Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Mes turime gražint aplinką ir grąžint tą aplinką į tokią būklę, kokia Kūrėjo numatyta – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 05 28

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Ruošiu aš Dvasinius Mokytojus – ir Lietuvai – ir visam pasauliui – sakau dvasinius Mokymus, rašau dvasinius Mokymus. Tokia yra man skirta Kūrėjo Misija – atstovaut, kaip ambasadoriui – Kūrėjui – visoje planetoje, ir būti Jėzaus apaštalu – Šeimininko Sūnaus Kūrėjo apaštalu – taip pat visoje planetoje. Be dvasinių Mokymų, be Dvasinio Mokytojo – žmonija akla. Kūrėjas visada siųsdavo Šviesos šauklius, kurie vėliau buvo pavadinti pranašais. Jie susilaukdavo labai dažnai tragiško išėjimo iš šito pasaulio, nes aplinka būdama tamsoje, gyvendama žemų energinių dažnių virpesių lauke negalėdavo ištverti tokių teiginių, kuriuos pateikdavo pranašai – ir jiems kildavo neapykanta tokiam dvasiniam broliui, ir jie susidorodavo. Šios dienos aplinka taip pat yra nepalanki Tiesos Žodžiui – nepalanki, kadangi žmonija gyvena žemų energinių dažnių virpesių lauke – bendrame lauke.
Ir kada šiandien, mes garbindami Rojaus Trejybę-AŠ ESU išliejome save atverdami toje gyvojoje komunijoje – gyvame bendravime su Kūrėju, ir tarpusavyje – išliejome savo Širdį – savo dvasinės asmenybės būseną – tokia išraiška, kad aš išgirdau, kad mes gražintume aplinką – kad gražintume tai, kas yra čia. Ir man pristigo vieno tokio pat žodžio tiktai su kitokiu kirčiu – gražintume, ir – grąžintume aplinką – ne tik gražintume – nes mes visaip ją galime suprasti, kokia yra graži aplinka – bet mes turime ir grąžinti aplinką! Štai grąžinti mes galime tiktai į tokią būklę, kokia Kūrėjo numatyta, ir kokia jau buvo – buvo – kada buvo ir planetos, ir Vietinės Sistemos dvasiniai Vadovai ištikimi Kūrėjui – kada toji numatyta Kūrėjo Evoliucinio Plano išraiška tiek Vietinei Sistemai, tiek ir kiekvienai planetai buvo įgyvendinama nuoširdžiu, nuosekliu veikimu drauge su Tavimi, atsirėmus į Tave, ir Visumos Gerovei!
Kada Liuciferis sukėlė maištą prieš Kūrėją – jį parėmė jo pavaduotojas Šėtonas – prie jo prisijungė trisdešimt septynių planetų dvasiniai Vadovai iš tuo metu buvusių, apgyvendintų žmonėmis šešių šimtų devynių planetų. Štai toji aplinka pirmiausia buvo Kūrėjo izoliuota, ir vystymasis ėmė degraduoti, smukti. Du šimtus tūkstančių metų buvo smukimas – smukimas katastrofiškai! Kas buvo pasiekta per ankstesnius tris šimtus tūkstančių metų, buvo prarasta per dešimt tūkstančių metų. Tai štai, kada mes meldžiame, kad mes gražintume aplinką, man stinga to, kad ir grąžintume aplinką – bet į tą lygį, kuris buvo prieš du šimtus tūkstančių metų, kada buvo mokoma visoje planetoje – ir Kūrėjo garbinimo, ir bendravimo tarp genčių taikiomis įvairių metodų priemonėmis – taikiomis – ne kariaujant – kada buvo mokoma ir higienos. Dabar aš girdžiu per reklamą – aiškina higienos elementarius elementus – reiškia praėjo du šimtai tūkstančių metų, tas smukimas buvo toks milžiniškas, kad ir dabar žmogus neturi supratimo apie higieną – reikia aiškint. Tai štai, mes turim grąžinti tą aplinką! O kaip gi mes grąžinsime, kai nėra Dvasinių Mokytojų, kurie tą aplinką pažintų, žinotų, kokia jinai buvo aplinka, ir tuo pačiu būtų atradę Kūrėją savo Širdyje, Širdimi – ir jaustų vedimą iš vidaus – ir gaunamus iš Kūrėjo Mokymus pateiktų aplinkai, kad ta aplinka parklupusi keltųsi – keltųsi iš sulinkusios stovėsenos – į orią Kūrėjo sūnaus arba dukros orią stovėseną!
Štai Dvasinio Mokytojo priedermė – pakelt žmogų – net ir taip, kaip Kristus, atėjęs prieš du tūkstančius metų, kėlė žmogaus orumą – kėlė, kad jisai būtų iškeltas virš dogmų ir ritualų, kurios tada viešpatavo tarp žydų. Pagonys, jie nekreipė dėmesio į dieviškus dalykus – jie buvo užsiėmę savais darbais, savais siekiais valdyt pasaulį materialia prasme, o dvasiniai dalykai jų nedomino. Štai žydai domėjosi ir Jahve, ir šeima – bet jie viską pavertė į stagnuojantį, formalizuotą ryšį su Kūrėju. O juk Kūrėjas, Pats būdamas – statiškas, pastovus, nesivystantis – Savajame Glėbyje Jis užvedė Evoliucijos Variklį! Viskas yra judėjime! Jo Glėbys nesikeičia! Jis – Begalybės Glėbys! Tuo tarpu Begalybės Glėbyje nėra statikos – viskas judėjime – statika tik Rojuje – o tai yra Kūrėjo energinių virpesių sankaupos Centras – Kūrėjo Buveinė – ir mūsų Likimas, beje. Jis yra suteiktas Paties Kūrėjo mūsų planetai. Tai štai mes turime pasiekti Kūrėją – pasiekti – stovėti Jo energinėje betarpiškoje akivaizdoje Rojuje! O juk pradinis žingsnelis yra šitame pasaulyje – Urantijoje – kur ta aplinka yra sujaukta – sujaukta ne dėl to, kad kažkas suprastų, jog yra bendra aplinka, yra bendras Kūrėjo Evoliucinis Planas, ir reikia tą Planą sužlugdyt – ne. Tam reikia irgi proto. O čia viską aplinkui sujaukt, proto didelio nereikia – reikia tiktai savanaudiškumo pasireiškimo ir viskas savaime sujaukiama, nes kiekvienas tada iškelia save ir rungiasi dėl savojo asmens gerbūvio, nesvarbu, kokia kaina, nesvarbu, kokios kančios aplinkui – kiek žūstančių, kiek badaujančių, kiek vargstančių, nusižudančių, kiek net avarijose nužudo, o kiek ligoninėse besikankinančių ir paliekančių šitą pasaulį kančiose, agonijoje – jiems tai nesvarbu. Jiems svarbu savų interesų patenkinimas. Iš esmės net ir tiems patiems daktarams tai nesvarbu.
Tai štai mes turime gražint aplinką – ir grąžint tą aplinką – kad Dvasinių Mokytojų dėka žmonija pažvelgtų į Tikrovę, kuri visur ir visame kame yra religinė, nes religija yra viskas. Iš Kūrėjo – Energija – tai yra religija. Energijos manipuliavimas paverčiant ją įvairiomis formomis – tai yra religija, nes tai yra Kūrėjo Energijos apraiškos transformavimas į įvairias formas – į materiją, į sielos tapatybės aukštesnį – morontinį – energinį lygį, dar, perėjus visą sielos tapatybės vystymosi etapą į dvasinį – aukštesnį Energijos pasireiškimo laiptelį. Tai yra Tikrovė, kurią įvardijame, ir kurioje gyvena su Kūrėju dvasinė kūrinijos šeima taip, kaip Tikrovė yra iš tikrųjų religinė. Nėra Tikrovės be religijos. Mes taip siaurai mąstydami manome, kad religija tai yra, kas yra bažnyčioj arba, jeigu aš sakau na, dvasiniai mokymai – tai čia gal kažkokia mistika, religija gal kokia. Tikrovė yra religija! Reikia pažvelgt Kūrėjo žvilgsniu, juk Jis apima visą begalybę ir amžinybę – ir į praeitį, ir į ateitį – Jis mato pabaigą nuo pradžios – pabaigą, kurios niekada nebus, nes niekada Kūrėjo Evoliucija negali, kaip amžino Šaltinio – Amžinybės Šaltinio – išraiška kada nors turėti baigmę. Niekada neturės baigmės. Tai reiškia ir ta Religija visą laiką egzistuos! Tikrovė! Tikrovė = Religija! Toks yra Kūrėjo Žvilgsnis.
Ir kada Kūrėjas atranda Savo viduje – šitame Glėbyje – Savo vaiką, pasiunčia į jį – į jo protą – Savo Fragmentą – Minties Derintoją. Tai yra ne dėl to, kad Jis iki tol to vaiko nebuvo atradęs – bet Jis laukia – kol tas vaikelis pajaus Jo virpesių dažnį savo Širdute, ir savo Širdutėje. Ir štai, jis tada pajutęs priima moralinį sprendimą – pasidalina su kąsneliu ar žaislu su tėčiu arba mama, su kuo daugiausia bendrauja. Štai moralinis sprendimas ir tada pasiunčiamas Minties Derintojas – Kūrėjo Dvasia – Kūrėjo Fragmentas. O toji Kūrėjo Dvasia iki tol susipažįsta su savo globotinio protu dar būdama Rojuje, dar būdama Kūrėjuje – Jo energinių virpesių Buveinėje – ir žino, koks bus šito vaikučio gyvenimas šitame pasaulyje. Štai Kūrėjas atranda tą vaiką nuo pat pirmosios akimirkos, kada yra vyriškosios sėklos suliejimas su moteriškuoju kiaušinėliu – užsimezga ryšys – viskas – jau Kūrėjas atrado tą asmenybę, nes Jis padovanoja asmenybę! Jokia aparatūra nefiksuoja, kad jau yra užmegztas vaisius įsčiose – moters įsčiose – nefiksuoja niekas – Kūrėjas jau užfiksavo – asmenybė jau yra sukurta! O būna visokiausių dalykų, ką žmogus įvardina – na, nesėkmingas nėštumas, persileidimas arba negyvas vaisius. Gyvas! Ir persileidimas, tai tik fizine prasme neleidžia tam asmeniui išvysti šito pasaulio aplinką, bet jisai bus pažadintas toks, koks turėjo gimti iš moters įsčių šitame pasaulyje – aukštesniu tuo lygiu – kokį jau sumanė Evoliuciniame Plane Kūrėjas. Ir kada pirmasis iš Tėvų paliks štai šitą pradinį pasaulį – Urantiją – ir bus pažadintas aukštesniu sielos tapatybės lygiu, štai tada jis turės užbaigti to mažylio, kurio taip ir neišvydo šitame pasaulyje ugdymą – charakterio atskleidimą – kad tas mažylis priimtų sprendimą – galutinį sprendimą – pasirinkti Gyvąjį Kelią ir atsiduoti Kūrėjo vedimui iš vidaus.
Taip, kad tai irgi yra religija! Gimęs ar negimęs materialia išraiška kūdikis – tai yra religija! Nėra segmentavimo – štai čia yra gimdymo skyrius, čia yra chirurgijos skyrius, čia yra vidaus ligų skyrius, čia yra ligoninė, apskritai, arba gydymo miestelis, čia yra mokslo miestelis, čia yra laisvalaikio ir pramogų kompleksas. Viskas yra religija! Viskas! – Numečiau butelį su vandeniu materialiu – ne gyvuoju – pasakė juokaudamas Algimantas, kai tai nutiko – gyvojo vandens numest negali, gali tik čiaupą užsukt Širdies ir iš dvasinės sausros pradėt gyvent visiškai kitokį gyvenimą. Bet čia jau kita tema.
Taigi viskas yra religija. Kūrėjas yra nedalomas – Jo neįmanoma segmentuoti. O nebuvo Dvasinių Mokytojų du šimtus tūkstančių metų tokio lygio, kokio lygio ruošiu dabar šitam pasauliui aš, Kūrėjo įpareigotas, įgaliotas, ir davęs priesaiką – ir aš žinau, ką sakau. Ir aš žinau, kad šitą Misiją įgyvendinsiu, ir šitokie Dvasiniai Mokytojai – urantai – jau vis labiau ir labiau savo daigą išleidžia į Kūrėjo Dieviškąją Šviesą. Kaip aš sakiau – savajame lauke, čia, Romainiuose, vakar aš pirmą kartą pasodinau tris svogūnus, jau išleidusius daigus – laiškeliai pradeda kaltis. Tai štai taip pat ir urantai po trupučiuką jau pradeda teiginius pateikt, kokie iš tikrųjų yra dieviški Šviesos teiginiai. Ir tai yra man Palaima – aš matau, kad tas Kelias ima nešti vaisių, nors aš ir žinau, kad šitas Kelias bus visų žengiančių – visos žmonijos einančių šituo Keliu – Kelias. Tokia Kūrėjo Valia. Amen.

DDaiva
2022-06-12 22:53:49

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal