Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Koks Kūrėjas yra Gailestingas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 10 23

Algimanto pamokomasis žodis – Koks Kūrėjas yra Gailestingas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 10 23

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Sakau dvasinius mokymus gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, ne tik Lietuvai. Aišku, tai yra pati pradžia.
Mes esame Gyvajame Kelyje, kuris mums apskritai visiškai neseniai prasidėjo. Juk Šventovė – tik dvidešimti metai, kai egzistuoja. Žmonija egzistuoja milijoną metų, bet irgi tai – tik aguonos grūdelis! Kas tas milijonas metų?! Aišku, dabar, kai mes skaičiuojame laiką žmogaus gyvenimo trukme, kur metai mums yra svarbu, žiūrėkite, kiek žmonių bijo, kada jiems jau yra daug metų! Jie slepia savo amžių, bijo prisipažinti, kokio amžiaus yra – baugina – baugina! Vaikas - jis nori greičiau subręsti, suaugti, iškart jisai – jau paaugliu tapęs – nori papildyti savo metus, kad į jį žiūrėtų kaip į suaugusį. Kada yra jaunas žmogus, jis džiaugiasi tais metais, savo trykštančia energija, fizine sveikata, o jau pradėjus saulei krypti į saulėlydžio pusę, žmogus pradeda skaičiuoti savo raukšleles ant veido, sudrimbantį kūną, ir, aišku, metus, ir slėpti juos. Tai čia dėl to, kad žmogus gyvena be Kūrėjo.
Į bažnyčią eina, bet ten – tik ritualas. Todėl materija – tas kūnas – tampa jam pagrindas-pamatas. Dvasia jį baugina! Jis negali pagalvoti, kad jis pats yra – dvasia! Jokiu būdu! Kaip? Štai, čia gi aš esu! Pačiupinėja, paliečia, štai pažnaibo – o, dar gyvas esu! Ne, mielieji, tas, kas čia pačiupinėjama, paliečiama, čia nėra mūsų asmuo. Asmuo yra, kas jame yra pripildyta Gyvuoju Turiniu. Ir štai tam asmeniui Kūrėjas suteikia Likimą - patekti pas Patį Kūrėją – į Rojų! Bet tai – ne pabaiga! Patekimas į Rojų - tai irgi segmentas amžinybėje! O mūsų visas asmenybės – kuri nesikeičia – tapatybių ansamblis – visas didžiulis gėlynas – jisai – neaprėpiamas! Tapatybės visą laiką kis, ir kinta – kinta dėl to, kad mūsų požiūris kinta – mes daugiau pažįstame kūriniją, patiriame daugiau Kūrėjo. Tie, kurie Kūrėją yra atradę savo viduje, jie net patyrimu paliudija gyvą Kūrėjo buvimą mūsų asmenybėje – ne šitame materialiame kūne – asmenybėje – asmenybės sąmonėje, pasąmonėje, viršsąmonėje. Mes tiktai turime valdymo centrą šitam pradiniam mūsų pasauliui – materialias smegenis. Materialios smegenys yra mūsų šito materialaus organizmo valdymo pultas, tačiau tą valdymą atlieka dvasia – asmuo-asmenybė. Asmenybė yra Kūrėjo Dovana, ir Kūrėjo Likimas - padovanotas - pasiekti Kūrėją, esantį Kūrėjo gyvenamojoje buveinėje – pačiame kūrijos centre – ir toji buveinė yra vadinama Rojumi. Tai yra reali – reali – materiali, fizinė, milžiniško dydžio, galima sakyti, sala – sala kūrinijoje! Dėl to gali būti ir pasakymas – Rojaus Sala. Mes pateksime ant Rojaus krantų, kada iš Laiko ir Erdvės pereisime į Amžinybę. Rojuje – Amžinybė – laiko tėkmės nėra. Rojuje nėra erdvės. Jis yra beerdvis. Erdvė – kosmosas – prasideda už Rojaus ribų - tiek į viršų, ir imant į apačią, tiek į bet kurią pusę, horizontalia plotme žvelgiant. Tai štai, mums padovanotas Likimas – pasiekti Kūrėją pačiame Rojuje. Tam mums prireiks daugybės pastangų! Mums būtini bus mokymai – jau šiandien jie yra būtini – ir tų mokymų įgyvendinimas. Tai – mums iššūkiai. Jeigu mes užbaigiame savo gyvenimą tragiškai, mes Likimą pakeičiame. Mes patenkame į Rojų, jeigu mes neatsisakome apskritai Gyvojo Kelio, ir Gyvojo Kūrėjo, bet mūsų patekimas į Rojų jau bus ne kaip Rojaus Piliečio, bet kaip to Piliečio padėjėjo, Rojaus Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpuso tikrojo nario padėjėjo.
Prieš porą dienų aš gavau laišką, ir ten jauna moteris aprašė savo trumpą, skausmingą istoriją, ir prašė Kūrėjo Mokymo asmeniškai jai – kaip pasielgti šituo jai sunkiu laiku. Aš gavau mokymą iš Amžinosios Motinos, ir ten buvo mintis, kuri vėl mums bus labai svarbi. Mes žinome, kada mirtingasis nesukaupia viso savo patyrimo, Likimas pasikeičia, nes įgyvendinti Kūrėjo Likimą – pasiekti Kūrėją Rojuje, susilieti su Minties Derintoju, yra Kūrėjo numatytas mūsų Evoliucinio tobulinimo ilgalaikis etapas, ir pradiniame pasaulyje būtinas visas mirtingojo patyrimas, kad mes galėtume būti priimti į Rojaus Užbaigtųjų Mirtingųjų Korpusą, kaip tikrieji to Korpuso nariai. Štai tas pirminis patyrimas, ir vėliau einant per įvairius pasaulius, per daugybę – na, sakykime taip – šimtus tūkstančių, o Havonos septyniuose žieduose – tai yra Dieviškoji Centrinė Visata, apglėbusi Rojų iš išorės – ten – vien tiktai šitoje Centrinėje Dieviškoje Visatoje – mūsų laukia vienas milijardas pasaulių! Ir štai iš vidinio Havonos žiedo mus jau ir perkels ant Rojaus krantų į Amžinybę. Tai tas Likimas reikalauja viso pradinio patyrimo, kaip mirtingajam, pirminėje mūsų planetoje – konkrečiai mums – štai šitoje Urantijoje – kad mes įgytume patyrimą nuo gimimo, augimo, brendimo, iki pat saulėlydžio. Štai tada tas patyrimas išliks per visą amžinybę. Bet yra naujas dalykas, kurį papildė Amžinoji Motina, sakydama, kad dviem atvejais Likimas nėra pakeičiamas, jeigu mirtingasis ir neužbaigia viso šito gyvenimo natūralia mirtimi senatvėje.
Pirmoji sąlyga arba pirmuoju atveju, tai būtų aukšto dvasinio statuso pasiekimas, kada jau būsena yra parengta sąmonės, pasąmonės Šviesa susiliejimui su Minties Derintoju, štai tada toji būsena nereikalauja, kad mirtingasis čia toliau liktų šitame pasaulyje, ir jisai priešingu atveju dar, ir galbūt, daug dešimtmečių gyvenimo neužbaigia, bet užbaigia savo buvimą šitame pasaulyje iškeliavimu – iškeliavimu – nepatiriant natūrialios mirties. Js tiesiog užmigdomas – sąmonė atjungiama, ir asmenybė – dvasinė asmenybė – yra nesąmonės būsenoje angelo-serafimo nugabenama į Prisikėlimo salę Satanijos Sistemos pirminiame pasaulyje – Gyvenamąjame Pasaulyje – pažadinama – pažadinama ta pati asmenybė, ir tuo pačiu gauna naują išorinį apvalkalą vietoj šito materialaus pavidalo. Tai čia – pirmasis atvejis, kada Likimui toliau tęsti, tai yra, tai asmenybei toliau tęsti Likimo įgyvendinimą nėra būtinas pradiniame pasaulyje senatvės patyrimas.
Antrasis atvejis yra tuomet, kada mirtingasis savo Gėrio darbais, jisai arba jinai, pasiekia – pasiekia – tą Gėrio darbų atlikimo pilnatvę šitame pasaulyje. Ir gali būti taip, kad jisai skausmingai fiziškai gyvena, ir nepritekliuje, ir pasiligojęs, bet jis daro vardan savosios šeimos, aplinkos, Gėrio darbus. Ir štai, kad toliau jisai nesikankintų skausmuose, jis gali būti paimtas anksčiau laiko iš čia, nes to žmogaus toliau gyvenamas skausmuose ir kančiose gyvenimas, būtų žemesnių energinių dažnių skleidimas aplinkai, ir poveikis aplinkai būtų menkesnis negu jis būtų paiimtas iš šito pasaulio prieš laiką – kitaip pasakius – irgi nepatyrus senatvės, bet visi jo Gėrio darbai paliudytų, kad jisai nebuvo savanaudiškas, nebuvo tas, kuris į save koncentravo tuos veiksmus. Jis nebuvo tas, kuris buvo atsidavęs Kūrėjui taip, kaip tas, kuris susilieja su Minties Derintoju, pasiekia tą būseną – su Kūrėju susiliejimas – šitas žmogus darė Gėrio darbus! Jis negalvojo apie Kūrėją, bet jis gyveno Gėrio darbais, kaip yra net ir pasakoma – štai tas žmogus tikras buvo – šventas žmogus – viską atiduodavo kitiems! – Jis nekalbėjo apie Kūrėją, bet jis tiesiog gyveno, dalindamas kitiems Gėrį, ir jis net nežinojo, kodėl šitaip elgiasi – jo buvo toks natūralus gyvenimas. Tai štai tokiu atveju Kūrėjas nusprendžia, kad šitas žmogus, toliau likdamas čia, ir savo skausmuose, jis smuks energinių virpesių išraiškos dažniu aplinkai, ir Evoliucijai jis nebus toks veiksmingas, kaip jis dabar yra veiksmingas, bet tada jį reikia iš šitos planetos ir patraukti link savęs. Dėl to net kai kurie mirtingieji turi tokį pasakymą – Dievas pasiima tuos, kuriuos labiau myli. – kai žmonės skundžiasi – O, kodėl jis dar taip anksti iškeliavo? Tai štai, turėkite minty, kad yra išimtys iš to, kada Likimas yra pakeičiamas. Išimtys – viena – kada susiliejimas su Derintoju yra pasiektas sąmonės ir pasąmonės lygiu, ir kada žmogus atiduoda save – atiduoda kitiems, ir net jeigu jisai patiria ligų, skausmų, kančių, štai tada jį ir paima, kad tolimesnis kelias šitame pasaulyje jo nekankintų.
Prisiminkite, kada Kristus, prieš du tūkstančius metų, pažadino Lozorių. Juk tada Lozorius jau buvo miręs – fizine išraiška – ir jam – Kristui – buvo sunku priimti sprendimą. Jis žinojo, kokia aplinka – Gėrio, Grožio aplinka – laukia po pažadinimo, ir dabar jį vėl reikia sugrąžinti į šitą ašarų pakalnę, kur laukia kančios, bet jam sprendimą priimti padėjo jo platesnė samprata, kad reikia parodyti žmonėms Tėvo Galią – koks Jis yra Galingas – Jis sugeba atgaivinti net mirusį! – ir tai būtų tam tikras ženklas, kad ir žmones Jis pažadins po materialios mirties. Ir Kristaus taip pat ėjimas ant kryžiaus, tai – irgi tas pats, kaip ir Lozoriaus pažadinimas, kad vėl galėtų bendrauti su savo dvasiniais broliais ir sesėmis toliau šitame pasaulyje – Lozorius – taip ir Kristaus ėjimas ant kryžiaus – fizinė mirtis materialiam kūnui, ir prisikėlimas aukštesniu lygiu – morontiniu lygiu – leido taip pat jam pademonstruoti ir Tėvo Galią, ir tuo pačiu kiekvieno mirtingojo ateitį, kad tą ateitį tie, kurie po prisikėlimo matė Jėzaus apsireiškimus, galėjo paliudyti realiai matydami Kristų, ir tuo pačiu klausydami – klausydami jo, girdėdami jį, prieš tai buvusį nukankintą ant kryžiaus, išleidusį paskutinį kvėpsnį, ir dabar prisikėlusį – prisikėlusį – be jokių žaizdų žymių ant to išoriškai matomo – tariamo – kūno. Tai tik buvo morontinė forma Energijos Reguliuotojų ir Fizinių Kontrolierių dėka pademonstruojama trumpą akimirką.
Tai štai šitas mano jums perteiktas supratimas turėtų ir jums papildyti jūsų žinias, ir tuo pačiu sustiprinti jūsų pasitikėjimą ir Kūrėju, ir savimi – koks Kūrėjas yra Gailestingas, kad Jis net gali priimti sprendimą paiimti mirtingąjį iš šito pasaulio anksčiau, kad jis ne tiek kankintųsi dėl įvairių kančių, skausmų, ligų, kada prieš tai jo darbai paliudijo Gėrio Širdį, kaip jinai veikė per ankstesnį gyvenimą šitame pasaulyje – ankstesnį – tai – ne reikarnacija – tiesiog prieš tai ėjusius veiksmus.
Linkiu jums būti Kūrėjo Glėbyje, Meilėje, ir Ramybėje. Amen.

Ačiū Violetai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai