Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Be Dvasinės Mokyklos bus dar didesnė tamsa, degradavimas, proto nukrypimai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Žasliuose, 2022 01 01

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Sakau dvasinius mokymus, ruošiu Davasinius Mokytojus ne tik Lietuvai – visai planetai. Be dvasinio mokymo neįmanoma žmogų apšviesti, kad jis suprastų nuo pat vaikystės – kas yra jis pats, kas yra aplinka, kokia yra prasmė šitos planetos, materialaus gyvenimo, šeimos, kokia yra prasmė jo paties, to augančio, bręstančio vaiko. Tik šitoji Šviesa užkirs kelią bet kokiems iš jo – beaugančio žmogaus – blogio nusikalstomų veiksmų apraiškoms – užkirs kelią Kūrėjo Meilės Šviesa, kada vaikas kuo anksčiau sužinos, kad Kūrėjas yra ir jo viduje, Kūrėjas yra – Realus, Tikras, Gyvas, yra Keturių Asmenų pasireiškimu, ir padovanojęs Savo Dvasinę Dalelę – Minties Derintoją – ir patį asmenį, kokį mes ir jaučiame kaip asmenybę – save. Dėl to reikalinga Dvasinė Mokykla – Dvasinė Mokykla visai planetai. Nėra nė vienos planetos be dvasinio ugdymo, be dvasinio lavinimo.
Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu mes uždarytume visas mokyklas?
Taip, Lietuvos valdžia per trisdešimt metų sugebėjo sugriauti viską, kas buvo švietimo sistemoje gera, ir paimti iš amerikonų viską, kas yra bloga. Štai dėl ko reikalinga vėl pradėti švietimo sistemą nuo paties pamato. Turime sukurti tą pamatą, kaip Dvasiniai Mokytojai, turėdami galimybę. Dabar mes tos galimybės kol kas neturime, nes neturime Dvasinės Mokyklos. Juk ir šitame pasaulyje buvo Dvasinė Mokykla Dilmuno mieste Kaligastijos atvykimo metu, kada vyko dvasinimas žmonių, pakvietus geriausius žmones iš artimiausių, pažangiausių, na, tuo metu buvusių genčių, pačius geriausius atstovus. Jie ir buvo lavinami toje Dvasinėje Mokykloje, o vėliau jie sugrįždavo į savąją gentį, kad šita – jau įgyta – dvasine Šviesa dalintųsi su savo gentainiais, ir šitaip lavintų ir genties narius. Štai, ir mes turime turėti Dvasinę Mokyklą.
Be Dvasinės Mokyklos bus dar didesnė tamsa, degradavimas, proto nukrypimai, ir, natūralu, skausmai, ligos!
Įsivaizduokite, kiek mes dabar turime problemų, kada šeimose nėra vaikų. Yra įvairios priežastys, bet pasekmė viena – negali tėvai susilaukti savųjų palikuonių. Sugalvoja tokias programas, kaip surogatinė motinystė – surogatinė – už pinigus! Ir įstatymas tą pripažįsta! Tai pati didžiausia klaida daroma ir kūdikiui, ir tai – na, negaliu aš vadinti – surogatinė motina – tai motinai, kuri gimdo vaiką, bet paskiau parduoda jį – parduoda! – už pinigus! Ir vaikui didžiausia žala, ir net tai šeimai, kuri tą kūdikį nuperka! Įsivaizduokite, moteris, belaukdama kūdikio, žino, kad ji sudarė visą šitą absurdinį sandėrį už pinigus, ir ji tokia būsena laukiasi mažylio! Kokia jos yra būsena?! Kokie yra virpesiai?! Visą tai jaučia vaisius, kuris vystosi kaip embrionas, vėliau gi kūdikis jau atsiranda, nesvarbu, kad jis dar nėra toje aplinkoje, kaip gimęs kūdikis, kuriuo, na, žmonija supranta, kad tai gimė žmogus, bet jis jau yra žmogus – viduje – įsčiose! Prieš akimirką buvo ten, po akimirkos jau yra šitoje pusėje, ir tada registruojamas gimimas jo, ir tada švenčiama jo gimimo diena. Tai štai, tų laukimo mėnesių, kada ta motina nešioja šitą savo sūnų ar dukrą – nešioja jį pardavimui kaip prekę – kokie yra tos moters pergyvenimai, kokios mintys?! O juk tai atsilieps jos ateičiai, kada ji šitą sandorį įvykdys, kada ji bus atskirta nuo mažylio! Juk mes sakome – Kaip gali paimti vaikus iš šeimos, ir atskirti juos įvairios pseudo vaikų teisių organizacijos, ir atiduoti kitoms šeimoms?! – O čia pati motina sudaro tokį sandorį, ir mes laikome tai gera, legalia, įstatymiška galimybe toms nevaisingoms šeimoms sulaukti tokiu būdu palikuonį! Įstatymiškai pripažįstama! Bet Kūrėjas rašo Įstatymą – motina, pagimdžiusi tą mažylį, nenustoja savo motinystės. Ją atstumia, ją ištremia toji tvarka, kokia egzistuoja valstybėje. Ir tos šeimos, kurios nesusilaukia mažylių, didžiąja dalimi taip pat nesusilaukia dėl to, kad yra nuo pat vaikystės įtampa tų žmonių aplinkoje, o įtampa tai yra – baimė, o baimė pasąmonės galia tiek įsišaknija, išsikeroja ir sąmonės lygiu, ir niekaip negali būti tada galimybės turėti kūdikį galbūt tai šeimai dėl tos baimės. Net ir ligos dėl baimės atsiranda tokios, kurias žmonija laiko nepagydomomis.
Kaip gali žmogus daryti blogį kitam žmogui?
Štai tiktai vienas vienintelis sprendimas – atrasti Kūrėją savo Širdimi, ir Širdyje, ir tu niekada nedarysi blogio kitam – nedarysi – tavyje atsiras Meilės Galia! Ir palaipsniui nurims vidus, ir ta šeima susilauks mažylio, ir nereikės tada sudaryti sandorių tokiems žmonėms, kurie kankinasi be palikuonio, be kūdikio. Jie tarsi prieštarautų Kūrėjo Evoliuciniam Planui – jie nepratęsia – nepratęsia – kartų, kad atsirastų naujoji karta. Ir, kada tokia šeima apsiramina, ir, kada gyvena su Kūrėju, harmonizuojasi tarpusavio santykiai, nes juos apjungia ne kas kita, bet Kūrėjas. Ir tie aštrūs kampai, kokie neleido ir patirti motinystės ir tėvystės šeimoje, jie pradeda tirpti Kūrėjo užapvalintuose Meilės santykiuose, ryšiuose, kad ir pats Kūrėjas tampa realiu Tėvu ir Motina jiems visiems.
Štai sprendimo kelias yra vienintelis – reikalinga Dvasinė Mokykla ne tik Lietuvai – pasauliui!
Yra įvairiausių guru, bet jie nerodo Gyvojo Kelio, nes jie nežino, kas yra Gyvasis Kelias, jie nežino, kas yra Gyvasis Kūrėjas, atrastas savo viduje. Dvasinė Mokykla turi turėti tą galimybę ugdyti žmogų, plėsti – plėsti – jo sampratą, pasaulėžiūrą, o svarbiausia – pajausti tą sūnystę arba dukterystę su visų Tėvu ir Motina. O tada jau palaipsniui styguosis gyvenimas, pirmiausia, toje šalyje, kur bus ta Dvasinė Mokykla – politine prasme, ekonomine prasme, švietimo prasme – susistyguos gyvenimas. Nušvitę dvasioje augantys vaikai, jie žinos gyvenimo prasmę, švietimo prasmę, ir tarpusavio ryšių, ekonominių, politinių ryšių prasmę su kitomis šalimis, kokie turi būti draugiški, grindžiami Kūrėjo Pamatu ryšiai – nesavanaudiški – bet visumos Gerovei nukreipti. Ir tada kitos šalys norės su tokia šalimi užmegzti ryšius – nebus jokių sankcijų, nebus jokių suvaržymų, nebus jokių pseudopandemijų.
Štai, kodėl reikalinga Dvasinė Mokykla – požiūris turi būti ne siauras, ne apribotas, o išplėstas, išaukštintas, ir skirtas visos kūrinijos Šviesos labui drauge su Kūrėju. Jeigu mes apimame patį didžiausią, visi mažesni sutelpa į jį. Jeigu mes siekiame savanaudiško kokio nors tikslo, mes neapimame platesnio, kilnaus, Šviesos, Meilės tikslo – Kūrėjo.
Štai, kodėl reikalinga Dvasinė Mokykla. Be jos nė iš vietos, be jos yra degradavimas! Amen.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.

Komentarai