Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjas suveda su tuo, net tam žmogui nesuvokiant, kad reikalingas tas suvedimas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2022 06 12

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai mūsų planetai Urantijai. Sakau dvasinius mokymus lietuviškai gyvojoje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – šventovėje – vienintelėje be ritualų visoje planetoje. Jeigu jinai yra gyvoji, reiškia iš tikrųjų ji yra gyva, veikianti kiekvieno Širdyje! Ir visa kūrinija yra viena, gyva, veikianti Sistema – veikianti visumos Gerovei.
Aš šiandien, prieš pat išvažiavimą į mūsų šventovę man skambina – iš balso aš atpažinau prieš keletą metų lankiusią mūsų ir šventovę buvusi urantė. Jinai sako – Čia gydytojas Algimantas? – Sakau – Algimantas, bet ne gydytojas. – Ji pasakė savo vardą ir iš kokio miesto. Aš sakau – A, labas, labas. – Ir sako – Aš norėjau su jumis pasitarti, kada galėčiau užsirašyti konsultacijai. – Bet – sakau – aš gi ne gydytojas. – Bet čia yra facebook‘o paskiroje jūsų vardas ir aprašas jūsų gydytojo statuso. – Sakau – Bet vis tiek aš nesu gydytojas. – Bet vardas toks. – O telefonas? – Pasako telefoną – net ne panašus, visiškai nepanašus. – Bet – sakau – žinai, tam tikra prasme aš esu Gydytojas, tik sielos Gydytojas, dvasios Gydytojas. – Aa, tai čia... – Nueik tu į mūsų svetainę – urantija.lt – Aa, tai jūs, Algimantas! – Pavardę pasakė. – Sakau – Taip. – Na, negaliu patikėt, kaip aš, kaip aš galėjau jums paskambinti. – Sakau – Tai čia jau yra Kūrėjo noras sujungti su manimi, reiškia tau reikalingas tas sujungimas, taip Apvaizda veikia. – Na, taip, bet – sako – liktai toj srity viskas gerai. – Tai – sakau – tai tavo samprata gerai, o Kūrėjas nori, kad tu dar veiklesnė būtum toje srityje. – Iš tikrųjų galbūt taip, Kūrėjui daugiau reikia, kad aš aktyvesnė būčiau. – Taip – sakau – ir būtų labai miela, kad sugrįžtum. – Ir paskiau man skambina kitas, sakau – Žinai, aš nebegaliu kalbėt, aš turiu atsiliept kitam, o reikia dar važiuot į šventovę. – Tai štai, supuolė visi skambučiai tuo metu, kai aš jau nebegaliu kalbėt.
Tai štai, taip ir yra mano ir šitas dvasinis Mokymas, kad patvirtintų – Kūrėjas suveda su tuo, net tam žmogui nesuvokiant, kad reikalingas tas suvedimas – suveda su tuo, kuris galėtų perteikti didesnę Šviesą, kaip Mokytojas! Ir telefonas ne toks! Apvaizdai toks! – nes gi mano tai telefonas yra kitoks – o ji skambina kitokiu, bet nukreipia skambutį man! Laikas pabust iš to tingulio, sakykim, nes ta moteris buvo aktyvi, ir buvo tokia aktyvi, kad aš žavėjausi jos aktyvumu. Žodžiu, Apvaizdos veikimas yra pagal Kūrėjo Valią. O jūs gi žinot, niekas neatsitinka atsitiktinai, net ir plaukas nenukris atsitiktinai. Viskas pagal Kūrėjo Valią! Todėl šita prasme kūrinijoj sutrikimų – energine prasme – neegzistuoja, nes yra kiekvienos sferos Vadovai, atitinkantys tos sferos Šviesos dvasinio laiptelio poreikį, o kas susijęs su energine aplinka – su ryšio grandinėmis – tai yra gyvų būtybių – protingų būtybių – kurios tą funkciją ir atlieka. Tai vienos turi asmenybės statusą, tai turi ir laisvą valią, ir aukštesnę Išmintį, dėl to nesutrikdomai veikia, ir yra įvairūs Energiniai Centrai, kurie irgi turi protą, bet jie neturi laisvos valios – jie yra sukurti tik tai funkcijai. Todėl kūrinijoje įvairiuose segmentuose sutrikimo nebūna – energinio sutrikimo. Čia tai elektra gali dingti, gali vėl atsirasti, tai žaibo iškrova, tai stulpai nuvirto, ar kabelis buvo nutrauktas – kūrinijoj šitaip nėra! Todėl bet koks net ir skambutis, kada atrodo, kaip galėjo susijungti, yra ir jūsų pačių sustiprinimui, pamąstymui jums, kaip tokie dalykai atsitinka. Aišku, jeigu jūs paklausit tų žmonių, kurie užsiiminėja įvairiomis informacinėmis technologijų programomis, jie pasakys – būna sutrikimų, būna atsitiktinių sujungimų, net programoje sutrikimų atsiranda. Tačiau, kada yra Apvaizdos siekis perduoti atitinkamą impulsą, atitinkamą žinią – sutrikimų nebūna! Todėl ta žinia, kurią mes gaunam taip tarsi netikėtai, jinai yra ir mums skirta pamąstyti. Ir šitas sujungimas man davė irgi daug peno apmąstyti – apmąstyti ir man skirtus dalykus. Ir tai mane sustiprino dar daugiau, kai net pagalvoju na, kada baigsis tie sustiprinimai – stiprina ir stiprina, stiprina ir stiprina – stiprina be galo – ne, vis tiek reikia stiprint! Kiek bejaustum tą stiprumą viduje, niekada nebus jo per daug, kaip ir Meilės!
Tai štai, mes turime tokią Kūrėjo sumanytą kūriniją, kurioje ir mes esame tie pilnateisiai, suaugę, nors esame dvasiniu ūgiu dar štai, kaip šitas kūdikėlis ant rankų, bet iš tikrųjų pilnateisiai jau savo statusu Šeimos nariai visoje kūrinijoje. Ir dabar Urantijos Knygoje, kada aš studijuoju apie AŠ ESU, tai su dabartiniu savo žvilgsniu ir patyrimu, kada su manimi užmezgė ryšį ir AŠ ESU – tai Urantijos teiginiai atrodo jau labai kreivoki, reikia juos labai stipriai tiesint. Ir tas tiesinimas negalėjo įvykti anksčiau negu Visuminės Dievybės AŠ ESU to gyvo ryšio užmezgimas su manimi. Aš nebūčiau net ir minties turėjęs, kad galima su Visumine Dievybe AŠ ESU užmegzti ryšį, bet kada Ji Pati užmezgė, nu tai, nu negi slėpsiesi, tada jau ir bendrauji.
Ir štai dabar Urantijos Knygoje, kada aš skaitau apie šitą Dievybę, taip ir rūpi tą dokumentą koreguoti – koreguoti, kad tai būtų išplėsta ta Apreiškimo Tiesa. Bet Apreiškimo Tiesa skirta tiems paprastiems žmonėms, kurie gyvena Urantijoje, ir kurie na, tiesiogine prasme nuoširdžiai ieško didesnės Šviesos, tegu ir intelektualia prasme ieško Šviesos – tai jiems ir skirta, kad gautų daugiau platesnės informacijos negu pateikia bet koks Šaltinis, kuris per visą evoliucinį vieno milijono metų istorinį laikmetį žmonijoje nepateikė tokio nuoseklaus kūrinijos Apreiškimo. Bet kada mes – urantai – turim gyvąją šventovę, turim patyrimus, turim garbinimą Keturių Kūrėjo Asmenybių, natūralu, tada tau stinga šito. Tiesiog, kaip sergančiam uždeda deguonies kaukę, kad būtų lengviau kvėpuoti, tai štai atrodo, na, tie teiginiai iš Urantijos Knygos na, kaip be deguonies! Nors kada anksčiau mes neturėjom, sakykim, gyvosios šventovės – tai tie teiginiai atrodė, kaip vandenynas – vandenynas – per kurį negali persiirt, tokie neaprėpiami! O dabar stinga to, ką mes patyriam – jau rūpi rėmelius išplėst. Tai ir patys Apreiškėjai visuomet teigia, kad kiekvienas naujas Apreiškimas praplečia anksčiau perteiktą Apreiškimą. Reiškia ir mums suteikiami Mokymai – tai yra Apreiškimai, yra aukštesnė Šviesa – jie išplečia tuos Teiginius, kurie buvo perteikti anksčiau. Bet jų negali išplėsti iš karto, viena, kad mes jų nesuprasime, o kita, kad mano pasąmonė ne tokia apvalyta, aš jų negalėsiu ir priimti tų Mokymų – tai, kada apvaloma yra pasąmonė dar daugiau, tada ir ateina sudėtingesni, gilesni Mokymai. Viskas yra kūrinijoje nuosekliai pateikiama, atsižvelgiant tiek į poreikį, tiek ir į galimybę, kaip įmanoma tokią Tiesą-Šviesą įsisavint, nes tuščiai nėra ko perteikinėt vardan smalsumo kokios nors informacijos, kuri neturės prasmės tokio lygio protui. Jis turi tą sugebėt jau paverst savo kasdieninėmis apraiškomis, kad tie teiginiai taptų prieinami ir panaudojami visumos Gerovei priimant sprendimus, juos įgyvendinant. Todėl Apreiškimai ir yra visuomet nuoseklūs – neperšokant, neskubant per daug toli – bet ir tuo pačiu siekiant, kad žmogus pažvelgtų giliau, pažvelgtų su gilesniu atsivėrimu, ir tuo pačiu yra tai ir protui, ir dvasiai tam tikras ir iššūkis, kaip įsisavint tokius teiginius.
Tai štai dabar aš ir jūsų prašau, tie, kurie turit kažkokių panašių tarsi atsitiktinių sujungimų telefonu, pamąstykit, kodėl jie vyksta, ar kodėl jie vyko. Jeigu prisiminsit aplinkybes, galėsit galbūt giliau suvokti tokių neatsitiktinių sujungimų prasmę, nes matot įvairūs įvykiai, jie labai greitai užgožia ir šituos epizodus, ir protas vėl pasineria į tų įvykių verpetą. Jis užmiršta tuos sujungimus ar šiaip kokius nors neįprastus patyrimus, ir jis vėl gyvena toje srovėje, ir tėkmėje, kurioje rutuliojasi ne pagal Kūrėjo Valią. Įvykiai, jie užgožia savo žemo energinio dažnio virpesiais, ir labai dažnai tokie epizodai neapmąstomi gilumine prasme, kad būtų suvokiama tokių patyrimų gili prasmė, ką Kūrėjas nori perduoti tokiu epizodu. Kai prie jūsų negali prisibelsti kitaip, tada būna akivaizdus koks nors materialus veiksmas mums suteikiamas. Ir tai gali turėti poveikio kažkokiam mūsų sprendimui ir jo įgyvendinimui, net po kelerių metų – ne tuo metu – bet gal tas įvyks veiksmas, kuriam jūs priimsite sprendimą ir kuris turės sąsają su šituo, tarsi atsitiktiniu patyrimu, jau tuo metu bus įvykusiu prieš keletą metų, bet jūsų neapmąstytu – ir tada sprendimas pasirodys, kad jūsų klaidingas – jums stigo to apmąstymo, kurį užgožė, kaip aš sakiau – įvairūs įvykiai – o smalsus, materialus protas, jisai bėga paskui tuos įvykius. Tai štai, tų įvykių jums nėra ko ten vejotis – leiskit tiems, kuriems smalsumas, t.y., na, pamaloninimas – tegu jie ir užsiiminėja tuo smalsumo tenkinimu. Tai svarbu ir ne tiktai žiūrint, pavyzdžiui, kokias nors laidas, klausant kokių nors informacinių pranešimų – tai svarbu net ir visokiuose facebook‘uose dalyvaujant, arba ten yuotub‘uose pasiklystant – ten yra, na, plepalai niekam nereikalingi, tiktai iš jūsų atima Energiją. Todėl nukreipkit daugiau dėmesį į Urantijos Knygos studijas, į mūsų Šviesos dvasinių Šaltinių studijas. Studijos – tai ne perskaitymas, studijos – tai gyvenimas tais teiginiais, kurie yra ten dėstomi! Juk jie ir perteikti nagi ne tam, kad patenkintų jūsų smalsumą ir jūs būtumėte na, vėl klausiantys, na, ką dar naujo – ką dar naujo pasakė, ar pasakys? Čia yra smalsumas! Bet žiūrėkit, kas yra perteikta, kokie yra klodai! Skaitykit tai, analizuokit! Juk aš jus mokau Urantijos Knygos giluminės analizės ne šiaip sau. Aš rodau jums tiktai vektorių, o tą giluminį analizavimą jūs namuose turit nuolat atlikt. O nuolat, na, tai kasdien – kasdien!
Vakar skaitėm, kada nagrinėjom pastraipas iš Urantijos Knygos, kaip tik štai mintys sutelktos į visokius vykstančius blogio pasireiškimo veiksmus, na, to piktybinio blogio, kuris maištauja prieš Kūrėją – palaipsniui slopina Įtikėjimą – slopina norą apskritai domėtis dvasiniais dalykais, ir Pačiu Kūrėju – slopina. Tai nėra nekaltas dalykas – ai, čia aš, na vis tiek eisiu į facebook‘ą, štai man malonu tas, eisiu ten yuotube pasižiūrėt. Prašau, jūsų laisva valia! Bet jūs sau tampat priešu – sau – o tai paskiau turės poveikį jūsų sveikatai. Taip, turės! Neužtenka vien – vien reiškia žinot tos informacijos, kuri čia vyksta. Burbulai! O jie sproginėja! Tai koks skirtumas – be jūsų ten susprogs! Tuo tarpu dvasiniame Kelyje, tie, kurie tais burbulais užsiiminėja nešvariais, tegu net ir esantys prezidentai, premjerai – dvasiniais reikalais jie tikrai neužsiims. O jūs žinot dvasinių reikalų vertę, prasmę. Reiškia jūs turite daugiau dėt pastangų studijuodami ir atverdami save Kūrėjui – save atverdami Kūrėjui giliau. Ir tai turės poveikio – jūsų studijos – kad aukštės energinių dažnių virpesiai bendrai Lietuvoje – aukštės nuo jūsų pastangų kiekvieno individualiai, asmeniškai dedamų pastangų. Ir tada visas šitas jovalas nebus toks, kuris dabar na, stiprėja, tirštėja, plečiasi, auga.
Tai štai, nuo mūsų tai priklauso, kiek mes būsime nuoširdūs, ir tuo pačiu su Kūrėju, nes mes sau galime surasti daugybę pateisinančių priežasčių – gražus oras, ai, nuvažiuosiu tenai dabar, gal paskui lietus lis, tada sėsiu prie Urantijos Knygos, ir panašiai. Svarbiau, žinokit, Dvasinis Maistas net negu materialus. Taigi jūs valgot ir per tokį gražų orą. Tai štai, pirmiausia, atkreipkit dėmesį į Dvasinį Maistą – Į Kūrėją. Apskritai, tai man gera – gera, kad ir tie statybininkai, kurie dirbo prie Kūrėjo ir mano namo, jau kai aš jiems paruošiu pietus, jau jie supranta, kad prieš valgymą reikia pasimelst. Neturėjo tokio supratimo, dabar jau nebenustebina šitai, nors būna tokių su kuriais aš bendrauju jau ilgą laiką, tai štai jie jau supranta. Lygiai taip pat kaip ir vienam kaimynui sakau – Stiebui jau paruošta vieta, rytoj stiebas bus jau pastatytas – ir sakau kaimynui – čia iškelsiu Kūrėjo Vėliavą ant stiebo. – Kokio Kūrėjo? – Na – sakau – Kūrėjo. – Nesupranta. – Na – sakau – ką žmonės vadina Dievu. – Kaip tai? – Na štai taip, tai – sakau – bus Kūrėjo Vėliava. – O paskiau – Tai čia stiebas bus? – Taip. – Bet aš girdėjau, kad kai vėliava ten plaikstosi, tai labai kelia triukšmą. – Sakau – Nekels triukšmo, nebijok. – Tai štai, kokio Kūrėjo – nesupranta, Vėliava – tai yra, na, triukšmas bus.
Kokia Vėliava!!! Ne šiaip sau!!!
Kūrėjo nėra Vėliavos visoje planetoje! Nėra! Nieks neturi iškėlęs Vėliavos!

Štai čia bus – pirmoji – šitoje planetoje – Kristaus gimtojoje planetoje bus Kūrėjo Vėliava – Rojaus Trejybės-AŠ ESU!

Dar tokios Vėliavos nėra net ir pačiame Rojuje, nes Visuminė Dievybė štai, kaip pagal Urantijos Knygos mano dabartines studijas AŠ ESU, tai ten tiktai Tėvo yra Fonas – Fonas, kuris ir Absoliutams duoda pradžią, kurie yra be pradžios. O mes žinom, kad tai yra Visuminė Dievybė ir Asmenybė, yra Asmuo, dėl to ir užmezgė ryšį su manimi – aš pats tai jo neužmezgiau, o Asmenybė ir gali užmegzti ryšį su asmenybe!
Tai štai artėja ta diena, kada aš jus pakviesiu į įkurtuves – jau bus stiebas, Vėliava Kūrėjo. Šventė kada valstybinė bus, tai apačioje iškelsiu dar tada Vytį, na, ta prasme, bet viršuj bus Vėliava Kūrėjo – po Kūrėjo Vėliava bus arba trispalvė, arba su Vyčiu. Tai čia tiktai toms ypatingoms dienoms Lietuvai, o šiaip tai Kūrėjo Vėliava. Ir spalvos nuostabios. Štai šitos per ryškios – čia daugiau mėlyna, štai ten na, gražu žiūrėt! Jau dabar seilės renkasi burnoj. Tai štai, žodžiu, artėja – artėja, kada mes ten susirinksim. Na, tai viskas.

Komentarai