Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Tyloje mes išgirstame, mums kalbantį Kūrėją – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2022 01 09

Mylimieji, mano vardas Algimantas – sakau jums, kurie žiūrite per YouTub‘ą – kurie yra šventovėje, prisistatinėti man nereikia – žino, kad esu Algimantas, jau seniai. Taigi, mano mylimieji, sakau dvasinius mokymus, ruošiu Dvasinius Mokytojus ir štai mes esame gyvojoje šventovėje, pavadintoje Kūrėjo vardu – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Štai čia yra apreiškimų knygos – Algimantas parodo – Kristaus apreiškimų knyga, Kalbu Jums Vėl, su papildiniu. Čia yra Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU apreiškimų knyga – Meilės Galia. Čia taip pat yra Kūrėjo apreiškimų knyga – Akimirkos Amžinybė – ne Amžinybės Akimirka, bet – Akimirkos Amžinybė – du skirtingi dalykai kokybe. Kuo skiriasi? Kada atsiveri Amžinybės Šaltiniui, štai ta Akimirka ir yra jau Amžinybė, ir tos Akimirkos Amžinybė yra. Dar viena knyga – Kūrėjo apreiškimai – Gyvoji Tyla. Tyla iš tikrųjų yra – Gyva – nes Tyloje mes išgirstame mums kalbantį Kūrėją. Materiali aplinka, paprastai, ji sako, kad jeigu tu kalbi Dievui, tai yra gerai, bet jeigu jau tu Dievą išgirsti – kreipkis pas daktarą. Deja, arba – laimei, tai yra klaidingas teiginys. Kodėl klaidingas? Todėl, kad visi gali išgirsti kalbantį Kūrėją – išskyrus psichiatrus – jie netikės.
Žodžiu, šiandien skaitydamas Yahoo svetainę, pamačiau tokią tragediją Pakistane – didžiulė – didžiulė sniego paklodė uždengė kalnus – šalia Islamabado. Islamabadas – tai Pakistano sostinė. Ir ten, kalnuose, keturiasdešimt kilometrų nuo šito miesto, suvažiavo apie pusantro šimto tūkstančių žmonių, kadangi Islamabade šilta, o kalnuose pilna sniego – nors ir Islamabade, irgi dabar yra žiema – bet irgi, trupučiuką snigo, bet tuose kalnuose – metrą prisnigo.
Įsivaizduokite, tūkstančiai automobilių privažiavo – pasižiūrėti sniego. Atvažiavo – užstrigo – tie, kurie spėjo atvažiuoti – jie išliko. O kurie užkimšo visą šitą kelią – negali nei į priekį, nei atgal važiuoti. Ir kas gi atsitiko? Deja, mirtis ištiko juos, aišku ne visus. Bet vienoje mašinoje surado policininką, jo žmoną ir šešis vaikus – sušalusius. Aštuoni laipsniai šalčio – nedaug. Penktadienį, naktį į šeštadienį – užstrigę – o juk galėjo išsigelbėti. Kaip? Jie gi musulmonai, penkis kartus meldžiasi – važiavo sniego žiūrėti – jiems gi įdomu tas sniegas. O nežino, kad Alachas – jų Dievas – Jis galėjo išsklaidyti debesis, bet jiems reikėjo melstis – visiems, vieningai. Meldžiasi net ir darbo metu – nutraukia darbą – meldžiasi musulmonai – bet čia nekilo mintis. Neatsirado to, kuris būtų pakvietęs visus – melstis – kviesti pagalbon Apvaizdą, kad neatsitiktų tragedijos. Apvaizda pati nesisiūlo, jeigu nėra pakvietimo.
Štai, Kalbu Jums Vėl, Kristaus apreiškimas, išverstas, niekas neprašė – Izidoriaus – išverstas į rusų kalbą. Dabar – Pavelas – Rusijoje gyvenantis, parašė laišką ir atsiuntė jau išskaitytus, kelis, šitos knygos, vertimo į rusų kalbą skyrius. Jis pajuto viduje impulsą, šitą knygą, įgarsinti rusų kalba – niekas jo neprašė. Jis skyrė tas jėgas – laisvalaikį – kad kiti galėtų pasiklausyti šito apreiškimo. Štai Kokybė – vieni važiuoja į kalnus sniego žiūrėti – kas yra sniegas? – vanduo sušalęs, kada iškrito, pavirto į snaiges, pasiekė žemę, o tuo pačiu atšaldė orą – ir tuos žiūrovus iš smalsumo, ištiko mirtis. Pavelas – jisai nori padėti ir tokiems žmonėms, kad jie praregėtų dvasioje, kad nevažiuotų žiūrėti į kalnus sniego, nevažiuotų slidinėti – tada būna ir traumos, ir liūdesys tada, po tokių praleidžiamų atostogų-išeiginių-savaitgalių.
Algimantas rodo apreiškimus – bet čia yra Šiluma – čia yra Amžinybė – šitoje knygoje, Kristaus apreiškime. Ir kada mes skaitome jį, iš tikrųjų, tai yra tam tikras vadovėlis, kaip gyventi žmogui kasdienį gyvenimą atradus Kūrėją, atsidavus Jo vedimui, taip kaip Kristus gyveno. Juk Kristus gyveno ne tam, kad save išaukštintų arba čia pateiktų kokias nors teorijas. Ne, jis rodė kaip reikia gyventi kasdienį, normalų gyvenimą, bendradarbiaujant tarpusavyje, kad geriau būtų visiems. Atrodo taip paprasta – kad geriau būtų visiems – jeigu visiems, reiškia visumai turi būti geriau. Bet dėl šito – aš dabar ruošiu Dvasinius Mokytojus – nes nėra tų žmonių, kurie galėtų savaime nušvisti. Reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kurie galėtų padėti tokiems žmonėms, parodyti kryptį, kad jie imtų į rankas, sužinoję, kad yra tokios apreiškimų knygos – sužinoję – imtų jas skaityti. Ne į kalnus važiuotų žiūrėti kaip prisnigo, ar žiūrėti į gražius peizažus, bet reikia žadinti savo asmenybę – ji dabar miega letargo miegu, o materialus protas veikia, labai stipriai. Jis smalsus, jis smalsauja – kas, su kuo, kaip gyvena, ką valgo, su kuo bendrauja, ką daro gerai-blogai. Ne – ką gerai daro, nelabai nori domėtis – ką blogai daro – o asmenybė – miega. Asmenybė – juk tai yra amžina gyvastis, esanti šitame labai trumpalaikiame materialiame žmogiškajame kūne. Tas vidinis dvasinis gyventojas – tai yra asmenybė. Kūnas – tik forma – Kūrėjas neturi formos, neturi kūno, bet Jis turi asmenybę ir net būdamas Asmenybės Šaltinis, ją dovanoja kiekvienam. Ir mums asmenybė yra padovanota Kūrėjo, dėl to Jis mums yra Tėvas ir Motina. Štai ką reikia žadinti, kad ji pradėtų kontroliuoti šitą kūną – ne kūnas primestų smalsias, visokias pramogų pasireiškimo formas, bet kad dvasia nukreiptų šitą, laikiną, šitam pasauliui suteiktą, Kūrėjo materialią priemonę Gėrio darbams – Gėriui atlikti visumos Gerovei – štai yra paprasta šito kūno funkcija – kurti Gėrio darbus visiems. Kas šiandien tą daro? Apsidairykite aplinkui – ar yra Palaimos būsena? Ar yra Ramybė, ar yra bendradarbiavimas brolystėje – atsakysite patys – vienprasmiškai. O nėra dėl to, kad nėra Dvasinių Mokytojų. Tai štai jie ir reikalingi, kaip ta pradinė, ištisos grandinės gyvoji grandis, paaiškinanti kitiems – ir visiems – kokia kryptimi žvelgti savo kasdienoje. Bus graži ateitis – bus – tokia yra Kūrėjo numatyta Evoliucija – Brolystė šitame pasaulyje yra numatyta kaip Evoliucijos pasireiškimo pakopa, kad kiekviena karta paliktų geresnį gyvenimą ateinančiai kartai. Reiškia ir mūsų priedermė – tapti šviesesniems, ir tuo pačiu šitą Šviesą padalinti ir kitiems Meilės Galia, kuri yra iš Kūrėjo, viduje. Ji Gyva – Meilė – pulsuoja Gyvai. Tiesa yra Gyva – ji pulsuoja Gyvai – jos negalima nei įkalinti, nei sunaikinti. Meilė – nesunaikinama, Tiesa – nesunaikinama. Ją galima interpretuoti klaidingai, bet, kad ji būtų interpretuojama teisingai – būtini Dvasiniai Mokytojai – o Meilė turi būti – patiriama. Meilei interpretacijos nereikia – ji patiriama – nes Meilė yra iš Kūrėjo, teikiama virpesių pasireiškimo išraiška, kurią mes galime patirti, jeigu atsiveriame Kūrėjui. Tai, ką žmogus vadina Meile tarp artimiausių šeimos narių – tarp vyro ir moters – tai yra Kūrėjo Meilės mažytis aguonos grūdelis. O Kūrėjo Meilė yra kaip Milžiniškas Ugnikalnis, kaip Milžiniškas Ledkalnis, kaip Milžiniškas Klodas, kaip Milžiniška Visata. Meilė – tai yra Kūrėjo savastis – Gyvas Turinys – apima viską – Gailestingumą, Tiesą, Teisingumą, Gėrį, Grožį, Išmintį, Kosminę Įžvalgą – apima kiekvieną gyvą būtybę. Nesvarbu kokia tai yra būtybė – dvasia, siela, mirtingasis dar materialiame pavidale – žvėrį, paukštį, žuvį – viską apima Meilė. Nėra nė vienos kertelės, kad nebūtų Meilės išraiškos. Kada tas asmuo atranda Kūrėją savo viduje, ima pulsuoti Kūrėjo Visagalė ir Visaapimanti Meilė, ir tada ji pasklinda, savaime – nebegali nulaikyti jos savyje – ji Gyva, ji dalinama. Štai kodėl Kūrėjas ir sumanė Evoliuciją tiktai Meilės Galia, kitokios išraiškos neturi Meilė. Ji skiriama visiems, be išskaičiavimo.
Taip, mylimieji, laukia didžiuliai darbai, mums tiems, kurie mes jau patiriame Kūrėją, atradę savo viduje. Būkime verti Kūrėjo ir atlikime tuos darbus ramiai, bet – tvirtai – drąsiai, ryžtingai – net ir tamsoje, kada ta tamsa nenori trauktis ir užleisti rytojaus aušrai, vietos, nori, kad naktis tęstųsi.
Kūrėjas sumanė Šviesos Amžinybę! Taip, mano mylimieji, mes esame Kūrėjo Šviesos Šaltinio šaukliai! Amen.

vvita
2022-02-03 20:51:51

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal