Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Ateis laikas, kai žmonės – ieškos – Dvasinio Mokytojo – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Žasliuose 2022 01 22

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus, tiek Lietuvai, tiek ir pasauliui. Pasakymas – pasauliui – tai atrodo, labai pilnas puikybės – ką tu ruoši pasauliui? Iš tikrųjų tai yra taip, kadangi nėra tokių Dvasinių Mokytojų, kokius ruošiu aš ir be manęs niekas negali ruošti – nesvarbu, kad dabar tie žmonės, gyvenantys kituose kraštuose, net nežino apie mane nieko, ateis laikas – sužinos. Ateis laikas, kada Minties Derintojo beldimas – tai Kūrėjo dvasia, kiekviename iš mūsų – žadins ir tokius, kitataučius, užsieniečius ieškoti – ieškoti – net ir patiems dar nežinant ko, ir jie pajaus tokius patyrimus, kada pradės ieškoti Dvasinio Mokytojo.
Internetas yra gera priemonė, kada panaudojama visų Šviesos labui, bendravimui, kada žinios praturtina mūsų požiūrį į aplinką, kad mes galėtume stipriau pasireikšti ir būtent taip, kaip Kūrėjas sumanė ir kaip Jisai veda kas akimirką mus iš vidaus. Tada pats tas interneto ryšys mums leidžia ir surasti Dvasinį Mokytoją, esant visiškai kitame krašte. Šiandien, sprendžiant pagal tai, kad lietuviškos mūsų svetainės angliškame variante, nėra – nė vieno – užklystančio užsieniečio, kad įsitrauktų į diskusiją – ten yra irgi nemažai temų – tai aš įsivaizduoju, kad ieškančių nuoširdžiai – nėra. Yra ieškančių kažko, ko jiems konkrečiai reikia. Jie žino ko ieško, bet tų – nuoširdžių – Kūrėjo ieškotojų, deja – nėra. Ir čia priklauso nuo Minties Derintojo poveikio, ir aplinkos – aplinka diktuoja išorines aplinkybes ir sąlygas. Jeigu mes turime sotų ir šviesų gyvenimą, žmogiškąja samprata, tada ieškotojų yra sekli aplinka – nėra jų daug. Kada atsiranda nepritekliai, žmogus pradeda susimąstyti – susimąstyti – kodėl tie nepritekliai ir kaip juos įveikti, ir jeigu tie nepritekliai arba kančios fiziniam pavidalui prispaudžia tą žmogų tiek, kad jisai nebežino į ką kreiptis, aplinka jam nepadeda – jokia institucija nesuteikia pagalbos – nes viduje yra baimė, nerimas ir kada kančia pasiekia tokį laipsnį kai nebėra į ką kreiptis – belieka tiktai vienas Dievas. Štai tada ir kreipiasi žmogaus Širdis – Širdis – ne intelektas – Širdis, kadangi tuo metu, kada nebėra jam suteikiama pagalba iš kokios nors institucijos – sakykim, iš ligoninės suteikiama ta pagalba, formaliai, bet ji neduoda tokio rezultato, kokio tikisi tas žmogus. Ir štai tokiomis aplinkybėmis, patyręs šitame kelyje – gydymosi kelyje – daug įvairių kančių, ima susimąstyti, kad nieko nebėra – belieka tiktai Dievas. Ir štai tokių akimirkų ieškojimas yra jau daug gilesnis, negu iki tol buvęs. Ir čia reikalingas Dvasinis Mokytojas, nes pagijimą teikia ne ieškojimas, net ir ne Kūrėjo suradimas, pagijimą teikia – būsena. Kada tu nori – nori – kad būtų geriau kitiems. Štai, nuostata, kad būtų geriau kitiems, yra Kūrėjo suteiktos asmenybės dieviškoji, gyvoji pasireiškimo akimirka, net ir nežinant kodėl tas yra impulsas, bet jeigu siekiama pagijimo tiktai sau, tai yra tas būtent noras – štai, ieškau dėl to, kad aš pagyčiau – ne dėl to, kad aš norėčiau Šviesą suradęs skleisti ją kitiems, dalintis ja. Štai, kada yra tokia būsena, ir motyvas visų labui, nesavanaudiškas, štai tada ląstelė pradeda pulsuoti Kūrėjo ritmu, tam žmogui net nesuvokiant jis pradeda sveikti, nes ląstelė pradeda įsisavinti Kūrėjo teikiamą Gyvąją Energiją, nes vidus apsiramina, jam vidus yra pripildytas to noro patirti daugiau Šviesos ir ja dalintis su kitais. Štai ta būsena ir yra Kūrėjo sumanyta, kad viskas tą ką teikia Jisai, yra kiekvieno asmeniškai ir visumos labui, todėl mirtingasis gerai gyvendamas, materialia prasme, o dvasine prasme jis nesuvokia dar tokių dalykų, kad jis gyvena labai prastai, tai jis ir neieškos Kūrėjo – nuoširdžiai neieškos. Dar gi pasijuoks iš tų, kurie ieško – kurie ieško nuoširdžiai – o tie, kurie jau atrado ir ką nors nori pasakyti, pasidalindami savo patyrimu – iš jų pasijuoks, kad čia negali būti, čia yra susigalvojimas. Taip, tai yra tiems žmonėms stiprus argumentas, jie tokių patyrimų deja, savo gyvenime nesutiko, nepatyrė. Todėl pasakyti tų, atradusių Kūrėją savo viduje, teiginiai-žodžiai nėra pakankamas ir svarus argumentas, kad būtų galima patikėti. Tačiau, esminis dalykas yra ne, kad patikėtų kitas, esminis dalykas yra – dalintis ta Meile ir Šviesa – o kas ten patikės ar nepatikės, visiškai nebesvarbu. Būsena to, kuris eina Gyvuoju Keliu, turi būti tokia, kad yra tas vidinis impulsas, atiduoti save kitam, dalintis savimi Gėriu, Meile – dalintis – kad būtų geriau visiems. Tuo pačiu ir kiekvienam – kiekvienam – kuris yra nuoširdus. Kiekvienam neįtiksi, ir nereikia to siekti, bet kas nuoširdus, jisai virpesiais jau pradeda jausti, net nesuvokdamas iš Kūrėjo – iš Kūrėjo – ateinančius Energinius virpesius. Jis daugiau apsiramina, jo vidus, asmenybė pradeda daugiau skleistis, jam net nesuvokiant, kad tai yra būtent jo asmenybė skleidžiasi, bet jisai jau nori klausyti, tą ką aiškina tas, kuris turi jau viduje patyrimą, net Kūrėjo atradimą arba pasidalinimą net ir neatradus dar Kūrėjo savo viduje – pasidalinimą Ryškesne Šviesa ir apie Kūrėją, ir apie kūriniją.
Štai, motyvai visuomet turi būti iš Kūrėjo – Meilė, noras šviesti kitus, noras tiesiog būti savimi – ir tada ir sulinkusi ląstelė tiesiasi – tiesiasi – kadangi rimsta vidus, o jis rimsta dėl to, kas Kūrėjas nenumato nerimo net būsenos, jau nekalbu apie baimę. Ir šitoji Ramybės būsena leidžia patirti Kūrėjo teiginius, kurie jau yra patalpinti per Kūrėjo dvasią, Minties Derintoją, mūsų pasąmonėje. Taip kad, mano mylimieji, mes, eidami Gyvuoju Keliu, turime tą priedermę iš tikrųjų, būti tobuliems, net ir tokiems tobuliems, koks Tobulas yra pats Kūrėjas. Ir mūsų šitas Gyvasis Kelias ir numato, kad mes turime dalintis savimi, nes juk Kūrėjas tai dalinasi savimi, Jis mums ir padovanoja Save, atsiųsdamas Savo Dvasią, ir Asmenybę, kuri yra Dvasia, ne kūnas – taip pat Jisai dovanoja. Reiškia, Jis iš Savęs atiduoda tą Energiją, ir mes turime dalintis ta Energija, kurią gauname iš Kūrėjo, ir tuo pačiu pasipildyti vėl. O kadangi kiekvienas patyrimas tai yra mūsų priimtas sprendimas ir atliktas veiksmas, pasekmė – jau Kūrėjui paliekama – bet tas procesas, sprendimo priėmimas, ir juntant vis giliau impulsą, kokį diktuoja Kūrėjas – koks turi būti tas sprendimas – ir tada jo įgyvendinimas mus stiprina – stiprina – iš vidaus, ir kada mes juntame pasitenkinimą, mes stiprėjame kaip atsiskleidžianti vis ryškiau asmenybė, savo charakteriu ir Įžvalga, gilėja. Ir tada mes matom, kad tai yra teisinga, nors aplinka gali nesuprasti – net ir tarp urantų esanti aplinka, gali to nesuprasti. Ir nepaisant šito, tas impulsas – jisai kartosis, nes tas impulsas yra iš Kūrėjo. Ir jūsų stiprėja pojūtis būtent to impulso pajautimui, ir tada jūs turėsite tvirtesnį charakterio pasireiškimą eiti ta pačia kryptimi, nesvarbu ką sako kiti – net ir urantai. Amen.

vvita
2022-02-25 19:18:24

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal