Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjas suteikia mums milžinišką dovaną – amžinąją dvasinę asmenybę, ir visų Savo Charakterio Savybių potencialą kiekvienai asmenybei! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 05 07

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus, sakau dvasinius mokymus tiek anglų kalba, tiek lietuvių, ir dabar sakau dvasinį mokymą per gyvąsias pamaldas vienintelėje tokioje gyvojoje Kūrėjo Vardo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – šventovėje – gyvojoje, nes ji neturi ritualų – yra gyva komunija. Komunija – tai yra gyvas bendravimas su Kūrėju.
Kūrėjas mums davė nurodymą – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks Tobulas esu Aš! – Kaip mes galime suprasti tokį nurodymą? Ar iš tikrųjų asmenybė, kuri yra nekintanti, yra tobula? Ar reikia asmenybę – tokią tobulą – atrasti? O jeigu mes siekiame panašėjimo į Kūrėją – į Kūrėjo Tobulumą – ar mes tampame vienodi tarpusavyje? Jeigu mums Kūrėjas duoda nurodymą – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks Tobulas esu Aš! – mums, mirtingiesiems, ar tiesiogiai kilę ir jau esantys tobuli Kūrėjo Sūnūs ir Dukros negauna tokio nurodymo? Jiems jo nebereikia? O kaip keičiasi žmogaus požiūris, savybės, kuo skiriasi gimusių iš dvasios? Štai tokie klausimai man buvo pateikti per elektroninį paštą. Aišku, prasmingiau, jeigu tokie klausimai būtų pateikiami mūsų forume, kad galėčiau į juos atsakyti visiems. Ir dabar aš pasirinkau tokį kelią pateikti šituos atsakymus, kad juos išgirstų visi, nes tai yra prasmė – apšviesti urantus, būsimuosius Dvasinius Mokytojus.
Taip, Kūrėjas yra ne tik Tobulas, bet aš pabrėžiu, Jis yra – Tobulumo Šaltinis ir Centras. Nesiekiant panašėjimo į Kūrėją, Kūrėjas nenurodo – būkite tobulumo šaltiniai ir centrai, būkite tobulumo šaltinis ir centras. Šaltinis yra Vienas Keturiose Asmenybėse – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ir daugiau nėra tobulumo šaltinio. Jis – Vienas. Kitiems duotas nurodymas – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks Tobulas esu Aš!
Šaltinio ir Centro Tobulumo mes niekada nepasieksime. Asmenybė, mums suteikiama, ji – nekintanti. Ji Kūrėjo suteikiama, taip, tobula, bet asmenybės atradinėti nereikia. Asmenybė – tai yra mūsų savastis, mūsų tapatumas tą akimirką, kada mes suvokiame save. Ta savastis – ji kinta, ta prasme, suvokimas savasties kinta – savastis yra tas pats asmuo. Aš Algimantas, ir aš Algimantas bet kurią akimirką, ir bet kurioje vietoje. Tačiau Algimantas prieš Gyvąjį Kelią turėjo vienokį Kūrėjo supratimą, ir patyrimą. Šiandien tas pats Algimantas turi visiškai kitokį ir suvokimą, ir supratimą, kas yra tobulumas, kas yra Tobulumo Šaltinis ir Centras, kas esu aš – Kūrėjo padovanota asmenybė – mirtingasis – žmogus – šitame pradiniame pasaulyje į Amžinybę. Tai štai, mano tapatybė nuėjo – žmogiškąja prasme – gana ilgą Gyvojo Kelio atkarpą, ieškodama ir Kūrėjo, ir atsakymų, ir gaudama tiek įvairiose knygose, tiek ir pradėjus bendrauti su Kūrėju, ir gauti mokymus iš Paties Kūrėjo, Sūnaus Kūrėjo, mums žinomo Jėzaus iš Nazareto tapatybe. Aš gaudavau tuos atsakymus, ir tebegaunu atsakymus jau nebe iš knygų. Aš iš knygų dabar jau seniai nebesimokau. Ir, deja, kada aš klausausi ar žmonių sampratų, ar kokių nors dainų tekstų, aš matau, kad žmonės apskritai yra supainioję viską – viską – ir kas yra Šviesa, kas yra harmonija, kas yra tobulumas, kas yra Kūrėjas, kas yra žmogus. Supainioja, bet jie nenori išsipainioti – nenori skaityti Urantijos Knygos Epochinio Apreiškimo, nenori skaityti Kristaus apreiškimų knygos – Kalbu Jums Vėl – nenori skaityti Kūrėjo apreiškimų knygų, kurios yra prieinamos gimtąja lietuvių kalba.
Tai štai, asmenybė turi kas akimirką kintančią tapatybę. Tapatybė siekia pasireikšti kuo labiau tomis savybėmis, kokias turi Kūrėjo Charakteris, ir kokios yra mums suteiktos, kaip tobula išraiška tų mūsų asmenybės charakterio savybių potenciale – potenciale. Reiškia, Kūrėjas mums suteikia milžinišką dovaną – amžinąją dvasinę asmenybę, ir visų Savo Charakterio Savybių potencialą kiekvienai asmenybei! Yra suteikta! Bet tapatybė – tapatybė – yra toli, net ir fizine prasme. Atstumas nuo Kūrėjo Buveinės – Rojaus – iki Urantijos yra pats toliausias. Kada sielos tapatybe mes būsime, mes priartėsime ir prie Rojaus. Reiškia, ten Šviesa yra didesnė, ten mažiau kliūčių siekti Šviesos. Pirmiausia, atskleidžiame mūsų tapatybės naujus lygius, naujus laiptelius toje pačioje asmenybėje, tame pačiame asmenyje, kuris buvo šitame pradiniame pasaulyje. Ir taip bus per visą amžinybę! Reiškia, mes siekdami atspindėti mums suteiktas – potencialiai – Charakterio Amžinąsias Savybes, kurios yra tokios kaip Kūrėjo Savybės. Bet kiekviena tapatybė turi savo sampratą, savo patyrimą, ir tas savybes išreikš įvairiomis aplinkybėmis taip, kaip jinai jas suvokia, kaip patyrė gyvą komuniją su Kūrėju, bendravimą, ir bendradarbiavimą tarp mūsų. Štai, atsiranda niuansai. Jeigu jūs mesite akmenuką į jūrą, kiekvienas mes vis kitaip, judesys bus kitoks, ir bus net kitoks akmenukas – nebus identiškas. Reiškia, ratilai pasklis akiai nepastebimi, kad skiriasi, na, gali būti ir pastebimų priklausomai nuo akmens dydžio, bet, jeigu panašus dydis, panaši forma, panaši jėga, kampas, ratilai bus panašūs, bet jie nebus vienodi. Taip ir asmenybės tapatybė niekada nebus vienoda, siekiant net ir atspindėti Paties Vienintelio ir Nekintančio Išminties Šaltinio, ir Tobulumo, mums suteiktas Jo Paties Charakterio Savybių apraiškas siekti Kūrėjo Tobulų Savybių pasireiškimo savyje, ir kurių mes niekada iki galo nepasieksime, kaip ir savosios asmenybės tobulumo niekada iki galo neatskleisime, nes visą laiką liks didesnė – milžiniška proporcija – didesnė ledkalnio pagrindo masė po vandeniu nematoma. Mes tik atskleisime ir savojo asmens charakterio savybes, ir Patį Kūrėją – Tobulumo Šaltinį ir Centrą – patirsime tik tą ledkalnio – ledkalnio viršūnėlę – esančio virš vandens paviršiaus.
Ir mirtingieji ne vieninteliai gauna tokį nurodymą – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks Tobulas esu Aš! – Visi – be išimties – gauna tą nurodymą – ir tie, kurie net yra kilę tiesiogiai iš Paties Kūrėjo – tobuli – bet jų asmenybė taip pat yra amžina, ir niekada nepasieks ir jie savosios asmenybės visuminio pasireiškimo. Juk mes ir turime, net ir Evoliucine prasme, įvairius laiptelius. Dabar yra Ribinio laiptelis. Pasieksime Kūrėją Rojuje, stovėsime Jo energinėje betarpiškoje Akivaizdoje – pradėsime Absonito žengimą Evoliuciniu Keliu. Absonitas – jau yra daug aukštesnis negu Ribinis to Paties Kūrėjo ir kūrinijos įsisavinimas naujų iššūkių, bendraujant ir bendradarbiaujant tarpusavyje su įvairiausių kategorijų asmenybėmis, ir ne tik asmenybėmis, Energiniais Centrais. Po šito Kelio bus Absoliuto. Vėliau – Viršabsoliutų. Ir taip niekada nesibaigs mūsų tapatybės visą laiką šviesėjimas dar Ryškesne Kūrėjo Atvaizdo Šviesa, ir niekada nebus vienodumo, ir visą laiką bus noras daugiau pažinti ir patirti Kūrėją, ir studijuoti kūriniją. Tik mūsų studijos bus palyginus taip, kaip ir vaikystėje – mes studijavome aplinką būdami mokykloje. Šiandien, būdami urantais, mes aplinką suprantame daug plačiau, gyvybingiau, turime patyrimą ir su Kūrėju, ir tarpusavyje, ir savo sampratą apie kūriniją, ko vaikystėje mes neturėjome. Tai čia – menkas proporcijos skirtingas dydis palyginus su tuo, ką mes galime palyginti su dabartine mūsų, kap urantų, samptata, ką mes gausime per visą procesą Kelyje pas mūsų Rojaus Tėvus. O vėliau nauji lygiai – ir Absonito, Absoliuto, Viršabsoliuto! Jie bus dar ryškesne proporcija nepaisant to nužengto milžiniško Evoliucinio Gyvojo Kelio, ir tuo pačiu įgytų naujų patyrimų proporcijos dydis bus milžiniška išraiška daug galingesnis!
Todėl Kūrėjas – yra Vienas visiems! Ir Jis duoda nurodymą visiems! Jis neduoda nurodymo asmeniškai vienam, kitam, trečiam, ne. Jis duoda nurodymą, kad Šviesa, energijos įsisavinimas, ir jos pasireiškimas per Jo Vaikus – Sūnus ir Dukras – būtų kuo ryškesnis, kuo geriau, kad kūrinijoje būtų bendradarbiaujama ir bendraujama visumos Gerovei, visumos labui, tarpusavyje pasireiškiant Kūrėjo Meilės Galia, atradus Kūrėją savyje, ir Brolystėje. Tai yra paprasta samprata, jeigu mes palyginame su Broliška ir Seseriška mylinčia Šeima, kur mūsų ryšiai tarp Brolių ir Seserų yra draugiški, nuoširdūs, artimi, kad mes galime bendrauti ir bendradarbiauti, jausdami pasitenkinimą, pasitikėjimą, ir pamaloninimą. O juk ten, įsivaizduokite, yra atskiros planetos, atskiros Sistemos, atskiros Vietinės Visatos, Supervisatos, ir tarp jų mes turėsime turėti tokį patį Brolystės ryšį! O dar žengiant į atvirą kosmosą, kur kuriamos naujos Visatos, savo dydžiu pranokstančios dabartinę Didžiąją Visatą, kurioje yra gyvybė, šimtą tūkstančių kartų! Tai, įsivaizduokite, kokia yra kūrinijos beribė studija, kaip mes galime tą kūriniją pažinti, ir joje ne tik būti savi, bet kitus apšviesti, kad ir jie patirtų, kad yra savi. Štai ir reikalingas mūsų tapatybės kuo ryškesnis Šviesos pasireiškimas.
Mes dabar šaudome vieni kitus, įžeidinėjame, smaugiame ir mokesčiais didžiuliais, tada žmonės slepia pajamas. O ką jiems belieka daryti? Pasaka gi yra, kaip ponas išrėžia devynis rėžius iš vargšo nugaros nepakeliamais mokesčiais, duoklėmis. Tai dabar taip yra daroma su mokesčiais, bet valstybei, tam parazitiniam institutui, turi jis sumokėti tą duoklę. Žmogus nebeišgali! Dėl to, kad nėra Brolystės, nėra nė vienas žmogus atradęs Kūrėją savo viduje, ir pasiekęs tas valdžios viršūnes, kurios ir primeta visus kvailus įstatymus, nesuprasdami, kad mokesčių turi būti ne daugiau dešimties procentų, ir tada niekas jų neslėps. Bus tada noras dalintis, ir sau liks daug. Dabar priešingai – atimama viskas! Žmogus nebenori, praradęs inciatyvą, dirbti. Tada jis rizikuoja, ir visą laiką jaučia įtampą! Čia Brolyste ir nekvepia, Šviesa Kūrėjo taip pat nekvepia! Bet kalta yra valdžia – kalta vienintelė valdžia – kad neturi Išminties, nes jie kaip papūgos atkartoją, ką pasako didesnių valstybių valdžia!

Tegul įsiklauso į mano žodžius – mokesčiai turi būti mažinami, o ne didinami! Viskas yra tarpusavyje susieta! Ir tas mūsų tobulėjimas, šviesėjimas taip pat susijęs su mūsų tiek ekonomine, gamybine veikla, tiek politine nuostata, tiek ir bendrabūviu, tarpusavio santykiais.

Mes esame Kūrėjo sūnūs ir dukros – urantai. Mes žinome tą Šviesą, ir patiriame Kūrėją, esantį mūsų viduje. Gimusį iš dvasios, tos pačios Charakterio Savybės vienu ypu užlieja tą asmenybę – dingsta ydos! Štai tada dingsta ta siaurakaktė nuostata, kad tu esi tas vienintelis, kuriam turi visi dirbti, tarnauti, kad tik tau būtų geriau. Atsiranda nuostata – tu nori visiems atiduoti savo Šviesą, savo patyrimą, savo sampratą, pirmiausia sampratą, atsidavus tam atrastam Širdyje Kūrėjui, ir taip, kaip veda būtent Jis, kad nedarytum klaidų! Ir kuo gilesnis yra komunijos pasireiškimas Širdyje, tuo tu mažiau darai klaidų, ir tu tada gali pamokyti ir kitus, kaip aš dabar mokau šią akimirką – ir prezidentą Nausėdą, ir Šimonytę, kuri yra dabar premjerė, bet greitai nebus, ir vyriausybę, parlamentą – nes aš žinau, kaip reikia tvarkyti kraštą! Jūs šito nežinote, nors užimate šitas pareigas, ir šito nežino – be manęs – niekas! Atrodytų, tai yra pareiškimas per daug įžūlus, akibrokštu pasireiškiantis – ne. Aš tiesiog konstatuoju faktą, nes aš turiu ryšį su Kūrėju. Dėl to aš ir ruošiu Dvasinius Mokytojus. Be dvasinių Mokytojų šito tamsos vežimo neįmanoma išjudinti!
Ir ateis akimirka, kada ir parlamente, ir vyriausybėje, ir prezidento poste bus urantai – bus! Nes Kūrėjo yra tokia Evoliucinė Kryptis, kad tobulėjimas, pirmiausia, šalyje pasireiškia per tobulumo siekiančius ir prezidentą, ir premjerą, ir vyriausybės ministrus, ir parlamento narius.

Nėra kito kelio! Kitas kelias – į susinaikinimą! Atsiminkite – susinaikinimą!!! Amen.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė, Palaima.
Su Meile,

Komentarai