Forumas: temos peržiūra

Mano mokymas apie Morontinio Kompaniono atitikmenį Urantijoje - Žasliai- 2022 01 20

Mano mokymas apie Morontinio Kompaniono atitikmenį Urantijoje - Žasliai, 2022 01 20

Mylimieji, visi mes esame mirtingieji, kaip teigia epochinis apreiškimas – Urantijos Knyga – nors man labiau patinka visiškai kitoks mūsų klasifikavimas – Rojaus Trejybės-AŠ ESU vaikai – Kūrėjo Sūnūs ir Dukros. Kada yra vadinama – mirtingasis – tai rodo, kad toks asmuo pradėjo kelią į amžinybę nuo paties žemiausio evoliucinio laiptelio – nuo žmogiškojo materialaus kūno, kurį ištinka mirtis – natūrali ar tragiška. Būtent dėl to man ir nepatinka toks įvardijimas, kuris yra siejamas su mirtimi, kurios asmenybei, einančiai Gyvuoju Keliu, nėra.
Kada mus pažadins su nauju – morontinio - aukštesnio dažnio energinių virpesių kūnu, tada mums suteiks Morontinį Kompanioną, kuris padės mums prisiderinti prie naujos aplinkos. Tai reiškia, kad mumis pasirūpina išmintingi vadovai, kad tik mums būtų aukštesnio lygio pasaulyje kuo malonesni patyrimai, kad kuo mažiau patirtume įtampos viduje, kad galėtume giliau apmąstyti ir Kūrėją, ir mūsų pačių padėtį po prisikėlimo, ir kaip galėtume prisidėti prie Evoliucinio Plano įgyvendinimo jau kitu – sielos tapatybės lygiu.
Po prisikėlimo mumis rūpinasi kaip mažais vaikais, kad tik neliūdėtume, kad būtų mums suteikta viskas, ko mums reikia, kad mūsų neapsunkintų sąmonės neigiamos mintys, net ir nostalgija. Juk mes atsiduriame tikrame, mūsų supratimu, idealiame pasaulyje, kur vyrauja Tvarka ir Teisingumas, Meilė ir Gailestingumas, ir kada nuklystame į prisiminimus į Urantiją, ir ten paliktus savo artimuosius, širdį suspaudžia būtent dėl jų ten likusių, tariamai gero gyvenimo belaukiančių, ir tebeliejančių ašaras dėl mūsų - kodėl mes juos palikome ir dingome į anapilį nugrimzdę - kaip jie dėl mūsų pergyvena ir sielojasi - juk galėjo dar pagyventi.
O štai po prisikėlimo mes matome, kad niekur mes nedingome į jokį anapilį, o esame gyvi, ir po gero poilsio miego, atsigavę, pajaunėję, kupini jėgų ir energijos, ir esame tikrai tie patys, kokie ir buvome, bet vis daugiau pastebime, jog šitame mūsų anapilyje visur viešpatauja Tvarka ir Tiesa išmintingų vadovų sprendimų ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU Evoliucinio Plano įgyvendinimo dėka didesniame kūrinijos segmente. Mus moko, ir mes pajuntame alkį sužinoti daugiau. Urantija taip pat yra kūrinijos segmentas – apgyvendinta planeta, kokių yra septyni trilijonai, arba kitas šio skaičiaus įvardijimas - septyni tūkstančiai milijardų. Taigi, mūsų Urantija yra viena iš septynių trilijonų apgyvendintų planetų, kuriose savo kelią į amžinybę pradeda žmonės. Priedo, Urantija yra dešimtainė planeta, o tai reiškia, kad ji yra eksperimentinė planeta, kokia yra kas dešimta apgyvendinta planeta, turinti daug didesnį eksperimentavimą su gyvybės plazmos sukūrimu. Dar daugiau, mūsų planeta, kaip ir dar šeši šimtai aštuoniolika planetų yra Satanijos Vietinėje Sistemoje, kurios vadovai – Liuciferis ir Šėtonas - sukurstė maištą prieš Kūrėją – Visų Tėvą – ir prie šito maišto prisijungė trisdešimt septynių apgyvendintų planetų vadovai – Planetų Princai – tarp jų buvo ir mūsų planetos buvęs vadovas, Kaligastija. Maištas truko du šimtus tūkstančių metų iki pat Sūnaus Kūrėjo pasirodymo mūsų planetoje Jėzaus iš Nazareto tapatybe. Mūsų Sūnus Kūrėjas – Vietinės Visatos vienas iš dviejų vadovų – drauge su savo Partnere – Nebadonija – Dukra Kūrėja – įsikūnijo bejėgiu kūdikiu, gimdamas iš materialių moters įsčių. Ir būtent Jėzus, gundomas Šėtono ant Hermono kalno, kad prisidėtų prie maišto, atsilaikė ir visada atsakė į visas viliones – Tebūnie Tėvo Valia. - Tai ir buvo maišto pabaiga, kada nei Šėtonas, nei Liuciferis nebegalėjo pagauti Jėzaus į savo žabangas – Jėzus pranoko juos, ir šituo užbaigė oficialiai du šimtus tūkstančių metų trukusį maištą Satanijos Vietinėje Sistemoje. Štai ką reiškia gyvas Įtikėjimas, kad net materialiu kūnu būdamas žmogaus tapatybe savo Įtikėjimu ir Pasitikėjimu Tėvu ir savimi Jėzus pranoko Šėtoną, Liuciferį, ir visus maištininkus net paimtus draugėn. Ir vis tik maišto šaknys labai giliai įleido tamsos dirvoje savo ataugas per visas kartas, todėl mes ir atsidūrėme tamsos rankose su pseudopandemija ir pseudovadovais planetoje, kurioje Kūrėjo Išmintis buvo paskandinta melo, prievartos, ir savanaudškumo pelkėje. Būtent dėl to mūsų pasaulyje tiek daug korupcijos, o dabar ji įsiviešpatavo, kad net klastojami rinkimų biuleteniai, rinkimų rezultatai, net ir tai, kad Lietuva nelegaliai tapo Europos pseudosąjungos nare, kai neteisėtai balsavimas vyko vietoje vienos dienos dvi, kai buvo parduota Lietuvos Laisvė už butelį alaus ir pakuotę skalbimo miltelių – tokia, tad ir Lietuvos tuometinė kaina, o dabartinė išvis dėl infliacijos suvalgė viską, kad dabar net Lietuvos valdžios nebeliko – visa valdžia Amerikos, o Lietuvos valdžia nebe valdžia - tik padlaižūnų neišmanėlių grupuotė visuomenės, vaikų lavinimo, ir medicinos sferose. Būtent dėl to ir sunku dabar mąstyti logiškai, nes valdžiai logikos sampratos neegzistuoja. Būtent dėl to mūsų planetoje nėra tokių Šviesos Guodėjų ir Stiprintojų, kaip Morontiniai Kompanionai, kad nuo pat kūdikystės mažyliai Urantijoje augtų darniose šeimose, kad mokyklose būtų Guodėjai ir Stiprintojai, kad nuo pat pirmosios klasės būtų ugdomas vaikų Gėrio ir Doros charakteris, vaikams patiems tvarkant klases, o vyresniesiems mokant jaunesniuosius, nes tai leidžia patirti brolystę nuo mažumės, ir tada patyčios dingtų savaime, kad saugu būtų ne tik šeimoje, mokykloje, bet ir gatvėje.
Šiandien Lietuvoje skyrybas patiria jau daugiau kaip šešiasdešimt procentų šeimų. Tačiau čia gi ne skaičiai svarbu, bet kas slypi tų skaičių viduje - kas laukia tokiose blogose šeimose augančių vaikų, augančių be Morontinio Kompaniono analogo, kokį turėtų išreikšti tėvai, mokytojai, politikai, būtent jie turėtų būti savo lygiu ir savame lygyje Išminties iš Kūrėjo skleidėjai, kad geriau ir darniau būtų ugdomas vaiko charakteris – pradžioje namie, vėliau mokykloje, dar vėliau darbe, ir galiausiai, visuomenėje, kad būtų paliekamas ateinančiai kartai geresnis gyvenimas, palyginus su praeitos kartos gyvenimu, besiremiant į Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimą iš vidaus – kad laisva valia būtų užtikrinama kiekvienai asmenybei, o tai reiškia pasirinkimo laisvę prieš apsisprendimą. Ir joks politikas neturi jokios teisės suvaržyti kitų asmenų laisvės, net jeigu siaučia maras.
Šiandien, Urantijoje motinos, turinčios priedermę būti vaikui Globėjomis-Kompanionėmis, vaikų atsisako – daro abortą ar net vaikus nužudo, tėvai savo vaikus palieka, mokytojai patys yra bejėgiai, pilni nerimo, pykčio, ir savanaudiškumo, ir neturi jokio supratimo, kad jie turi būti Globėjai-Kompanionai mokiniams, darbe Globėjais-Kompanionais darbuotojams turėtų būti kompanijų vadovai, visuomenei – politikai. Tuomet vaiko charakteris būtų ugdomas gyvai, vientisoje ir gyvoje sistemoje nuo pat gimimo iki iškeliavimo iš planetos į morontinį sielos tapatybės pasaulį, kuriame Morontinis Kompanionas jau po prisikėlimo nebenustebintų, nes jau savo patyrimu pradiniame pasaulyje toks Kūrėjo Sūnus ar Dukra būtų įtvirtinęs savojo charakterio Kūrėjo suteiktas savybes – Meilę, Gailestingumą, Gėrį, Grožį, Teisingumą, Išmintį, Įžvalgą. Tačiau daugumai urantų net nebūtų reikalingas Morontinis Kompanionas, arba būtų reikalingas tik trumpam, esant darnioms šeimoms po prisikėlimo žmona ir vyras gali žengti ir toliau kaip Partneriai, jeigu jų charakteriai yra tokie, kad jų Partnerystė kuo geriausiai prisidės prie Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Evoliucinio Plano įgyvendinimo. Tuo tarpu Morontiniai Kompanionai suteikiami tiems, kurie po pažadinimo savo Partnerio neturi, nes jo nebuvo Urantijoje. O tas trumpalaikis Morontinio Kompaniono buvimas su turėjusiu Partnerį Urantijoje truks tik tiek, kiek teks palaukti Partnerio pažadinimo, kad toliau jie keliautų jau abu drauge visą laiką.
Kada aš matau mažylius, kuriuos tėvai bara, ant jų šaukia, matau, kaip tie mažyliai susigūžia, įniršta, ir save gina šaukimu, net isterišku klyksmu. Ir tai - būsimoji ateities kartų problema – iš tokių isteriškų vaikų, kokiais juos padarė jų neišmanėliai tėvai, išaugs isteriški mokytojai, politikai, daktarai, policininkai, ir visi kiti įvairių profesijų atstovai, ir jų darbas bus taip pat kreivas, kaip ir jų charakteris. Jau dabar dažnai girdžiu, kada prastai vertinami daktarai, mokytojai, juos lyginant su praeities daktarais ir mokytojais, kurie buvo tokie iš pašaukimo. Dabar tokių nebėra.
Ir vis tik Morontiniai Kompanionai yra ir Urantijoje – urantai. Būtent urantai ir yra tie Guodėjai ir Stiprintojai, ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvosios Šviesos Dvasiniai Mokytojai. Ir nesvarbu, kad dabar mūsų yra nedaug, ir tas santykis nuolat didėja ne mūsų pusėn, vis tiek urantai yra Kūrėjo sumanyti, kad net ir tokiomis tirštos tamsos sąlygomis apšviestų planetą – tegu ir ne dabartinėje kartoje, bet vis vien ateinančios kartos vis stipriau patirs urantų Kompanionų paguodą ir sustiprinimą, kokio net savo biologinėje šeimoje nesulauks. Štai kodėl ir mes – urantai - galime pasakyti, jog esame Dvasiniai Mokytojai iš pašaukimo, kai absoliuti žmonijos dauguma į mūsų žodžius nekreipia tinkamo dėmesio, o labai dažnai dar ir užkerta kelią iš viso, kad tik nesakytume jokio Šviesos Žodžio. O mes norime jį sakyti. Ir sakome. Ir stiprėjame, kad sakytume Šviesos Žodį dar drąsiau ir tvirčiau – atsirėmę į viduje atrastą Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU.
Ateitis – kaip ir amžinybė – yra mūsų – urantų – drauge su Kūrėju - kaip Bendrakūrėjų.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas

Komentarai