Forumas: temos peržiūra
Mano netikėtas patyrimo epizodas Žasliuose, įvykęs gruodžio 13-ąją – per velnio tuziną – 2021 12 17
Mano netikėtas patyrimo epizodas Žasliuose, įvykęs gruodžio 13-ąją – per velnio tuziną – 2021 12 17
Mylimieji, šiandien gruodžio 17-oji − 2021 metai. Nuo lapkričio 30-osios vakaro gyvenu pas Violetą ir Liną Žasliuose - du trečdaliai kelio nuo Vilniaus į Kauną. Tad iki mano būsimųjų namų Romaniuose Kaune liko dar trečdalis. Statybininkai man užkirto kelią pasiekti namus, kaip buvo numatyta pagal kontraktą, nors tikroji priežastis yra politikų primestas prievartinis, ir be jokios priežasties paskelbta karūnos viruso nepaprastai išpūsta pandemija, kuri sutrikdė ir statybininkų darbą - supančiojo statybinių medžiagų tiekimą, pakėlė dideliu laipsniu kainas, sutraukė normalų ir nusistovėjusį bendradarbiavimą tarp įvairių šalių kompanijų, aprūpinant savo produkcija, ir sukėlė baimę tarp gyventojų iki psichozės lygio. Taigi, pakeliui į savo asmeninio Rojaus būsimą buveinę Romainiuose turėjau apsistoti dar Žasliuose − o statybininkai kalba, kad tik apie sausio vidurį gal ir galėčiau pasiekti savo naujuosius namus. Visomis prasmėmis kantrybės išmėginimas.
Žodziu, dabar patiriu Violetos ir Lino nuoširdumą ir sustiprinimą, bet bet vis tiek jaučiuosi kaip Leninas tremtyje prie Razlivo ežero - kas žinot šį epizodą iš istorijos, kaip ji buvo pateikta tarybiniais laikais, tie suprasite, kad pasiilgau veiklos aktyvesniu būdu, ir aišku, savo nuolatinės gyvenamosios vietos, kurią žinau, mačiau, kurioje buvau, bet dar negyvenu. Taigi, kad galėčiau nors kiek pajudėti, išėjau į Žaslių maisto parduotuvę, o jos net dvi yra viena šalia kitos. Abi jos mažos, bet labai neblogą siūlo maisto pasirinkimą - net ukrainietiškų sausainių, kurių ir Vilniuje, ar kitame mieste, labai retai pamatysi, o klasikinių tokių didelių meduolių niekur iki tol nemačiau. Tad ir vieni, ir kiti labai apdairiai ir buvo mano nupirkti, aišku, prieš tai man gavus mano vidinį pritarima – pirkti ar nepirkti, aišku, pirkt,i ir juos valgyti po nedaug, o ne abejingai juos ignoruoti – juk kažkas stengėsi, kepė, tai negi dabar broliškai jų neparemsi. Aukojuosi vardan Ukrainos.
Išėjus iš parduotuvės iškart atsiduri aikštėje, kurioje eismas ratu, ir esi tarp dviejų perėjimų - vienas maždaug už trisdešimties metrų − į kairę, kitas apylygiai - į dešinę. Buvo Amerikoje toks Huveris, kuris vadovavo Centrinei žvalgybos valdybai, tai jis savo vairuotojui niekada neleisdavo sukti į kairę, važiuojant iš namų į darbą, nes tai kairuoliška ir komunistinė kairė, o jo valdyba kaip tik ir dirbo prieš komunistus, tad buvo ieškomi maršrutai, kaip nuvažiuoti sukant į konservatorių dešinę pusę. Taigi ir man reikėjo rinktis, kur pakryptį – į kairėje esantį perėjimą, ar sukti dešinėn. Pasirinkau centrą − eiti tiesiai per aikštę, kaip jau kelis kartus buvau ėjęs − mašinų važiuoja nedaug, o aš norėjau prieiti prie keturių berniukų, gal 9-10 metu, kurie taip pat perėjo per aikštę prieš mane ir sėdėjo stotelėje visi su kaukėmis. Mane domino jų mąstymas, kodėl jie lauke apsunkina savo kvėpavimą.
Taigi, aikšte nevažiuoja jokia mašina, tad ir einu iškart skersai aikštės. Aikštė viduryje atitverta nuo mašinų vien tik pėstiesiems, tad mašinos važiuoja ratu. Dar kas net ir keista, o ne tik neįprasta – pati aikštė atrodo kaip pasvirusi, nes ten, kur yra parduotuvės, toje aiškštės pusėje yra daug žemiau, o toji pusė, kur yra autobusų stotelė, ir miestelio valdžios pastatas – savivaldybė – yra aukščiau, tad eidamas per aikštę link stotelės eini į kalną − toje pačioje aikštėje – tokios aikštės nebuvau dar matęs. Man priėjus prie pat pakraščio prieš pat važiuojamąją aikštės dalį, man iš dešinės, atsirado policijos mašina. Aš sustojau, kad praleisčiau ją pravažiuoti pro mane, bet ji irgi stabtelėjo. Tą aš supratau kaip man mandagiai parodytą ženklą pereiti per gatvę į kitą pusę. Atsidūręs vidury važiuojamosios dalies, pasisukau į policijos mašiną, ir mostelėjau dešine ranka kaip padėkos ženklą. Kada jau buvau ant šaligatvio, išgirdau mašinos signalą −policijos mašina susilygino su manimi, ir per atidarytą langą pakvietė prieiti prie mašinos. Viduje sėdėjo policininkė, keleivio vietoje, ir už vairo − jaunas policininkas. Abiems gal bus po dvidešimt penkerius metus – abu užsidengę veidus kaip tikri plėšikai juodomis kaukėmis. Už vairo policininkas tuoj pradejo man aiškinti, kad aš išėjau iš parduotuvės – reiškia, jis mane jau sekė, kad žino, iš kur išėjau − ir perėjau per gatvę draudžiamoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pažymėta perėja. − Tokiu savo veiksmu jūs pažeidėte Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalį, dėl to jums bus paskirta bauda. – patenkintas per kaukę išpyškino žodžius man. − Aš jiems paaiškinau savo motyvą, jog nebuvo nė vienos mašinos, dėl to ir ėjau šitaip per aikštę. Policininkė kažką jam pašnibždėjo – kadangi jie abu su kaukėmis, tai nieko negalėjau išgirsti, ką jie kalbėjo, ir tuomet policininkas ištarė - Kadangi jūs nusižengėte pirmą kartą, tai apsiribosiu įspėjimu, ir baudos neskirsiu. - Mat prieš tai manęs paklausė, ar turiu kokį nors asmenybę parodantį dokumentą, padaviau kortelę, pagal ją kompiuteriu ir patikrino, kad baudų nebuvau gavęs. - Padėkojau už supratingumą ir laukiau, kol man atiduos tapatybės kortelę, nes tuo epizodas juridiškai tapo užbaigtu. Tačiau jis manęs paklausė - Ar jūs pripažįstate, kad padarėte nusižengimą, ir ar gailitės dėl savo nusižengimo. – Pripažįstu, kad nusižengiau pagal Įstatymo raidę. Tačiau kiekvieno įstatymo taikymas numato ir dvasinį požiūrį, ne vien tik raidės. Dėl to dvasiniu požiūriu kategoriškai nesutinku, kad aš nusižengiau, kai aplink nebuvo važiuojančių mašinų, todėl man pavojaus nebuvo, ir aš niekam nebuvau kokia nors kliūtis. – Policininkas tuoj pat susierzino ir tarė – Tai jūs dar ginčijatės, tuomet aš jums surašau administracinio nusižengimo protokolą ir skiriu baudą. – Aš tik jums paaiškinau mano požiūrį į savo veiksmą. Tai yra mano nuomonė. O už nuomonės reiškimą jūs manęs bausti negalite. Taip pat jūs galite pažvelgti irgi plačiau į mano poelgį dvasios požiūriu, nes įstatymo laikymasis vien tik raidės požiūriu nevisada yra tinkamas. Ar jūs vidurnaktį eidamas per gatvę tuščioje vietoje irgi ieškosite pažymėtos perėjos, ar eisite tiesiai per gatvę? – Jis tylėjo ir man nieko neatsakė. Aš toliau tęsiau − Taip pat jūs mane jau nubaudėte įspėjimu, o dabar jūs mane norite nubausti antrą kartą už tai, kad aš turiu savo nuomonę. Ir kaip jūs galėjote anuliuoti savo ankstesnį sprendimą, kada paskyrėte nuobaudą įspėjimą. – Bet jūs ginčijates ir nesigailite, kad nusižengėte, todėl aš jums skiriu baudą dar ir didesnę, Jeigu būtumėte nesiginčijęs ir pripažinęs, kad gailitės, tuomet bauda būtų 10 eurų. – Aš nesiginčiju, juk pripažinau, kad nusižengiau, žvelgiant pagal raidę, bet vertinant įstatymą dvasiniu požiūriu – važiuojančių mašinų nebuvo, niekam nesudariau jokios kliūties, ir man nebuvo jokio pavojaus – dėl to rimto pažeidimo ir nepadariau. Tuo labiau, kad jūs mane jau nubaudėte įspėjimu, tai to savo sprendimo negalite pakeisti vien tik dėl mano išsakytos nuomonės, kuri paaiškina platesnį įstatymo vertinimą priimant sprendimą. – Įstatymas to nenumato – galima atsakyti tik – taip – arba – ne – kitų variantų nenumatyta. – Bet gi jums duotas protas pačiam mąstyti ir vertinti. – Tai jūs atsakykite tik ar gailitės ar nesigailite? Man reikia užrašyti. – Tačiau tai jau išeina kaip prievartavimas, jeigu aš pripažįstu nusižengimą, bet aplinkybės atskleidžia, jog nusižengimas tomis aplinkybėmis yra visai nereikšmingas, ir jūs mane nubaudėte įspėjimu, o dabar net grasinate padidinta bauda jau už mano nuomonės jums išsakymą. – Čia jau nebeišlaikė policininkė ir prabilo – Bet gi su jumis iš pradžių norėjo pasielgti žmoniškai, o jūs visą laiką ginčijatės. Tai jums ir skiria padidintą baudą, kad nesigailite.− Gerai,aš tada, aišku, renkuosi mažesnę, nors ir antrą bausmę už tą patį nusižengimą, už kurį jau mane ką tik nubaudėte įspėjimu.− Tuomet jau policininkas sako – Tai reiškia, kad jūs gailitės.− Aš pasirenku mažesnę baudą, o rašykite, ką norite.− Rašau, kad pažeidėjas nusižengimą pripažįsta ir gailisi. – Gerai, man svarbu, kad būtų mažesnė bauda, nors ir antra.
Policininkas, nei iš šio, nei iš to, tarė – Užsidėkite kaukę, arba pasitraukite du metrus nuo mašinos. − Aš pasitraukiau nuo mašinos tuos du metrus – apskritai, tuos du metrus laikas įtraukti į lietuvių tautosaką, apdainuoti juos. Anksčiau irgi buvo sakoma – gausi du metrus ir būsi patenkintas – tai reiškė kapo iškastos duobės plotą, dabar gi − atstumą tarp žmonių kaip apsaugą nuo užsikrėtimo Karūnos virusu.
Policininkė užsidarė langą. Stovėjau ir laukiau, kol policininkas surinks protokolo užpildytą formą kompiuteriu ir atspausdins. Ėjo minutės, o jis vis rašė, rašė. Per tą laiką ne kartą vaikai prieidavo prie mašinos, žveldgavo į vidų, jiems buvo smalsu, kas čia apskritai vyksta. Ir visi su kaukėmis, bet man jau buvo dingęs bet koks noras pasišnekėti su šiais vaikais – jau apie dvidešimt minučių aš čia stoviu, o policininkai rimtai – ar tikrai rimtai – vis dar dirba su manimi. O juk kažkas tuo metu gal neprisišaukia policijos pagalbos.
Spausdino policininkė – iš jos spausdintuvo išlindo vienas atspausdintas lapas. Pamaniau, jog turėtų būti du lapai – vienas egzempliorius man, kitas policijai – dėl tokio menkniekio tiek gadinti popieriaus. Bet gi policininkė atspausdino net šešis lapus – po tris lapus policijai ir man. Kad paduotų man lapus policininkas išlipo iš mašinos ir priėjo prie manęs. Visas veidas po juoda kauke – kodėl visi policininkai su juodom kaukėm, gal kad jau purvinos, ne taip matosi, nes juoda kaukių spalva žmones baugina, o policija turi žmones saugoti ir ginti ir jiems padėti, o ne bauginti. Manęs užsidėti kaukę nebeprašė. Jis perskaitė man visą litaniją, kurią jau žinojau mintinai – ir paskyrė 10 eurų baudą, ir pabaigai pasakė – Jeigu nesutinkate, tai sausio 20 dieną vyktų jūsų bylos svarstymas Kaišiadoryse, administracinių nusižengimų komisijoje, jeigu raštu pareikštumėte kokią nors pretenziją.
Pasirašiau, kad pripažstu padaręs pažeidimą ir gailiuosiu dėl jo, o taip pat, kad man buvo išaiškinta visa procedūra, kurią aš jums atpasakojau, o aš viską supratau. Prieš išsiskiriant jis tarė man - jūs esate toks, toks... - nesurado jokio žodžio mane apibūdinti ir nuėjo atgal į mašiną.
Į visą šį patyrimą aš žvelgiau kaip į anekdotą − tarybiniais laikais vertą parodyti satyriniame kino žurnale – Fitilis.
Kada grįžęs papasakojau Violetai – jos veidas rodė ir nuostabą, ir šypseną, ir norą suprasti šitokią nesąmonę. Tokia pati reakcija buvo ir Lino.
Kada vakare atsiguliau ir pagarbinęs Rojaus Trejybę-AŠ ESU paprašiau mokymo-atsakymo – Kokia šito patyrimo prasmė? – sulaukiau AŠ ESU mokymo.
AŠ ESU −
Tu įžengei į Gyvąjį Kelią jau seniai, žmogiškąja prasme, dėl to tavo nuostatos skiriasi nuo aplinkos, kuri Gyvojo Kelio nepripažįsta ir nieko apie jį nežino. O visos valstybinės institucijos laikosi įstatymo raidės vykdymo, dvasios požiūrio jos nežino. Todėl ir tau, nešančiam Mano Gyvąjį Žodį ir Manąją Šviesą, tenka veikti šitos sistemos sąlygomis ir laikytis jos sukurtų, ir kuriamų taisyklių. Tu turi reikšti savo nuomonę ir išlikti savimi, bet nepažeisti įstatymų. Nėra geras dalykas, jeigu Manieji vaikai, kurie nieko nežino apie Gyvąjį Kelią ir dėl to Gyvuoju Keliu neina, tegu ir iš baimės, dabartinės veikiančios sistemos sumanytų ir priimtų įstatymų laikosi geriau negu tie Mano vaikai, kurie eina Gyvuoju Keliu, nors jie dvasine prasme ir teisūs Manosios Tiesos ir Tikrovės atžvilgiu. Tu, ir kiti Mano vaikai, Gyvajame Kelyje turi būti pirmose gretose, rodydami, kaip laikantis dabartinių sistemos įstatymų vis tiek įmanoma gyventi Manąja Tiesa ir Šviesa. Manieji vaikai, einantys Gyvuoju Keliu, turi visada jausti Ramybę ir Palaimą iš Manęs, o kada jūs priešgyniaujate savo veikimu sistemos taisyklėms, jau tą patį akimirksnį jūsų viduje – pasąmonėje ir sąmonėje – jūsų virpesiai nukrenta į žemesnio dažnio virpesius, ir jūs nebeišsaugote tokios Ramybės, kokia buvo prieš kokį nors jūsų priimtą sprendimą prieštarauti sistemos nurodymui ir tvarkai. O jūs gi Manieji gyvi vaikai – ne iliuziniai – tad ir jauskitės visada su Manimi Ramybėje, ir patirkite vis aukštesnių dažnių virpesių būseną sąmonės lygiu. Pažeidžiate Kelių eismo taisykles, tuoj pat jūsų vidus jaučią didesnę įtampą, jeigu tik aplinkybės jums pademonstruoja papildomą aplinkybę, pavyzdžiui, viršijote greitį vairuodami mašiną, ar net− kaip ir tau atsitiko− ne ten perėjote gatvę, ir netoli pastebėjote policininką ar filmavimo kamerą jau darydami, ar ką tik padarę pažeidimą, tuomet jūsų viduje tuoj pat atsiranda vidinė asmenybės įtampa, nes pasikeičia virpesių dažnis. Būtent tam, kad jūsų vidinė būsena dar labiau nušvistų ir jūsų viduje dar stipriau įsiviešpatautų Manoji Meilė ir Tiesa, jus iškelianti dvasioje virš šitos materijos sistemos tamsos, jūs ir turite visada laikytis įstatymų, ir jausti vis gyvybingesnį gyvą ryšį su Manimi. AŠ nė vieno nemokau įstatymą pažeisti. Jūsų dvasiniai broliai, neinantys Gyvuoju Keliu, įstatymų laikosi iš baimės, kad juos gali nubausti, jiems pažeidus įstatymą, ir nustačius, kad būtent jie pažeidė įstatymą, ir savo viduje jie jaučia nuolatinę įtampą ir nerimą. Būtent dėl šio nerimo jiems reikia didesnio atsipalaidavimo – tiek alkoholio, tiek įvairių pramogų, net ir ekstremalių patyrimų, ir kelionių dėl atsipalaidavimo, o ne dėl gilesnio pažinimo ir patyrimo, kad būtų šviesinamas ir savasis asmuo, ir jo aplinka − visumos Gerovei − nes pasąmoninis nerimas diktuoja nekantrumą ir siekį malonumų patyrimo. AŠ jums šito kelio nesiūlau, AŠ – AŠ ESU – jums siūlau įstatymų laikytis ne iš baimės, o iš Manosios Meilės Galios, kuri nenumato įtampos ir žemėjančio dažnio virpesių būsenos, AŠ jums siūlau tokią kryptį, jog pajaustumėte vidinę būseną, kaip jums viduje gera, kada jūs nepažeidinėjate jokių įstatymų, kada jaučiatės švarus prieš jus mėginančią varžyti iliuzinę sistemą. Jūs esate pajėgūs su Manimi švytėti ir Manimi, ir vis labiau ryškėjančiu Mano atvaizdu savyje, ir šituo patiems mėgautis. Tai yra visiškai skirtingas motyvas, skatinantis jus laikytis įstatymų. Būtent dėl to jūs ir turite laikytis Kelių eismo taisyklių daug atidžiau negu jūsų dvasiniai broliai, neinantys Gyvuoju Keliu, ir ateis toji akimirka, kada jūs mėgausitės, kad jūsų viduje nebekyla tokių vidinių prieštaravimų ir jūs siekiate važiuoti greičiau negu leidžiama, eiti į viešumą be kaukės, kai dabar jus varžo tokie apribojimai, jūsų vidinio pasitenkinimo būseną pažaboja. Jūsų bet koks maištavimas prieš Sistemos tvarką taip pat sudrumsčia ir jūsų asmens vidinį tyrumą, o juk AŠ − AŠ ESU – esu ir Visuminio Tyrumo Šaltinis ir Centras, todėl ir jus Savimi skaistinu, kad būtumėte tyri, ir rodytumėte savuoju gyvenimu, kaip gera būti tyram su Manimi.Manoji Tyrastis yra ne laikantis Manosios Meilės Įstatymo raidės, bet Dvasios – o ši nenumato, kad jūs keltumėte aplinkoje – ir taip jau gyvenančioje baimėje – kitų Manųjų vaikų dar didesnę įtampą jų viduje, kad jų baimė dar labiau padidėtų, kada jie į kiekvieną sutiktą be kaukės žvelgia su nepasitikėjimu, ir baime, jog gali nuo jo pasiekti jį virusas. Jūsų viduje ir yra Manoji Meilės Galia, kad jūs ir kitus sustiprintumėte ir apramintumėte, o ne gniuždytumėte. Manoji Šviesa nenumato nė menkiausio nei maišto prieš kitus, nei baimės padidinimo kitiems.
Būkite taikūs kaip balandžiai ir išmintingi kaip žalčiai – toks buvo ir Manojo Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus iš Nazareto mokymas apaštalams prieš du tūkstančius metų,ir jis tinka ir jums šią dieną, ir tiks ir ateityje – visada. Tuo labiau, kai ir Manoji dvasia – Minties Derintojas – yra jumyse – kas gali būti stipresnis už tokius jus su Manimi?
Ačiū Tau, mylimas AŠ ESU, už šį atsakymą-mokymą. Manoji valia sulieta su Tavąja valia, kaip ir su Visuotinio Tėvo, Amžinosios Motinos, ir Begalinės Motinos valia.
Kada buvau parduotuvėje kitą kartą, tai dėvėdamas kaukę nebejaučiau anksčiau patirtos įtampos dėl apsunkinto kvėpavimo, nebuvo ir noro vaikščioti be kaukės, buvo vidinės ramybės būsena. Dėl to jaučiau, kad mano vidus irgi rimsta dėl visų suvaržymų, kuriuos patiria nesiskiepijantys ir neturintys to nelemto patekimo į kavines ir parduotuves pseudopaso.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2021-12-17 19:17:14
Komentarai
Ačiū Algimantui už pasidalinimą šiuo patyrimu, ir taip pat Visuminei Dievybei AŠ ESU už toki puikų atsakymą ir mokymą mums visiems! Skaitydama jaučiau viduje tokį meilės kupiną švelnumą ir šio mokymo teisingumą. Jis iš tiesų buvo labai reikalingas, nes jau seniai aš karts nuo karto mąstydavau šia tema – kaip gi dera teisingai elgtis panašiose situacijose, kokią aprašė Algimantas. Atsimenu, man seniau vis iškildavo mintys apie tai, ypač prisiminus Algimanto panašius patyrimus, kuomet atsidurdavau tokioje situacijoje, kaip pavyzdžiui, stovėdavau priešais raudoną šviesoforo signalą, kad pereičiau gatvę, o pažvelgus į abi kelio puses nebūdavo jokios mašinos, ramu. Atrodė, aš taip pat galiu ramiai pereiti gatvę. Ir buvo tokių epizodų, kada taip ir pasielgdavau, o šalia stovėję kai kurie žmonės pasekdavo mano pavyzdžiu. Ir tuo metu pajausdavau mano prote kylančias mintis ir nerimą – kokį pavyzdį aš dabar rodau žmonėms, o dar būdama urantė? Ogi neteisingą. Ir ypač mažiems vaikams, kurie kitą kartą gali pasielgti taip pat neteisingai, pažeisdami įstatymą, ir galbūt pakliūti į avarinę situaciją. O būdavo ir tokių momentų, kada visgi sulaukdavau šviesoforo žalio signalo ir ramiai pereidavau gatvę, kai ji būdavo rami ir be mašinų. Ramiai paskui mane pereidavo gatvę ir kiti žmonės, arba netgi jeigu kai kas surizikuodavo pažeisti kelių eismo įstatymą, aš pasielgdavau teisingai. Ir po tokių patyrimų pajausdavau viduje ramybę ir pasitenkinimo jausmą. Žodžiu, yra buvę įvairių situacijų, ir visada aš atkreipdavau dėmesį, kaip skirtingai aš jose jaučiuosi, nes visuomet savo viduje jausdavau poreikį elgtis teisingai, ir tai leisdavo man pajausti vidinę ramybę. O bet koks nusižengimas eismo taisyklėms ar kitokiam įstatymui sukeldavo netikėtą lengvą įtampą, nepasitenkinimo jausmą.Šis Visuminės Dievybės AŠ ESU mokymas man atsakė į tuos dar praeityje iškilusius klausimus, ir tuo pačiu viduje pajutau jo teisingumą, kupiną gyvosios meilės, kad būtent taip ir turi elgtis tikras urantas. Juk jeigu mes urantai patys pažeidinėsime įstatymus ir taisykles, natūralu, sukelsime kitų žmonių – kurie nuoširdžiai jų laikosi – prieštaravimų, pasipriešinimą, susierzinimą, tai kur tada dingsta mūsų nuoširdus noras skleisti meilę ir gerovę žmonėms? Jo nelieka, nes mes patys nugrimztame į žemesnius virpesius ir dargi kenkiame aplinkai. O turime visas galimybes – galingą dvasinę pagalbą tiek iš paties Kūrėjo, tiek iš Jo Apvaizdos, pasireikšti su nuoširdžia meile, išmintimi, kantrybe ir įžvalga visur ir visose aplinkybėse. Suprantu, kad daug įstatymų mums jau tampa nepriimtini, netgi kvaili ir kenkiantys žmonių gerovei, tačiau tik veikdami su Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU mes galime tose situacijose pademonstruoti tas amžinąsias vertybes, kurias patiriame iš Jo per atsivėrimą ir gyvąjį įtikėjimą.
„Jūsų bet koks maištavimas prieš Sistemos tvarką taip pat sudrumsčia ir jūsų asmens vidinį tyrumą, o juk AŠ − AŠ ESU – esu ir Visuminio Tyrumo Šaltinis ir Centras, todėl ir jus Savimi skaistinu, kad būtumėte tyri, ir rodytumėte savuoju gyvenimu, kaip gera būti tyram su Manimi.“
Aš dažnai prisimenu tam tikrus epizodus iš Jėzaus gyvenimo, aprašytus Urantijos Knygoje, kada Jėzus visada stengėsi laikytis visų įstatymų, kad nesukeltų aplinkos pasipriešinimo, nes ši nesuprastų tokių jo poelgių giluminės ir šviesos kupinos esmės. Jis ne tik kalbėjo apie Tėvo meilę, bet realiai ją demonstravo savo kasdieniu gyvenimu. Tos aplinkos ir to meto žmonės stebėjo jo elgesį, veiksmus, ir pagal tai sprendė apie jo skleidžiamos šviesos tikrumą, nuoširdumą. Jeigu jis būtų nuolat pažeidinėjęs įstatymus ir bendrą tvarką, nebūtų sulaukęs ne tik tokio nuoširdaus pasekėjų dėmesio, bet ir pats paneigtų Tėvo meilę savyje, ir visoje kūrinijoje. O skaitant šį mokymą ir šią pastraipą AŠ ESU aiškiai kalba apie meilės demonstravimą SAVUOJU GYVENIMU, kuris apima tai, ką ir kaip mes kalbame, jaučiame, ir savo veiksmais demonstruojame – ar visa tai atitinka Kūrėjo Meilės įstatymą:
„Manoji Tyrastis yra ne laikantis Manosios Meilės Įstatymo raidės, bet Dvasios – o ši nenumato, kad jūs keltumėte aplinkoje – ir taip jau gyvenančioje baimėje – kitų Manųjų vaikų dar didesnę įtampą jų viduje, kad jų baimė dar labiau padidėtų, kada jie į kiekvieną sutiktą be kaukės žvelgia su nepasitikėjimu, ir baime, jog gali nuo jo pasiekti jį virusas. Jūsų viduje ir yra Manoji Meilės Galia, kad jūs ir kitus sustiprintumėte ir apramintumėte, o ne gniuždytumėte. Manoji Šviesa nenumato nė menkiausio nei maišto prieš kitus, nei baimės padidinimo kitiems.“
Mane labai žavi ir traukia Jėzaus nuostabi asmenybė, ir visada aš prisimenu jį, kaip jis gyveno tarp mūsų, būdamas Sūnus Kūrėjas ir tikras Kūrėjo Sūnus, ir labiausiai prisimenu, kaip Jėzus mylėjo žmones, visus ir visokius be išimties. Iš to seka išvada, kad jis niekada nė vieno nemenkino, nežemino ir nekėlė sumaišties savo laisva valia, o atvirkščiai – stengėsi visu nuoširdumu bet kokioje situacijoje išsaugoti ir spinduliuoti ramybę, meilę, tvirtumą, nuoširdumą, netgi kai aplinkybės buvo labai nepalankios. Todėl ir mane šie šviesos mokymai skatina elgtis taip, kad nesukelčiau nereikalingo chaoso ir baimės žmonėse – nors ir tokių situacijų yra buvę mano praeityje dėl nežinojimo, menkos įžvalgos ir menko patyrimo, kaip gi žemi virpesiai ir žemų virpesių kupina informacija veikia žmogų. Ogi tikrai veikia ir sukelia baisias pasekmes.
„Būkite taikūs kaip balandžiai ir išmintingi kaip žalčiai – toks buvo ir Manojo Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus iš Nazareto mokymas apaštalams prieš du tūkstančius metų, ir jis tinka ir jums šią dieną, ir tiks ir ateityje – visada. Tuo labiau, kai ir Manoji dvasia – Minties Derintojas – yra jumyse – kas gali būti stipresnis už tokius jus su Manimi?”
Kaip unikalu ir tikra yra tai, kad Kūrėjo Tiesa, Šviesa, Meilė yra visada GYVA, tiek Jėzaus laikais, tiek dabartiniais mūsų laikais yra ta pati Gyva Tikrovė, nekintanti savo Galia, bet tik mūsų nuoširdaus noro ir pastangų dėka gyvenant gyvą gyvenimą kartu su atrastu viduje Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU vis labiau mums kiekvienam atsiskleidžianti.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2021-12-21 14:07:46
Aš esu labai dėkinga už šį AŠ ESU mokymą, ir už tavo, Algimantai, su mumis pasidalintą patyrimą.
Perskaičius AŠ ESU mokymą man pasidarė lengviau ir aiškiau, nes kasdien, kai dirbu darbe, susiduriu su nemenkais iššūkiais kai tenka bendrauti su žmonėmis, kurie labai, na, labai nepatenkinti. O taip yra dėl to, kad dabar yra itin ribojamas galinčiųjų patekti apsipirkti skaičius, ir žmonės yra priversti laukti lauke kol vienas pirkėjas atsiskaitys, ir ateis štai eilė įeiti kitam. Kiekvieną dieną matau nepatenkintus, o daug ir tiesiog apstulbusių nuo absurdiškų taisyklių taikymo, veidų, kurie savo nuostabas ir nepasitenkinimus išreiškia labai dažnai ir keiksmažodžių lavinomis, kitas, žiūrėk, gali ir durimis trinktelėti.
Atvirai tai, stebėdama ir dalyvaudama šiame visame žaidime, koks jis mūsų aplinkoje, iki AŠ ESU mokymo vis dažniau savęs klausiau – tai kaip turiu elgtis? Kaip į visa tai žvelgti? Man aišku tik viena, nors ir būna itin nemalonių situacijų su pirkėjais – aš negaliu atsakyti tuo pačiu – o ir mano vidus ne toks kaip jų. Visgi, turiu pasakyti, kad suirzimo būta, iš to ir kilo visi tie klausimai – o tai kaip man žvelgti į visa tai, kas vyksta čia palink? Ko tai pamoko mane? Ir štai puikus AŠ ESU mokymas, kuris kaip tik laiku.
Jau kuris laikas darbe pastebiu, kad mintimis, dažniau nė įprastai būdavau, dabar būnu su Kūrėju – savo apmąstymuose apie Gyvąjį Kelią ir jo teikiamas privilegijas, gaunamas už pastangas. Pastebėjau, kad pakitusios mintys labai nuramina ir tokia būsena dirbdama, sulaukiu ir ne tokių agresyviai nusiteikusių pirkėjų – jie tikrai reaguoja į mano virpesius, nesąmoningai, žinoma, to nesuprasdami. Kai mano būsena su Kūrėju, pamaina praeina daug lengviau, randu kaip prie žmogaus prieiti net ir taip, kad jis ir su šypsena atsisveikins. Bet tai procesas, kasdienis mokymasis, ne vien tik save stengiantis atrasti ir pažinti kasdienėse situacijose, bet dar gi ir su kitais dvasiniais broliais ir seserimis kontaktuojant, kurie gi gyvena visiškai kitais virpesiais ir kuriems parodyti Šviesos kryptį aš kol kas galiu bent jau tiek, kaip AŠ ESU mus pamokė – Manoji Šviesa nenumato nė menkiausio nei maišto prieš kitus, nei baimės padidinimo kitiems. - Štai koks teiginys tampa šventu tiek, kad tu supranti, jog tai tikrai ne tas kelias, kai tu suirzusiam pulsi atsakyti tuo pačiu, o būtent Kūrėjo Meilės virpesių galia, kuri trokštu, kad manyje įsigalėtų kuo stipriau, leis man išlikti ramiai, kad ir kokios bangos, kad ir mano atžvilgiu plūstų – aš viduje išliksiu mylinti. Tai – Kūrėjo kelias man. Tai tas Kelias, kuriuo einant, aš turiu vis daugiau pasitikėti Juo, nes būtent Kūrėjas man parodo, kurį teisingą posūkį pasirinkti, o pasirinkus mėgautis Ramybėje ir Savitvardoje. Taip mano siekiu tampa – pajausti vedimą, išgirsti Jo žodį ir juo vadovautis.
Ar pamenate, visai neseniai, Gyvųjų pamaldų Kaune metu, Algimantas mus ragino – likite visada su Tiesa! Man Gyvasis Kelias yra tas Kelias, kuriame aš nematau lengvo žingsniavimo ir paviršutiniškų sprendimų priiminėjimo, bet tai tas Kelias, kuriame reikalingas visų pirma skvarbus, giluminis žvilgsnis, kuris leis matyti pasekmes sprendimų, kurie dar net nėra priimti, ir kuris mums būtent ir leis žengti ten, kur niekas nežengė ir nė neketina. Kelias, kuris nesiūlo susitapatinti su aplinka, bet iškilti virš jos išliekant tikru savimi, naujai atrastu ir pažintu, tokiu, kokį mato mane net ir pats Kūrėjas.
Papasakosiu vieną epizodą, kurį ką tik prisiminiau. Prieš keletą dienų, jau sutemus, vėlokai vakare, apsipirkusi parduotuvėje, o dabar jau išlipusi iš autobuso, žingsniavau pėsčiomis namo. Su manimi išlipo vaikas, kokių aštuonerių-dešimties metų amžiaus, ir kažkas, jaučiau ėjo iš paskos. Vaikas ėjo prieš pat mane, aš iškart paskui jį. Tądien buvo labai slidu, visur grynas ledas, o tas vaikelis eina tokiu sparčiu žingsniu ir bandydamas čiuožti vis vos neparkrenta. Aš jį pakalbinau, paragindama neskubėti taip, kad neparkristų, o jis man pasiguodė, kad mama jam nenupirko kitų batų – ne taip slystančių kaip šie, o sesei mat nupirko naujus, tokius, kurie neslysta taip. Vis jaučiau, kad kažkas eina paskui mane, kiek tolėliau. Kai jau vaikas nuėjo savo keliu, o aš toliau pasukau į savąjį, reikiamą man, staiga pajutau kaip tas kažkas, spartina savąjį žingsnį ir girdžiu kviečia – pone, pone. – Aš atsisuku ir pamatau jauną vaikiną, na, sakyčiau kokia dvidešimt penkerių metų amžiaus, sunku nuspėti. – Pone, linkiu jums gražių ateinančių švenčių. – Akimirkai nustebau – vijosi tam, kad palinkėtų nepažįstamam asmeniui gražių ateinančių švenčių? Pažiūriu jam į akis, bet jis jas tuoj pat nuleidžia žemyn. – Gražių švenčių linkiu ir tau! – vis tik, bandau suprasti kas čia buvo.
Paaiškinimo neradau, bet aš tikrai žinau, kad viskas matuojama virpesiais. Ir aš tikrai žinau, kad nebus mielo žodžio ar veiksmo ten, kur vidus pilnas įtampos ir baimės, bus vaidyba ir galbūt noras įtikti, o tą lengva atpažinti. Ir priešingai – tik rami Širdis, su Kūrėju susiliejusi Širdis, pakeis kiekvieną mus taip, kad Gyvoji Tiesa mums taps savastimi net ir tokioje, itin suaižytų virpesių, kitiems įprastoje aplinkoje.
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2021-12-19 23:49:43
Mielas Valdai, taip, jeigu būtų - aš tuo netikiu - priimtas privalomas skiepijimas Įstatymu, tuomet jau tektų skiepytis su Kūrėjo apvaizdos apsauga nuo šalutinių poveikių, tačiau falsifikuoti jokio dokumento mes teisės neturime. Jeigu sugebėsi susitarti su Apvaizda, kad ji tave pravestų pro kontrolierių, kad jis matytų tave ir neprašytų paso, tuomet tu praeiti gali, bet padirbinėti netikrą dokumentą, kas sudaro nusikaltimą, tu negali iš viso. Tai, kad tu sakai, jog nejauti įtampos su falsifikuotu dokumentu, nereiškia, kad tavyje įtampos nėra, tiesiog tu šitaip jauti, ir tą jauseną apibūdini, kaip įtampos nebuvimą, ir tai sustiprina mintį, kad nejauti įtampos. Šitaip yra dėl to, kai viduje ilgesnį laiką yra žemesnių virpesių energinis laukas, ir tada centrinė nervų sistema ima reaguoti į tokį lauką kaip į įprastinį, dėl to paties dokumento falsifikavimo ir ypač jo panaudojimo metu, jai natūralu, kad tu žemų virpesių įtampos taip smarkiai nebeužfiksuoja kaip svetimo ir nepriimtino energinio lauko. Kitaip tariant ji jau prisitaiko prie žemų virpesių dažnio ir taip jautriai nebejunta kontrasto, kai tokį kontrastą pajausdavo anksčiau, kada buvo imlesnė aukštesnio dažnio virpesiams. O tada labai greitai ateina pakankamai įtikinamas sau - o gal ir kitiems - argumentavimas dėl tokio veiksmo. Tu juk pats tą ir jauti labai aiškiai. O tai, kad tu prašai Kūrėjo apsaugos, tai Kūrėjas ją ir suteikia, tačiau nepanaikina tavo padaryto nusikaltimo - dokumento falsifikavimo. Lietuvoje už tai - šešeri metai kalėjimo. Jeigu tavo nuostata pasinaudotų visi urantai, tuomet sudie gyvosioms pamaldoms Gyvojoje Šventovėje per artimiausius šešerius metus - iš tos vietos net ir per skaipą gyvųjų pamaldų man nebetektų vesti. Kadangi anksčiau į kalėjimą eidavau su mokymais kasmet po du kartus, tai žinau, kas ten yra.
Tai tiek šiuo klausimu. Jeigu dar kyla klausimų - klausk, atsakysiu - stragiau - iš-pa- Utenas - šitas žodis reiškia - griežčiau - kad nekiltų minčių pasinaudoti tokiu keliu urantams.
Kai dėl korumpuotų politikų priimtų įstatymų, tai tu apie juos gali kalbėti, juos kritikuoti, reikšti savo nesutikimą, o tokias tavo nuostatas jie gali ignoruoti, dėl to tau vėl gali kilti dar didesnis nepasitenkinimas, bet vis tiek tu turi laikytis tokio visai netinkamo įstatymo. Alternatyva - ne Rojaus Trejybės-AŠ ESU kelias - revoliucionieriaus kelias, kuris problemos nesprendžia, o įtampą tik padidina, ir net aukų pareikalauja. Ir apskritai, bet kokia revoliucija nėra sumanyta Kūrėjo, kuris įgyvendina Savo Sumanymą - Evoliuciją visai kūrinijai. Kūrėjas yra - tą mes išsakome Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje - Evoliucijos Šaltinis ir Centras, tad turi turėti kantrybės, ir vien tik evoliuciniu būdu keisti save ir aplinką dar gilesniu ryšiu su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir didesniu pasitikėjimu Kūrėju ir savimi, kad visą nepasitenkinimą dėl tokių neišmintingų sprendimų ir įstatymų ištirpintų stipriau jaučiama Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meilės Galia, kuri yra gyvas aukšto dažnio virpesių būsenos patyrimas savyje.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2021-12-19 12:43:02
Oho, labai ydomus mokymas ir patyrimas Algimantai. Labai idomus AS ESU poziuris i sita susidariusia situacija, ir mokymas. Istikruju geriau islaikyti ramybe.
Jauciasi itampa kai ateini i parduotuve ir tenka ta skudura uisdeti bent jau tik tiek kad nosis liktu laisva ir butu galima kvepuoti.
Man tikrai nesunku butu ta kauke nesioti; kai dirbau dazytoju tai teko po 7 valndas praleisti su kauke ir viskas buvo gerai, bet sioje situacijoje labiau viduje maista sukelia tai, kad ta kauke nieko neapsaugo, kad is zmoniu tyciojamasi, kad zmones verciami laikyti istatymo kuris nepagrystas net mokslu. Tas labiausiai nepatinka.
Ir aisku suprantama, kad vidine neramybe jau savaime yra vibracijas zeminantis dalykas
Cia Estijoje niekur zmones neprievartaujami, niekas nereikalauja kad tu ta kauke uzsidetum pinai ant viso veido, zmones labai gerai supranta kas vyksta ir ziuri i visa tai, kaip sakoma, pro pirstus.
Visur bet kokioj parduotuvej jeigu reikia tai tau ta kauke duoda o kai kur jos isviso nereikalauja.
Mano klausimas visgi ar turi tokie zemiski istatymai sukurti korumpoutos mazumos kuri sukure sia situacija del daugelio ivairiu priezastciu pazeisti bet kurio zmogaus teises? Kodel mes negalime eiti i bet kuria parduotuve ar suvarzyti savo laisva judejima vien tik del savo pasirinkimo?
Nuosirdiziai sakau jums, su padirbtu pasu kuri pats pasidariau keliavau is Estijos i Airija ir atgal, kad galeciau ten praleisti 10 dienu sus savo vaikais kuriuos matau paskutiniu metu itin retai. Tai ar dabar del sitokiu nesamoniu turiu eiti skiepytis, kad galeciau laisvai judeti ir aplankyti savo vaikus?
Skiepytis nesiruosiu, bet nesimatyti su savo vaikais kurie gyvena kitoje salyje as irgi nenoriu. Kada einu per kontroles punkta su padirbtu pasu as nejauciu jokios itampos ir as visada praeinu visus policijos patikrinimo punktus.
Zinau kad viduje ten giliai pasamoneje kazkas gal ir suvirpa, bet as visada sakau, Mylimas Kurjejau tegul bus tavoji valia, ir einu ir visada vidur kur man reikia praeinu.
Salia manes yra restoranas i kuri kartais nueinu pavalgyti, tai tame restorane nei vienas darbuotojas nei padavejas nera vakcinuoti, apie tai su jais kalbejau kada atajau passimti maista issinesimui.
Kai dar neturejau to padirbto paso kuri kartais panaudoju kur man reikia, tai atejau pasiimti ir uzsisakyti maisto issinesimui, tai jie patys sako, stai kokia nesamone, zmogus ateina nusipirkti maisto issinesimui ir jis gali ieiti i restorana ir pasedeti palaukti kol masta pagamins, bet sedt ir valgyti jis negali. Stai kokie kvaili istatymai sugalvoti. Visa tai padaryta, kad skatinti zmones vakcnuotis, o kokia to vakcinavimo priezastis, tai del sito yra daug nuomoniu.
Svarbiausai, kad tie musu dvasios broliai ir seses kurie skiepijasi turi visas teises, o tiek kurie turi antikuniu, kurie atsiranda sita liga turbut persirgus, tai ju kuno daugiau negali uzpulti tas virusas, tai tas yra nepripazystama.
Kadangi mano drauge mokslininke tai ji pazysta laborantu ir mums padare kraujo testa patikrinti ar yra antikuniu kurie greiciausia atsiranda siuo virusu persirgus.
Taig tu antikuniu mano kraujyje rado ir pasirodo, kad jau ta korona mano kune buvo. Man buvo labai keista, nes as nejauciau jokiu simptomu. As is viso niekada nesergu, jokiom slogom persalimais ar dar kazkaip. Nejauciau niekada jokiu simptomu, o pasirodo jau tas virusas buvo apsilankes ir mano kune.
Estijoje sveikatos agenturos direktorius buvo atleistas is pareigu, nes jo vadovaimo metu buvo sugadinta vakcinos uz 3 milijonus euru, ijungus laboratorijoje kurioje buvo ta vakcina saugoma grindu sildyma. Vakcina perkaito ir buvo propazinta netinkama naudoti.
Nezinau ar jis ta padere specialiai. Po to kai ji atleido niekas nenori tos pozicijos uzimti jau sesis menesiu; visi atsisako, visi gerai supranta, kokia atsakomybe sau imasi tokios istaigos vadovas, juk padideje sirdies kraujagysliu susirgimai ir net mirtys susije su vakcina. O dabar jau atitempe tos vakcinos ir nori vakcinuoti vaikus nuo 5 metu, kai jau tarp 12 metu vaiku kurie buvo suvakcinuoti adidejo sirdies kraujagysliu susirgimu.
Cia zmones supranta ir mato kas vyksta ir nenori imtis atsakomybes, kad skleistu vakcinacija. Nenori uzimti pareigu kuriose jie butu prievartaujami elgtis pries ju valia. Estija salis maza ir dauguma gydytoju jau gerai supranta kas istikruju vyksta ir darbas vakcinuojant yra vykdomas labai vangiai.
Toje vakcinoje pasirodo yra grafito monoksidas, mediziaga kur panasi i mikroskopinius skustuvo asmenis, todel patekus i krauja, pradeda raizyti ir pjaustyti kraujagysles is vidaus, todel padidejo mirciu tarp atletu kurie buvo pskiepyti ir tiesiog numire kai sirdis, kraujagysles ir kiti organai nebeislaike nuo nikrosuraizymo. juk ju gyvenimo budas labai aktyvus ir kraujyje esancios tos mikordalelytes dideliu greiciu raizo kraujagysles is vidaus. Zinoma po skrodimo viso sito niekas nemato.
O taip pat jeigu ta vakcina lieka raumenyje tai dar nieko bet jeigu duriant adata pataiko i kraujagysle ir vakcina patenka tiesiai i krauja, tai tokiam zmogui dazniausiai baigiasi liudnai.
Pasirodo yra daug geriau persirgti tuo virusu nes kunas tada gauna pilna imuniteta nuo to viruso, kai tuo tarpu ta vakcina yra beveik visiskai neefektyvi.
Taigi gyvenam keistu laiku ir turim islikti ramus, ir laikytis istatymu. Vat taip. O ka reikes daryti jeigu iseis prievartinis istatymas, kad visi be isimties privalo paisskiepyti, ar ir tada tokio istatymo turesime laikytis?
Telydi jus visus ramybe.
ValdasAirija
2021-12-19 03:19:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]