Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Nėra geresnio gyvenimo, kaip gyvenimas su Kūrėju – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2022 05 15

Mylimieji, mano vardas Algimantas, aš pateikiu dvasinius mokymus gyvojoje, Kūrėjo vardo, vienintelėje pasaulyje – gyvojoje – šventovėje, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Kol kas aš sakau – gyvoji šventovė – bet kada žmonės atras Kūrėją savo Širdyje ir vadovausis vedimu, kokį suteikia Kūrėjo dvasia turinti Minties Derintojo pavadinimą-vardą, tada šventovė ir bus apėmusi visą pasaulį ir nebereikės sakyti – gyvoji – nes ta šventovė tai ir bus be ritualų, bus atverta kiekvieno įtikėjusiojo Širdis ir atrastas Kūrėjas Širdyje ir Širdimi. Taigi, kol kas mes turime tokį žodyną, kur daug ką turime aiškinti, ir aiškinti tiems, kurie gyvena kitokiu ritmu, kitokiais virpesiais, kitokiais interesais, negu gyvename mes, urantai, atradę Kūrėją ir žengiantys žinodami kokia kryptimi žengiame. Tai yra milžiniškas kokybinis skirtumas.
Kada ieškome kokio nors daikto ir nežinome kur jis yra, ypač jeigu tai yra paslėpta po žeme, yra prigalvota įvairių prietaisų kaip surasti – pavyzdžiui, metalą – tai padeda žmogui. Tuo tarpu dvasinėje plotmėje Kūrėjas pasirūpina, kad mes gautume taip pat tuos visus prietaisus, tas priemones – Jis suteikia savo dvasią, kuri žadina žmogaus protą Šviesos, Teisingumo, Meilės, Tiesos linkme, atitraukia nuo blogio, pykčio, keršto, agresijos, karo. Bet žmogus tiek yra apsėstas blogio per kartų kartas, kad jis Šviesą atstumia. Todėl jam ieškoti nepaprastai sunku – ieškoti Kūrėjo. Jis girdi iš kitų, kad reikia kažkur važiuoti į kitas tolimas vietas, užsidaryti už vienuolyno aukštų mūro sienų, ieškoti kažkur kažko, ko jis nežino ir nesupranta – Indijoje, Himalajuose, Rytų kraštuose – kai Kūrėjas viską patalpino kiekvienam į jo protą. Taip, į protą. Tik metaforiškai mes sakome – į Širdį. Ne, viskas yra suteikta į protą. Bet kadangi interesai viešpatauja tokius, kokius mes išsiugdėme per kartų kartas ir kokias dabar diegia net mokykla, nustūmusi moralės savybes, Gėrio, Doros savybes į šoną, iškėlusi ekonominius svertus, kaip prisiderinti prie šitų aplinkos teikiamų sąlygų, todėl ieškot yra nepaprastai sunku, nežinant krypties, nesuvokiant kokias priemones reikia panaudoti ir tuo pačiu nesant Dvasinių Mokytojų.
Štai kodėl aš ruošiu Dvasinius Mokytojus. Aš nesakau, kad tu būsi Dvasiniu Mokytoju, ar tu. Ne. Tą ką aš aiškinu, kiekvienas jeigu vadovausis tais teiginiais ir atvers savąją Širdį Kūrėjui, atras Kūrėją, o dar dėdamas nuoseklias pastangas gims iš dvasios, jis viduje pajaus tą vidinį Širdies impulsą – noriu būti Dvasiniu Mokytoju. Ir tada jis turės daugybę jau ir mano priimtų iš Kūrėjo dvasinių mokymų, ir Urantijos Knygos vertimą į lietuvių kalbą, ir Kristaus apreiškimų knygą Kalbu Jums Vėl, kur galės pasinaudoti kaip materialia matoma priemone, kad galėtų padėti tiems žmonėms platesniu požiūriu pažvelgti į save, į aplinką, net į tą pačią mokyklą, kuri deja neugdo žmogaus pasaulėžiūros. Dabar apskritai aš negirdžiu žodžio – pasaulėžiūros – tuo labiau plėtimo, ugdymo, žmogaus viduje požiūrio formavimo – nebėra tokių teiginių. Reiškia žmogus paliekamas kaip laivas be kompaso, kaip be navigacijos plaukiantis nežinoma kryptimi ir kapitonas nežino kur jis turi plaukti, nežino kas yra Kūrėjas, Tas Vedlys, o juk tai yra Gerasis Locmanas, kuris veda kapitono protą, bet kapitonas jį atstumia. Kapitonas tai yra mūsų protas – mūsų protas. Locmanas yra – Kūrėjo dvasia, Minties Derintojas. Materialia prasme, Locmanas žino kiekvieną povandeninį rifą, kada reikia įplaukti į kokį nors uostą, kapitonas turi aukščiausią valią. Bet tas, kuris pasitiki Locmanu, jisai atiduoda savo valią Locmano valiai, bet galutinį sprendimą priima jisai. Tuo tarpu dvasiniame kelyje, mes savo valios neatiduodame Kūrėjui, Jis iš mūsų nereikalauja jokios valios atiduoti Jam. Jis nėra Tas, kuris savo Valią išaukštintų virš mūsų valios, nes tuo pačiu Jis gi mums suteikė ir tą pačią laisvą valią, nes Jis yra Laisvos Valios Šaltinis. O dar gi Jis yra Išminties Šaltinis. Tai argi gali Išminties Šaltinis atimti tas dovanas, kurias pats suteikė? Aišku – ne. O kaip tada gali būti priesakas, kad vykdykite Mano Valią ir jūs neturėsite kančios, skausmo, būsite sveiki, būsite šviesūs ir būsite Mano atvaizdas. Tai vėl tas pats, kaip pažadinta asmenybė iš vidaus junta impulsą. Ji trokšta ne tiktai pažinti savo Šaltinį – Asmenybės Šaltinį – bet taip pat ir sulieti savąją valią su Laisvos Valios Šaltiniu. Yra vidinis troškimas ne savosios valios atsisakyti, bet šitą valią sulieti su galingesne Valia, kur yra Išminties veikimas laisva valia. Ir kada mūsų protas tampa skvarbus, turi kosminę Įžvalgą, jis ir junta, kad kūrinijos visa šeima suvokdama daug platesniu požiūriu aplinką, bendradarbiauja tarpusavyje, šlovina Šaltinį ir Centrą ir tuo pačiu vykdo Jo Valią, suliejęs savąją valią su Jo Valia, nes tai yra Išminties pasireiškimas – Išminties pasireiškimas paties Kūrėjo-Šaltinio ir Centro – per savuosius sūnus ir dukras, savuosius vaikus, bet tuo pačiu išmintingesni vaikai ir supranta – tai kam gi prieštarauti savo tėvui ir motinai, jeigu Jis dalina nuolat, be perstojo, Išmintį – ja reikia tik pasinaudoti. O kada tu naudojiesi Kūrėjo teigiama tau Išmintimi, per savo protą, aišku, tada tu ir suvoki – o impulsas iš vidaus, per Minties Derintojo, Kūrėjo dvasios veikimą – dar labiau sustiprina norą susilieti su pačiu Šaltiniu, su Tėvu ir Motina. O tai yra ir valios suliejimas. Negali būti asmenybės susiliejimas pasiliekant kažkur, iš šono, laisvą valią dar sau. Tu jau, įtekėjęs intakas į Vandenyną, veiki laisvai, savo laisva valia, bet jinai jau susilieja su Vandenyno laisva Valia ir kaip išsilieja potvynyje visumai vandenynas, taip tu ir veiki kiekvienoje konkrečioje vietoje. Tave įplukdo į uostą ir ten tu gali pasireikšti saviesiems dvasiniams broliams ir sesėms, atsidavęs Kūrėjo laisvos Valios pasireiškimui per tavosios laisvos valios veikimą. Štai tai ir yra Kūrėjo Valios vykdymas, o jis sutampa ir su Kūrėjo nuostata išreikšta mums – būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks Tobulas esu Aš – nes Jis yra Tobulumo Šaltinis, natūralu. Jo Valia taip pat pasireiškia tobulai. Ir mūsų tada valia sulieta su Kūrėjo Valia tampa tobulas pasireiškimas, Kūrėjo pasireiškimas mūsų aplinkoje. O jeigu mes harmoningai suliejame mūsų protą su Kūrėjo protu, asmenybės protą su Asmenybės Šaltinio protu, mūsų mintys taip pat tampa tobulos Išminties teiginiai. Dėl to daug kas klausydamasis tokių teiginių, sako – aš nežinau kodėl, bet aš tikiu, tikiu tuo ką tu sakai. Tas, kuris yra nuoširdus, jis ima pajausti iš vidaus, kad tų teiginių virpesiai atitinka jo Širdies troškimą. Jis gali nesuprasti tų teiginių prasmės, bet jie jam tampa artimi, jis nori daugiau išgirsti. Štai, Dvasinis Mokytojas ir ima patirti tuos virpesius iš Virpesių Šaltinio, iš Kūrėjo, ir tuo pačiu pajausti virpesius iš to dvasinio brolio ar sesės, su kuriuo ar su kuria šnekasi. Visa tai harmonijoje susilieja į darnią Vienovę – darnią Vienovę. Tai yra nuostabus patyrimų Kelias, nuostabus tuo, kad per patyrimus mes galime paliudyti ir palaimą, kokią mes jaučiame būsena ir toji palaima nesibaigianti – ar tu dirbtum, ar tu studijuotum, ar tu veiktum drauge su Kūrėju, palaima visą laiką lydi tave, jeigu tu nuoširdžiai save sulieji su Kūrėju.
Štai, nėra geresnio gyvenimo, kaip gyvenimas su Kūrėju. Tas receptas yra šimtu procentų pats skaniausias, teisingiausias ir tinka visiems, be išimties. Nėra nė vieno, kuriam jis netiktų. Nesvarbu ar jis sėdi kalėjime, ar jis guli ligoninėje, ar jis yra prezidentas, ar jis yra karalienė, karalius – visiems šitas receptas tinka – be išimties. Ir bus akimirka, kada juo mėgausis visi. Amen.

Komentarai