Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Pagrindas mūsų tarpusavio santykiams turi būti – bendradarbiavimas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose 2022 04 16

Mylimieji, mano vardas Algimantas, prisistatau tiems, kurie žiūri per Youtub‘ą, o kitiems esu gerai žinomas-pažįstamas. Vedu gyvąsias pamaldas savo įkurtoje gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Tai Kūrėjo vardas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Gyvojoje – be ritualų, vienintelėje pasaulyje.
Šiandien yra vienos iš didžiausių krikščioniškų švenčių išvakarės, Velykų išvakarės. Šiandien mes – aš turiu minty ne konkrečiai šį šeštadienį, bet apskritai – šiuo metu mes turime ritualinių-religinių švenčių Kalėdas, Velykas, Marijos žengimo į dangų dieną, kuri tarp kitko Lietuvoje net yra valstybės pripažinta, poilsio diena. Vėlinės – taip pat yra valstybės suteiktos išeiginės dienos, bet tai yra ritualo simbolinės išraiškos. Pirmiausia, mes būdami gyvi – gyvi – bet aš turiu minty ne šitą gyvybinį apvalkalą, materialų žmogiškąjį pavidalą, žmogaus kūną, bet asmenybę, pažadintą, kuri yra Kūrėjo suteikta mums amžinoji dovana. Mes žinome, kad ritualinės šventės neturi prasmės, nes jos nepripildo mūsų tokiu dvasiniu pakylėjimu, kad mes jaustume polėkį dar glaudžiau bendrauti su Kūrėju, pačioje intymiausioje komunijoje, gyvajame bendravime su Kūrėju. Todėl būtini Dvasiniai Mokytojai, kad aiškintų žmonėms, kad šitos ritualinės-religinės šventės, jos yra kaip laiptelis tiems, kurie nėra įtikėję. Jie pripažįsta, kad egzistuoja kažkoks Dievas, bet jie nežino kaip Jį atrasti savo viduje, jie nežino, kad Jis yra Asmenybė – Asmenybės Šaltinis ir Centras, kad Jis yra Dvasinės Traukos visai kūrinijai Šaltinis ir Centras, kad Jis yra Proto, Išminties Šaltinis ir Centras. Jis dovanoja Energiją Meilės Galia, kad Jis yra kiekvienam patalpinęs savąją dvasią, kuri moko mus iš vidaus ir tuo pačiu siekia, kad mes savo asmenybes atvertume Jam – atvertume – ir tuo pačiu susilietume su pačia Kūrėjo dvasia – susilietume – realiai susilietume, kaip mūsų asmenybė susilieja su Kūrėjo Asmenybe per susiliejimą su Jo dvasia. Štai tokių dalykų nė viena pasaulio religija nežino, o jeigu nežino, tai jos ir tikintieji negali sužinoti. Tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, dėl to aš juos ir ruošiu visai planetai, nesvarbu kur jie gyventų – Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Amerikoje – visiems jiems ruošiu, nes nėra tų, kurie daugiau be manęs ruoštų Dvasinius Mokytojus, nėra nušvitusių mirtingųjų. Ir tai nėra savęs iškėlimas-išaukštinimas, tiesiog tai yra fakto konstatavimas. O kad tai iš tikrųjų tas faktas yra realus, tikras – apsižvalgykite aplinkui, apsižvalgykite atidžiau, pažvelkite Kūrėjo Įžvalga ir pamatysite, kad visa civilizacija neatitinka Kūrėjo Valios. Kūrėjo Valia numatyta kurti visumos Gerovę savuoju asmeniniu indėliu į Kūrėjo Banką aukštai danguje, savo mintimis-sprendimais, veiksmais siekti pagerinti esančias aplinkybes-sąlygas, kad prieš išeinant iš šito nuostabaus pasaulio, būtų galima sau nuoširdžiai pripažinti – aš palieku geresnes sąlygas, negu gavau iš savo gimdytojų. Ir taip turi pasakyti kiekvienas paliekantis šitą pasaulį, kad eitų į aukštesnio statuso pasaulį, gautų aukštesnį išorinį apvalkalą, sielos tapatybės apvalkalą. Štai, kiek dabar yra aplinkoje tokių mūsų dvasinių brolių ir sesių, kurie šitokį teiginį paverstų savo gyvenimo principu, kad pasireikštų visumos Gerovei tiek ekonomine, tiek politine prasme, moksline prasme, šeimynine prasme, švietimo prasme, lavinimo prasme ir tuo pačiu bendraudami tarpusavyje, gatvėje.
Tarp kitko, mano namo statyba visiškai, visiškai eina į pabaigą. Tiksliau – Kūrėjo ir mano – namo statyba, nes tai yra namas, kurį man suteikė Kūrėjas. Aš nežinojau, kad čia atsidursiu, kad būtent šitoje vietoje. Taigi, aš dalyvavau statybos procese šito namo ir dabar, kada atėjo pati pabaiga – reikia įrengti kondicionierių, o jo niekas nenuperka, niekas jo net neieško. Tai aš klausiu to, kuris organizuoja apdailos visus darbus. – Kada jį pastatysite, tuoj jau vasara bus. Jau dabar kambaryje dvidešimt septyni laipsniai būna po pietų, kada saulė šviečia į kambarį. Tai vasarą, sakau, ten bus apie keturiasdešimt septynis laipsnius, galbūt. Reikia kažkuo atvėsinti. – Taip, sako, aš turėsiu su Artūru pakalbėti. O Artūras yra santechnikas, kuris išvedžiojo visus laidus ten, kur turi būti kondicionierius. Ir galų gale, aš matau atvažiuoja Artūras, bet jis atvažiuoja į kitą, kaimyninį namą, nes ten tuo pačiu metu statomi šeši tokie pat namai. Aš tiesiog kreipiausi į jį, klausdamas – Kada jau tu atveši kondicionierių? Sako – Kad man niekas nieko nesako, kad reikia tą kondicionierių dabar nupirkti, jį dar reikia užsakyti. Nuo užsakymo praeis pora mėnesių. – Tai, sakau, kas tau turi pasakyti? Yra tas, kuris apdaila rūpinasi. Sako – man nieko nesako. – Sakau, tada manykime, kad tai yra mano tas impulsas duodamas. Reikia to kondicionieriaus. Ir galų gale, kai dabar jau Artūras, praėjus nuo mūsų pokalbio daugiau kaip pusantro mėnesio, sako, kad jau yra kondicionierius – bet man šito jis nepasako ir tam, kuris apdailą daro nepasako, kad jis kažkur laiko savo viduje tą informaciją. O aš klausiu ir darančio apdailą, sakau, tai kada bus kondicionierius? Jis man irgi, konkrečiai neatsako, bet po poros dienų atveža nupirktą kondicionierių. Tai sakau, reikia dar pastatyti jį. – Nu gerai, aš pasikalbėsiu su Artūru. – Ir tik tada jie išsiaiškina, kad ir Artūras nupirko tą kondicionierių, dabar yra – du – kondicionieriai. Kurį man pasirinkti? Štai, vieną pasirinksi, tada lieka nepatenkintas, kuris turi kondicionierių, bet iš jo aš neimu, už jį gi reikia mokėti. Pasirinksiu kitą – bus šitas nepatenkintas. Taip ir įvyko. Aš skambinu tam santechnikui ir aiškinu, kad Nerijus nupirko kondicionierių. – Tai kodėl? Tai aš tada atsisakau statyti šitą kondicionierių. Aš duodu garantiją, o dabar aš nežinau koks ten kondicionierius, aš negaliu garantuoti, kad jis bus geras ir tuo pačiu jeigu suges, kad aš jį galėsiu tvarkyti. – Na, tada aš buvau priverstas pasirinkti jo nupirktą kondicionierių. Skambinu tam, kuris nupirko jau kitą kondicionierių ir mėginu tą susidariusią konfliktinę situaciją ir nepasitenkinimą vienas kito atžvilgiu, išspręsti – o šitaip gi neturėtų būti. Informacija turėtų būti perteikiama. Aš nežinau kokie yra tarpusavyje santykiai santechniko ir to, kuris atlieka apdailą. Štai, mažytis epizodas ir tu jauti, kad nepakankamas informacijos pasikeitimas gali sudaryti nepatogumų, ir sudaro aišku, dėl to, kad yra per daug susitelkimas į savo asmenį, į savo šeimą, į savo kompaniją nežvelgiant platesniu kontekstu, nežvelgiant plačiau. Ir štai tokie patys mirtingieji, kaip santechnikas, kaip tas, kuris rūpinasi mano namo apdaila, poilsio dienomis turi savų interesų.
Praėjusią savaitę vyko mugė Laisvės alėjoje, Kaune. Aš ten buvau su Urantijos Knyga, su Kūrėjo apreiškimų knygomis, Jėzaus Kristaus apreiškimų knyga Kalbu Jums Vėl. Štai, tokie mirtingieji ateina į mugę, jie ieško įvairių materialių jiems reikalingų daiktų, pradedant įvairiais papuošalais, kokiais nors įrankiais – turiu minty stalo įrankiais, mediniais, o galbūt ir maisto produktais ir net alumi, nes ten gausiai vaišina, tiksliau pasakius – siūlo – siūlo pirkti, už ačiū neduoda. Taigi, aš pasiūliau tas dvasines knygas, deja tų, kurie prieitų patys, iš esmės, nebuvo – nebuvo, nes jie užsivėrę-užsidarę. Ir ta vidinė saviizoliacija nuo dvasinių šaltinių, nuo platesnio požiūrio į Tikrovę, kad sužinotų apie tą Tikrovę, duoda neigiamą poveikį visai aplinkai, visiems, nes jų viduje saviizoliaciniai virpesiai yra ypač žemo dažnio. Tada ir darbe yra nesidalinimas informacija ir tada yra klaidingos išvados, padaromi klaidingi sprendimai. Jie įgyvendinami ir duoda ne tokias pasekmes, kokias turėtų duoti toje akimirkoje tokios kartos mirtingieji, atsivėrę ir atradę Kūrėją savo viduje, Širdimi ir Širdyje. Bendradarbiavimas turi būti pagrindas mūsų tarpusavio santykiams – bendradarbiavimas. Jame gali būti tik nuomonių išsiskyrimas neesminiais niuansais, o esme ir gyvenimo prasme visų vektorius turi būti orientuotas į Kūrėją – į Kūrėją, kuris yra ir mūsų viduje. Reiškia, mes esame suvienijami į brolystės šeimą, kur Kūrėjas mums visiems yra Tėvas ir Motina, ir visai kūrinijai, ne tiktai šitai planetai. Tai kokia gali būti kita tarpusavio aplinka, kaip brolystė? Negali būti kitokios aplinkos. Bet dabar net toks teiginys, kada aš aiškinu tiems, kurie atlieka apdailos darbus šitame name, apie brolystę, jie nesupranta šito teiginio. Tada jį išplėti, kad visi mes esame tarpusavyje juk broliai ir sesės, mes turime tą patį Kūrėją, visiems vieną. – Tai labai negreit, labai negreit. – Kiekvienam vis kyla mintis, kada bus tas rezultatas? O reikia procese dalyvauti. Juk ir nuo tavo indėlio priklauso, kada bus tas rezultatas. Bet jis yra Kūrėjo Valioje ir Kūrėjo Glėbyje, ir jis bus. Dėl to mano yra pats asmenybės vidus pripildytas tos brolystės ir tas bendravimas ir bendradarbiavimas yra – jau brolystėje. Todėl labai sunku bendrauti ir bendradarbiauti, kada yra milžiniškas atotrūkis ir tu turi save laužyti – laužyti, kad nusileistum į tą, ne brolystės lygį. Kaip galima bendrauti ir bendradarbiauti su tokiais žmonėmis, kurie nesilaiko žodžio? Na, nesilaiko žodžio. Tu gi jų negali priversti laikytis to susitarimo – jis turi ateit iš vidaus. Šiandien šito nėra ir tam, kad atsirastų tas pamatas-pagrindas, susitarimas žodžiu, kuris pranoksta bet kokį, net uoloje iškaltą pasižadėjimą. Tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kurie aiškintų – tu Širdimi turi susitarti – Širdimi. Amen.

Komentarai