Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Evoliucija vyksta tiktai su Kūrėju, tiktai atsiduodant, ne paklūstant Kūrėjui, bet atsiduodant Jam! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 03 26

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus, sakau dvasinius mokymus Gyvojoje Šventovėje, kuri turi Kūrėjo Vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ir yra vienintelė tokia pasaulyje, nes neturi ritualų – yra atverta Širdis, ir gyvoji komunija su Pačiu Energijos Šaltiniu, kurį mes ir vadiname Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Kiti žmonės, šito nežinodami, vadina – Dievu. Iš tikrųjų Dievas tai yra – idėja, o Kūrėjas yra Keturiose Asmenybėse arba Keturiuose Šaltiniuose ir Centruose – Rojaus Trejybės, ir AŠ ESU – Visuminės Dievybės – ir aš atstovauju Kūrėjui šitoje planetoje. Todėl ir mano mokymai-apreiškimai yra iš Kūrėjo, jums visiems teikiami, kad skaitytumėte, plėstumėte savo akiratį, aplinkos matymą, supratimą, ir tuo pačiu veikimą aplinkoje, ir būtent taip, kaip numatęs Kūrėjas.
Kada mes būsime pažadinti po prisikėlimo, kada aplinka bus palankesnė mums – ne, ne tas žodis – palankesnė – ji visą laiką bus skatinanti siekti aukštesnio laiptelio, ryškesnės Šviesos, stipresnio Kūrėjo Atvaizdo pasireiškimo mūsų Širdyje, mūsų prote – intelektu – ir veikloje drauge su Kūrėju visumos Gerovei, ir būtent taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus, ir dar ne bet kaip, o patiriant viduje Meilės Galią, kuri taip pat yra suteikiama Kūrėjo. Ir visa tai yra energinių virpesių išraiška – Kūrėjas siunčia tuos virpesius. Mes pajuntame per gyvą komuniją su Kūrėju tų virpesių būseną savo asmenybėje. Šitas pavidalas – tiktai apribojimas asmenybės, kad mes galėtume kurti Gėrio veiksmus, ir atlikti gerus darbus visumos Gerovei, tarpusavyje bendrauti. Bet juk visas šitas savybes įprasmina tas – Kūrėjo mums suteiktas – niekada nekintantis asmuo-asmenybė, mūsų savastis, ką žmogus tą vadina – vidinis aš – arba net pasako – antrasis aš. Kodėl antrasis? O kas yra pirmasis aš?
Asmenybė – asmenybė yra viena – nesidvejinanti ir nekintanti – kaip ir Kūrėjas yra nesikeičiantis!
Štai, kada mus pažadins, tai aplinkoje bus mūsų – sakykime taip – ir draugai, ir bičiuliai, dvasiniai broliai ir sesės, įvairių planetų buvę žmonės. Mes su jais bendrausime, bendradarbiausime, atliksime įvairias užduotis. Mes sieksime suprasti įvairių planetų žmones, kaip tie žmonės gyvena kitose planetose. Kad mums būtų lengviau tame pasaulyje, kuriame yra būstinė visos Vietinės Sistemos – Jerusemas – yra amfiteatras – milžiniškas – statinys užima užima daugybę kilometrų! Ir tie laiptai – amfiteatro laiptai – skirti įvairių pasaulių istorijai ir atspindėti, ir tuo pačiu papildyti. Ir mes matysime visus įvykius, kokie vyko šitame pasaulyje arba kitame pasaulyje, mes matysime, kokie įvykiai vyksta tuo metu. Visa tai bus atspindima ir ne šiaip sau, bet realiai gyvu ir vaizdiniu, ir išraiška, ką mes pavadintume – skulptūromis, bet jos yra realiai veikiančios, matomos, judančios! Mums tą sunku suprasti, bet visa tai yra sumanyta mums palengvinti tolimesnį žengimą ant aukštesnio laiptelio, kad mes matytume, kokia buvo mūsų pasaulio praeitis, kaip kvailystėje gyveno žmonės, nusigręžę nuo Kūrėjo, kada ir pranašai, ir Mokytojai jiems suteikdavo Šviesą, norėdami padėti, o jie žudydavo tuos pranašus, neištverdami tų aukšto energinio dažnio virpesių, kuriuos skleidė tie pranašai. Tai štai, kol mes dabar šitame Apreiškime, pavadintame Urantijos Knyga, negalime perskaityti, kadangi, įsivaizduokite, čia yra du tūkstančiai šimtas puslapių – milžiniškas Apreiškimas – tai yra Tikrovės atpasakojimas iš aukštesnių šaltinių negu žmogus, negu žmogiškasis protas, bet adaptuotas žmogiškajam protui, ir, natūralu, tai irgi yra pagalba mums, bet visko aprašyti, kas vyko per vieno milijono metų žmonijos istoriją mūsų pasaulyje – Urantijoje – tai neužtektų ir tūkstančio knygų, tokių kaip Urantijos Knyga. O ten, tame stadione, mes matysime tiesiog realiai, kokia buvo ta istorija, ir kokia yra dabartis tuo metu, kada mes būsime tenai. Tai štai, tai yra pagalba mums dar stipriau suvokti – Evoliucija vyksta tiktai su Kūrėju, tiktai atsiduodant, ne paklūstant Kūrėjui, bet atsiduodant Jam!
Skirtumas tarp paklusimo ir atsidavimo yra – milžiniškas! Paklusimas – kai nuolankus tarnas paklūsta šeimininkui, nes jis iš šeimininko rankų gauna – priklausomai nuo statuso – maitinimą, galbūt stogą, užmokestį. Paklusimas visuomet yra savosios valios paminimas! Atsidavimas – tai yra savosios Širdies atvėrimas tam, kuriam atsiduodi, ir pajuntant Meilės Galią iš Kūrėjo, kuri pakelia, ir tame polėkyje priartina prie To, Kuriam tu atsiduodi.
O mes – urantai – atsiduodame Kūrėjui, patirdami Jo vedimą iš vidaus. Tai štai, tas atsidavimas mums ir bus tas ryžtas, kurį mes turėsime po prisikėlimo, pateikti dar ryškesnę Šviesą – ryškesnę – negu šitame Urantijos Knygos Apreiškime. Mes čia skaitome ir nustembame dėl daugybės teiginių, koks yra rūpestis mums iš Paties Kūrėjo, o ten mes turėsime irgi – jeigu būsime ryžtingi – paskelbti savo net patyrimų, garbinant Kūrėją – tų būsenų – ir net įvardinant Kūrėją kaip Keturias Asmenybes, ir net pasiūlydami išplėsti Tėvo garbinimą iki Keturių Asmenybių – Amžinosios Motinos, Begalinės Motinos, ir Visuminės Dievybės AŠ ESU. Tam reikės iš tikrųjų drąsos, ryžto, nes aplinkoje nebus tokio supratimo, kad reikia garbinti ne tik Tėvą. Mums gi, skaitant Urantijos Knygą pirmą kartą, lygiai taip pat užteko Tėvo. Šiandien urantai jau nuostabiai – garbinime per gyvąsias pamaldas – taria ir Amžinosios Motinos, ir Begalinės Motinos, ir Visuminės Dievybės AŠ ESU vardus, ir jiems tai yra artima. Ir tik su Jais – Keturiais – mes galime kurti – kurti Šviesos Gyvenimą ten, kur mes esame tą akimirką, nes visą tą diktuoja energiniai virpesiai iš Paties Kūrėjo mūsų viduje. Ir nuo energinių virpesių stiprumo, kurį pajuntame savo būsena, ir priklauso mūsų Įtikėjimo gelmė, ryžtas, ir atsidavimas tam Pačiam Kūrėjui. O tada mes ir prabilsime, pasiūlydami tai aplinkai, kuri yra mums palanki, kuri mus stiprina, ir kviečia nebijoti stotis ant aukštesnio Šviesos laiptelio, bet ruoštis tam laipteliui. Štai tada mes ir turėsime pakankamai ryžto ir drąsos papildyti Tėvo garbinimą papildomai dar Trejomis Asmenybėmis. Dabar atrodo, tai paprastas dalykas, o tada mes atsidursime vienas – vienas – toje aplinkoje, kuri mums bus neįprasta. Žiūrėkite, mes dabar kur nors išvažiuojame šitame pačiame pasaulyje – iš namų – iš tos vietos, kuri mums yra įprasta, ir mes pajuntame, kad toje vietovėje tarsi netenkame orientacijos, mes jaučiame, kad tai nėra ta aplinka pažįstama tiek, kiek toji, iš kurios atvažiavome ar atskridome, priklausomai nuo to, kiek mes nutolome – ar tai yra kita kultūra, kita religija, ar tai yra skruzdėlynas koks nors tų daugybės žmonių, judančių, bėgančių, chaosą nešančių! Kaip tu juos gali sustabdyti? Bet tave ima varginti tas chaosas, palyginus su tuo, iš kur tu atvažiavai, ir kokia buvo ta ramybė. Ir tik Įtikėjimas Meilės Galia, esantis Širdyje, ir viso to pojūtis-būsena leidžia prabilti ir tai nepažįstamai miniai, kada yra sumodeliuojamos atitinkamos aplinkybės išmintingai prabilti Šviesos žodžiu. Tai štai, mums bus, būnant vienam toje labai palankioje mums, Gyvajame Kelyje einantiems, aplinkoje, bus svarbu prabilti savimi – nebijoti, nes baimė tai bus tas ydingas, mūsų dar likęs bruožo kažkoks niuansas, kurį mes atsinešime iš šito pasaulio, kuriame baimės apraiškų ne šaukštu semti reikia, bet ir šakės yra per mažos – tie, kurie žinote, koks tai yra instrumentas šakės – kad galėtume išsemti visą tą purvą. Taigi baimės čia pilna, dėl to mes ir turime tokį gyvenimą, koks dabar yra – sujauktas, chaotiškas – ir chaosas tiktai augs! Bet aš turiu minty – po prisikėlimo – mes turime būti kuo stipresni gyvame ryšyje su Kūrėju, kad būtume drąsesni, ryžtingesni, ir įneštume savo ryškesnį Šviesos spindulį į tą aplinką, kuri mums yra palanki, ir ten mums iš tikrųjų bus reikalingas drąsus, ryžtingas savęs išreiškimas taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Todėl per visą amžinybę mes turėsime vis augantį aplinkos palaikymą, stiprėjantį, bet visada bus tokie iššūkiai, kuriems reikės įdėti milžiniškų pastangų, ir daug galingesnių pastangų negu mes dėjome prieš tai įsisavintiems iššūkiams kartu sudėjus.
Dėl to ir įdomi yra Evoliucija, kad visą laiką reikės spręsti užduotis, net ir komandiniame veikime reikės spręsti – visų galvoms, ir protams – tokias užduotis, kurias teikia Pats Kūrėjas. Įdomu, ir tuo pačiu tai masina žengti sužinoti daugiau negu sužinojai iki tol, ir taip per visą amžinybę. Ačiū Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – už tokią Evoliuciją, ir tokį pamaloninimą, kad mes jau dabar, pradiniame pasaulyje, sužinojome tokių tiesų, patyrėme tokių akimirkų, kurios toli pranoksta žmonijos visą praeityje sukauptą Šviesą, net kartu sudėjus tai, ką turime mes čia – kiekvienas – savo Širdyje. Amen.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė, ir Palaima.
Su Meile

Violeta
2022-03-29 22:26:45

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal