus interesus tų, kurie nėra atradę Kūrėjo savo viduje, nėra patyrę, ką reiškia Kūrėjas Keturiuose Asmenyse. Yra tų, kurie garbina Tėvą, bet jie nesupranta, kas yra garbinimas Keturių Asmenybių, ne vien tik Tėvo. Tėvo garbinimas – puiku! Bet yra platesnė dvasinė Kūrėjo išraiška – Keturi Asmenys! Ir dė tol mes ir esame Naujo Visatos Amžiaus Ištakos visai kūrinijai - garbindami Keturis Asmenis! Ir tas patyrimas, ką mes patiriame atsivėrę Gyvojoje Šventovėje, mums ir leidžia pajausti tą charakterio augimą, tvirtėjimą, ir vidinę dvasinę augančią stiprybę. Ir štai tada toks mirtingasis nesiekia pranašumo prieš kitus – jis tiesiog yra pranašesnis prieš kitus – pranašesnis – kadangi stovi ant aukštesnio laiptelio, ir jis supranta stovinčius ant žemesnio laiptelio, tuo tarpu žemesnio laiptelio tie, kurie įgyja patyrimą ant to laiptelio, jie negali suprasti patyrimo stovinčio ant aukštesnio laiptelio, net ir tos išraiškos, žodžiais išreikštos, jie negali suprasti, nes nėra patyrę tų žodžių pasireiškimo jų viduje, patvirtinant šitų žodžių ir teiginių teisingumą.
Štai kodėl visos patirtys mums yra labai prasmingos, vertingos, ir mes negalime nuneigti jokių patirčių, net ir šios akimirkos patirtis, kada viskas visur sujaukta, ryšiai sutraukomi. Tai daro žmonės, kurie turi didžiulį nepilnavertiškumo kompleksą, ir šitas nepilnavertiškumo kompleksas yra atremtas į jų vidines baimes, į jų susitapatinimą su materialiu kūnu, kad tai jie yra šitas kūnas, ir jie labai bijo dėl šito kūno įvairių poreikių apribojimo, ir toji baimė neleidžia jiems net pažvelgti į Kūrėją esantį viduje – jų pačių viduje. Tie, ypač kurie yra valdžioje, jie ir minties sau neleidžia, kad jie galėtų apie tai mąstyti. Tas pats yra ir su kunigais. Kuo aukštesnis rangas, tuo toliau nuo Dievo, nes jie susirūpinę savo postais, hierarchija, ir tuo pačiu savo tuo materialiu kūnu, o dvasia – apžėlusi piktžolėmis. Todėl pats neturtingiausias ir vargingiausiai parapijoje esantis kunigas yra laisviausias. Jis yra arčiausia Dievo. Jo žodis yra patyrimais pagrindžiamas – ne Biblija, ne ritualais – Širdimi. Tas, kuris pertekęs viskuo ir vartosi kaip inkstas taukuose, tai šito kunigo nesupras žodžių.
Štai mes ir turime tuos patyrimus, kada ateinančios kartos, gyvensiančios brolystėje, negalės suprasti, kaip galėjo taip traukyti visus tarpusavyje ryšius – ekonominius, politinius, kultūrinius, šeimyninius – tie vedliai, kurie turi Šviesa pulsuoti, Kūrėją šlovinti kiekvieną rytelį? Kaip jie galėjo šitaip elgtis prieš savąją logiką, prieš Evoliucinį Kūrėjo Planą, prieš Patį Kūrėją, prieš mirtingojo Kūrėjo sūnaus arba dukros priedermę – kurti Gėrį visumos labui, kad geresnis gyvenimas būtų ateinančiai kartai? Niekam nekyla minties net ir meluoti!
Tie, kurie atvėrę save Kūrėjui, jie neturi ydų – nėra ydų tokiame charakteryje – yra Meilės Galia – užima visas kerteles – Meilės Galia – ydos neturi kur pasireikšti! Štai ką reiškia Kūrėjas Keturiuose Asmenyse, kada garbinamas! Valosi ir pasąmonė, ir sąmonė, valosi asmenybė, stiprėdama gyvu komunijos dvasiniu ryšiu kolektyve su Kūrėju Keturių Asmenybių išraiška – Keturi Šaltiniai ir Centrai!
Kada aš užmezgiau ryšį – Tėvo paprašytas – su tuo metu dar vadinamu Amžinuoju Sūnumi – Antruoju Šaltiniu ir Centru Rojaus Trejybėje – aš buvau išsigandęs – O kaip gi aš su Juo užmegsiu ryšį? Niekada iki tol nebuvau užmezgęs?! – Bet Tėvas prašo užmegzti. Ir aš paprašiau paaiškinti, kaip tą padaryti, Jis man paaiškino, ir aš užmezgiau. Ir buvo toks pakylėjimas – pakylėjimas – vidinei dvasinei asmenybei, kad galima ir su Amžinuoju Sūnumi taip pat bendrauti, kaip ir su Tėvu. Ir tada kilo jau mano paties noras užmegzti ir su Trečiuoju Rojaus Trejybės Šaltiniu ir Centru ryšį, tuo metu vadintą Begaline Dvasia. Ir aš tą patį padariau, kaip kreipiausi į Amžinąjį Sūnų, taip kreipiausi ir į Begalinę Dvasią, ir ji tą pačią akimirką atsiliepė! Ir vėl kitoks pojūtis buvo – kitoks Visų Trijų! Ir štai būtent Begalinė Dvasia ir davė man nurodymą, kada aš priėmiau Priesaiką – Ištikimybės Priesaiką – Visiems Trims – nes prieš keletą metų buvau davęs Priesaiką tik Tėvui, nes tik Tėvą garbinome ir Šventovėje – štai tada Begalinė Dvasia man ir suteikė nuostatą – Neužtenka garbinti Tėvą. Reikia garbinti Mus – Visus Tris! Garbink Mus – Visus Tris – ir šito mokyk visus – garbinti ne tik Tėvą, bet ir Visus Tris Rojaus Trejybės Asmenis ir Asmenybes! – Ir šitą aš dariau, ir darau. Bet praėjus keleriems metams, Pati Visuminė Dievybė užmezgė su manimi ryšį man pačiam nesuvokiant, kaip gali Ji užmegzti?! Ir vėl Galia buvo dar kitokia negu Trijų Šaltinių ir Centrų! Ir štai, vėl nauja Priesaika – jau trečioji – Ištikimybės Priesaika Keturiems Šaltiniams ir Centrams! Ir man suteikta Misija – Keturių Šaltinių ir Centrų – čia, šitoje planetoje – skelbti Gyvąjį Žodį Paties Kūrėjo, kad Kūrėjas užimtų centrinę – kiekvieno – Širdies kertelę – centrinę – kad Kūrėjo Spindesys būtų Visagalėje Šlovėje – kaip Keturių Šaltinių ir Centrų – visoje kūrinijoje!
Štai, kokia yra iš tikrųjų nuostabi Kūrėjo atskleidžiama – palaipsniui – ir patiriama Keturių Asmenybių Absoliučios Dvasinės Vienovės pasireiškimo patirtis, ir akimirka atsivėrusiame mirtingajame, turinčiame dar materialų laikiną kūną, ir materialias smegenis kaip valdymo centrą šitam materialiam pavidalui, bet protas – yra Kūrėjo dovana! Tai nėra smegenys! Protas tai yra visa mąstymo dvasinė sistema – dvasinė – nes asmenybė taip pat yra dvasinė, nors kol kas yra pradinis kūnas materialia išraiška.
Štai dėl to mes ir esame čia, Gyvojoje Šventovėje be ritualų, palaikydami gyvą komuniją su Pačiu Kūrėju iš Širdies, kad rodytume, ir savo patyrimu įgiję gyvą komuniją su Kūrėju, kitiems – kitiems – kurie apie tai nieko nežino, nieko nepatyrę, net negirdėję. Mes patyrimu galime patvirtinti, kad tai yra tikra, gyva, o toliau tai stiprės. Kūrėjas yra sumanęs Evoliuciją kiekvienam – kiekvienam – visumos Gerovei – visos kūrinijos – ir ji yra amžina - nesibaigianti! Ir mes jau joje – amžini! Amen.
Ačiū Violetai už iššifravimą.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2021-10-04 13:20:05
Komentarai
Mielieji, Google po mano adreso pakeitimo teikėsi atblokuoti, tad dabar abu adresai veikia - trinitylite@gmail.com ir trinitylite@yahoo.comDeja, nustojo veikti Apple telefono nuotraukų išsiuntimas, tad nebegaliu jų nusiųsti į savo elektroninį nė vieną paštą.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2021-10-04 17:01:19
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]