Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Aš jus mokau, kad jūs kreiptumėt žvilgsnį į patį ryškiausią – tik į Kūrėją! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2021 09 19

Algimanto pamokomasis žodis – Aš jus mokau, kad jūs kreiptumėt žvilgsnį į patį ryškiausią – tik į Kūrėją! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2021 09 19


Mano vardas – Algimantas – kurie žiūrite per Youtub‘ą mūsų dvasinį Mokymą, kurį aš sakau Gyvojoje Šventovėje. Šiandien – Kaune – dvidešimt pirmųjų metų rugsėjo devynioliktoji diena – apsiniaukęs oras – rudenėja. Iš esmės, čia daug darbų yra šitame pasaulyje, bet troškimas dvasios-sielos – žengt – net tolyn – tolyn – kur yra po prisikėlimo pasauliai. Ir tai yra ne šiaip troškimas – tai yra Kūrėjo vedimas iš vidaus – sugrįžti į savo Gimtuosius Namus, į patį kūrinijos Centrą – Rojų! Ir kaip gera, kada skaitai Epochinį Urantijos Knygos Apreiškimą, kad mes turėsime savus namus, turiu konkrečiai minty – savo namą – kiekvienam – ir jo statyboje mes patys dalyvausim! Yra Dangiškieji Statybininkai – jie projektuoja, stato iš atitinkamų energinių medžiagų – bet mes turėsime galimybę savo idėją pateikt, ir tuo pačiu ją įgyvendint drauge, pagal mūsų sielos troškimą, dvasios poreikį – pagal tai, ko mums stigo šitame pasaulyje gyvenant dabartiniuose mūsų būstuose, kurie iš esmės yra visiškai nepritaikyti žmogaus gyvenimui – visiškai! Dėl to mūsų tas troškimas, kurio taip stinga, ir kur net daugelis neturi galimybės gyvent savo pastogėje – savo nuosavybėje – štai ten tą troškimą galės įgyvendint – įgyvendint idėjas! Bet mums iškils problema – tai, ko mes troškome šitame pasaulyje, tiesiog savo kampo, ramybės, kad ten niekas tau netrukdytų – ten mums specialiai jau kuria statinius, kad patenkintų visus mūsų vaizdingiausiose fantazijose gimstančius planus, kad tik mums būtų geriau žengti į gilesnį Kūrėjo patyrimą, pažinimą pačios kūrinijos, aplinkinio pasaulio -planetos. Visa tai – toji erdvė, ir tas būstas – turi harmoningai papildyt tą troškimą. Kūrėjas sumanė Evoliucinį Gyvąjį Kelią, ir būsto įrengimas, jį suprojektavus drauge su tais pačiais Dangiškaisiais Statybininkais, štai tai yra ir procesas, kuriame mes dalyvaujam, matom – ir galim taip pat net iš Energijos mėgint kurt atskiras detales. Įsivaizduokit, kokia bus tokia, sakykim, sukrėtimo akimirka tiems, kurie gyvena tokį gyvenimą atsidavę materijai šitame pasaulyje. Aš Yuotube pasižiūrėjau – nežiūrėjau viso, bet tik trupučiuką peržvelgiau, nes tai yra tuštybė, tiesiog gaila Energijos švaistyt tam, ir laiko – bet ten mintis, kad kažkokia deimantų karalienė ištekino savo sūnų Lietuvoj. Ji turi, pasirodo, septyniasdešimt deimantų parduotuvių įvairiose vietose. Ir dabar jai, po prisikėlimo, kada bus tas statinys ir jai – papuošimas gali būt deimantais – papuošimas sienų! Tai įsivaizduokit, kokia psichologinė neatitikimo įtampa – ji čia susikrauna milijonus už tuos deimantus, kadangi yra tokia paversta prekė pačia brangiausia išraiška – dovanų – tai meilę demonstruoja tiktai, jeigu daug deimantų yra – jeigu jis didesnis, su daugybe briaunelių – o ten, prašau – sienos išpuoštos – tai jai psichologiškai – na, tai ji skaičiuoja viską gi materija, ir dabar tose sienose tai puls skaičiuot tuos deimantus, arba išlupt! O ten nėra kur jų dėt – jie yra Grožiui skirti – visumai – gražint tą statinį, kuriame turi būt dvasinis pripildymas – dvasia turi pulsuot gyvastimi – ir toji aplinka, kur gyvena, ji turi padėt šitam pulsavimui pagal Kūrėją – Kūrėjo Ritmu! Tam ir yra Mokytojai – Dvasiniai Mokytojai – ir tam aš jus mokau, kad jūs kreiptumėt žvilgsnį į Patį Ryškiausią – tik į Kūrėją! Dėl to jūs per daugelį pasaulių keliausite neužsilaikydami – na, ekskursiją jums parodys, na, ir susipažinsite su morontiniasi viešbučiais, kuriems ten teks pabūt tokiuose statiniuose, nes yra ir specialūs statiniai, vėl, statomi Asamblėjoms, arba susibūrimams, ten kur vyksta renginiai. Yra ir Šventovės statinys, kuris yra nuostabiausiai išpuoštas – pats gražiausias pastatas! Bet štai, kada mes jau apsistosime ties tuo pasauliu, kuriame mes pagal dvasinį vidų – Gyvąjį Turinį – galėsime gaut jau aukštesnius mokymus, ir atlikt užduotis, priimt naujus iššūkius, štai ten bus jau ir mūsų tas būstas – ten statysime! O tai jau bus nueita per daug pasaulių, ir reiškia, kiekviename pasaulyje yra vis pagražinami ir tie būstai. Ir štai mūsų, tą, ką mes čia sukaupsime – dvasinio Gyvojo Turinio – ten mes galėsime šitą realizuot, kaip sako liaudis – natūroj – realizuot tai, kas yra mūsų gyvąjam poreikiui. O įsivaizduokit, Darsūniškyje gyvena Nijolė, čia yra butas - Kaune – bet ji negali užlipt fiziškai į penktą aukštą, nėra lifto – nėra lifto! Tai kam reikalingi tokie statiniai, jeigu žmogus negali fiziškai patekt į savo būstą? Dabar ji gyvena name, kuris ant žemės stovi vieno aukšto, ir džiaugiasi – ir žemė, ir plotai yra. Tai reikalinga kūrybai! Štai ta mūsų kūryba ir pasireikš ir augmenija, kurią mes modeliuosim pagal savo gyvąjį dvasios Turinį – kokie bus krūmai, medeliai, kokia gyvūnija! Tai vėl atspindės mūsų dvasinį Turinį, pagal tai galės kiti spręst – aha, čia, koks naujas gyventojas, bet jisai nesuprantamai kažkaip elgiasi, štai įdomu, kodėl taip? Pasirodys, kad mes galim ir savo įnešt siekius, kurių kiti nebus patyrę. Mūsų niuansai yra skatinami, kad jie pasireikštų – mūsų asmenybė - kiekvieno - unikali, tik mes čia kaupiam tą ir ryžtą iš Kūrėjo, ir drąsą pasireikšt idėjom. Dabar, kada statomas man namas, tai na, įvairiomis fazėmis aš ten dalyvauju – nors ne man stato, kurį aš galėčiau štai koreaguot, kaip statyt – aš perku tą namą – tik nuo pamatų, bet projektas yra ne pagal mano idėjas. Ir žodžiu, aš matau, kas neatitinka tų nuostatų, kurias aš sužinau iš Yuotub‘o, iš straipsnių – ir aišku, man skaudu, kad šitaip yra – o aš negaliu modeliuot, nes tada reikia keist projektą, o tada jau – prašau, mokėk pinigus, keisk ir iš naujo – nuo pat pamatų turi viską keist. Tai štai, kai yra nesusietos funkcijos – architekto, statybininkų – atskirų – tiekimo, ir to būsimo gyventojo – viskas sukarpyta – nėra gyvasties, kad tai būtų visumos Gerovei, kad šitoje vietoje būtų visumai geriau – tas, kuris gyventų, atiduotų save kupinas Kūrėjo Meilės, ir pasireikštų kuo geriau. Tai ta dabartinė aplinka, jūs pažiūrėkite, kiek šlovinami dangoraižiai! Tai dar Lietuva yra laisva nuo jų, o šiaip tai pasaulis dūsta nuo jų – ir ligas turi – fizines ligas – net ir ta aukščio liga pasireiškia kai kuriems. Ir dar vienas įdomus dalykas – po prisikėlimo bus tokie Dangiškieji Meistrai – čia irgi statybininkai - vieni irgi iš Dangiškųjų Meistrų – bet yra ir tokie, kurie aiškins vyriausybinę Filosofiją, ir aukščiausias nuostatas, kurios užtikrina visumos Gerovę, kad šita vyriausybinė Filosofija būtų taikoma visumos Gerovei, nes šitaip yra numatęs Kūrėjas! Tą vyriausybinę Filosofiją aiškint reikia dėl to, kad tai yra toje vietoje, kur atvykę jau tie, kuriems reikia suteikt tuos mokymus – tai reikia aiškint, kokia yra ta pasaulio vyriausybinė Filosofija, ir kaip ji visumos Gerovei nukreipta! Perkelkim šitą modelį į kas yra čia. Kaip reikės jaustis tiems, kurie čia buvo prezidentai, karaliai, princai, princesės, premjerai, ministrai, parlamentarai – kaip jie elgėsi? Taigi bus jiems psichologinis šokas – jų smegenų nebus, o protas bus paliktas, tik nebus – karoče – štai tokių keiksmažodžių – visa kita bus palikta – ir žemos mintys, ir darbų prasti motyvai – savanaudiški. Savanaudiškumą išgyvendint reikia gilesniu atsivėrimu Kūrėjui, ir bendravimu ir bendradarbiavimu su aplinka – to ir mokys juos. Atrodytų čia, pabandykit jiem pasakyt, kad jūs turit dar išmokt – bendraut, bendradarbiaut – jie šito nemoka, nes jų niekas nemokė, ir nemoko – o juk jie turi būt vedliai visai visuomenei! Jie turi nukreipt vektorių, kaip švietimo sistemoje turi būti lavinami tie vaikai, kaip suaugę turėtų būt mokomi bendradarbiaut visumos labui – visumos! O tai yra ir politika, ir ekonomika, ir mokslas, ir šeima, kultūra – visos sferos turi būt suvienytos į sistemą su kūrinijos Sistema – ne šiaip palaidai, kad čia yra pasaulis, su kuriuo niekas nevyksta! Jis yra gyvoje kūrinijos Sistemoje! Ir kada mes dabar kalbame apie Kūrėją – Keturis Asmenis – Asmenybes – Šaltinius ir Centrus – mes esam tie Rojaus piliečiai – dabar mes esam Rojaus piliečiai – nepatekę dar fizine prasme, bet savo atverta dvasia-asmenybe garbindami Kūrėją Keturiuose Asmenyse – mes esam tie, kurie yra net Rojuje! Rojaus piliečiai Keturių Asmenybių negarbina - tik Rojaus Trejybę! Net Havonoje Rojaus Trejybės negarbina. Tik ant Rojaus Amžinųjų Krantų, perplaukus tą milžinišką Erdvės Vandenyną, nuo Havonos vidinio Žiedo iki Rojaus, kada mums paskutinį kartą atjungs pasąmonę, ir Supernafimas pergabens – tai milžiniško energinio pasireiškimo Angelas – kaip transkontinentinis laineris, kurį galima palygint su dabartiniais mūsų Angelais - čia vietiniai troleibusai, kurie čia kursuoja po miestą - netoli – tai štai mes ką turim šitame pasaulyje, ir po prisikėlimo – tai bus vietiniai tokie nedideli atstumai jiems – o ta Galia atstumų įveikimui, tai jai reikalingas ir atitinkamas energinis pasikrovimas – jų galios, sakykim, neužtenka jokiu būdu – tai štai, kada mus perkels ant tų Rojaus Krantų – mes turėsim tą pilietybę – Rojaus – dabar įgiję Urantijoje – pačiame žemiausiame taške – savo atsivėrimu, savo gyvu ryšiu su Kūrėju! Juk ir tie, kurie patenka, įgydami patyrimą kiekviename pasaulyje, kiekvienoje Visatoje – atlikdami užduotis, priimdami iššūkius – jie vis giliau pažįsta, ir stipriau užmezga tą gyvą ryšį su Kūrėju – susilieja su Juo. Tai ir yra palaipsnis ėjimas, ir patyrimu patvirtinimas – kaip Rojuje tau ir suteikia tą pilietybę! Tai čia mes esam potencialiai šitą dalyką pasiekę savuoju atsivėrimu – su Kūrėju – tiktai mus dar nuo Rojaus skiria atstumas ir laikas, per kurį mes kaupsime patyrimus. Bet gi mes jau dabar, kada atveriam save kaip asmenybę Rojuje esantiems Tėvams, tai mes gi jau savaime suvokiam – esam amžinos dvasios – amžinos asmenybės! Laikas neegzistuoja, erdvė neegzistuoja – amžinybė! Jau mūsų viduje pulsuoja ta mintis, kad mes esam Kūrėjo amžinieji vaikai!
Tai štai, tai ir yra esminis pagrindas mūsų protui – mes dabar jau esame Rojaus Piliečiai – dabar! O tai, kad įsiterps mūsų patyrimai, natūralu, mes ir kaupsime vis giliau jausdami tą troškimą – gert dar didesnį gurkšnį Gyvojo Vandens, kąst Gyvąją Duoną dar didesniu kąsniu. Tai bus tiktai papildomi mūsų iššūkiai, kuriuos turėsim įgyvendinti, ir patyrimai. Bet Dvasia vis tiek pulsuos ta pati, kuri šitą pačią akimirką dar šitame materialiame pavidale jaučia šitą troškulį Kūrėjo to garbinimo, ir gyvojo susiliejimo su Juo! Štai mes pabudome dvasioje, tad ir kelkimės! Amen.

Ačiū Vitai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai