Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Sūnaus Kūrėjo Jėzaus dvasinis statusas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Žasliuose, 2021 12 25

Algimanto pamokomasis žodis – Sūnaus Kūrėjo Jėzaus dvasinis statusas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Žasliuose, 2021 12 25

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Sakau dvasinius mokymus, ruošiu Dvasinius Mokytojus – lietuviškai sakau mokymus gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Tai yra Kūrėjo vardo šventovė. Kūrėją sudaro Keturi Asmenys – Keturi Šaltiniai ir Centrai.

Ir štai šiandien yra pirmoji Kalėdų diena. Krikščioniškas pasaulis švenčia šitą simbolinę Kristaus gimimo dieną – gruodžio 25-26-ają – o lietuviai švenčia dar Kūčias – Kalėdų išvakarėse – tai yra šeimos šventė. Ten, kur šeimoje vyrauja Santarvė, Meilė, Pagarba, ten yra ta nuostabi Darna. Kada mes žengiame Gyvuoju Keliu, iš tikrųjų mes tampame dvasioje susieti su Pačiu Kūrėju, kuris yra Energijos Šaltinis ir Centras visai kūrinijai. Ir kada mes kalbame apie Energiją, mes daug patyrimų jau sukaupę, galime paliudyti, kad iš tikrųjų viskas yra Kūrėjo Energija, transformuota į įvairias formas ir pavidalus – Kūrėjo energiniai virpesiai. Ir kada aš dabar žvelgiu į mūsų aplinką, mane liūdina, kad žmogus nenori būti žmogumi. Žmogus – tai yra mirtingasis, pasiekęs Jėzaus pavidalą dvasine išraiška, kada jis dalina visiems Gėrį – dalina dėl to, kad myli visus. Tai yra žmogiškasis lygis – tai yra Kūrėjo Sūnaus lygis šitame pasaulyje, kad skleistųsi mūsų visų tarpusavio Brolystė – visoje žmonijoje. O šito negalima pasiekti be Meilės – be Meilės Šaltinio – Kūrėjo – atradimo savo viduje. Ir štai tas Kūrėjo Sūnus – Jėzus – turintis dvasinį Statusą Sūnaus Kūrėjo – prieš 2 000 metų pasirodė žmogiškuoju pavidalu, kad jis pats sukauptų štai šito pavidalo gyvybingą patyrimą, kuris išliks jam per visą amžinybę – kaip ir mūsų patyrimai išliks per visą amžinybę. Todėl Kūrėjas nemenkina šito materialaus kūno, bet jį vertina – ir dėl to suteikia patį pavojingiausią savęs padovanojimo iššūkį kiekvienam Sūnui Kūrėjui. O Sūnūs Kūrėjai – tai yra Vietinių Visatų ir Sutvėrėjai – drauge su savo Partnerėmis – Dukromis Kūrėjomis – ir Pagrindiniai Vadovai. Štai tie Sūnūs Kūrėjai turi pereiti per savo tvarinių, sukurtų drauge su Partnere, patyrimus – privalu pereiti septynis patyrimus, priimti septynis iššūkius, žinoti, ką reiškia Angelo būsena, ką reiškia kitų Dvasių, kurios žmogui nėra suprantamos, kokios jos yra – jeigu išgirsta pavadinimą – Lanondadeko ar Vorondadeko – kategorijos Dvasia. Mes šitą sužinojom iš Urantijos Knygos Apreiškimo – Epochinio Apreiškimo – didžiulio, kuris perteiktas žmonijai irgi mūsų dvasinių brolių ir sesių aukštesnio statuso.

Tai štai, iš Urantijos Knygos mes ir sužinojom, kad iki atėjimo Kristaus pačiu žemiausiu mirtinguojo tapatybės lygiu, jis buvo ir įvairių savo sukurtų dvasinių vaikų pavidalu. Šituo jis tos kategorijos Dvasias – Asmenybes – apšviesdavo, kaip reikia atlikti tas užduotis, kurias turi atlikti tos kategorijos Asmenybės. Ir jis paprastai pasirinkdavo pačias sunkiausias tiek planetas, tiek užduotis, ir parodydavo, kad pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis galima eiti Šviesos Keliu kuo ryškesniu spindėjimu. Dėl to prieš 40 000 metų Sūnus Kūrėjas pasirinko mūsų planetą – Urantiją – ta vieta, kur jis ateis žmogiškuoju pavidalu – įsikūnys gimdamas bejėgiu kūdikiu iš moters įsčių, kaip gimsta visi vaikai tame pasaulyje – mūsų pasaulyje. Ir jis pasirinko šitą planetą kaip tamsiausią planetą iš tuo metu buvusių mūsų Vietinėje Sistemoje 609 planetų apgyvendintų žmonėmis. Satanijos Sistema – Vietinė Sistema – turėjusi 609 planetas su žmonėmis. Daugybė planetų buvo aukštesnio statuso, kaip mes vadiname – sielų lavinimo statuso pasauliai, dar aukštesni – dvasių lavinimo pasauliai. Tai štai, šita planeta patyrė Jėzaus atėjimą, tik jis buvo ne gruodžio 25-osios naktį, o jis gimė iš tikrųjų vasaros pabaigoje – rugpjūčio 21-ają dieną! Ir – Ryškioji Žvaigždė – kaip čia vadina – suspindo, ir parodė Trims Karaliams kelią, kur yra tas gimęs pažadėtasis Dieviškasis vaikelis, kilo dėl to, kad Jupiterio ir Saturno sutapimas buvo – vienas užklojo kitą, uždengė, ir buvo ryškesnė šviesa toje vietoje. Ir atsirado vėliau legenda apie Betliejaus Žvaigždę, užsidegusią tada, kada gimė Jėzus kūdikėlis. Tais metais kaip tik įvyko toks uždengimas šitų dviejų planetų – vienas buvo septintais metais prieš Kristų – gegužės 29-ają dieną, kiti du buvo – rugsėjo ir gruodžio dienomis, o vėliau Rytuose tai buvo paplitusios legendos – žmonės sukuria tas legendas.

Štai šita legenda išsilaikė ir iki mūsų dienų apie Betliejaus Žvaigždę. Bet mes turime iš tikrųjų gyvą Jėzų, kuris prisikėlė, ir dabar jis užima taip pat pagrindinio – drauge su savo Partnere – mūsų Vietinės Visatos – Nebadono Vietinės Visatos – Vadovo pareigas. Jis vadovauja Vietinei Visatai drauge su savo Partnere – Nebadonija – taip, kaip būtų Pats Kūrėjas asmeniškai šitoje Vietinėje Visatoje, ir jai vadovautų Pats, kaip Kūrėjas. Štai, Sūnus Kūrėjas, užbaigęs septynis savęs padovanojimus, sukaupęs tų savo, drauge su Partnere, sukurtų įvairių vaikų patyrimus – ir patyręs pats, ką reiškia tuo statusu gyventi – įgijo Aukščiausią Suverenią Valdžią – vadovavimą savo sukurtai Vietinei Visatai. Ir mūsų Sūnus Kūrėjas savo Aukščiausia Suverenia Valdžia pasidalino su savo Partnere – Dukra Kūrėja – Nebadonija – kuri yra paskleidusi savo Šventąją Dvasią – o Sūnus Kūrėjas – savo Tiesos Dvasią. Štai jie abu yra Pagrindiniai Vadovai!

Taigi, mes turime Jėzų, kuris kartą gimęs mažyliu, bejėgiu kūdikėliu, dabar kaip pats Kūrėjas būtų asmeniškai šitoje Vietinėje Visatoje, jai vadovauja!

Štai koks yra milžiniškas ir Kūrėjo pasitikėjimas Savuoju Sūnumi, ir tuo pačiu Sūnaus Kūrėjo, koks yra Pasitikėjimas ir Kūrėju, kad jis vadovauja šitai Vietinei Visatai atstovaudamas Tėvui, bet savuoju vardu – nebe Tėvo vardu – bet savuoju vardu! Štai, jisai yra vertas Kūrėjo! Tą pademonstravo savo gyvenimu per šituos Septynis savęs padovanojimus, ir ypač paskutiniuoju, kada jam reikėjo patirti kraupų išėjimą iš šitos planetos per nukryžiavimą. Ir jis išliko Kūrėjo – Tėvo – Meilės Galioje visą laiką apkabindamas visus žmones Meilės Glėbiu. Ir mes, būdami Gyvąjame Kelyje, sakydamas – mes – turiu minty – urantus – kurie ne ritualais, bet Širdies atvėrimu siekiame gyvo ryšio su Kūrėju – mes patiriame, ką reiškia būti dvasinėje vienovėje su pačiu Kūrėju net ir taip, kaip pats Jėzus buvo dvasinėje vienovėje su Tėvu – ir tuo pačiu mes esame dvasioje vieningi ir su Jėzumi – su Šeimininku Sūnumi Kūrėju. Štai ši dvasinė vienovė yra pranokstanti materiją, ir dėl to mes esame amžini. Šitas materialus kūnas yra trumpalaikis, tik šitame pasaulyje – pradiniame – tuo tarpu mūsų asmenybė – mūsų tikrasis statusas – aš – yra amžinas, dėl to ir mes, atradę Kūrėją savo viduje, esam amžini. Ir aš džiaugiuosi, kad mes esam Gyvąjame Kelyje, esam urantai, nešantys Šviesą net ir kaip Jėzus nešė Šviesą prieš 2 000 metų – savojoje aplinkoje! Amen.

Ačiū Daivai už išrašymą, o Violeta iš Žaslių – už klaidų ištaisymą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai