Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Du kontrastai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 10 30

Algimanto pamokomasis žodis – Du kontrastai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2021 10 30

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš sakau dvasinius mokymus vienintelėje pasaulyje gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje.
Pirmiausia, Šventovė kyla viduje – Širdyje – o tada, kur bebūtume, ten ir yra Šventovė. Apskritai, šitas materialus pavidalas yra gyvoji Kūrėjo šventovė. Ją reikia saugot, prižiūrėt, fiziškai mankštint, emociškai ramint, ir dvasiškai pakraut – pakraut Gėrio ir Meilės teiginiais, žodžiais, ir darbais - visų Gerovei, ir būtent taip, kaip motyvuoja mus Pats Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Keturios Asmenybės – Meilės Galia, kuri yra patiriama.
Aš vakar buvau Kaune, ir tapau oficialiai kauniečiu – pasiėmiau dokumentus savo namo registravimo Registrų Centre, ir buvau nuvažiavęs į tą vietą, kur yra mano, o dabar sakau – Mūsų su Kūrėju namai – nes tai - Jo parinkti namai. Ir stovėjau prie Rimi parduotuvės – nedidelės parduotuvės, kur aš galiu dar be galimybių paso patekt. Apskritai, pasityčiojimas iš žmogaus pavadint - galimybių pasu – galimybių, kurios yra atimtos!
Ta,i žodžiu, aš studijuoju iš notaro paimtą tą Registrų Centro didžiulę tokią krūvą dokumentų, kadangi diena nuostabi – šilta, saulėta – aš, atidaręs mašinos duris skaitau, šildausi, ir tuo pačiu geriu gaivų Romainių orą, ir girdžiu tokias nuotrupas – Aš tikiu tiktai Dievu, nesvarbu, ką tu sakai, man svarbiausia Dievas, ir aš į Jį remiuosi – jaunas balsas taip šneka, sako – Aš noriu, noriu vis tiek skaityt knygas, aš ieškau knygų apie Dievą, ieškau. - Taip - urantai suprato - ištiesiu ranką, paimu – Kalbu Jums Vėl – Jėzaus Kristaus apreiškimų Knygą, paimu Kūrėjo apreiškimų paskutiniąją, trečiąją Knygą – Meilės Galia – kitų Knygų neturėjau – įdedu į polietileninį maišiuką, ir išlipu iš mašinos – durų net neuždarau, ateinu, žiūriu – telefonu šnekasi su kažkuo vaikinas – jaunas, tamsus, gal dvidešimt dvejų metų – ištiesiu jam šitas Knygas, sakau – Štai, tau siunčia Dievas Knygas, tu norėjai apie Dievą Knygų, prašau! – Šitaip veikia Apvaizda. Ir mes su juo bendravom – ilgai bendravom – bet jo žvilgsnis – nuostabus toks žvilgsnis – jis patikėt negalėjo. Ir kiek jisai nuoširdžiai domisi, kiek jis jau daug pažinęs Tą Kūrėją. Aš jam aiškinau tą sisteminį vaizdą, ir kaip tik turėjau atsivežęs tokių piešinių, parodančių kūrinijoje visą tą žygiavimą iš mūsų planetos - Saulės Sistemą, Vietinę Sistemą, Žvaigždyną, Vietinę Visatą, Mažuosius Sektorius, Didžiuosius Sektorius, Supervisatą, Havonos Žiedus - Pasauliai, ir Rojus. Visą tą kelią aš jam aiškinau, ir rodžiau, ir jisai pateikdavo klausimų – ir svarbiausia, kad jis yra atradęs Tėvą. – Su Juo – sako – kalbuosi, kaip su Draugu! – Ir aš jam aiškinau - pabaigoj sakau – Aš atstovauju Kūrėjui, ne tik Lietuvai, visai planetai - kaip Jo ambasadorius, ir Jėzaus apaštalas. – Tikrai taip? – Sakau – Taip, tikrai. – Ir aš jam daviau viską, ką galima buvo per tą laiką suteikti, bet su tuo paveikslu, tais žodžiais supaprastintais, ir tuo pačiu, atsakydamas į jo klausimus, ir jam atskleisdamas tai, ką jis jaučia, ir ko jis nesupranta, bet norėtų, norėtų ir suprast – o kodėl yra Motina – tą aš aiškinau, bet pereidamas ir prie to, kad Šaltiniai ir Centrai – kuo arčiau Rojaus – o čia žmonėms, kad būtų suprantamiau, kokie yra šeimoje nuostabiausi Meilės kupini ryšiai, tai iš mylinčio Tėvo, iš mylinčios Motinos.
Žodžiu, tai buvo nuostabus patyrimas, viduje - toks dvasinis pakylėjimas! Ir aš buvau atvežęs ir Knygų, ir tų paveikslų kitiems paaiškint, bet ten man neišėjo paaiškint, kadangi ten buvo bendradarbiai – nebuvo galimybės, ir aš atidėjau galbūt kitam kartui - kada nors. Bet tas kitas kartas buvo štai būtent šitas jaunas – jaunas vyrukas – Ruslanas – man jis daugiau priminė čigoną, savo išvaizda – toks tamsaus gymio, bet labai nuoširdus. Ir aš labai džiaugiausi šituo susitikimu Apvaizdos dėka. Svarbiausia, kad aš sustojau toj vietoj, kur galėjau išgirst jo tas nuotrupas, ir tas, kur jisai sako iš Širdies – Aš noriu Knygų apie Dievą, ir aš ieškau – Štai tau Knygos apie Dievą nuo Dievo! - Ir paskui aš jam aiškinau, sakau – Tu su Dievu, kai bendrauji, tai jau keisk į Kūrėją, nes sakau – Dievas – Idėja – abstrakti yra - arba į Tėvą. – Sako – Taip, aš į Tėvą ir kreipiuosi – Tėve – ir aš su Juo kaip su Draugu kalbuosi. – Sakau – Tai - nuostabu!

Kada aš grįžau į Vilnių, jau buvo apie dešimta valanda vakaro. Užėjau į degalinę - prisipylęs benzino – mane nustebino benzino kaina – vienas euras penkiasdešimt aštuoni, ir dar daugiau, centų. Esant tokiai užmokesčio sistemai Lietuvoje – vienas euras penkiasdešimt aštuoni centai, čia yra nusikaltimas – tai yra pasityčiojimas iš žmogaus. Ir kada aš užėjau sumokėt pinigų – prieš mane stovėjo vyras - o aš neužsidėjau to skuduro ant veido – turėjau aš tą skudurą, bet aš nesidėjau tiesiog. Ir stovi vaikinas toks - atsismaukęs rankoves iki alkūnių – visos tatuiruotos rankos, kaklas tatuiruotas, atviras toks megztinis, ir jis su ta kauke, atrodo, kaip žinot, filmuose rodydavo – gestapininkai tokie, tik trūksta automato, ir štai jisai jau gali būt kaip baudžiamojo dalinio atstovas. Jis pradėjo man šaukt – Kaukę užsidėkit! – O aš taip žaisdamas su juo, sakau – Tai va, čia, kur Nisan‘as stovi, štai šita kolonėlė. – Kaukę užsidėkit! – Nu, aš sakau – Ten neprisimenu, koks numeris, štai pažiūrėk per langą, matosi ten, atrodo, trečias. – Kaukę užsidėkit, aš jums apsaugą iškviesiu! – Sakau – Tai ką man dabar daryt, o jeigu aš neturiu kaukės, ką daryt, o benzino prisipyliau, kur man dėt tą benziną, kaip, išsiurbt, čia, ant šito asfalto išpilt? – pašauksi apsaugą, tai nuo to, nei aš kaukės turėsiu, nei aš galėsiu sumokėt, tai, ką dabar reikia daryt? – Aš apsaugą iškviesiu! – vėl kartoja. – Na, sakau – Kvieskit, bet tai aš negaliu gi nuvažiuot prisipylęs šitų degalų. – Aš jam duodu šešiasdešimt eurų, sakau – Na, štai pinigai, benzinas jau bake. – Eikit per lauką, tenai per langelį! – Aha – sakau – tenai reikia eit, gerai. – Aš einu, įeina moteris. – Ir tada jis man pavymui šaukia – Bet tie, kurie degalinėj, turi pirmenybę prieš tuos, kurie prie langelio! – Kada aš priėjau prie to langelio, jis aptarnavo moterį. Ten skambutis yra, aš skambinu, jis priėjo prie manęs, sakau – Jūs negalit žmonių diskriminuot, kaip tu diskriminuoji žmones – vienus išveji, kitus įleidi – sakau – o jei žmogus neturi kaukės, tai – sakau – parduotuvėj pasiūlo kaukę, pasiūlo. – Čia ne parduotuvė! – Sakau – Kaip ne parduotuvė, jeigu parašyta net ant to automato – kur mokėsite – parduotuvėje, ar čia automatu? – Tai – sakau – Jūsų užrašas yra – parduotuvė. – Štai kokie buvo du kontrastai – to jauno vaikino, kuris būtų nekreipęs dėmesio į tuos skudurus, ir jis būtų priėmęs pinigus, tuo labiau, kad aš tą padariau prieš keletą dienų, važiuodamas į Kauną beveik toj pačioj vietoj, tik kitoj pusėj kelio – ta pati degalinė - to paties tinklo - kaip aš juokais sakau – Circle K – taip, bet štai požiūris yra jauno žmogaus – roboto – visiškai nemąstančio, jam liepė, ir jis, kaip robotas, kaip sraigtelis. Žodžiu, man buvo įdomu štai, patikrint taip – kaip tas jaunas vaikis elgsis, kai aš pamačiau, kad jis visas su tatuiruotėm – aš jau žinojau, kad jis taip elgsis. Aš gi galėjau tą kaukę išsiėmęs iš kišenės užsidėt – man buvo įdomu jau patyrimas, kuris patvirtino tą, ką aš jau mačiau dar faktui neįvykus.
Tai štai, tokia yra aplinka, tokioj aplinkoj urantams iššūkiai, ir mes esam tie - kurie yra Kūrėjo vaikai - kurie Apvaizdos esam saugomi – esam saugomi. Tikėkit tuo, ką aš sakau. Amen.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai