Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Vienintelis kelias pakilti iš tamsos mūsų planetai yra – Dvasiniai Mokytojai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2022 04 17

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Kadangi Youtub’e gali būti tų, kurie pirmą kartą klausosi, tai man reikia nuolat tą pasakyti, prisistatant tiems nepažįstamiesiems. O mokymus sakau gyvojoje šventovėje, Kūrėjo vardo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Ruošiu ir Dvasinius Mokytojus, visai planetai, be jų planeta negali pakilti iš tamsos, nėra tokios galimybės – laimei, kad nėra kitos galimybės – o tai čia būtų daug netvarkos. Jau šiandien yra daug netvarkos, bet mėginant kilti iš tos netvarkos be Dvasinių Mokytojų turinčių kosminės Įžvalgos pasireiškimą, gyvą ryšį su Kūrėju, gimusį iš dvasios ir veikiantį drauge su Kūrėju visos kūrinijos labui. Tai yra vienintelis kelias iš tos tamsos.
Dabar vyksta gyvosios pamaldos – gyvosios – nes nėra ritualų. Tai yra Širdies kalba, tai yra dvasios kalba, asmenybės kalba. Ir garbinant aš išgirdau tokį teiginį, kad – augina asmenybę – Kūrėjas augina asmenybę. Asmenybės niekas negali auginti, asmenybę padovanoja kaip konstantą, amžiną, nekintančią, kaip ir pats Kūrėjas yra Šaltinis ir Centras – Amžinybės Šaltinis ir Centras – nekintantis. Kinta mūsų požiūris į Kūrėją, kuo daugiau mes Jį patiriame, tuo skvarbiau mes Jį pažįstame ir žvelgiame į Jį dvasine prasme, dvasiniu žvilgsniu. Taip ir asmenybė, ji turi bet kurią akimirką savąją tapatybę. Tapatybė kinta, priklausomai nuo mūsų gyvo ryšio su Kūrėju, bet asmenybė lieka ta pati, nepakitusi nė per nago juodymą ir niekada ji nepasikeis, per visą amžinybę.
Šiandien katalikų pasaulis švenčia ritualinę šventę – Velykas – ir Kristus būdamas prieš du tūkstančius metų, jis buvo ne Kristumi, jis buvo tiktai tapatybe Kristus, jis buvo – Sūnus Kūrėjas, kuris drauge su savo Partnere Dukra Kūrėja sukūrė visą Vietinę Visatą – Vietinę Visatą – tai yra didelis darinys kosminėje erdvėje, bet šitame skliaute jį sudaro tiktai vieną šimtąją tūkstantąją dalį. Reiškia tokių kaip Kristus, Sūnų Kūrėjų, šitame dangaus skliaute turinčių savo sukurtas, su savo Partnerėmis, Vietines Visatas – yra šimtas tūkstančių. Tiek iš Rojaus paskiriama energijos, kad būtų suformuotos iš Kūrėjo Energijos Vietinės Visatos. Ir kada jis atėjo į mūsų pasaulį Jėzaus pasireiškimu, Jėzaus išraiška, turėdamas materialų kūną, gimusį iš moters įsčių bejėgiu kūdikiu, jo asmenybė buvo Sūnaus Kūrėjo asmenybė, bet turinti žmogiškąją tapatybę, žmogiškąją asmenybės pasireiškimo galimybę šitam pasauliui augant, bręstant, kaip auga ir bręsta visi vaikai, kaip ir gimę lygiai taip pat kaip visi vaikai šitame pasaulyje ir kituose pasauliuose, kur yra žmonių. O tokių pasaulių nei daug nei mažai – septyni tūkstančiai milijardų arba septyni trilijonai.
Štai, Kristaus asmenybė visą laiką išliks Sūnaus Kūrėjo asmenybe, o Kristus yra tiktai tas asmenybės tapatybės pasireiškimas šitame pasaulyje, kad Sūnaus Kūrėjo asmenybė įgytų patyrimą ką reiškia jo sukurta gyvybės forma, kaip mirtingasis šitame pasaulyje evoliuciškai išsivystęs iš gyvybės plazmos, kurios cheminę formulę – ir kuri turi druskos tirpalo pagrindą, natrio chlorido pagrindą – patvirtino būtent Sūnus Kūrėjas. Tai jam reikia patirti įsikūnijimą tų sukurtų būtybių, jo paties drauge su Partnere sukurtų būtybių. Štai tas tapatybės keitimasis yra amžinas. Niekada nebus tapatybė konstantos išraiška pastoviu dydžiu, ji visą laiką keisis.
Kūrėjas mums sumanė Evoliucinį Planą, kad mes įnešdami savo asmeninį indėlį, tapatybę visą laiką šviesintume pagal Kūrėjo Valią. Reiškia ji turi potencijos kisti visą laiką atsiskleisdama didesniu panašumu į Kūrėją, į Kristų – kam sunkiau suprasti Kūrėją. O iš tikrųjų Kristus tiktai pasireiškimas yra Sūnaus Kūrėjo asmenybės, tai mes tada panašėtume į Sūnų Kūrėją į tą Dievo Sūnų, kuris tvirtino, kad Tėvas ir aš esame viena dvasioje. Tai štai, turėdami mūsų tapatybę, mes kas akimirką juntame energinius virpesius ir jie yra skirtingo dažnio. Jeigu mus užplūdo nerimas, reiškia virpesiai pasiekė arba geriau išsireikšti – nukrito į žemesnį dažnį ir mūsų tapatybė jau nebe taip švyti, ji ima apsiblausti nerimo akimirkomis ir iš mūsų tada sklinda žemesnio energinio dažnio virpesiai.
Aš girdžiu šiandien – Vytauto Didžiojo Universitetas, Kaune, suteikė visą pastatą ukrainiečių namams įkurti. Argi čia universiteto reikalas suteikti pastatus bet kokios tautos namams steigti. Universiteto funkcija suteikti kuo geresnį švietimą, kad jame atsispindėtų Kūrėjas, kad tas švietimas, tapatybės ugdymas tų studentų, kurie ateina norėdami įgydami profesiją, būtų kuo glaudesnis su Kūrėju ir atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus. Nereikia jokių statinių atidavinėti iš universitetų. Čia yra valdžios reikalas rūpintis kokiais nors politiniais dalykais, bet ne universiteto. Ir kol yra toks požiūris, net ir rektoriaus, į švietimą ir į tą, ką jis dabar padarė veiksmu – atiduoti statinį, tol karas vyks ilgiau, tol dažniau vyks tokie karai. O juk reikia mylėti ir tą Rusiją – mylėti. Mane stebina žmonių aklumas ir atvirai pasakius – trumparegiškumas. Na kaip galima vieną mylėti vaiką, kito – nemylėti, jeigu tu turi žemiškojoje šeimoje vaikų. Natūralu, kad mylimi vaikai, jeigu tėvai yra iš tikrųjų kupini Meilės. Mes gi turime Kūrėjo Meilę, mes jos nesukuriame patys. Mes turime iš Kūrėjo mums teikiamus energinius virpesius ir kada mes atveriame save, tuos virpesius pajuntame, mes būsena mylime visus be išskirtinumo – rusus, lietuvius, estus, latvius, ukrainiečius, baltarusius. Aš visą laiką sakydavau, negali būti patriotizmo jokių pamokų – negali būti.
Dabar siekia įvesti nuo kitų metų, tokią discipliną – kartą per savaitę, kur būtų moksleiviams aiškinama apie alkoholizmo žalą, narkotikų žalą. Mylimieji, reikia aiškinti kaip atrasti Kūrėją savo viduje ir tada nebus nei narkomanijos, nei alkoholizmo. Tomis pamokomis jūs nieko neišspręsite esančių ydų – ydas tirpdo Kūrėjas savo energiniuose aukščiausio dažnio virpesiuose, kurie ir pasireiškia Meilės išraiška mūsų prote ir veiksmuose. Tai ir reikia žvelgti į esmę, o ne blusinėti čia, dar vieną įvesti dalyką vaikams. O kas tą aiškins? Moralizuos tuos vaikus, kvailystė, aišku. Ir tai, taip pat aš dabar pasakysiu, taip pat yra tiesioginė sąsaja, kad tęstųsi ilgiau ir kariniai veiksmai toje pačioje Ukrainoje, nes tokiu mąstymu t.y. žemų energinių dažnių mąstymu priimami tokie sprendimai. Reiškia iš tų žmonių, kurie tokius sprendimus priima, sklinda tokie virpesiai į aplinką ir tų virpesių lauke palanku labai daryti blogio darbus, nes Šviesos darbų toks protas nedaro, jis nesupranta. Ir nesupranta tie patys prezidentai, kad jie yra kaip lėlės, tampomos už virvučių tų nematomų banksterių esančių Vašingtone. Taip kad mano mylimieji, ne į tą pusę žvelgia visa aplinka, jeigu ji neatveria savęs Širdimi, Kūrėjui. Štai tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad aiškintų kokia yra aplinka, koks yra kontekstas, kas yra Kūrėjas, kas yra Jėzus, o ne lėkti į bažnyčią pašventinti kiaušinių – čia yra trumparegiškas požiūris. Kol kas toks, bet bus kitoks. Bus gyvas, Šviesus požiūris, Kūrėjo žvilgsniu žvelgiant į aplinką iš vidaus, o ne iš išorės kaip dabar visi žvelgia iš išorės. Jie mano, kad kūrinija tai yra tuščia kosminė erdvė. Apskritai jie nesuvokia kas yra kūrinija, kad joje yra nuostabūs ir vis labiau atitinkantys Kūrėjo Valią veiksmai, jų įgyvendinimas visumos Gerovei, gausybėje planetų, gausybės vaikų, Kūrėjo vaikų, kurie turi savo atitinkamą priedermę, savo likimą ir tuo pačiu įgyvendina bendradarbiaudami brolystėje, ir jie žvelgia į mus iš tikrųjų, kaip mes žvelgtume į kovojančius džiunglėse į laukinių gentis, kurios gyveno prieš šimtus tūkstančių metų. Mes suprastume, kad tai yra iš tikrųjų laukinio protas, jis gali šitaip elgtis, žudydami vieni kitus, o mes gi save laikome dvidešimt pirmojo amžiaus civilizuotais žmonėmis, o naudojame vėzdą, kuris turi žudymo galią ir vis galingesniais ginklais. Reiškia kokybė sprendimų yra to vėzdu kovojančio laukinio proto lygiu. Vėl, be Dvasinių Mokytojų nieko neišeis, nes jeigu būtų galimybė išeiti tiesiog prie Šviesos išėjimo iš šito tamsos labirinto, žmonija seniai būtų Šviesoje, bet pasirodo, kad tie sprendimai nieko neatneša gero žmonėms. Jie suteikia tiktai išorinį apvalkalą, kuris užpildytas gausa – gausa materijos, bet viduje – tuščia. Tai yra tuščiaviduris indas, jisai skamba tuščiai. Forma yra, turinio stinga, o turinį pripildo tiktai Kūrėjas. Štai vėl, reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kurie aiškintų, o kaipgi tą Kūrėją atrasti, kur Jį atrasti, kokiomis sąlygomis-aplinkybėmis, į kurią pusę žvelgti. Štai atsakymas – čia – Algimantas parodo ranka į Širdies plotą – surasti asmenybės pasireiškimą mūsų viduje, per Kūrėjo dvasią Minties Derintoją, padovanotą kiekvienam iš mūsų, Sūnaus Kūrėjo dėka. Kada jis padovanojo save šitam pasauliui, Kristaus tapatybe – Kristaus – Jėzaus iš Nazareto tapatybe, ir pakilo jisai iš šito pasaulio ne taip kaip jis norėjo išeiti, bet Tėvo Valia buvo, kad tegu tie įvykiai vystosi natūraliai, tokia vaga, kuri tai visuomenei buvo natūrali ir tada fariziejai tiesiog matė koks pavojingas jų turtų gausinimui Jėzaus siūlomas gyvosios Evangelijos – Dievo Tėvystės, žmonių brolystės, kelias. Ir jie šitą kliuvinį sunaikino tiktai fizinę materialią formą, žmogiškąjį pavidalą. Jie nesunaikino dvasios, nesunaikino asmenybės net ir asmenybės tapatybės nesunaikino, nes Kristus jau kabėdamas ant kryžiaus, prikaltas, jisai kaip asmenybė pasireiškė Tėvo Valia, atleisdamas tiems, kurie jį kalė prie kryžiaus, sakydamas – atleisk jiems Tėve, nes jie nežino ką daro. Ir lygiai taip pat šalia pakabintiems dviems plėšikams, jis taip pat suteikė galimybę įeiti į tą prisikėlimą, sakydamas, kad aš, aš susitiksiu ir su jumis, po prisikėlimo. Tas kuris norėjo, jis priėmė tokį pasakymą, kitas – atstūmė. Žodžiu, ta tapatybė Kristaus išraiška, pasireiškia kaip Sūnaus Kūrėjo asmenybe, suliejusi savo valią, gautą iš Kūrėjo su Tėvo Valia.
Štai, net ir ta tapatybė – nesunaikinama, nes ji nėra tas fizinis pavidalas. Ji kintanti, auganti, smunkanti, bet ji yra dvasinė išraiška. Tai yra tas turinys, koks turėtų būti šitame kūne asmuo. O Kūrėjas mums sumanė šitą asmenį kaip savąjį atvaizdą šitame pasaulyje, o kaip asmenybę – per visą amžinybę. Visa tai, kad galėtų žmogus sužinoti, kad gautų paaiškinimą kaip visa tai yra Tikrovėje, kaip yra jame, kaip Kūrėjo atspindys – reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Štai dėl to aš juos ir ruošiu, visai planetai. Kol kas čia tiktai – Lietuvoje. Amen.

Komentarai