Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Dvasinis Mokytojas – tai atspirties taškas, kaip stabdyt degradavimą –pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 04 02

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Sakau tiems, kurie žiūri mano dvasinius Mokymus YuoTube. Ruošiu aš – Dvasinius Mokytojus – visai planetai – ne tik Lietuvai. Ir štai, Rojaus Trejybės-AŠ ESU – t. y., Kūrėjo vardu vadinama Gyvoji Šventovė – joje ir sakau – per gyvąsias pamaldas – dvasinius mokymus. Angliškai sakau bet kur nuvažiavęs filmuoti į natūralią aplinką mieste, ar kur nors kitur už miesto.
Mes esam Gyvajame Kelyje. Šitą Kelią aš pavadinau – Gyvuoju – jau prieš daug metų. Dėl to Gyvasis Kelias yra Gyvenimas – Gyvenimas – ne šiaip švaistant energiją, švaistant laiką, švaistant mūsų tokias vertingas pastangas, bet jis yra skiriamas visumos Gerovei, visumos. Mes kalbam apie visumą suprasdami kažkokią gatvę, kur gyvename, miestą, visuomenę toje šalyje – labiausiai, ką mes galim išplėst – tai visą apimt planetą, žmoniją. Bet vis tik – visumos Gerovei – tai reikia mąstyt ir apie visą kūriniją, ir tuo pačiu apie amžinybę – apie tas būsimąsias kartas, kurios gyvens ir mūsų aplinkoje, mūsų planetoje. Reiškia – visumos Gerovei – tai gyvent tą prasmingą, gyvybingą gyvenimą su atrastu savo viduje – Širdyje – ir Širdimi – asmeniu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – asmeniu. Tai ne Dievo idėja, kur nėra Asmens, nėra Asmenybės – bet tai Keturių Asmenybių – Tėvo ir Motinos – Keturių Šaltinių ir Centrų – Rojaus Trejybės – Trijų Lygiaverčių Asmenybių, ir Visuminės Dievybės-AŠ ESU. Keturių Asmenybių Kūrėjas ir yra Tas Vienintelis, ką žmogus vadina Dievu. Mes tokią informaciją sužinojom iš apreiškimų – tai yra iš tos – iš aukštesnio šaltinio perteikiamos mums apreiškimų Knygos – Urantijos Knygos – iš Paties Kūrėjo suteikiamų apreiškimų. Visa tai mums perteikta, kad mes tuos teiginius, kuriuos palaipsniui imame įsisavinti, taikytume savo gyvenime – taikytume, kad galėtume atspindėt Kūrėją, kuris mus ir sukūrė, kaip Biblija sako – pagal Dievo atvaizdą – savo savybėmis – Meile, Teisingumu, Gailestingumu, Gėriu, Grožiu. Mes turim atspindėt Patį Kūrėją savo elgesiu, veiksmais, savo darbu, požiūriu į darbą.
Ir man nuostabu, kada aš dabar jau visiškai į pabaigą einu su Kūrėjo man suteiktų naujųjų namų Romainiuose statybomis – vidine apdaila – man nuostabu bendraut su jaunais statybininkais. Ir dauguma iš jų, kuriems aš pasiūliau – Kalbu Jums Vėl – Jėzaus Kristaus apreiškimų Knyga – jie priėmė šitą Knygą, ir noriai, ir nori studijuot ją – ne tiek gal studijuot, kiek skaityt. Buvo ir tų, kurie atstūmė – Neturiu laiko, nesidomiu tokiais dalykais. – Bet tai buvo keletas tik tokių. Tai štai, man patinka, kad tie jauni žmonės, jau turi savo namus, turiu minty – kotedžus ar atskirus namus – jie turi erdvę, kurioje gali kurt – kurt tai, ką jiems Širdis diktuoja iš vidaus. Kai aš žinau tų apreiškimų Knygų vertę, o jiems tą perteikt, kad jie taip pat sužinotų, labai sunku, nes jie išgirsta tiktai teiginius, kurie nepripildyti jų Širdies viduje esančio Turinio – jį dar reikia pažadint tą Turinį. Todėl jie nesuvokia, kad jų kūryba su atrastu Kūrėju viduje būtent šitų Knygų-Apreiškimų teiginių dėka, atradus Kūrėją viduje, bus visiškai kitokia – kitokios kokybės kūryba – ji bus susisteminta! Bet tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad kalbėtų tokias Tiesas, tokius teiginius, o savuoju gyvenimu tą demonstruotų, na, tas žodis – demonstruotų – netinka, tarsi tai specialiai rodytų – ne – tiesiog būtų toks gyvenimas tokiu Ritmu, kokiu veda Kūrėjas iš vidaus. Štai tada ir būtų tas svarbiausias impulsas tiems, kurie bendrauja su tokiais žmonėmis, kurie yra Dvasiniai Mokytojai. Jiems, tai būtų pats Mokytojo elgesys didžiausias mokymas – to, ko nesupranta, jie matytų akimis – jų manierą, jų elgseną – jų neskubus, ne lenktynėse lekiantis žingsnis, ir ne kaip automatais, papliupom šaudantys žodžiai neaiškiai ištariami. Čia būtų visiškai kitokia kalba! Ir man patinka, kad vienas iš tų statybininkų, kuris ir atlieka visą tą statybininkų organizacinį apdailos darbą – ir pats dirba! Tai iš pradžių, kada mes susitikom – tai jau buvo beveik prieš metus – prasprūsdavo dažnas, na, sakykim, taip – necenzūrinis žodis – dabar aš jau seniai begirdėjau iš jo lūpų, kokį nors panašų žodį. Iš pat pradžių, aš po keleto susitikimų, pradėjau aiškint – Tai žemi virpesiai, kurie veda į ligas, į blogą požiūrį net į savo darbą, konfliktus šeimoje. Tai štai, platesnio konteksto atskleidimas leidžia žmonėms būnant vieniems pamąstyt, nes iš pasąmonės atsklinda mintys, kurias išsako Dvasinis Mokytojas, nekreipdamas, kad tai būtent tas žmogus turi patikėt tais teiginiais – ne – tiesiog jis pateikia informaciją, plačiau paaiškina kontekstą. O juk Minties Derintojas veikia visų viduje, ir visų protą veikia. Ir štai tam, kuris ima jau ieškot, kelt sau kažkokius klausimus, greičiau nusės, ir teiginys, išgirstas galbūt net prieš keletą mėnesių ar keletą metų – jis išplauks iš pasąmonės. O kita vertus, išgirstas Šviesos teiginys neleis savo aukštesnio energinio dažnio virpesiais jau įsismelkt žemų energinių dažnių virpesiams – tiems patiems necenzūriniams žodžiams, kada girdės iš kitų lūpų. Todėl svarbu tie, kuo ryškiausi teiginiai, kad būtų mūsų viduje, o kaip mes sumodeliuosime tuos virpesius, kad galėtume perteikt tuos ryškiausius teiginius, pritaikytus prie atitinkamų mūsų dvasinių brolių ir sesių proto supratimo, jau priklausys nuo mūsų Išminties. O geriausia, jeigu mes save atiduodame Kūrėjui – ir Jisai prabyla mūsų lūpomis. Juk, kad Jis prabiltų mūsų lūpomis taip pat mums reikalingi mūsų pačių veiksmai, mūsų pačių pastangos.
Žinios, jos būtinos žinios – žinios – iš tų dvasinių Šaltinių, kuriuos mes studijuojame. Mes turim kuo geriau pažint tiek kūriniją, tiek patį save. Kuo labiau pažinsim patį save, tuo mes matysime, kokia yra visuomenė – mes matysime tokius pat kaip mes, nors jie bus ant žemesnio laiptelio. Tada mes matysime jų klaidas, jų baimes – matysime jų stoką, ko jiems stinga! Ir tada bendraudami su mūsų nepažįstamais dvasiniais broliais ir sesėmis bet kur, ir žinodami tą informaciją iš mūsų stebimos aplinkos – mes matysime, ką galime pabrėžt, kad su tuo, su kuriuo mes šnekamės, jam būtų perteikta atitinkama informacija apmąstymui, nors tai galėtų būt visiškai nesusieta konkrečiai su to asmens charakterio savybėmis ar kokiu nors konkrečiu veiksmu, kokį mes galėjome išvysti tą akimirką. Bet mūsų stebėjimas – ir net visos žmonijos stebėjimas – ir studijuojant dvasinius šaltinius, matant, koks yra skirtumas tarp to, ką mes skaitome – dvasinių šaltinių perteikiamus teiginius – ir matome mūsų planetoje vykstančius darbus – mes matome, koks yra neatitikimas! Ir imame suvokt vis giliau, kodėl taip yra, kad Kūrėjo stinga Širdimi atrasto viduje! Ir tada mes tam, mūsų naujai sutiktam, atsitiktiniam dvasiniam broliui ar sesei, galime ir pasakyt – Štai ir duona ne iki galo iškepta pardavinėjama dėl to, kad stinga atrasto viduje Kūrėjo tam, kuris kepa, tam, kuris vadovauja tokiai parduotuvei ar kepyklai, tam, kuris yra savininkas parduotuvės, ar kepyklos! Ir taip kiekvienoje sferoje, kur yra netinkamai atliekamas darbas, jau galima ir pasakyt priežastį, kodėl tai yra taip!
Mes negalim per trumpą laiką atskleist tai, ką mes po aguonos grūdelį sukrovėme dabar pilną aguonų grūdelių maišą – mes dėjome nuoširdžias pastangas, ir kryptingai studijavome tuos dvasinius Šaltinius. Jų visų informacijos, kuri yra mūsų viduje, mes negalim perteikt kitam per akimirką, kuris nieko nežino. Bet mes galim pasakyt esminį dalyką, kad Kūrėjas yra realus, tikras, ir yra ir jo viduje – ir Jį galima atrast, kaip Asmenį, nuoširdžiai atsivėrus Jam Širdimi. Štai, kad tas teiginys išsiskyrus su juo, išplauktų iš pasąmonės – Štai girdėjau, pasakė Algimantas, kad yra Kūrėjas ir mano viduje, ir aš Jį galiu atrast, o kaip Jį atrast, nuoširdžiai kažkaip, Širdimi? – Jeigu tokie virpesiai ims vis iškelt tą pačią mintį, jis pradės ieškot – ieškot – suras ir svetainę mūsų. Tuo labiau, kad jiems galime mes iškart pasakyti galbūt tą adresą, ar net užrašius pateikti jam kokią kortelę, arba lankstuką, jeigu jūs turėsit tą lankstuką.
Žodžiu, žinojimas – žinių svarba Dvasiniam Mokytojui, kaip ir kiekvienam – yra labai svarbi. Kūrėjo atradimas yra Pamatas, bet atradus Kūrėją, tu turi turėt kuo ryškesnį supratimą – o kaip gi su Kūrėju pasireikšti Jo atvaizdu savo aplinkoje – nes gi bendravimai vyksta ir tų žmonių su kuriais mes šnekamės aplinkoje – jie bendrauja su savais aplinkiniais. Štai ir jiems reikia aiškint, kad jie irgi taip pat turi pažint kūriniją, kad galėtų bendraut su savo aplinka, suprast savo darbų prasmę, ir gero darbo, koks ir turi būt visada prasmę. Visa tai yra Kūrėjo Evoliucinis Planas. Mes jį įgyvendinam – nėra kokių nors kitų, kurie vietoje mūsų padarytų. Štai dėl to mes ir turim, mąstydami apie visumos Gerovę ir žvelgt į ateinančių kartų geresnį gyvenimą negu buvo mūsų praeities kartų mums paliktas gyvenimas. Ir vėl, čia mes atsiduriam tokioj erdvėj, kur nėra Dvasinių Mokytojų. Negali pajudėt šitas vežimas iš tos statinės būsenos, o iš tikrųjų – degradavimo – ritimosi į tamsos bedugnę akimirkos ir padėties. Dvasinis Mokytojas – tai bus atspirties taškas, kaip stabdyt degradavimą, ir pradėt kelt iš duobės – iš ne duobės, o bedugnės – į tą bedugnės viršų! Ir nuo to, kada pasieksim viršų – prasidės evoliucinis žengimas jau lygiu, ištiesintu Evoliuciniu Gyvuoju Keliu.
Štai, mano mylimieji, Gyvasis Kelias yra jau išlipus iš bedugnės, kur yra ne tik Širdyje Šviesa, kurią suteikia Kūrėjas, bet kurioje jau yra ir visuomenė, turinti gilią sampratą Dvasinių Mokytojų dėka – kas yra Kūrėjas, ir Jis yra ir jų viduje. Štai dėl to mes ir esam – urantai – šitoje planetoje ir saugomi – Apvaizdos saugomi – ir tuo pačiu stiprinami – Apvaizdos stiprinami – Paties Kūrėjo stiprinami, kad neužgestume. Amen.

Komentarai