Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Mes esame kūrinijoje, kaip tie mažyliai vaikai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2022 02 20

Mylimieji, saulėtas vasario pačios pradžios dienos kraštelis. Kada nušvinta saulė, iškart darosi viduje jaukiau, juodi debesys nuplaukia, viskas atrodo paprasčiau. Tai štai, tokiomis akimirkomis mes dabar pagarbinome Kūrėją.
Mano vardas – Algimantas. Garbinome Kūrėją gyvojoje šventovėje, turinčioje Kūrėjo vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Yra gražu, kada aš klausausi garbinimo teiginių, kurie sklinda – sklinda – iš atsivėrusios Širdies, sklinda iš tų mano dvasinių brolių ir sesių, kurie supranta, kad Kūrėjas yra neaprėpiamas, bet patiriamas viduje Širdimi.
Aš šiandien per radiją išgirdau vieną, vieną anksčiau lankiusį ir šventovę, ir Urantijos grupę – vyrą, kuris užima atitinkamas oficialias pareigas. Ir man buvo trupučiuką liūdnoka, kad tas žmogus pasitraukė iš gyvojo Kelio – pasitraukė – o galėjo ir savo darbe būti šviesulys – šviesulys, kadangi Kūrėjas vestų jį taip, kaip jisai jaustų iš vidaus tą vedimą – ir savajame darbe jis būtų Išminties ryškesnis pasireiškimas, ir tuo pačiu savo gyvenime. Yra didžiulė klaida padaryta per praėjusių kartų gyvenimus, kada šeimose tėvai drausdavo vaikams eiti į bažnyčią. Na, tie žmonės, kurie turėjo oficialius postus tarybinės santvarkos metais, natūralu, jie nenorėjo rizikuot savo šeimos gerove, kokia galėjo būti tuo metu – nenorėjo rizikuot savo postais, savo materialia gerove, ir tuo pačiu visuomenės akyse atitinkamą statusą turinčia padėtimi. Bet iš tikrųjų, tai prasilenkia su Tikrove.
Ir dabar, kada mes žiūrime į savo materialias šeimas, mes matome, kaip mažyliai vaikai neturėdami išminties, neturėdami patyrimo – kiek jie padaro klaidų! Padaro klaidų, nes tėvai nežino, kaip pripildyt tą tuščią indą – Šviesa, Tiesa, Tikrove – kaip su jais užmegzt ryšį. Ir šiaip, jeigu lygint visą žmoniją, visą pasaulį – tai mes esame kūrinijoje, kaip tie mažyliai vaikai! Mums Kūrėjas leidžia žvelgti, kur tiktai mes norime – į vieną pusę, į kitą pusę, atsiriboti nuo Kūrėjo, atsiriboti nuo Tikrovės, siekti savo karjeros, kaip ją supranta mūsų pasaulyje, siekti turtų, kaip juos supranta irgi mūsų pasaulyje, siekti savo galios įvairių fizinių tobulėjimo ir materialaus kūno vystymo pasireiškimo kelių. Ir viską Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – leidžia daryt – Darykit, Mano mylimieji, mažyliai – darykit, nes jūs esat maži vaikai, jums leistina, nes jūs neišmanot, koks esu Aš, kokia yra Manoji Galia – Meilės Galia – tikra, kokia yra kūrinija, kokia yra jūsų gyvenimo aplinka šitoje planetoje.
Tai štai, kada mes atsigręžiame į savo vaikystę, mes galime pripažinti – mes turėjome tokią laisvę! Dabar mes jos neturime tokios. Mes turime didesnę išmintį – mes suprantame, ką visiškai neverta daryt. Mažam vaikui tokios išminties stinga, ir jis gali daryt – ir iš vaiko tėvai nereikalauja kaip iš suaugusio, užaugusio vaiko, kad jis būtų doras, moralus, teisingas, siekiantis Gėrio ir ne tik sau, ne vien tik savo šeimai. Tai štai, mes dvasinėje plotmėje šitame pasaulyje esame, kaip tie maži vaikai, kuriems nieko nedraudžiama daryt, ką tik tai norit daryt – kariaukit tarpusavyje, žudykit tarpusavyje! Kūrėjas nestabdo tokių veiksmų – karai gali vykt! Fizinį kūną vieni saugo – turi savo fizinio kūno sargus, kiti draudžiasi įvairiose kompanijose, kad apsaugotų savo materialią gyvybę, tam skiria lėšų, pastangų. Niekas nedraudžia sielos! Kažkaip negirdėjau, kad būtų apdraudžiama siela arba dvasia, kad ateitų žmogus į draudimo kompaniją ir sakytų – Aš noriu apdraust savo sielą, kad aš jos neprarasčiau, kad neprarasčiau savo dvasios.
Tai štai po prisikėlimo, mano mylimieji, jūs šitos laisvės nebeteksite, kokią turite šiandien! Naudokitės, kol galit! Galit maištaut prieš Kūrėją – ką tik norit galit daryt! Kaip neišmintingi vaikai elgiasi dažnai ir nusidegina, taip ir jūs, žinokit – pasekmes patirsit! Taip, galit ką norit daryt – bet pasekmės bus skaudžios kiekvienam!
Ir po prisikėlimo jūs pateksit į universitetą, kuriame bus viena sąlyga – studijuot Tikrovę, Tikrovės Šaltinį ir Centrą, save ir aplinkinius. Įstojot į Universitetą – būkit, mielieji, studijuokit – nenorit, prašau, bet tada jūs išnykstat apskritai iš kūrinijos – išnykstat! Ir kada priimat sprendimą išnykt, jūsų valia yra patenkinama – Trys Dienų Senieji už kuriuos ir mes meldžiamės, Uversoje, priims nuosprendį – patenkint jūsų laisva valia priimtą galutinį sprendimą. Jūs išnykstat iš kūrinijos. Tie, kurie priima sprendimą studijuot Universitete – viskas, baigėsi jūsų vaikystės žaidimai – jums bus užsiėmimai, paskaitos, mokymai, ir tų mokymų taikymas praktikoje. Ateis akimirka, kada pradėsit mokytis, kaip dirbti bendraujant su kitu asmenimi. Ir taip per visą amžinybę! Vis daugiau ir daugiau patirsite įvairių kategorijų Asmenybių, kaip su jomis jums reikia broliškai, seseriškai bendradarbiaut visumos Gerovei. Ir niekada tai nesibaigs! Aišku, turėsit tą galimybę – išnykt iš kūrinijos galutinai savo laisva valia apsisprendę – nereikia man šito Universiteto, baigiau penkis kursus, toliau nebenoriu, per sunku. Bet kuo daugiau jūs patirsite ir Kūrėjo prisigersite daugiau Išminties, tuo daugiau kils dvasinis Troškulys dar didesnio Gyvojo Vandens gurkšnio patirti viduje, kad pajaustumėte tą Meilės Galią iš Kūrėjo dar stipriau ir prisidėtumėte prie visumos Gerovės, ir prie savosios betarpiškos aplinkos Gerovės, o tuo pačiu ir prie savo asmens Gerovės. Dėl to mes turim privilegiją – šiandien būti neklaužada – turim tą privilegiją. Ir niekas mums nepriekaištaus. Na, kam? Mažyliai esam, galim ir pamaištaut, ir nedėt pastangų. Kol esam šitam pasauly, atsiminkit, tol jūs turit tą laisvę, kaip maži vaikai. Vėliau ji išnyks iš jūsų, kaip ta Mėlynoji Paukštė – svajonė – išsprūs iš jūsų glėbio, nes dvasia yra nepagaunama. Dvasia esat jūs kiekvienas, reiškia jūs savęs pagaut negalit! Jūs esate tie dvasiniai asmenys. Todėl nereikia savęs gaudyt, reikia būt juo, tuo, ką sumanė Kūrėjas jums – kaip asmenybė! Pasireikškite ja, ir pripildykit vis daugiau savo pasąmonę, kad šitame pasaulyje jūs esat Kūrėjo sūnus ar dukra ne poilsiaut, ne pramogaut, ne neklaužadaut – bet bendradarbiaut visumos Gerovei – atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus! Jūsų gyvenimas – tai yra jūsų tam tikra Kelrodė aplinkai. Jūsų gyvenimo patyrimai, kurie jus stiprina – ugdo jūsų Pasitikėjimą, ir Įtikėjimą. Neveikli asmenybė apsiblausia – apsiblausia, o kūnas ima patirt sunkumų. Tiktai veikli asmenybė yra švytinti, nes Kūrėjas yra Veiklos Šaltinis ir Centras, tik iš Jo mes geriam tą Energiją, ir jaučiam tą gyvastį viduje – ir žinojimą – ką reikia daryt kiekvieną akimirką. Žinojimas yra iš dvasios, nors veiksmus įgyvendina materialus kūnas.
Tai štai, atiduokite save, kokį sumanė Kūrėjas savo Šaltiniui – savo Tėvui ir Motinai – atiduokite – savuoju gyvenimu, ir ne mažiau – visą gyvenimą atiduokite Kūrėjui – ne savo sūnui, ne savo dukrai, ne savo tėvui, ne savo motinai – Kūrėjui! Tada jums bus geriau ir su žemiškaisiais savo vaikais, ar tėvais. Jūs būsite iškilę virš jų, jeigu jų sampratos prieštaraus jūsų sampratoms – bet jūs savo Išmintimi vis tiek priimdami atitinkamus sprendimus, atlikdami veiksmus, jūs apšviesite tuos, kurie yra šalia jūsų net ir nepasakę nė žodžio. Ir galbūt ateis akimirka po metų, po dviejų, o gal po dvidešimt dviejų, bus pasakyta jums – Tu man padėjai – padėjai – net nieko nepasakęs, ar nepasakiusi. O jūsų virpesiai veikia, apskritai, net ir vėją, audrą. Kur audra ta, kur žadėjo ir naktį, ir dieną? Nėra. Už tai, kad yra urantai, ir jų virpesiai pranoksta audros virpesius.
Štai, mano mylimieji, su tuo ir sveikinu jus! Garbinkit Kūrėją, būkit Kūrėjo sūnumis ir dukromis savo gyvenimu, ir savo gyvenime, o tai, jau yra amžinybė – amžinybė dabar! Jūs jau žinot, kad mirties nėra, bet jums jau yra amžinybė, nes jūs esate toje akimirkoje, toje būsenoje su Kūrėju. Amen.

Komentarai