Forumas: temos peržiūra

Apreikštoji mūsų religija - Rojaus Trejybės-AŠ ESU religija - skirta visam pasauliui. 2022 03 09

Apreikštoji mūsų religija - Rojaus Trejybės-AŠ ESU religija - skirta visam pasauliui. 2022 03 09


Naujos religijos negali būti išrastos; jos yra arba išvystomos, arba kitokiu atveju jos yra staiga apreiškiamos. (1012-03)

Šis teiginys – iš Urantijos Knygos apreiškimo – urantams yra visiškai suprantamas, tuo tarpu visų evoliucinių religijų tikintiesiems jis nieko nesako. Jie neturi tokio patyrimo, kokį jau turi urantai – apreikštosios – gyvosios – religijos patyrimą. Mes taip pat jau gerai žinome ir tai, kas yra pats apreiškimas, kas visiškai nesuprantama evoliucinių religijų tikintiesiems, dėl to mes ir žinome, jog tai yra platesnė tiesa, perteikta iš aukščiau – iš įvairaus statuso Kūrėjo Sūnų, arba net Kūrėjo Sūnų ištiso kolektyvo, kaip buvo su Urantijos Knygoje pateiktų Dokumentų dideliu skaičiumi autorių. Evoliucinės religijos yra žmogaus sukurtos ant ankstesniųjų religinių papročių ir ritualų, jos nėra gyvos, nes negali egzistuoti be išorinių ir materialių ritualų. Tad joms pagrindas yra ne tik kokie nors rašytiniai šaltiniai, bet ir matomos materialios apeigos pamaldų metu. Rašytiniai šaltiniai nekinta, dėl to pati religija, per skrupulingą tikinčiųjų požiūrį į šiuos rašytinius šaltinius, niekada neleidžia papildyti ar, priešingai, ką nors pašalinti iš tų tekstų, nors laikmetis diktuoja platesnes mokslines tiesas ir gilesnius argumentus. Tuo tarpu nėra tokios žmogiškosios intelektualios galios, kuri suteiktų žmogui drąsos tokius rašytinius šaltinius paredaguoti, papildyti, pataisyti, kad jie eitų kartu su žmonijos laikmečio dvasia. Daugiausia, ką žmogus gali pakeisti, tai sugalvoti kokio nors ritualo papildymą, arba ritualo atsisakymą. Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka kiti tikintieji, ne tokie drąsūs ir ryžtingi, tuo pačiu ir ne tokie įžvalgūs, todėl jie anuos drąsuolius atskiria nuo bažnyčios, kaip nepaklusnius, ir šiems nieko kito nebelieka, kaip įkurti savo tikėjimo bažnyčią, ir jau joje laikytis savo sugalvotų išorinių ritualų. Šitokiu būdu rašytinis religinis tekstas lieka tas pats, tuo tarpu apeigos jau tampa artimesnės fiziniam laikmečiui. Šitokiu būdu buvo iškraipyti Jėzaus mokymai, dėl Jėzaus apaštalų nesupratimo, kai apaštalai laikėsi ano meto žydų religinių papročių ir ritualų, lankė sinagogas, ir naudojo vienintelį skirtingą veiksmą, kad save atskirtų nuo kitų judėjų – suaugusiųjų krikštijimą, kaip ženklą, kad tas tikintysis pripažįsta Dievo Sūnų Jėzų. Tik pradėjus vis labiau persekioti Jėzaus pasekėjus, jau po Jėzaus prisikėlimo, apaštalo Pauliaus dėka palaipsniui ėmė atsirasti atskira krikščionių religija, bet tai jau nebebuvo Jėzaus Evangelijos religija – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė. – Tai jau buvo graikų filosofo Filono sampratų apie Dievą, judėjų sampratų apie Dievą, apaštalo Petro sampratų apie Jėzų, ir paties Pauliaus sampratų apie Dievą mišinys, kuriame centrine asmenybe buvo iškeltas net ir Tėvą nustelbiantis Jėzus kaip nuodėmių atpirkėjas, savąja auka ant kryžiaus.
Žmogaus prote esantis Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – fragmentas – Minties Derintojas – siunčia savo ruožtu Kūrėjo energinius virpesius tam pačiam žmogaus protui, kurio viduje jis ir veikia. Ir šitie virpesiai, drauge su mūsų Vietinės Visatos – Nebadono –Šeimininko Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus skleidžiamais virpesiais, per jo Tiesos Dvasios pasireiškimą, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – Šventosios Dvasios – veikimą, o taip pat ir Septynių Pagalbinių Proto Dvasių veikimą, harmoningoje dvasinėje vienovėje įtakoja žmogaus protą, kad apvalytų jį nuo per kartų kartas sukauptų pasąmoninių teršalų ir suteiktų daug Šviesos ir Tikrovės Šaltinio ir Centro teiginių, ir mokymų, kurie taip pat prisidėtų prie žmogaus proto šviesinimo, kad šis ir būtų pajėgus priimti Apreiškimo Žinią – ir ją įgyvendintų – pajaustų savo viduje apreikštąją ir gyvąją Šventovę-religiją, neturinčią jokių ritualų, ir pranokstančią ritualus. Būtent per tokį patyrimą pereina urantai, jeigu jie turi nuoširdaus noro ir kantrybės žengti Gyvuoju Keliu.
Šiandien urantai jau gali palyginti, koks yra skirtingas vidinis pojūtis būnant per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje ir katalikų ritualinėje bažnyčioje ar stačiatikių ritualinėje cerkvėje. Urantai – savo viduje atsivėrusia Širdimi – patiria Kūrėją, ir patiria asmenybės iškėlimą virš materialios aplinkos. Ir tokioje palaimingoje būsenoje nori būti kuo ilgiau, ir kuo giliau panirti į Kūrėją, patirti dar stipresnį Meilės jausmą savyje iš Kūrėjo. Tad jokiam ritualui materialioje plotmėje nebėra vietos, kada atsivėrimas vyksta dvasinėje plotmėje – tai dvi skirtingos plotmės-sferos – materiali ir dvasinė, vienoje – materialioje – pasireiškia žmogaus prigimtinis materialios kilmės protas, kitoje gi – Kūrėjo suteiktas dvasinės asmenybės dieviškas ir dvasinis protas, turintis Kūrėjo charakterio potencialias savybes ir amžinąsias vertybes. Dėl to vis labiau atsiveriančiam ir stiprėjančiam asmenybės dvasiniam protui jokie išoriniai ritualai nebereikalingi, dar daugiau, jie tik trukdo, nes jis nori dvasiškai bendrauti su savo Šaltiniu ir Centru – Pačiu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Tokia būsena ritualinėje ir negyvoje bažnyčioje neįmanoma būtent dėl atliekamų išorinių ritualų, nes kada tik pradeda atsiverti Kūrėjui dvasinė asmenybė, kada tik mezgasi gyvas ryšys su Kūrėju, jau reikia atlikti kokį nors išorinį materialų ritualą, ir gyvoji komunija su Kūrėju neužsimezga, gilumine - dvasine - prasme. Ritualas užgožia dvasios atsivėrimą.
Visos evoliucinės religijos, kurios šiandien yra Urantijoje, jau nebėra tos pradinės, vadinamosios motininės, religijos, nes visos susiskaldė savo ritualais į daugybę sektų. Dar daugiau, nors jų tikintieji save laiko krikščionybės religijos tikinčiaisiais, bet sakykim, katalikai nežino, kokios pamaldos yra stačiatikių, o tuo labiau sentikių cerkvėje, sentikiai priešiškai žiūri į stačiatikius, nors ir vieni ir kiti yra rusai, bet sentikiai buvo persekiojami Rusijos carų laikais, tremiami į Sibirą. Tai tik liudija, kad evoliucinė religija, suskilusi į sektas dėl atitinkamų ritualų keitimo, ar dėl tam keitimui pasipriešinimo, žmonių nesuartina. Tuo tarpu apreikštoji religija, realiai urantus suartina per savyje atrastą Kūrėją ir Kūrėjo garbinimą Širdimi, todėl žmonės ima patirti panašaus dažnio virpesius iš Kūrėjo, ir būtent tokia būsena ir suartina net su visiškai iki tol nepažįstamais žmonėmis. Tą padaro Kūrėjo virpesiai, kuriuos patiria urantai.
Apreikštoji religija yra vienintelė gyvoji religija, nes jos kilmė yra ne iš žmogiškojo šaltinio, o iš Paties Kūrėjo, per Kūrėjo sūnus ir dukras. Ir būtent Paties Kūrėjo Evoliucinio Plano pagrindą ir sudaro asmenybės vis ryškesnis nušvitimas garbinant Kūrėją – Evoliucijos ir Tikrovės Šaltinį ir Centrą – ne tik individualiai, bet ir kolektyviai. O tai reiškia, kad apreikštoji religija turės apimti visą planetą, be jokių išimčių, kad nors kurioje planetos dalyje jos nebūtų, nes ji ir yra toji Kūrėjo Meilės Galios apraiška, įgalinanti Kūrėjo vaikus palaikyti kolektyvinę dvasinę Gyvąją Komuniją su Kūrėju garbinant Kūrėją. Šitokiu būdu tiesiog yra patenkinamas Kūrėjo sūnų ir dukrų augantis poreikis patirti kuo stipresnį dvasinį susiliejimą su Kūrėju, kokį tik gali patirti žmogus pradiniame pasaulyje, prieš pereinant iš žmogiškojo materialaus kūno į morontinį prisikėlimą sielos tapatybe su ta pačia savo asmenybe, kuri yra dvasinė Kūrėjo amžinoji dovana mums kiekvienam, ir kuri ir trokšta šios kolektyvinės dvasinės komunijos su Kūrėju, kad patirtų kuo galingesnį Kūrėjo dvasinių virpesių galios pasireiškimą savo viduje.
Praėjusį kartą per gyvąsias pamaldas Kaune dalyvavo 37 urantai, atvažiavę į Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę, ir dar 15 urantų prisijungė per Skype iš kitų vietų. Tad iš viso – penkiasdešimt du, ir jų virpesių galia prilygsta dviejų tūkstančių septynių šimtų keturių pavieniui besimeldžiančiųjų galia. Štai koks milžiniškas poveikis yra aplinkai mūsų virpesiais. O kada susirinks pusantro tūkstančioi urantų, tuomet jų maldos galia prilygs visų dabar Lietuvoje gyvenančių virpesių galiai, jeigu jie melstųsi atskirai – pavieniui.

Maldos galia neapsakoma. Ji keičia mūsų aplinką, bet ypač mus pačius, iš vidaus – keičia mūsų žvilgsnį išorėn, į aplinką. Stiprėja Kūrėjo mums teikiama Įžvalga ir supratimas – visa ko ir visur. Ir tada mes vis giliau suprantame, kad be Gyvosios ir apreikštosios religijos Evoliucija negali žengti taip, kaip sumanė Rojaus Trejybė-AŠ ESU. O tada ir kiekvieno asmeninis sprendimas priimamas laisva valia – eiti į Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę, ar priešingai – užsiimti kokia nors kita veikla. Spendimus diktuoja Kūrėjas, tik nuo mūsų priklauso, koks yra mūsų gyvas ryšys su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir kiek mes tuos mums diktuojamus sprendimus pajuntame, ir jiems pritariame. Kaip tik Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šventovės lankymas, ir tie patyrimai per gyvąsias pamaldas, ir leidžia kiekvienam iš mūsų pajausti, ir net žinotI, jog šie sprendimai yra teisingi, ir jie yra priimti su Kūrėju. Tokia yra Kūrėjo Evoliucija visai kūrinijai – Kūrėjo garbinimas - asmeniškai ir kolektyviai - ir veikimas drauge su Kūrėju visumos Gerovei. Būtent dėl to ir mūsų gyvoji - apreikštoji - religija - Rojaus Trejybės-AŠ ESU religija - apims visą planetą, visame pasaulyje įsiviešpataus būtent kiekvieno patyrimų dėka su savyje atrastu Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai