Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Žmogaus tikslas šitame pasaulyje – Įtikėjimas į Kūrėją. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 03 12

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Sakau dvasinius mokymus Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, vienintelėje tokioje pasaulyje, nes daugiau Gyvųjų Šventovių nėra. Tai yra gyvoji – be ritualų – vienintelė šventovė mūsų planetoje. Ateityje bus visos šitos planetos kertelės tokios gyvos, kad jose mūsų dvasiniai broliai ir sesės garbins Kūrėją Keturiose Asmenybėse atverta širdimi – be ritualų – iš Širdies. Štai, šitoji Šventovė padeda man ruošti Dvasinius Mokytojus, kurie taip reikalingi pasauliui.
Žmogaus tikslas šitame pasaulyje – Įtikėjimas į Kūrėją. Reiškia, Širdis turi būti atverta visu savo nuoširdumu, ir turi priplūsti Kūrėjo Energija į vidų, kad tas žmogus pasakytų – Štai, aš atradau Kūrėją! Aš įtikėjau! – ir tada keičiasi mąstymas, keičiasi sprendimai, atsiranda prasmės supratimas – prasmės, kad reikia užtikrinti geresnį gyvenimą, ir to gyvenimo aplinkybes visoje planetoje visos žmonijos lygiu, ir tuo pačiu Kosminė Įžvalga leidžia suvokti, kad tas pats yra visoje kūrinijoje - kuo geresnės aplinkos kūrimas per visą amžinybę.

Štai ir yra Kūrėjo sumanytos Evoliucijos tikslas – kurti kuo geresnę aplinką kiekvienoje planetoje.

Kiek planetų bebūtų, kiekvienoje planetoje kuriamas dar geresnis aplinkos ne tiktai egzistavimas, bet ir Brolystėje tai atliekama kiekvieno Kūrėjo sūnaus arba dukros veikla pagal Kūrėjo sumanymą, atsidavus Kūrėjui, ne savo primetant, bet pajuntant Kūrėjo Evoliucinio Plano kiekvienai planetai pasireiškimą per kiekvieną individualų asmenį. Štai tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Ir kiekvienoje planetoje tokie Dvasiniai Mokytojai yra – yra pagal planetos atitinkamą Šviesos lygį-statusą.
Mūsų planeta patyrė maištą, gyvena tamsoje du šimtus tūkstančių metų! Kristus maištą užbaigė prieš du tūkstančius metų, o aplinka turi milžiniškos tamsos paliktas šaknis, kurios duoda ataugas. Ir štai mes turime tokią aplinką, kai tamsa viešpatauja, Šviesa – jinai neturi kaip pasireikšti – iškart jinai ieško kompromisų, kaip prisiderinti prie tamsos, kad kuo mažiau išsiskirtų iš tamsos. Prisiminkite iš Urantijos Knygos – štai šitos knygos – tai yra apreiškimų knyga – ten šimtas devyniasdešimt šeši Dokumentai, ir kiekvieno Dokumento autoriai yra dvasinės asmenybės, kurios turi daug aukštesnį statusą negu žmogus - šitoje knygoje – Urantijos Knygoje – autorystė yra kolektyvinė – daugybė autorių – jie nėra žmonės, bet jie perteikia šitą Šviesą visiems žmonėms šitoje planetoje, kad jiems būtų lengviau kurti geresnę aplinką ten, kur jie gyvena – ten, kur jie gyvena! Nereikia šokinėti į emigraciją! Reikia gyventi ten, kur tu gimei, ir toje vietoje kurti Gėrį drauge su atrastu savo viduje Kūrėju. Ir visur yra galimybės tą Gėrį kurti.
Šiandien, kada mes matome, kaip viešpatauja žemasis žmogaus materialusis protas, o dieviškasis, Kūrėjo mums suteiktas, asmenybės dvasinis protas – nepažadintas, štai tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad jie paskleistų tokią informaciją, atskleidžiančią daug platesnį kontekstą, kad žmonės suprastų, kaip jie čia atsirado, kokia jų šitame pasaulyje užduotis, tikslas, kokia jų gyvenimo prasmė. Knygos – pilna prirašyta knygų! – bet jose prasmė neatskleidžiama – atrasti Patį Kūrėją savo viduje – Širdyje – atrasti Kūrėją! Įsivaizduokite, nė viena knyga to neaiškina! Visi sako – Bijokite Dievo, būkite dievobaimingi, pakluskite jam, melskitės jam. Štai buvo Kristus, atpirko nuodėmes, dėkokite Kristui, ir garbinkite jį. – Tai net, jeigu ir šituos nurodymus vykdytų žmogus, planeta būtų geresnė. Bet planetą užgožė komercija – komercija - kuri pakeitė žmogaus mąstymą nuo kad ir kiek smarkiai iškreipto dvasinio mąstymo apie Dievą, prie patogaus materialiam kūnui vartotojiškumo. Vartotojiškumas atvedė prie civilizacijos milžiniškos krizės – ekonomikoje, politikoje, šeimoje, mokykloje, gatvėje, visur! Narkomanija, nusikaltimai auga visose šalyse! Reiškia, iki šiol buvusios, ir dabar jau susiskaldžiusios į sektas, religijos, savo vaidmens neatliko – jos nepaliko geresnio gyvenimo ateinančioms kartoms, nesukūrė aplinkos, kurioje būtų gyventi geriau! Priešingai – jos susipainiojo pačios – pačios – apskritai dabar jos tyli.
Aš klausausi per Lietaus radiją, kuri neturi analitinių laidų, bet pateikia porą minučių informacijos – na, per dvi minutes nieko nepateiksi – o analizei tai ten nėra žmonių, kurie būtų parengti analizuoti politinius įvykius arba ekonominius, moralinius, religinius – bet aš girdžiu, kad per tas informacines trumpas žinutes yra skleidžiama, kad į Lietuvą jau atvyko iš Ukrainos dešimt tūkstančių pabėgėlių. Tai yra lietuvių tautos, tiesiogine prasme galima pasakyti, irgi naikinimas! Lietuvių tauta yra, mažiau negu du milijonai žmonių, jeigu imsime mes čia gyvenančius ir grynai lietuvius, ir dar – dešimt tūkstančių! Tai čia – ne pabaiga, ir dar nauji registravimo centrai yra kuriami! Reiškia, bus jų daugiau. Tai, jeigu kažkur tas neišmintingas protas sukelia vaidus, karus, tai nereiškia, kad ta mažytė tauta turi į save įsiurbti, kad jie čia taptų kaip sala – kitataučiai. Juk jie kalbos nemoka, jie neduoda jokių pažadų, kad jie mokysis lietuvių kalbos. Jie kurs savo bendruomenę, ir joje bus kaip atskira sala. Štai tokios šalys kaip Prancūzija, Britanija, Vokietija, jos gali priimti ir daugybę milijonų, nes jos turi pagrindą – didžiulį, daug milijonų turintį gyventojų skaičių. Mes neturime šito! Mes turime pateikti savo sąlygas – priimame ne daugiau penkių šimtų, ir juos išsklaidome po visą Lietuvą, kad jie asimiliuotųsi su lietuviais, jeigu jie nori gyventi šitoje aplinkoje. Aš dabar girdžiu, kad ir mokytojų yra, apie porą šimtų ukrainiečių. Jiems bus sudarytos sąlygos irgi mokyti tuos vaikus – anglų kalbos, ukrainiečių. Ne, mylimieji, šitas kelias tai – tautos naikinimas! Šitokio kelio negali būti mažai tautai! Ją reikia saugoti, puoselėti. O valdžia – neišmintinga – ji neturi atrasto savo Širdyje, ir Širdimi, Kūrėjo, dėl to mano, kad jie gali atkartoti didžiųjų valstybių mostus – priimti tuos, kurie atsirado bėdoje dėl savo valdžios neišmintingų sprendimų, ir tuo pačiu ir mūsų valdžios neišmintingų sprendimų!
Tas karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, jis yra ir mūsų kaltė, kad mes nemąstome, išrenkame tuos žmones, kurie taip pat nemąsto giliau, plačiau - kad jie su Kūrėju organizuotų visą visuomenės gyvenimą, o agresyvus, materialus mirtingojo protas yra labai žiaurus, jam nėra sunku pradėti bet kokį karinį konfliktą, jis neturi Meilės aplinkai. Aš myliu ir Ukrainos žmones, ir Rusijos žmones, ir Amerikos žmones – myliu – vienodai – ir tuos pačius lietuvių neišmintingus politikus – myliu – bet aš matau, ir noriu jiems padėti – Nesielkite taip, kad pražudytumėte lietuvių tautą! Juk ji turi tokią gražią kalbą, kuri artimiausia iš indoeuropiečių kalbų tam senajam – jau dabar neegzistuojančiam – sanskritui – sanskritui! Tokios kalbos gal ir negirdėjo, bet kalbininkai žino, ką reiškia, jeigu studijuoja kalbos istoriją pagal jos tam tikrą vystymąsi, galima atskleisti daug tautos charakterių. Tai štai, mokslininkai, kurie užsiima kalbotyra, kadangi sanskrito kalba – senovės Indijos kalba – dabar jau nebeegzistuoja kaip gyva, kaip ir lotynų kalba – tai tie mokslininkai tyrinėja lietuvių kalbą – mokosi lietuvių kalbos, kurią dabar užgožia amerikonizmai dėl neišmintingų jaunų žmonių tokių sprendimų - nevertinti lietuvių kalbos. O čia dabar vėl įsileisti pabėgėlių tiek daug - tai yra didžiulė kliūtis ir lietuvių kalbai! Tai dėl to turi būti sąlygą – norite atvažiuoti į Lietuvą, jūs pasirašote pasižadėjimą, kad einate į lietuvių mokyklą, mokotės lietuvių kalbos. Tai gal užtruks porą metų iš pradžių, bet ją jūs turite išmokti. Mokytojai, atvažiavę iš Ukrainos, nesvarbu kokio dalyko, jie turi taip pat parašyti pasižadėjimą – porą metų lankome lietuvių kalbos kursus. Ir tada jie, patikrinus jų kvalifikaciją, jau mokant kalbą, jiems gali būti gal ir suteiktas tas mokytojo statusas, darbas, lietuvių mokykloje, o ne tai, kad būtų ukrainiečiai savojoje mokykloje. Šitaip žudoma ta aplinka, kurioje lietuvių tauta turi būti priimanti dosniai kitataučius, bet sauganti savo savastį. Ji negali būti neišmintinga, ji negali būti save pražudanti, šitaip nežymiai tarsi atliekant gėrio darbą, ir save palaidojant.

O juk Lietuva - tai ateities Šviesulys visam pasauliui! Lietuvių kalba - tai yra tas nuostabus Gintarinis Lašas ant delno, ir jis yra iš Širdies padėtas.

Mes turime puoselėti kiekvieną lietuvišką žodį, mes turime kurti naujus lietuviškus žodžius, o ne užteršti tą kalbą rusiškais keiksmažodžiais, amerikoniškomis frazėmis. Lietuvių kalba yra gyva, kada jai skiriama Kūrėjo Meilė. Tada mes ją puoselėjame, ir tautą mes tada giname išmintingais apribojimais kitiems, kurie privalo jų laikytis, jeigu nori gyventi tarp mūsų. O mūsų bus pati nuostabiausia šalis! Bus! Dabar valdžia išvijo daugybę lietuvių, nes jie negalėjo pragyventi čia. Tada prisikvietė įvairių darbininkų iš tos pačios Ukrainos, Baltarusijos, kurie neišlavinti, nemoka lietuviškai. Tai yra neišmintingi sprendimai, bet jie pataikavo tiems, kurie stato namus, kompanijoms – šitaip negali neišmintingai elgtis vadovai! O dabar nauja banga iš Ukrainos! Šitaip negalima žudyti savosios tautos!
Atverkite – čia aš kreipiuosi į Lietuvos prezidentą, premjerą, politikus – atverkite Širdį Kūrėjui, pamilkite visus – ir Putiną, ir bet kokį kitą politiką – pamilkite! Kada bus Meilė iš jūsų Širdies, tada nebus konfliktų – niekur – bet jeigu konfliktai kilo, jūs su Kūrėju būkite – su Kūrėju – nesiekite primesti savo valios tiems tarpusavyje besivaidijantiems, kariaujantiems dėl fizinių kažkokių interesų. Tai yra savanaudiškumas, pasireiškiantis per puikybę! Nebūkite ir jūs tada tokie išpuikę, tokie patys, kaip ir jie! Būkite aukščiau! Būkite su Kūrėju, kurį pajusite savo Širdyje, jeigu įsiklausysite į mano jums iš Širdies sakomus mokymus, ir jums, mylimas prezidente, mylimi politikai. Jūsų darbai neverti Meilės, bet jūs esate mylimi kaip asmenybės. Būkite su Kūrėju visada – su Kūrėju – kuris yra kiekvieno jūsų Širdyje! Kiekvieno! Amen.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė, ir Palaima, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas.
Su Meile

Komentarai