Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Trijų mokinių Laiškas savo Dvasiniam Mokytojui, 2021 10 26


Mielas Algimantai, subrendo pakankamas situacijos supratimas ir atėjo laikas parašyti tau laišką. Jis būtinas. Būtinas vardan mūsų dvasinio Atgimimo, vardan Ištaisomojo Laikotarpio Plano įgyvendinimo.
Algimantai, tu mokai, kad mes Tėvų, Jėzaus ir kitų dvasinių lyderių Mokymus atidžiai skaitytume, studijuotume, o ne akimis perbėgę tuo pat juos užmirštume. Taip ir padarykime.
Paskutinis Jėzaus Mokymas, atidžiai perskaitytas, privertė mus prisiminti, kaip Birutė, viena aktyviausių urančių, buvo išstumta iš mūsų aplinkos. Ir kaip tam susidorojimui vieningai ir darniai savo tylėjimu pritarė tavoji urantų bendruomenė
O buvo taip. 2017 m. pavasarį Birutė buvo pasišovusi imtis puikios iniciatyvos – organizuoti dar vienas pamaldas tais sekmadieniais, kada tu, Algimantai, į Kauną nevažiuodavai. Nevažinėji ir dabar.
Tu šią urantės iniciatyvą griežtai sukritikavai, bet Birutė suabejojo, nepatikėjo tavųjų argumentų galia ir drąsiai kreipėsi į Rojaus Trejybę patarimo, kaip jai elgtis. Ir Begalinė Motina suteikė Mokymą. Tame Mokyme buvo pasakyta: „Jūs neturite priklausyti nuo vieno mirtingojo, Gyvajame Kelyje iššūkiai nuolatiniai. Jūs esate pačiame dugne –evoliucinių kopėčių- todėl jums atrodo baugu priimant naują iššūkį, kuris nebuvo iki tol priimtas, patirtas. Jūs jaučiatės nesubrendę tam žingsniui, nes ir po prisikėlimo taip pat turėsite atlikti įvairių užduočių, jūs bendrausite, vieni su kitais suartėsite, bet kada jums teks palikti tuos draugus, prie kurių būsite pripratę imtis to iššūkio. Bus skausminga išsiskirti, bet jūsų stiprėjimui, charakterio ugdymui – tai verta. Jūs negalite visą laiką tikėtis būti vieni su kitais, viskam yra tam tikras laiptelis“.
O Birutei „nebuvo baugu“. Ji veržėsi naujam iššūkiui. O tu jos norui ryžtingai pasipriešinai, kad ji Kaune su dvasiniais bičiuliais garbintų Kūrėją. Kartojam, tik garbintų Rojaus Tėvus ir pasimelstų. Ir ta priešprieša tarp jūsų įvyko tada, kai dar mūsų atmintyje nebuvo išblėsęs labai svarbus Amžinosios Motinos patarimas: „Mes visą laiką jus akiname burtis į garbinimo grupes įvairiose vietose“.
Tai va. Šitą įvykį, kaip minėjom, privertė prisiminti Sūnaus Kūrėjo Mokymas: „Kad ir kokias aukštumas jūs pasiektumėte, atiduokite dalį savo pareigų ir naštos savo dvasiniams broliams ir sesėms, pasitikėkite jais, kad jie taip pat įgytų naują ir aukštesnio statuso patyrimą, kad tarp jūsų atsirastų didesnis pasitikėjimas ... nes baimė ir puikybė dera tarpusavyje kaip sesės dvynės“.
Algimantai, tavoji „baimė ir puikybė“ ir užkirto Birutei kelią įgauti aukštesnio statuso patyrimą. Baimė, kad gali atsirasti nepageidaujama konkurentė. Ir tavoji puikybė – kaip gali kažkokia „man už nugaros priimti sprendimus“.


Mielas Algimantai, savo pamokomajame žodyje Kaune, 2020.01.05, tu mus paprotinai: „Kiekvienas turim asmeninius skirtingus patyrimus. Ir tą, ką aš sakau, ne visiems priimtina ir tą vadina puikybe. Aš žinau, ką darau, žinau ką man reikia daryti!“
Tai ar tikrai, Algimantai, tu viską darai teisingai, ar nesi per daug pasitikintis savimi, išpuikęs, nes Begalinė Motina dar ankstėliau matė tavo puikybės apraiškas: „Kada toli nukeliausite į Gyvenimo ir Šviesos etapo sukūrimą jūsų viduje, o aplinka bus toli atsilikusi nuo jūsų, jūs palaipsniui prarasite skonį gyventi tokioje aplinkoje. Tad jūsų gyvenimo prasmė palaipsniui išsigims į gyvenimą savyje ir sau puikybės jėgos keliamo pasitenkinimo savimi žlugdančiais ir žemėjančiais energiniais virpesiais“
O kitame Mokyme Begalinė Motina jau tiesiai šviesiai priekaištauja tau, mielas Algimantai: „ ....tu neturėtum žvelgti į aplinką siauru matymu, turi visą laiką žvelgti vien tik Manuoju Žvilgsniu ... Kuo daugiau nerimo tavo širdyje, tuo mažiau tu skiri dėmesio Manojo Evoliucinio Plano įgyvendinimui, nes nerimo būsena tave pripildo žemo dažnio virpesiais ... tavoji veikla tampa labai suvaržyta savo paties viduje, minčių tėkmė praranda skaidrumą ir tolygumą. Manoji išmintis tau sako, kad reikia priimti vienokius sprendimus, bet tavo protas renkasi kitokius sprendimus “. Stipriai pasakyta, ar ne taip, Algimantai.
Apie tavąją puikybę, t. y. apie išskirtinę tavąją ir Lietuvos svarbą pasaulyje kalba ir planetos Valdytojas, planetos dvasinis Vadovas, apie kurį Amžinoji Motina sako: „Makiventa turi didžiulę savivaldos laisvę, jis turi savo sampratą apie planetos valdymą. Bendraukite su juo, savo dvasiniu Vadovu. Išdrįskite kreiptis į jį kokio nors patarimo ar mokymo.“
Taip ir padarėm, kreipėmės į jį. Ir Makiventa apie tavo, Algimantai, ir Lietuvos svarbą pasaulyje pasakė taip: „Algimantas – tai yra tas pakraščių Šviesulys – kas gi gali būti iš provincijos vertingo ... Jeigu jūs paklausite – kas yra Lietuva? – bet kuriame kontinente – žmogus suglums, nesupras apie ką jūs klausiate. – Ar tai liga? Ar tai koks nors valgis, ar kokia nors šalis? Todėl ir Algimanto priimami mokymai nėra pripažįstami“.


O dabar pakalbėkime apie teršalus.
Algimantai, per ilgą bendravimo laiką su tavimi mes buvome įtikinėjami, kad tik tavo ir tavoji pasąmonė yra geriausiai apvalyta ir todėl visi Tėvų, Sūnaus Kūrėjo ir kt. Mokymai, tavo priimti, yra patys tyriausi, patys švariausi, patys, patys, patys, t. y. be tavųjų pasąmoninių teršalų. O Makiventos mokymai, priimti Mokymo Misijoje, turi daug teršalų ir todėl jais negalima tikėti, jie mus klaidina, veda tolyn nuo Kūrėjo. Ir dauguma urantų tokių mokymų kratosi kaip velnias kryžiaus.
O kaip su tavaisiais teršalais, mielas Algimantai?! Įdėmiai paskaitykim Tėvo mokymą apie čakras ir stichijų elementus. Tėvas sako: „Žmonija gyvena iliuzijoje ir tamsos baimėje jau milijoną metų – nuo pat evoliucinio jos vystymosi jūsų planetoje, kai jau buvo užregistruotas Andono ir Fontos – Mano dviejų dvynių – brolio ir sesers – pabėgimas iš savosios genties, pajautus viduje Manosios Dvasios – Minties Derintojo – suteikiamą Šviesos ir Meilės impulsą – būtina palikti tėvus“. Ir čia pat: „Tai buvo milžiniškas drąsos ir ryžto priimtas sprendimas, kurio Man užteko taip pat priimti sprendimą ir jiems abiems padovanoti po Minties Derintoją ...“
Tai vis tik, kada Andonas ir Fonta gavo po Minties Derintoją – prieš ar po pabėgimo. Matomai, kad Tėvas visai susipainiojo. O jei rimtai, tai šitame Mokyme patys tikriausi tavieji teršalai ir niekas kitas.
O apie tai, kaip Tėvas vėlesniame Mokyme siūlė Amerikos prezidentui Trampui įvesti karinę padėtį ir skirti karinius tribunolus, t. y. įvesti valstijose karinę diktatūrą ir kalbėti neverta. Čia tai jau tavo fantazijos.
Ir todėl nereikia stebėtis, kad tavoji misija ruošti dvasinius Mokytojus Vilniuje menkėja. Vos ne visi išsibėgiojo iš Rojaus Trejybės Šventovės ir tavojo dvasinių Mokytojų ruošimo Centro, pavargę nuo ilgų sėdėjimų, kad pasiklausytų tavųjų nesibaigiančių negatyvą skleidžiančių monologų apie tą patį ir tą patį. Paliko Šventovę ar apleido tavąjį Forumą Feliksas, Liudvikas, Mantas, Gitana, Regina ir daugelis kitų dėl tavo ir tik tavo visažiniškumo ir nepakantumo kito nuomonei, ne tėviško tolerantiškumo. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jie ir mes palikom Gyvąjį Kelią. Mes visi Gyvajame Kelyje ir nuoširdaus ryšio su Kūrėju per Minties Derintoją nenutraukėme ir nenutrauksime.
Ir todėl nereikia įkyriai gąsdinti, kad mes, palikę Šventovę, būsim apnikti ligų ir kitų negandų. Tokie patys gąsdinimai pilasi ir iš bažnyčių – jei nedalyvausite šv. Mišiose, būsite atskirti nuo Dievo ir t.t., ir t.t. Mes visai nebijom Tėvų rūstybės, nes žinom, kad mūsų Tėvai vienodai myli mus visus, tiek tave, tiek ir mus. Vienodai! Nes esam Jo vaikai ir kiekvienam iš mūsų suteiktas milžiniškas potencialas tapti galingu Tėvų Sūnumi ar Dukra. Ir tik nuo mūsų pastangų ir dangiškųjų Mokytojų, Melkizedekų, Rojaus Trejybės Mokytojų ir kt. išminties, veikimo būdų ir metodų supratimo, priklausys mūsų kilimo sparta ir kokybė. Ir todėl visuose Kūrinijos segmentuose, bet kuriame kilimo etape mes neišvengiamai lenksime vienas kitą ir dvasingumu, ir darbais, ir pareigomis ir titulais. Ir niekaip kitaip. Nes toks Kūrėjo evoliucinis Planas ir Jo tokia Valia – kad nesigėrėdami, nesididžiuodami savo nuveiktais darbais eitume pirmyn ir tik pirmyn savo kasdiene veikla įtvirtindami Kūrinijos Galybę.
Ir nereikia tyčiotis, kad mūsuose vyrauja vien gyvulinis protas, nes tas pats gyvulinis protas ir leidžia mums įdėmiau žvelgti į tavo priimtus Tėvų Mokymus, o ne aklai, a le dievišku protu, aikčioti iš susižavėjimo dėl kiekvieno tavo pasakyto žodžio. Tarp kitko, tokie aikčiojimai, pagyros, liaupsės ir atvedė, ir tebeveda tave į puikybę, savęs sureikšminimą.


Ir dar. Norėtume tau priminti, kad įsibėgėja , Makiventos žodžiais, koncentruotas pagreitintas evoliucijos etapas – Ištaisomasis Laikotarpis. Ir tu ir mes būtent ir ruošiami šiems be galo įdomiems, bet tuo pačiu ir grėsmingiems įvykiams. O šį Jėzaus ir Nebadonijos Šviesos planą ėmėsi įgyvendinti ne kas kitas, o Makiventa Melkizedekas, mūsų planetos Valdytojas ir dvasinis Vadovas su gausia Melkizedekų komanda ir kitomis galingomis dvasinėmis Asmenybėmis. Ačiū jiems. Ir tau, Algimantai, nori to ar nenori, teks užmegzti glaudų ryšį su Makiventa, kuris daro mums kol kas nematomą milžinišką darbą – galutinai įveikti Kaligastijos pasekėjų aršų pasipriešinimą ir paruošti dirvą Urantijos dvasiniam Atgimimui. Ir darys tol, kol planeta bus įstatyta į tvirtas Šviesos ir Gyvenimo vėžes.
Todėl tik Makiventos, ir tik jo, aiškūs, trumpi, konkretūs Mokymai padės tau orientuotis tuose procesuose, kurie vyksta mūsų planetoje. Tiktai bendraudamas su planetos Valdytoju sužinosi jo veiklos prioritetus, detaliuosius planus, ir kaip tai bus įgyvendinama. Ir tada, ir tik tada tu tapsi tikru Urantijos Valdytojo pagalbininku. Ir tik tada Makiventai pavaldžios dvasinės Asmenybės – Apvaizda tave kaip pridera pradės globoti ir saugoti – nebegriuvinėsi nuo dviračio, neterorizuos tavęs mokesčių inspektoriai, galėsi vėl drąsiai reikštis Youtube, o namo statyba vyks kaip iš pypkės. Ir t.t. ir t.t.


O pabaigai pakalbėkim apie tavąją evangeliją, t. y. apie teiginį, kad pats Kūrėjas yra mumyse – gyvas ir realus. Pamąstykim, ar tikrai taip. Jėzus sako: „Jūs esate apdovanoti dar didesne dovana – paties Kūrėjo dvasia.“ Ir niekaip kitaip – dvasia, tai yra Minties Derintoju, pačiu didingiausiu Mokytoju. Tai tas Dieviškasis Operatorius, kuris leidžia palaikyti ryšį su Rojaus Tėvais, kurie yra labai ir labai toli. Ir tą ryšį šis paslaptingas Pagalbininkas mums suteikia tik garbinimo metu. Visos mūsų maldos, prašymai, kaip žinia, užlaikomi mūsų Visatos ribose. O tavoji evangelija sako, kad pats Kūrėjas, t. y. keturios Rojaus Asmenybės yra mumyse. Jei taip ir būtų, o taip nėra, tai ką tada veikia Minties Derintojas, gal jis mums visai nereikalingas.
Tai ar nevertėtų, mielas Algimantai, pakoreguoti tavąją evangeliją, kad ji būtų priimtinesnė ne tik tiems, kurie priima Šviesą širdimi, bet ir tai absoliučiai daugumai mirtingųjų, kurie dar gyvena gyvuliniu protu ir kritiškai, įtariai žiūri į kiekvieną Šviesos pasireiškimą. Ir tada jiems bus kur kas lengviau, be pašaipų, priimti pataisytą Žinią, nes ir „Jėzaus gyvenime ir jo Mokymuose“, taip pat ir Naujajame Testamente šnekama tik apie Tėvo dvasią mumyse.
O tarp kitko, kodėl šita tavoji žinia (evangelija) yra tik tavoji. Juk tai, kad mumyse patalpinta Tėvų dalelė Minties Derintojas ir kad Kūrinija yra mums draugiška (o kaip gi kitaip, kada mes visi esame broliai ir sesės dvasioje) aprašyta Urantijos Knygoje. Ir gana plačiai ir išsamiai.


Mielas Algimantai, šitas aštrus laiškas skirtas ne Forumui, ne platesniam skaitytojų ratui, o asmeniškai tau, ir tiktai tau ir niekam kitam, kad atsipeikėtum iš neklystamumo ir susireikšminimo svaigulio ir taptum tikru Mokytoju, Melkizedekų bendražygiu.


Telydi tave Kūrinijos Tėvų Ramybė.


Petras K., Vytautas M., Irena J.


P.S.
Urantijos Knygoje parašyta: „Kada jūs jaučiatės svarbus, tada prarandate energiją dėl to, jog vargina ir drasko ego didingumas taip, kad labai mažai energijos belieka darbo atlikimui.“ 555 psl.

„Kai kurie pasaulio didžiausi religijos mokytojai, net ir pranašai, kartais turėdavo taip mažai išminties apie šį pasaulį.“ 1107 psl.

---------------
Laišką perskaičiau 2021 m. rugsėjo 13 dieną ir parašiau šį atsakymą -

Mielas Vytautai, ačiū už tavo laišką, ir geras intencijas.

Deja, laiške tu išreiškiai savo požiūrį vadovaudamasis tik savuoiju kontekstu, bet manojo - tu nežinai, todėl viską ir sujaukei, gal net sąmoningai apversdamas aukštyn kojom. Tavo klaidingi pateikti apibendrinimai ir išvados, ir kaltinimų kaskadose tave gniaužia ir graužia iš vidaus, dėl to tau labai apsunkina kvėpavimą Rojaus Trejybės-AŠ ESU Palaimoje, Ramybėje, ir Meilėje.

Mylimas Vytautai, nebijok Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - atrask Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, tik tada ir PRADĖSI suvokti ir mano misiją, o tuo pačiu ir mano veiklą, ir tą pradėsi pajausti savyje Meilės Galia ir Kūrėjo Išmintimi ir Dvasia - kaip ir Kūrėjo Dvasios - Minties Derintojo - tavyje funkciją, ir savosios asmenybės vaidmenį, siekiant susiliejimo su Minties Derintoju, kad dar ryškesnėje Kūrėjo Šviesoje suspindėtų tavo asmenybė - suspindėtum TU - savujoju Asmeniniu Indėliu Kūrėjo Banke - kaip Bendrakūrėjas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, įgyvendinant Evoliucinį Planą visumos Gerovei.
Manoji misija yra skirta man, ir aš žinau, ką dariau, darau, ir ką darysiu.
Telydi tave, Petrą, ir Ireną Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas

Šiandien - 2021 10 26 - perskaičiau Forume Petro žinutę -

Mielas Algimantai, jau tapo gražia tavo tradicija Kaune Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovėje juokinti urantus, taršant su pasismaginimu mūsų laišką. Ir vis apgailestaudamas, pergyvendamas, kad laiškas skirtas tik tau ir tu negali jo paviešinti. O taip norėtum tą padaryti.
Tokios tavo Tėviškos patyčios Meilės Galia, akivaizdu, kelia, negali nekelti, urantų, ir ne tik jų, smalsumą. Skambina, teiraujasi, kuo mes taip užrūstinom Algimantą, taip įaudrinom pastarąjį, kad net praėjus tiek laiko Mokytojas niekaip nesugeba nurimti. Kodėl mes slapstomės, bijome viešumo ir neįkeliam laiško į Forumą? Ačiū jums brangieji už patarimus ir nuoširdų palaikymą.
O dabar jums atsakau - mes tą laišką rašėme asmeniškai Algimantui tik ta prasme, kad laiškas, patekęs į viešumą, nepakenktų jo, kaip dvasinio Mokytojo, įvaizdžiui. Taip mes manėme. Pasirodo, nuogąstauti mums nederėjo, nes savo viešomis patyčiomis jis veržte veržiasi į viešumą. Drąsus, pasirodo, mūsų Mokytojas. Bet ir mes ne iš bailiųjų. Mes taip pat už viešumą.
Taip kad drąsiai, Algimantai, mūsų laišką įkelk į Forumą. Ir būtinai visą. Dabar tą padaryti tiesiog būtina, ir neatidėliojant, kad urantai, ir ne tik jie, susipažintų su jo turiniu ir patys įvertintų ar tikrai laiškas vertas vien patyčių, ar tame laiške, tavo žodžiais tariant, vien tik jovalas. O gal ne. Gal išsirutulios, vardan Tiesos, konkreti, dalykiška diskusija ir Forumas atgims, taps įdomus kaip senais gerais laikais. Kartoju, konkreti, dalykiška diskusija, o ne ilgi, visiems nusibodę, tavieji pamokomieji monologai apie Kaligastijos maištą, žmonijos degradaciją (ypatingai vilniečių) ir suvešėjusį gyvulinį protą tų, kurie nebelanko Šventovės. Ir gąsdinimai, gąsdinimai, gąsdinimai, kad pastarieji neišvengiamai susilauks atpildo - ligų ir kitų negandų. Baisoka. Mąstau, ar nevertėtų vis tik sugrįžti į Šventovę.
Tai tiek šiam kartui.

P.S. Apsižiūrėjau, kad nei karto nepaminėjau žodžio Kūrėjas. Tai nedovanotina. Dėsiu visas pastangas, kad tai nepasikartotų.
----------------------------------
Dabar tikrai jau galiu įkelti Laišką, kurį jūs jau perskaitėte viršuje.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2021-10-26 13:15:46

Komentarai

Sėdžiu sodyboje per Vėlines už stalo, valgau sklindžius su spirgais (aš vegetaras) ir kremtuosi, graužiuosi. Tai prisiviriau košės. Ir koks biesas patraukė mane už liežuvio, pakurstė mane savo rašliavomis lįsti į jūsų Forumą, kabinėtis prie Algimanto, gyvos Šventovės, dvasininkų ruošimo Centro ir net, anot mielos ir nuoširdžios Daivos, pasityčioti iš paties Kūrėjo.
Tai va, baigiau valgyti, nusišluoščiau į skverną riebaluotus pirštus ir laukiu Kūrėjo keršto – ligos arba dar kažko baisesnio, sakykim, palieka mane žmona ir išeina gyvent pas urantą.
Taip kad nuo jūsų traukiuosi, slepiuosi, lendu į pogrindį. Palieku jus ramybėje, žinoma, nebent pats Algimantas labai išsiilgtų tokio smagaus ir nuoširdaus pabendravimo Forume. Juk nepaliestų temų, įdomių patyrimų dar likę tiek, kad nors vežimu vežk.
Taigi, veikiausiai jau susitiksime tik morontijoje – pirmame prisikėlimo pasaulyje, o ten, užmiršę visus nesutarimus (būsim nuo to apvalyti), žiūrėk, gal ir į morontinę partnerystę susimesim mano mielos ir šaunios, bet retsykiais piktokos kaip širšės, urantės.


Ate.e.e.

PetrasKa
2021-11-03 13:49:02



Mielieji urantai, būtų labai gerai, kada rašysite komentaruose kitų brolių ar sesių vardus, prašau, nurodykite būtent iš kokios vietovės yra ta sesė, ar brolis.
Net ir tokios smulkmenos, kai kada pridaro nemenkų rūpesčių.
Labai jau jautrūs pasidarėme.
Bet nieko tokio, užsigrūdinsime; ne bet kas mus sulaužys.

Su meile,
Irena, Šakiai.

irena1950
2021-11-01 15:08:01



Kai ikeliau savo parasytas mintis tai tada pamaciau ir Vitos ikeltaas mintis.

Aciu tau miela sese, uz tavo parasytus zodzius, jie nuosirdus ir tikri. Juos labai gera skaityti. Apkabiu tave. Ramybes tau ir geroves.

ValdasAirija
2021-10-30 02:19:19



Petrai, Petrai, Tu gerai moki viska anzlizuoti tik nenuosirdus esi ir cia yra diziausia tavo beda.

To mosykuoji Kureju mokymais kaip fariziejus vezdu kuris neleidzia kviecio varpos sestadieni nuskinti. 

nesupranti tu tu mokymu apie energija ir pats nes jeigu suprastum ir jaustum ja tai tokiu veju cia nerasytum.

Neismanai tu nieko, tik intelektualiai viska supranti. Nera tavyje tikro pojucio nei apie tuos mokymus kuriuos tu cia taip inirtingai cituoji nei apie energija nei apie Minties Derintoja tu nieko nesupranti, nes vietoje to, kad klausytum ka mokytojas sneka, tavo galvoje kirba mintys, kur gi cia tas mokytojas klysta, o kas iesko tas tikrai randa. Deja, mokytojo ir bet kuriu nuosirdaus mintys visada nuosirdzios ir suderintos, klaidingai ir priestaringai jos skamba tik per siukliu perfiltruota gyvulini prota kuris bijo kad neduok die kas praslys ne taip. 

Nezinau kur tu ten radai analogijas tarp mano ir Algimanto aprasymo apie Kurejo atradoma, bet vienas principas pagal kuri as gyvenu sako, niekada nieko nelygink ir nekopijuok nes viskas yra unikalu ir turi savo veta ir priezastis. Aprasiau tik savo patyrima i salis nesidairau ir neplanuoju to daryti niekada, nes jeigu tai daryciau tai nebuciau ten kur esu siandien ir tas kas esu siandien. 

Minties Derintojas Petrai ir yra pats Kurejas tavo viduje, beasmene Saltinio Tevo-Rojaus Trejybes-AS ESU dalele ir Mano supratimu jie niekuom nesiskiria savaja kokybe jeigu toki skurdu zodi galeciau panaudoti savo issireiskimui, nebeeisiu ieskoti citatu ir mokymu kad tau kazka kitaip irodyti. Jeigu as neteisus tai nuo to irgi niekas nesikeicia. viskas yra ir bus taip kaip yra, o mano supratima visada pataisys nuosirdus mokytojas ir as su meile isklausysiu ir priimsiu. 

Tavo zodziu skaiciavimas ir citavimas apie Dievo vardo minejima yra baznytinis svaiciojimas ir tiek. I savo Tevus as kreipiuosi daug kartu per diena tai ar cia kokia nors sventvagyste? As nezinau kodel baznytinikai sako nemineti dievo vardo be reikalo, turbut ne tam Kurejui jie tarnauja kurio sunus as esu. Ir ne tam Jezui turbut jie meldziasi kurio brolis taip pat as esu todel ju nurodymai, draudziantys, o ne skatinantys daryti tai kas reikia daryti, man nera taisykle kurios as kada nors laikiausi. Kurejas, Saltinis, Tevas man yra labai saldus zodziai ir naudoju juos tieks kiek noriu ir kada noriu. Svarbu su Meile istarti, svarbu su kokia intencija ta zodi naudoji.

Tikrai tavo protas nieko neisnesa, Ir neisnes, nes tavo mintys daugiasakes it neaiskios nesuskaiciuojmos, nes esi nenuosirdus.

Minties Derintojo as neapeinu, bet tu Petrai Ji tikrai skaudini gyvenanti tavo viduje. Liudini ir skaudini sklesidamas tokius zemus virpesius. Nuosirdus zmogus niekam nieko neirodineja ir nesmeizia kaip ta darai tu viesai net neismanydamas iki galo kaip viskas is tikruju yra savo zemaziuriu ir neisskaistintu protu, pilnu kaltinimu ir kazkokio noro mums yrodyti tavo teisuma. Tikri ir nuosirdus urantai viska puikiai mato.

Mano dvasiniai pasiekimai kaip tu juos ivardiji, negali buti pasiekti su kazkokiais keslais, ir priimineti as jokiu mokymu nepriimineju, suzemejo siek tiek mano vibracijos, bet as islieku nuosirdus, ir man tikrai us kaupu uztenka mokymu kuriu abstu forume. Tikrai yra ka veikti forume, Urantijos Knygoje kituose mokymuose ir nera reikalo man siekti dar papildomus mokymus priimineti as nesmalsus ir tikiu kad viskas ka mums reikia zinoti yra pateikta Kureju su kaupu ir jeigu reikes daugiau tai as tikrai viskas suzinosiu nuosekliose kiekvieno sestadienio studijoe. o jeigu ir tai bus nepakankama tai as parasysiu emaila savo mylimam mokytojui ir jis atsakys, bet siaip iki siol man klausimu daugiau nekyla nes visi atsakymai yra pries akis.

Jei Kurejas taip sugalvos tai ir priimsiu tuos mokymus ir visai ne savo labui, As negyvenu vien savo labui, viskas ka as darau skirta visumos labui net ir verslas kuri as kuriu yra skirtas visumos labui ir zmoniu sviesinimui, kad kuo daugiau zmoniu atrastu savyje Saltinius ir Centrus, Kurejus. todel jokiu knygu nebus, Akimirkos Amzinybes dar kelis mokymus i rusu kalba liko isversti, o tada ziuresiu ka toliau daryti ir ka toliau versti. Tai tiek sia tema.

Gyvajame Kelyje, Petrai, nera rungtyniu visi eina taip kaip sugeba, ypatingai tie kurie patiria amzinybes pulsavima savo viduje, dairytis i salis as nesidairau, ir jeigu ka ir aplenkiau tai tik tau tai matyti, ir visai ne del to, kad tai padaryti stengiausi. As dedu pastangas kasdien ir einu tokiu greiciu kokiu as ir galiu eiti, o kiti turi savo tempus. Visada atvirai esu pasiruoses ir su tavimi pasidalinti viskuom ka per paskutinius 3 desimtmecius ismokau suvokiau ir atradau dvasiniame kelyje.

Del klaidu, na, manau jeigu nuosirdziai noretum perskaityti kas ten parasyta tai gramatines klaidos tikrai nebutu kliutis. Bet kadangi tavo keslai yra kiek kitokie ir tu klaidu ieskai, tai tu jas visas ir surandi taisiau ta teksat tris karrtus, nesu labai atidus, ir Algimantas ta sako.

Ramybes tau Petrai, ir man labai liudna skaityti tavo tokius laiskus, matosi kad kursi savo savo sekta, tik be Kurejo ir be nuosirdumo tavo sekta bus labai trumpalaike, viena diena tiesiog tau pritruks kantrybes ir visas tavo detektyvo darbas baigsis kaip niekam neidomus ir nereikalingas. 

Mezinau ar is ten kur tu dabar esi yra kelias atgal i ten kur tu stengeisi buti, bet jeigu nesi pilnas puikybes tai galim pasiskambinti ir paaiskinsiu tau tai ko tu gal but nesupranti, savais zodziais gal kiek parasaciau nei Mokytojas, gal suprasi ir atsipeikesi.

+37258510230 mano numeris
v.pranskus@gmail.com mano emailas.

Ramybes tau dar karta, atleisk uz klaidas.

ValdasAirija
2021-10-30 02:10:59



Mielieji, trijų mokinių laiške, mūsų Dvasiniam Mokytojui, autoriai mums atvirai pademonstravo kokios gi skaudžios pasekmės yra mirtingajam, kai dvasinis asmenybės protas iš esmės, pralaimi kovą prieš gyvulinį protą ir šis jau ima reikštis net pasityčiojimu, įžeidinėjimu, prarasta elementaria pagarba netgi Dvasiniam Mokytojui, tam, kurio mokymus godžiai studijavo kažkada, turėdami Šviesos motyvą – kažkada.

Mielas Petrai, kadangi Forume dabar itin aktyviai reiškiesi būtent tu, tai apžvelgdama tavąsias – rašliavas – Daiva puikiai įvardijo – negaliu nieko kito pasakyti, kaip tik, kad – man nuoširdžiai liūdna, kad taip ir nesugebėjai paribio konflikto akistatoje atsitiesti kaip orus Kūrėjo sūnus.
Ir vis tik, tam, kad – jums trims – tau – būtų nors kiek aiškiau, aš išskyriau tam tikras vietas iš tavųjų samprotavimų, kad paskaitęs galėtum giliau pamąstyti, ir keisti savąjį supratimą ne vienu klausimu, tave taip graužiančiu iš vidaus.
Taigi, laiške – nuo jūsų trijų – yra plačiai aptariami Birutės veiksmai šventovėje, ir jūsų taip gausiai beriami kaltinimai Algimantui, nors – nė vieno iš jūsų tądien šventovėje nebuvo. Mielieji, jūs virpesiais nejautėte to, koks milžiniškas nuoširdumas buvo juntamas iš urantų tądien, jūs nematėt urantų ašarų dėl visos susidariusios situacijos, kuri visiems buvo skaudi, jūs nejautėte mūsų vidaus, nes – jūsų ten nebuvo! Matote mielieji, esmė tame, kad netgi jūsų laiške išskirtos Begalinės Motinos mokymo tam tikros citatos – kaip jau ne vienas urantas komentaruose jums bandė paaiškinti – neatskleidžia konteksto, todėl tik interpretuojamos taip, kaip jūsų gyvulinis protas viską nori matyti. Ir matote, mielieji – visi dvasiniai mokymai savo gelme suprantami, būtent dvasiniam protui vis labiau ir labiau įsiviešpataujant, ne atvirkščiai.
Birutės tarp urantų gretų nėra – tai buvo jos toks sprendimas, ir nei Algimantas, nei urantai ar dar kažkas kitas nėra atsakingas už jos sprendimą palikti gyvąją šventovę – tai jos klaidingas sprendimas, atitinkantis – jos – dvasinį laiptelį. Ir supraskite – Dvasinis Mokytojas gi negalėjo leisti skaldyti ir taip silpną urantų grupelę, todėl jis su nors ir Skaudančia Širdimi, bet – oriai – priėmė sprendimus, tai akimirkai būtinus tokius priimti. Būtent jis ir numatė tolimesnes galimas pasekmes tokių, mūsų dvasinės sesės Birutės, neišmintingų ketinimų. Bet tai praeitis, ir tikrai tam neverta skirti daugiau dėmesio, nes, ne praeitimi mes gyvenkime, o kurkime Šviesų rytojų dabarties kiek įmanoma šviesesnėmis pastangomis.

Laiške jūs rašote Algimantui - Tai ar tikrai, Algimantai, tu viską darai teisingai, ar nesi per daug pasitikintis savimi, išpuikęs, nes Begalinė Motina dar ankstėliau matė tavo puikybės apraiškas...
O kitame Mokyme Begalinė Motina jau tiesiai šviesiai priekaištauja tau, mielas Algimantai...
Mielieji, na, jūs tik paklausykite savęs! – ar iš tikrųjų Kūrėjas, Meilės Šaltinis ir Centras gali priekaištauti savo vaikams, kai jis tik Myli, Myli ir Myli savuosius vaikus, apkabina su Begaline Meile kiekvieną – tai kaip iš Meilės Šaltinio gali pasklisti priekaištai? Na?
Ar kada Algimantas sakėsi esąs visažinis? Tik Kūrėjas yra Visaapimantis, dėl to Neklystantis, bet gi mes, mirtingieji juk – visi – mokomės. Juk mes klysime iki pat kol pasieksime Havonos krantus. Ir kas gi mus moko šitos Šviesos? Tas pats Algimantas, kurį jūs kaltinate puikybe – net nelogiška, ar ne?

Gyvulinis protas visada skuba su išvadomis, ir žinoma klaidingomis, o štai dieviškasis asmenybės protas yra Kantrus, Nuoširdus ir Širdimi ieškantis atsakymų į jam iškylančius klausimus, jokiu būdu neteisiantis – nė vieno.
Mielieji, Vytautai, Irena ir Petrai, deja, bet jūs – nesate – Gyvajame Kelyje, deja, bet jūsų – Širdies – čia, su mumis – urantais – nebėra.

Apleidę gyvąją šventovę – tie iš jūsų, kurie lankė – jūs save patys pasmerkėte gyvulinio proto vis didesniam ir didesniam įsiviešpatavimui, nieko nepadarysi – jūsų toks sprendimas. Ir niekas niekada negąsdina palikusiojo šventovę, bet faktas išlieka visada tas pats – pasekmes toks mirtingasis būtinai pajaus, nes Gyvoji šventovė ir sumanyta, tam, kad ją lankyti, joje Šviesėti ir augti savosios asmenybės tapatybės vis didesniu nušvitimu.

Laiške Dvasiniam Mokytojui, jūs teigiate – Ir nereikia tyčiotis, kad mūsuose vyrauja vien gyvulinis protas, nes tas pats gyvulinis protas ir leidžia mums įdėmiau žvelgti į tavo priimtus Tėvų Mokymus, o ne aklai, a le dievišku protu, aikčioti iš susižavėjimo dėl kiekvieno tavo pasakyto žodžio. Tarp kitko, tokie aikčiojimai, pagyros, liaupsės ir atvedė, ir tebeveda tave į puikybę, savęs sureikšminimą.
Mieli laiško autoriai, nors ir turėję nuostabią progą pažinti Dvasinį Mokytoją, kai jis jums, kaip ir kiekvienam, visą save atiduoda – iš Meilės – Kūrėjo Meilės, kuria jis gyvena – jūs pasirinkote klystkelio kelią, ir nepelnytus jam kaltinimus. Argi negirdėjote šimtus kartų Algimanto sakant – Man nereikia jūsų pagyrų, šlovinkit – Kūrėją, dėkokit – Kūrėjui!

Mielas Petrai, nepaprastai liūdna skaityti tavo pašaipas ne tik, kad mūsų Dvasinio Mokytojo pusėn liejamas, bet ir urantų. Kadangi tu taip ir nespėjai urantų pažinti, aš tau sakau – jie visi nuostabūs – jie yra. Kiekvienas pasireiškia savuoju asmenybės tapatybės tokiu lygiu, kokiu gali pasireikšti šią akimirką, ir taip, Kūrėjas myli kiekvieną, net ir suklupusį, bet niekada nepamiršk – yra ne tik, kad – Gailestingumas – yra ir – Teisingumas!

Telydi jus mielieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2021-10-30 01:49:21



Nesislapstau, mielas Valdai, neslepiu ir savo laiškų. Man viešumas, Tiesa, dalykiška diskusija kaip gaivus pavasario vėjas. Jis mane įkvepia, užveda, pakrauna energija. Ta pačia energija, kurią taip plačiai ir išsamiai aprašei ir apie kurią nelabai išmanai. Siūlau atidžiai pastudijuoti gilumine prasme Tėvo nuostabų Mokymą apie energiją (2021.08.26). Tokios studijos duotų tau labai ir labai daug naudos ir kitą kartą parašytum galbūt kiek brandesnį mokymą, kad ir apie tą pačią energiją.
O dabar einam prie rimtesnių dalykų.
Algimantas savo bendravimą su Kūrėju pradėjo nuo Minties Derintojo, taip bent jis aprašo. Ir tik po didesnių pastangų jo Minties Derintojas suvedė jį su Visuotiniu Tėvu, po to su Amžinuoju Sūnumi ir galiausiai su Begaline Dvasia. Iki bendravimo su Visumine Dievybe AŠ ESU dar laukė ilgas kelias. Tai aprašyta knygoje Akimirkos Amžinybė. Tavo dvasinis augimas, kaip pats pasigyrei kur kas spartesnis ir keistesnis. Tu stulbinančiai greitai tiesiogiai pradėjai bendrauti su Kūrinijos Tėvais. Vos ne kaip su turgaus prekeiviais, apeidamas Minties Derintoją, tai tą patį Vedlį, Vadovą, Mokytoją. Tai Dieviškąjį Operatorių, kuris ir suveda mirtingąjį su Kūrinijos Tėvais. Kirba negera mintis, gal tu Minties Derintojo išvis neturi ir kam jis tau reikalingas, kada Rojaus keturios Asmenybės yra tavyje, gyvos ir sveikos. Bet palauk mielasis, o su kuo tu, toks spartuolis, susiliesi morontijoje, gal su pačiais Kūrinijos Tėvais. Kažkaip neįtikėtina. Tai kas tada tave ves link Rojaus per bekraštes Kūrinijos platybes. Neišneša mano protas.
Ir dar. Pats tavojo patyrimo aprašymas, kaip užmezgei ryšį su Rojaus Tėvais beveik žodis žodin sutampa su Algimanto aprašytu patyrimu. Beveik tie patys sakiniai. Labai jau įtartinai keistas sutapimas, sukeliantis negerų minčių. Bet šį kartą apie tai patylėsiu. Paliksim ateičiai.
O visa Tiesa apie tavo dvasinius „pasiekimus“, mielas Valdai, išlįst turėtų greitu laiku. Juk ryšį su Kūrėju užmezgei tikriausiai ne dėl sportinio azarto. Užmezgei, kad priiminėtum, kaip Algimantas, Tėvų Mokymus. O kadangi bendrauji su Kūrėju, esančiu tavo viduje, jau ilgą laiką, tai tikriausiai esi priėmęs ne vieną ir ne du Jų Mokymus. Labai tikėtina, kad tuos Mokymus jau įkėlęs ir į knygą, kurią greitu laiku mums parodysi. Laukiam su nekantrumu.
Mielas Valdai, ir čia dar ne viskas. Yra dar vienas tavo dvasinis pasiekimas, taip sakant rekordas, kur aiškiai aplenkei savo Mokytoją. Algimantas pamokomajame žodyje (2020.08.01) žodį Kūrėjas paminėjo tik 29 kartus. Tu kur kas trumpesniame savo mokyme (2019.08.20) Kūrėjo vardą paminėjai net 31 kartą. Tai puikus pasiekimas. Bet ir tai dar ne viskas. Ten pat yra sakinys, kur savo Mokytojui aiškiai nušluostei nosį. Jame žodį Kūrėjas paminėjai net 5 kartus. Viename sakinyje. Penkis kartus. Tai nepakartojamas, kitiems nepasiekiamas rezultatas. Tai galingas dvasinės brandos proveržis. Vargu bau, ar kam pavyks tave, tokį šventesnį net už patį popiežių, aplenkti. Kaip tu ten rašei, kad šuns balsas į dangų neina, tai gal ir aplenks kažkas, nebesiginčysiu.
Primenu, net krikščioniškieji vedliai, net ir jie susigaudė, kad Dievo vardo minėti be reikalo nevalia. Nuodėmė. Suvokė, kad pernelyg šio žodžio dažnas vartojimas yra labai ir labai nepageidautinas, netgi žalingas. Jis praranda savo vertę, grožį, svorį ir tas žodis tampa nuvalkiotas, kaip panaudotas skuduras. O tau, Valdai, tai suvokti per sunku. Matosi, kad šleikščiai dažnu Kūrėjo vardo vartojimu tu slepi ar tai savo neišmanymą, ar kažką dar blogiau.

P.S. Savo mokymuose, mielas Valdai, nedaryk tiek daug gramatinių klaidų. Jos rėžia akį, skaityti tampa nemiela, neįmanoma kartais susigaudyti, ką tu tokio įmantraus stengiesi išraityti. Be to ir tokios tavo pastangos ne visada pasiseka.
Pas anūką mačiau 4-tos klasės lietuvių kalbos gramatikos vadovėlį. Prašysiu, kad jis tau jį padovanotų, žinoma, kai pereis į 5-tą klasę. Tai puiki pagalbinė priemonė tau.
Tai tiek šiam kartui.

Petras K

PetrasKa
2021-10-29 14:28:29



Daugiau nei prieš du tūkstančius metų, po mūsų žemę vaikščiojęs Jėzus, yra sakęs ,kad prieš rankiodamas krislus iš savo brolio akių, pirmiau išsitrauk rąstus iš savųjų akių....kokia gili tų žodžių prasmė ir aktualumas mums visiems šiandien.
Kūrėjo Meilė apglėbia visus ir viską,tad būkime su Juo ir Jame.

astraasen
2021-10-29 14:23:32



Oj oj oj, Idomus metas, idomus dalykai dedasi.

Brangieji, Net nezinau kur pradeti rasyti. Kritikuoti nieko nesiruosiu tiesiog isakysiu ka apie tai manau.

Gavau ir as laiska is Vytauto ir Petro girianti mane, kad pagliau atsirado urantas kuris isdryso atvirai pasakyti Algimantui priekaistus. Nustebaus ir atrasiau jiems atgal, kad jie nieko, is to ka as parasiau neuprato. As Algimanto nekritikuoju ir net nesiruosiu, tiesiog isakau savo mintis apie tai, kaip viska matau ir suvokiu.

Persiunciau Petro ir Vytauto laiska Algimantui su savo atsakymu, kad nebutu jokiu apkalbu, o viskas butu atvirai.


Nors ir nereikia Algimantui zinoti visu tu rasymu, as zinau, kad tie rasymai jo nenustebino.

Neimanoma nustebinti zmogaus kuris mato ir skaito energija. Viskas yra energijoje parasyta ir nieko nuo energija skaitancio zmogaus nepaslepsi. Tokie parasymai anksciau ar veliau turejo gimti is tu minciu ir to maistavimo kuris tiek Vytauto tiek Petro galvoje sukosi jau seniai.

Energija niekad nemeluoja, energijos vibracija perteikia tiksliai ta informacija kokia ji nesa. Kadangi energija suvokiantis ir jauciantis yra susietas ir gyvena Priezasties Veiksmo Pasekmes desnio veikime, tai jis lengvai gali numatyti galimas pasekmes to kur tam tikra energijos vibracija ir informacija toki miritngaji nuves. Del to didziausias rupestis savimi ir kitais yra kuo aukstesnis energinio daznio virpesiu skleidimas ju prisipildzius Is Saltinio i savo aplinka ir visa kurinija. Nes tik toks auksto daznio virpesiu energijos savyje prisipildymas ir yra garnatas to kad zmogaus elgesys ir jo supratimas bus diktuojamas auksto daznio virpesiu enrgijos.

Brangieji, gyvenimas tesiasi, o sitas laiskas tik rodo, kad visada buvo tokios mintys tu zmoniu galvose. Jiems nepatogu keistis, jiems nepatogu skirti laika studijoms, o jeigu skiria tai jie iesko skirtumu priespriesu ir kontraversiju, del to, kad patys yra nesustyguoti ir nesusisteminti ir nepajunge saves aplink Saltini ir Centra savyje - Kureja, todel ir negali suristi visko i viena.

Mirtingojo atsiverimo lygis diktuoja jo izvalgos giluma, jo nuosirduma. Akivaizdu, kad tiems kurie rase sias eilutes stinga sisteminiu ziniu stinga isminties. 

Toks kruopstus darbas atliktas isrankiojant mokymu eilutes ir interpretuojant jas taip kaip jiems atrodo, o juk galima ta energija nukreitpi kita linkme, mastant krytpingai ir tikslingai link sviesos ir savo mastyma perstyguojant ir suderinant link sviesos siekimo.

O kur dvasines gilumines amzinosios vertybes? Nuosirdumas, supratimas, palaikymas, Meile, ismintis? Ju Nera.

Dvasiniai zmones ir mokytojai ir Melkizedekai ir bet kokio rango nuoisrdzios butybes eina kartu ir isvien su sviesa. Ir niekada netroksta ka nors palenkti savo valdymui ir savo supratimui. Ta dare maistinikas Liuciferis, sake kad visis turi paklusti jam ir jam mesltis, neteisiu jo, toks buvo jo tuo metu supratimas kuris taip pat jau brendo ilga laika. Ir Liuciferio prasymas tapti sistemos vadovu gi irgi buvo patenkintas ne is trecio, berods, karto, nes gerai mate izvalgus skiriantieji Liuciferio potenciala ir kur jo harakteris gali atvesti.

Jeigu nera gilumo, izvalgos, nuosirdumo ramybes ir giluminio suvokimo tai toks zmogus dar nera subrendes kazka kritikuoti ar nekritikuoti. Brutalus pasakymas bet kaip lietuviai megsta sakyti “suns balsas i dangu neina” nieko nenoriu izeisti tokiu savo paskymu bet tiesa, kad gyvuliniu savo protu besivadovaujantis zmogus ir yra tik aukstesnio lygio gyvulys ir tokiu jis yra ir laikomas kurinijoje. Ir tas yra faktas, kai kam per sviesus.

Brangieji ne Algimantas yra atsakingas uz kitu dvasiniu mokytoju paruosima. Dvasinis kelias nera tradicine ir niekam nereikalnga, tokia kokia ji yra siandien, mokykla. Dvasinis gyvasis kelias reikalauja samoningu nuosirdziu ir laisva valia skiriamu, nuolatiniu pastangu ir izvalgos gilinimo, atsidavimo, ne mokytojui, bet begaliniam augimui, atsiverimui, saves lavinimui i vis sukstesnes vibracijas ir gilesni atsiverima Kurejui.

I sventove nereikia eiti per prievarta, tai nebutu nuosirdus sventoves lankymas. Sventove yra ir turi buti susirinkimo vieta tu kurie nuosirdziai jaucia atrasto savyje Kurejo Keturiuose Asmenyse pulsavima.

Tie kurie pasitrauke is Sventoves lankymo ir gyvojo kelio del tariamai Algimanto veiklos, tik teisinasi ir iesko aplinkoje savo silpnumo ir nesubrendimo pateisinimo.

Cia ne zaidimai, cia yra tikras atviras kelias kuriame nieko nepaslepsi ir neuzglostysi, kiekvienas maziausia virptelejimas yra fiksuojamas ir jis lieka visada atviras matancio izvalgai. Ne Algimantas cia kaltas, o ju silpnumas ir vangumas, nenoras apsispresti, baime itiketi iki galo. Tai ka cia dabar visa gyvenima reikes klausyt ka cia tas Algimantas kalba… galvoja jie. O Algimantas kalba tai ir tuo lygiu, kad tie kurie ateina neissigastu tos gyvos sviesos kuri dar glezniems protams yra per ryski. O Tiesa gali buti labai astri ir ryski neparuostam protui.

Algimantas yra visiskai nuosirdus ir teisingas, ir atviras, niekada nenuolaidziaujantis maziausiam tiesos iskraipymui kituoses ir savyje, jis visada nuosirdziai pripazins ir pataisys tuos teiginius kurie paseno ar reikalauja ispletimo. To negana, pastabos ir reikalavimai kiekvienam yra pareiskiami individualiai pagal ju atsiverima ir jus atsiverimo lygi ir sugebejima priimti. Kitaip Kureja savyje atrades ir nusvites mokytojas elgtis negali, nebent jo gailestingumas ir uzuojauta tam mirtingajam kitoki sprendima padiktuoja. Taip kaip Kristui jo nuosirdumas padiktavo isgydyti simtus zmoniu savo laiku nors tai ir priestaravo jo pries tai padarytiems sprendimams.

Ir toks koks Algimantas yra kaip zmogus ir kaip nusvites Kurejo sunus niekas negali jo teisti, taip kaip nei vienas ismintingas zmogus nesiimtu teisti kitu. Nes jau pats kitu teisimas parodytu to teisianciojo issivystymo lygi o ne teisiamojo neteisuma. Viskas yra atvirksciai negu gyvulinis protas priprates matyti.



Algimanto perduodama ir skleidziama sviesa yra tokia, kad tai ka jis kalba yra ne apkalbos ir ne gazdinimai, kad susirgsit jeigu i sventove neisit. Taip gali buti interpretuojama tik per savo dar neisvystyta suvokima ir per savo filtrus kurie yra uzmaukslinti ant proto ir jie apakina ir klaidina. Tada net informacija yra priimama neteisingai del siu filtru, bet tai yra faktas, nes Sventoveje pasikraunama didziuliu kiekiu energijos kuris stiprina kiekviena pakeltas kvadratu.

Ta pavieniui ne tik kad sunku padaryti, bet dar ir po truputi tamsa itraukia atgal del to ir sergama. O sventoveje prisipildomas milziniskas kiekis energijos palaiko auksto energinio daznio vibraciju balansa del to sveikstate ir liekate sveiki ir galite atislaikyti pries tamsa kuri musu planetoje is tikruju dar tokia tirsta, ne is isores bet sukurta ir sutirstinta vangumu, neismanymu, piktais keslais, pavydu, nepazabotais troskimais, paprociais ir sventemis kurios pastatytos ir sukurtos tokio gyvulinio proto, ir net ekonomika ir istatymai sukurti gyvulinio proto.

Vietoje to kad isklausytumete ir isigilintumete, jus informacija sukramtote savo zemu protu ir ja sau pateikiate sujaukta ir ne tokia kokia ji buvo paskleista is saltinio, siuo atveju Algimanto, Tevo, Kureju. Jusu nenuramintas protas pateikia jums siuksles, o ne Algimato pasamones tersalus, nes jus dar nenurimote ir neismokote klausyti ir pasitiketi jusu viduje veikianciais mehanizmais kurie sudelioja viska ka jus gaunate ir pateikia i jusu prota per patyrimus, tam tikru labiausiai tinkamu tam laiku. Tam, kad tai ivyktu reikalingas nuosirdumas, o nuosirdumas atsiranda is Kurejo, Kureja garbinant ir su Kureju bendraujant, vis istustinant tas siuksles is saves per kurias jus negalite isgirsti to kas is tikruju jums yra norima perduoti. Ir cia taip pat yra problema ir tu kurie gauna tuos Melkizedeko mokymus. Melkizedekas niekada nereikalaus, kad Algimantas jam paklustu nes tai bus Laisovs valios pazeidimas, kurios pazeisti nei viena dvasine butybe sau niekada neleis nes gerbia ir myli kito Kurejo vaiko laisva valia. Ta gali daryti tik pilnas puikybes ir neismanymo kurejo vaikas norintis, kad viskas vyktu taip kaip jam atrodo yra teisinga.



Isankstinis nusistatymas, stereotipinis mastymas, emocijos, troskimai, speliojimai, nuomones yra tie filtrai kurie neledzia jums, brangieji pamatyti tikrojo vaizdo savo atvertomis dvasios akimis ir isgirsti tikormis ausimis. Stai kur turi buti nukreitpos jusu pastangos. Jos turi buti nukreiptos i saves svarinima, skaistinima, kad taptumete tyri ir nuosirdus atviri ir savo vidumi laisvi nuo tu apnasu kurios kaip dumai ir pelenai niaukia jusu dar toki glezna ir tiesai nesubrandinta prota ir iskreipia tu tyru mokymu sviesa.

Gyvasis kelias tai ne krikscioniu parapija, tokia israiska kuria dabar yra tokia sajunga igavusi.

Gyvoji sventove tai ne baznyca kur ateina atlikti ISORINIU ritualu.

Gyveji Sventove tai susiejimas gyvu, atsiverusiu ir tikru Kurejo vaiku, kad pagarbinit Kureja savo laisva valia ir is meiles kuri atiteka i vidu is Saltinio, paties Kurejo, kad Jam isreiksti padeka ir pagarba. Sventove nera skirta pasitusavoti ar ateiti prisiregistruoti kad buvau.

Ir nesvarbu kiek amziu, kiekviena sestadieni arba sutartu metu reikes is meiles susirinkti. Tikrai nuosirdziai atsivere Kurejo vaikai laukia sventoves. Kurejo vaikas turi begaline kantrybe, amzina kantrybe, nes tik tokia ir gali tureti amzinas Kurejo vaikas.



Mano patyrimas buvo toks.

Kai paskambinau Algimantui, preis 11 metu turbut, kai pagaliau po keliu metu ignoravimo atsidariau urantu foruma, anksciau jis pasirode per daug “krikscioniskas” ir intelektualus nes mano paties protas dar turejo stereotipa, kad kas susieta su krikscionybe ir Jezaus vardu siame pasaulyje yra nesamone ir as tokio Jezaus kuris yra baznycioje nepazystu ir pazinti nenoriu. Pagaliau atsiverciau “Kalbu jums Vel” po berods dveju metu knygos dulejimo ant lentynos, Urantijos knyga ten guejo gal 4 metus. Ji irgi pasirode per daug intelktuali ir dar viena krikscioniska paistalione. 

Du kartus bandziau ja parduoti, jau zmones pasiimdavo pavartyti ir knyga du kartus man grazino.

O buvau gryzes tada tik po dvasinio seminaro is Latvijos kuri pats ir vedziau nes tai mokytojai taip is vidaus sudiktavo leisti visa seminara vesti man. Nu vat toks issukis man buvo. Gryzau visas jautrus atsiveres prisipildes sviesos ir radau Jezaus Kristaus Kalbu Jums Vel knyga and kedes padeta, Nezinau kas ja ten padejo. Taigi pasiemiau Jezaus Kristaus “Kalbu Jums Vel” Ir ten buvo parasyta apie Urantijos Knyga. Na galvoju paskaitysiu juk turiu.

Tada vel foruma atsidariau.

Taigi Atradau foruma, pasiemiau nuo lentynos Urantijos Knyga ir pradejau studijuoti. Perskaiciau visus iki vieno forume parasytus mokymus, su visais komentarais, tas man uztruko tris menesius intensyvaus darbo. Susisiekiau su Algimantu jis man paaiskino kaip bendrauti su Tevu. Pradejau ta daryti, kiekviena diena kalbejau. Jauciau kaip tampu nuosirdesnis ir nuosirdesnis ir viena vakara isgirdau Teva kalbant mano viduje. Ivyko didziulis perversmas. Po to kai atradau Teva savo viduje, pradejau jausti ir Amzinaju Sunu ir Begaline Dvasia, jauciau skirtingas Ju energijas. Nuostabi meiles banga uzliedavo kiekviena karta kai i juos kreipdavausi. Urantijos Knyga perskaiciau rusiskai du kartus. Kiekvienas sakinys ir viskas kas ten paraysta krito i mano vidu su nuostabiais virpesiais. Geriau viska nieko neisskirdamas ir leidau viskam kristi i mano vidu.

Veliau kai Algimantas parase forume apie AS ESU Visuotine Dievybe, Saltini ir Centra, Kai Algimantas pasake apie AS ESU garbinima tai kriepiausi i AS ESU ir kaip elektra visa kuna perejo, pakeite mano vibracijos kokybe, suvokiau kad esu savyje atrades Keturis Saltinius ir Centrus Kureju sunus. Ir tai yra dvsinis statusas, Ir galit jus sneketi ka tik norit apie Algimanta apie kitus urantus kurie tokius patyrimus gali cia parasyti nuo to niekas nepasikeis tai tik parodys rasanciojo issivystymo ir atsiverimo lygi.

Parasiau savo patyrima tam, kad pasidalinciau su jumis savo patyrimu apie Gyvaji Kelia ir jo tikruma ir patvirtinciau savu patyrimu ir sava izvalga, kad tie rasantieji tokius zemiau paminetus laiskus pateikia tik savo paciu suvokimo ir issivystymo lygi.

Vietoj to, kad nusprestu skirti, kartoju, NUSPRESTU skirti energija atkakliam ieskojimui Kureju savo viduje, jie energija skiria intelektualiai analizei kuri tik dar labiau juos klaidina ir jiems dar sunkiau yra suvokti kas gi istikruju yra tas Gyvasis Kelias ir ta Gyvoji Sviesa. 



Gyvasi kelias prasideda ne nuo Sventoves lankymo, Gyvasis Kelias atsiveria per nosirdzias paskatas is vidaus atsiverti ir tapti tikruoju Kurejo sunumi ar dukra, kada zemsnysis protas nustoja vadovauti visai veiklai viduje ir uzleidzia vieta aukstesniajam dieviskajam asmenybes protui. Gyvasis Kelias prasideda nuo apsisprendimo juo eiti kas bebutu ir kas beivyktu neziurint i jokias aplinkybes, neziurint i tai ka galvoja apie gyvaji kelia kiti, kaimynas ar geriasias draugas, eiti juo amzinai nes taip diktuoja itikejimas. Ir Gyvasis Kelias visu pirma prasideda viduje.



Nesigirsiu tik paskysiu kad nuo isiliejimo i Gyvaji Kelia, as be rimtos priezasties nepraleidau nei vienu pamaldu per visus jau turbut 12 metu, net ir tada kai dirbdavau tai isjungdavau skaipa ir pasimelsdavau ir toliau dirbdavau ir laukdavau irasu kada ikels, kad dar karta pakalusyti jei kazka praleidau. Kad tik buti ten, nes toks buvo mano sprendimas, diktuojamas itikejimo. O ka kalbeti apie tai, kad Algimantas jau daugiau nei dvidesimt metu kieviena sesatadieni ateina ir praveda Gyvaja Sventove sirgdamas, dusdamas, be jokio atokvepio, eksperimentuodamas nevalgydamas, uzvalgydamas ir istines nuo to, kad yra nezmoniskai sunku daryti tai ka jis dare, Nezmoniskai sunku turint zemiska kuna, pasamone, gyvenant tokioje aplinkoje. Ir jis neslepe nieko viska atvirai visiems su visomis smulkmenomis papasakodavo, o cia raso Petras ir Vytautas laiska ir bijo, kad jis bus paviesintas. Kiek is jusu istvere bent tris keturias dienas be maisto, kiek is jus isdryso sau kelti tokius issukius?

O Algimantas nepriestaraudamas perduodavo kartais visai nereikalingu prasymu mokymo is Kureju, vien tik del to, kad urantas patingejo pasieskoti forume atsakymu, lengviau paklausti pasedeti ir pasimegauti mokymu. Ar jus zinote kokiu pastangu reikia kad gyvulinis kunas ir gyvulines materialios smegenys priimtu tokias auksto daznio vibracijas, ir kad to pasekmes nera labai malonios kita diena? Tai isbalamsuoja, nes kunui ir materialiom smegenim sunku pernesti tokias vibracijas. 


Lenkiu zemai galva pries Algimanto pastangas ir jo atlikta darba, nors jam nereikia nei vienos nulenktos galvos, bet toks yra mano pasirinkimas ir sprendimas.

Neteisiu nei vieno rasytojo, nes jeigu tai daryciau tai pats buciau kaip jie. Suvokiu koks yra ju dar gleznas lygis, ir kokia svarbi jiems dar yra ju nuomone, ir kaip svarbu jiems yra stengtis pakreipti kitus taip, kad kiti atitiktu ju nuomone ju supratima apie gyvenima.

Nu niekaip neklauso tas Algimantas nors tu ka. Nei Kureju neklauso nei Petro su Vytautu ir Irena neklauso, net Begalines Motinos irgi neklauso :)


Pabaigai, brangieji, nekreipkit demesio i tai kas ten prirasyta visa tai tik intelektualus paistalai kurie kaip ir Judo, amzina jam atilsi :) galvoje brendo jau ilga laika.



Gyvasis Kelias nera lengvas kelias bet yra vienintelis tikroves kelias, ir tam kad juo eiti neuztenka vien Kurejus Garbinti sestadiniais ir kartais sekmadienias, reikia kiekviena akimirka gyventi su Kurejais, integruoti ir apjungti viska aplink Kureja savo viduje. Nera kito kelio, reikalingos jusu nuolatines pastangos ne tik skaityti Urantijos Knyga intelektualiai bet isgerti visa isminti savo atvertu vidumi, kad Urantijos Knygos teiginiu seklos jusu viduje subrestu ir i jusu prota issiskleistu patyrimais ziedais kurie suteiktu jums palaima ir garbintu Kureja. 

Tam reikalingas Dvaisnis issilavinimas, Gilus visapusiskas nuosirdus, nuoseklus dvasisnis issilavinimas. Sugadino daugeli mokykla, kur mokomasi del pazymiu,ir is baimes mokytojui. Cia pazymiu niekas neraso, cia reikalingas samoningumas, vidinis troskimas deti pastangas kad savyje atverti visus nuostabius savuosius potencialus kurie yra jusu viduje patalpinti Kurejo, Kiek imanoma daugiau, tam kad pasireiksiti savuoju harakteriu taip kaip Kurejas veda is vidaus ir panaseti savuoju harakteriu i Kureja.

Ir nusvitimu niekas nesibaigs, o itk atsiras didesne nasta, ir didesne atsakomybe kuria jus prisiimsite patys savo noru is meiles Kurejui ir savo dar miegantiems broliams ir sesems, nes kitaip neina, nu neina, yra tik toks noras, skleisti sviesa ir viskas. O visa ko pagrindas bus ITIKEJIMAS nes tik ITIKEJIMAS leis sekmingai iveikti visus povandeninius akmenis visus vingius ir izvelgti kas istikruju yra uz vat tokiu klaidingu musu mylimu broliu ir seses nieko neismannaciu intelektualiu ir perfiltruotu pasvaiciojimu, atrodanciu taip protingai bet neturinciu jokios vertes. 


Taigi Mylimieji, manau kad ateina metas pasirinkti i kuria puse nukreipti zvilgsni, ir koks bebutu tas pasirinkimas jusu niekas niekada neteis. bet atsiverimo lygis ir energiniai virpesiai visada diktuos elgesi ir mastyma.

Esame amzini, todel galvokime amzinuoju protu ir mastykime amzinosiomis vertybemis ir supraskime amzinasias pasekemes.

Valdas




ValdasA
2021-10-28 14:40:58



Mielas Valdai, puikus tavo laiškas Algimantui (2021.10.02).Vertas, kad urantai jį labai atidžiai perskaitytų. Tikrai puiki tavoji įžvalga apie urantų būseną. Rašai: „jie bijo ištarti žodį, nes bijo Algimanto pataisymų, todėl jie lieka ramiai sau tūnoti šešėlyje, bijo mąstyti giliau, bijo eksperimentuoti, ieškoti, gilintis. Bijo ir mokymą pasakyti savais žodžiais, bijo nenukrypti nuo to, ką sako Algimantas“.
Ir gale savo Mokymo rašai, kad nenori būti toks, kaip jie: „Negaliu būti suparalyžuotas baimės“.
Eilinį kartą perskaičiau tavąjį mokymą ir pagalvojau, nejau urantai taip pilni baimės. Iš šalies pasižiūrėjus, jų pasiklausius, paskaičius jų įspūdingus mokymus, atrodo, kad jie visi yra atradę Kūrėją savyje, gyvą ir sveiką, pastoviai įgavę dievišką būseną. Negana to, jie dar sustiprėja Šventovėje –pasėdėję 3-4 val. ir prisipildę Mokytojo Tėviškų virpesių palaimingi lekia į namus keisti degradavusio pasaulio, aktyviai, drąsiai įgyvendindami Sūnaus Kūrėjo Ištaisomojo Laikotarpio didingą Planą.
Tai va, mielas Valdai, pagalvojau, gal su jų baimėmis perdedi. Persūdai, kaip sako Algimantas.
Ir kaip visada, draskomas abejonių, ieškau atsakymo Tėvų Mokymuose ir visada atrandu tai, kas mane domina, stiprina. Ačiū Apvaizdai, mano nuostabiems Globėjams ir Pagalbininkams.
Suradęs, kas labai svarbu, skaitau „...net ir urantai Manęs bijo, ir absoliuti jūsų nedidelės grupelės dauguma suka į Gyvojo Kelio pusę iš baimės, o ne iš Manosios Meilės gyvos būsenos. Jie pradeda bijoti ir abejoti – o gal manęs neprižadins po materialios mirties, jeigu aš nepasuksiu Gyvuoju Keliu, nepadarysiu gėrio darbų kitiems, nebūsiu sąžiningas, neateisiu į kolektyvines Kūrėjo pagarbinimo ir pašlovinimo pamaldas gyvoje šventovėje, baimė juos lygiai taip lydi, jeigu jie nepaklausys tavojo (Algimantai) mokymo ir nepaklus tau, kad geriau ateiti į Šventovę – toks urantų požiūris yra dar ne Manasis požiūris“.
Ir kaip jūs manote, mieli urantai ir manieji kritikai, kieno šis Mokymas? Ogi Tėvo (2020.01.08). Tėve, ačiū Tau už tokį nuostabų Mokymą. Šlovinu ir garbinu Tave. Myliu Tave.
Taigi, teisus tu, mielas Valdai. Bijo urantai visko. Net ir į Šventovę maža jų prupelė, anot Tėvo, renkasi iš baimės. Liūdna padėtis Šventovėje, nyki, slogi. Kaip ir kaimo bažnytėlėje – kelios išsigandusios, nuolankios, pataikaujančios moterėlės, suvargęs vargonininkas ir švytintis ambasadorius, atsiprašau, klebonas. Amen

Petras K

PetrasKa
2021-10-28 11:49:33



Miela Daiva, tu priekaištauji, kad aš Tėvų Mokymuose išsirankioju sau naudingus sakinius ir jais manipuliuoju, o turinio esmės taip ir nesuvokiu. Nesiginčysiu, priekaištas rimtas.
Todėl savęs pasitikrinimui paėmiau pirmą pasitaikiusį Begalinės Motinos Mokymą (aš juos visus turiu atsišvietęs, sukomplektavęs) ir atidžiai atidžiai Jį perskaičiau. Ačiū Begaline Motina už tokį nuostabų Mokymą. Myliu ir garbinu Tave.
O dabar prie reikalo.
Mokytojo darbas mokykloje vertinamas ne pagal mokytojo išvaizdą, ne pagal jo iškalbą, ne pagal jo praeities nuopelnus arba turimus titulus. O vertinamas tik pagal tai, kokius jis mokinius paruošia – dvejetukininkus, vidutiniokus ar pirmūnus, gal net olimpiadų nugalėtojus.
O kokius dvasinius Mokytojus per 20-ties metų mokymo veiklą paruošė Algimantas dvasinių Mokytojų ruošimo Centre.
2017.08.13-tą dieną Algimantas kreipėsi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kad Jie perduotų žinią kaip sekasi jo mokiniams – dvasiniams Mokytojams po iškeliavimo į morontinius pasaulius, paprastai tariant, prašė Kūrėjo įvertinti jo, kaip dvasinio Mokytojo, Rojaus Trejybės-AŠ ESU ambasadoriaus, dvasinę veiklą, tikriausiai tikėdamas, kad Begalinė Motina susižavėjusi papasakos, kaip Algimanto mokiniai po prisikėlimo stulbina Visatą dvasine branda, vieninteliai visoje Kūrinijoje garbinantys Keturias Rojaus Asmenybes. Deja, apie jokius urantų nuopelnus morontijoje Begalinė Motina net neužsimena, o tiesiai šviesiai Algimanto, kaip dvasinio Mokytojo įdirbį įvertino kuolu, nes jis ruošia niekam tikusius mokinius - neryžtingus, pilnus baimės ir su menku įtikėjimu, kurie vietoje ryžtingų žingsnių slapstosi už kitų nugarų. Ir Mokyme nei vieno paguodžiančio žodžio.
Miela Daiva, mieli urantai, gal tikrai šio Mokymo esmės nesuvokiau ir išsirinkau tik tai, kas mano gyvuliniam protui naudinga. Todėl nuoširdžiai prašau, atidžiai perskaitykit šį Begalinės Motinos Mokymą. Perskaitykit 2-3 kartus. Tai verta.

P.S. Aš Algimanto vietoje tokius neparankius Tėvų Mokymus slėpčiau, neviešinčiau, nes po tokios informacijos gali iš Šventovės išsibėgioti visa palaikymo komanda, atsiprašau, patys ištikimiausi Mokytojo pasekėjai.
Užbaigiau paskutinį sakinį ir tik top mintis, o kaip gi atrodo šis Begalinės Motinos Mokymas naujausioje knygoje Meilės Galia. Verčiu lapus, ieškau. Štai AŠ ESU mokymas 2017.04.02. Verčiu toliau. Visuminės Dievybės AŠ ESU Mokymas 2017.04.22. Ieškau toliau. Begalinės Motinos Mokymas 2017.05.14. Vėl verčiu. Begalinės Motinos Mokymas 2017.09.23. Pala pala. O kur gi Begalinės Motinos Mokymas 2017.08.13? Nėra jo. Išgaravo. Apdairus gi mūsų Algimantas. Neparankių Mokymų į Knygas neįtraukia.
Miela Daiva, ir kaip tau nesižavėti tokiu Mokytoju – išmintingu ir labai labai apdairiu. Tai tiek šiam kartui.

Petras K

PetrasKa
2021-10-27 14:18:52




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal