Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomais žodis – Pedantiška tvarka, tai ir yra tvarka – ji ir turi būti pedantiška – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2022 04 03

Man rūpi pasisveikinti – labas rytas, nes tiek iškelia virpesiai aukštyn ir vėl nusileisti į tuos virpesius, kad pasakyti jau sąmonės būsenoje dvasinį pamokymą, labai sunku. Bet šiaip, kadangi šiandien buvo šiek tiek darbų, namuose – ir galėjau aš juos ne iki galo padaryti, kitas net pasakytų – tu pedantas. Tai aš noriu dabar pakalbėti – kas yra pedantas? Pedantas – tas, kuris nori tokios, vakume esančios tvarkos ir kitam priekaištauja, kad jis suvertė, kad jis ne ten padėjo daiktą – tai charakterio būdas. O aš pastebiu, kad gyvendamas Vilniuje, kada gyvenau penkiolikos kvadratų kambariuke, mano viskas buvo – miegamasis, salonas, darbo kabinetas – viskas viename. Ir tų daiktų buvo tiek, kad aš jau visur prikaišiodavau ir jau neturėjau kur padėti, ir man priekaištaudavo – kada tu susitvarkysi? Ir aš žinojau – ateis akimirka, aš susitvarkysiu. Dabar aš tiesiog neturiu, gyvendamas tokioje mažoje erdvėje, kur sudėti. Aš knygų negalėdavau pirkti. Kiek aš išdalinau knygų, gimdytojų – visą Lietuvos literatūros enciklopediją aš kaimynams palikau. Aš neturėjau kur tų knygų dėti. Pirkdavau knygas rusiškas, skaitydavau tuos autorius, kurie buvo gyvi caro laikais, ir jie buvo apie Rusijos kaimą – taip aš tyrinėjau Rusiją, neišvažiavęs į Rusiją, bet tai leido pažinti rusų tautos charakterį. Ir negalėdavau nupirkti dar naujos knygos, kadangi aš neturiu kur jos įdėti – vietos nėra – knygai, vienai knygai. Aš daug jų nuvežiau į superkančias knygas knygynus, atidaviau tų knygų daug. Tai va dabar, kai aš turiu tą didžiulį plotą, palyginus, aišku – santykinai didžiulį, palyginus su tuo, ką aš turėjau – aš pamačiau, kad pedantiška tvarka, tai ir yra tvarka. Ji ir turi būti pedantiška. Čia tik žmogus sako – a, jis pedantas. Tvarka – pats žodis, tvarka – tai ir reiškia – tvarką, kai kiekvienas daiktas suranda vietą suderintą su aplinka, kambaryje, tiesiog namuose. Tai yra ir patogu ir gražu, tu mėgaujiesi kaip dera. Tu nepriekaištauji, kad kitas pastatė kitur ten kokį daiktą, bet tu žinai, kad vėl atstatysi tą daiktą, kai tas žmogus išeis – jis ne tokio mąstymo ir ne tokios Įžvalgos, jis nesupranta estetikos. Estetiškai tu viską išdėlioji, kad dera kiekvienas daiktas ir patogu – patogu – tą daiktą paimti. Ypač dabar, kai aš užmirštu kur aš tuos pasidedu daiktus, ir kurie man reikalingi. Tai dabar, kai aš turiu jau – dabar dar neturiu tų vietų, dar ne iki galo viskas sutvarkyta, gi – o knygų tai spinta neatkeliavo iš Italijos. Tai aš neturiu knygų kur sudėti, plintusai neapkalti, tai aš neturiu kur daiktų sudėti į baldus, ten kur skirta, nes reikia atitraukti – tai pilnų baldų aš neatitrauksiu nuo sienos, plintusų negalės sudėti. Tai kol kas aš esu tokiomis sąlygomis, bet jau kiek įmanoma, aš matau, kad dieviškoji tvarka yra – Sistema. Tai net ir pasakymas žodžiu – tvarka – tai ir numato – tvarką – o ne šiaip, sujaukta. Kada tau daug daiktų ir dar dažytojų paliktos didžiulės dėžės su dažais, mano tie daiktai, tai ten šitame sujauktame kambaryje tu gali numesti kokį nors ir popierių – nu kur ten ieškosi, kur jį numesti – nu paskiau sutvarkysi. O aš pagaunu savo mintį – ne, nemesk – nemesk, tam gi yra šiukšlių dėžė, bet ji yra toli, patogu labai – nunešk – vieną popieriuką – nunešk, išmesk tenai. Ir aš nešu, trupinėlį paėmęs nuo grindų, nešu į tą šiukšlių dėžę. Galiu gi numesti – ne, aš noriu ten, kad tas trupinėlis būtų toje vietoje, kur skirta – šiukšliadėžėje, ir man gera tą daryti. Aš tiesiog mėgaujuosi. Aš nežinojau, kad aš patirsiu tą pasimėgavimą.
Aš vakar Linai skambinu, kalbėjomės. Tai aš sakau – aš mėgaujuosi Kaunu. Man taip patinka šitas miestas, patinka ta energija, patinka ta energinė aplinka – virpesiai. Aš džiaugiuosi kiekviena gatve – net ir tos duobėtos. Aš jau į savivaldybę skambinau, sakau – lūžta Lubinų gatvėj asfaltas, ten sunkiasvoriai sunkvežimiai važiuoja, ten asfaltas be kraštų, taigi laužo. Sakau – po pusės metų neliks jo. Tai man sako – skambinkite į kitą skyrių. Ten skambinu, sako – atsiųskite nuotraukų, aprašykite, tada susieisime iš kelių skyrių, mąstysime ką daryti. Sakau, transportą nukreikite kitomis gatvėmis – lygiagrečiomis, ten yra jau sutvarkyta, su borteliais, kad nelūžinėja asfaltas. Tai va, bet man tai teikia milžinišką pasitenkinimą, net ir su tais biurokratais šnekėti, kad jie tiesiog, matau kaip vienas pas kitą siuntinėja mane – skambinkit ten, skambinkit ten.. Sakau, o koks telefonas? – Internete paieškokit. – Šitaip nereikėtų, bet man patinka – aš susirandu tuos telefonus. Susitiksiu ir su tuo Matijošaičiu – man rūpi ir jį apšviesti, juk tai ir jo labui, visa tai. Ir savivaldybę apšviesti, organizuoti tokius kaip kursus, kad jie suprastų, kad tie visi dvasiniai dalykai taigi yra – Tikrovė. Ir bet koks, kažkokių privilegijų teikimas vienai ar kitai kompanijai, atsilieps tavo sveikatai, tavo vaikų sveikatai – tai yra energiniai virpesiai. Tiesiog jūs šito nežinote ir dėl to taip elgiatės. Mes padarysime tą Kauną šviesiausią miestą Lietuvoje, o Lietuva bus šviesiausia pasaulyje, šalis, tik turėkite kantrybės. Tarp kitko, mane labai ugdo šito namo statyba kantrybės, kada viskas vėluoja, viskas trūkinėja. Tai su Kūrėju tu ir gali reaguoti į viską ramiai ir kantriai, laiptus taip pat valyti tris-keturis kartus per dieną ir žiūrėti kokios dulkės yra ir mokytis iš tų dulkių, kaip galima nusėsti, ir po kiek laiko jau sluoksnis yra. Tai ir mūsų viduje – nededame pastangų vieną dieną, antrą dieną – nusėda dulkės viduje ir apsitraukia dvasinė šviesa kaip voratinkliais, ir tada jau sunkiau dėti pastangas ir tai, ką patyrėte anksčiau – gyvą ryšį su Kūrėju – jis apsiblausia, ir tada nebenori dėti tiek pastangų, veikti drauge su Kūrėju kitų labui. O juk dvasinis variklis tai yra iš Kūrėjo, Meilės Galia. Reiškia, jūsų viduje pagrindinis variklis tai yra iš Kūrėjo – Meilės Galia. Reiškia, jūsų viduje per mažai tada pulsuoja to Meilės impulso, jį reikia pajausti. O kaip tu jį pajausi? Reiškia, daugiau atsiveriant, dažniau atsiveriant, kad jisai suspindėtų Širdyje ir jis paskiau duoda galios, Meilės Galios energine išraiška, veikti visumos Gerovei. O iš kur bus ta visumos Šviesa? – iš mūsų, veiklos. Kiekvienas mes turime pajausti tą, o Kūrėjas kiekvienam individualiai, kiekvienam pakloja tą Gyvą kelią, individualų, bet jie sueina į visą Kūrėjo mums teikiamą aplinką, kur mes begyventume. Ir kada mes turime tą Impulsą Gyva Meilės Galia – dingsta baimė, nepasitikėjimas, ateina Ryžtas, Išmintis kaip tą daryti-tvarkyti. Aš irgi turiu save stabdyti, kiek daug įvairių projektų kyla viduje, ir tai smagu, kada tu jauti tą ir gali po trupučiuką imti įgyvendinti. Bet kai tu suvoki – su Kūrėju pabendravęs – dar ne laikas, dar ne laikas, dar daugiau kaupkis Manosios Šviesos, pats dar prisipildyk daugiau, dabar daryk tą, ką turi daryti jausdamas Mano vedimą iš vidaus. Dabar šitaip. Ruoškis – ruoškis – mokykis. Ir mokausi, ir jus mokau. Ir jūs mokykit, kitus.

Taip, mano mylimieji, kurie esate Youtub‘e, jūs čia daug ko nežinote, ką žino urantai. Čia yra Gyvoji šventovė. Tarp kitko, jums pasakau, mano vardas – Algimantas. Amen.

Komentarai