Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Klausimai iš Urantijos Knygos

Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2008-04-29 21:47:32

Komentarai

Mielieji, į Vitos klausimus atsakiau atskira tema - Epochos ir Visatos Amžius.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2021-11-03 12:24:16



Mielas Algimantai, savo klausimą matau, kad visai supainiojau, klausdama kada gi prasidės, ar jau prasidėjo Naujasis Visatos Amžius - kada buvo pradėta garbinti Rojaus Trejybė-AŠ ESU ar kai visa kūrinija garbins Rojaus Trejybę-Aš ESU?
Suprantu, kad Naujasis Visatos Amžius vis tik dar tik prasidės, dėl to mes ir vadinami - ištakomis, taip?
O tą klausimą ne taip jau ir lengva suformuluoti. Mąstau, kad reikėtų dažniau pasipraktikuoti. Na, bet tai apsprendžia vidus.

Telydi jus mielieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2021-11-03 07:51:13



Mielas Algimantai, vis apmąstau dažnai girdimą teiginį, kad esame mes – Naujojo Visatos Amžiaus ištakos – tačiau nesu tikra ar teisingai jį suprantu.
Pirma, man buvo nelabai suprantama – kokios visatos? Mąsčiau, kad – mūsų Vietinės Visatos? Gal Supervisatos? Tačiau tu paaiškinai, kad – Visatos – tai visos Kūrinijos, čia turima mintyje. Naujasis Visatos amžius, kaip suprantu, prasidėjo dabar kažkada, gal sakykim, kai buvo įkurta Gyvoji Šventovė – kaip tas matuojama? Nuo kada prasidėjo Naujasis Visatos amžius? Ir kodėl – amžiaus? Kaip pamatuoti tą – amžiaus? Jeigu mes, urantai, esame Naujojo Visatos amžiaus ištakos – o čia turima omenyje, kad pirmieji kūrinijoje pradėję garbinti Rojaus Trejybę ir dar Visuminę Dievybę AŠ ESU – tai kažkada visa kūrinija garbins Rojaus Trejybę-AŠ ESU? Ir tada ir bus tas Naujasis Visatos – kūrinijos – amžius? Tada čia labai jau išankstinis toks kaip ruošimasis – kaip žingsnis į ateitį – kai ir kitose Visatose, mūsų Supervisatoje bus pradėta garbinti Rojaus Trejybė-AŠ ESU, o kur dar kitos Supervisatos? Ir dar, tai negi tik nuo urantų visoje kūrinijoje ir sklis garbinimas Rojaus Trejybės-AŠ ESU? Kokia tada atsakomybė urantui tenka jau ir po prisikėlimo, kad ten išdrįsti pagarbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kai niekas kitas, be urantų, aplink negarbins – net ir visą Supervisatą perėjus? Žodžiu, prašau praplėsk tą visą teiginį – Naujojo Visatos amžiaus ištakos. Ačiū.

Ir dar, gal gali paaiškinti, Algimantai, ką reiškia žodis – epocha? Kokius kūrinijos segmentus apima – epocha? Nuo kada – kaip – ji skaičiuojama? Ačiū labai.

Telydi jus mielieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2021-11-02 21:22:59



Mylimas Broli Algimantai,

Viešėdamas Thailande sutikau Anastasiją iš Rusijos, iš Sibiro. Savo įspūdžiais pasidalinau atskiroje temoje forume. Ji valgo labai mažai ir retai ir sako, kad taip pat gyvena be vandens ir miego. Sako, kad maistas kompensuoja nepilnumo pojūtį kuris atsiranda po miego.Kad miegas aktyvuoja norą valgyti, o valgymas norą miegoti. Kai nustoji miegoti tai nesinori valgyti ir gerti. Ji kaba apie miega, maistą ir vandenį kaip visai nereikalingus zmogui dalykus, stimuliatorius narkotikus. Rojaus Trejybes-AŠ ESU mokymuose, viename iš ju, apie mityba, Tėvas sako, kad ateis laikas kai žmonės visai nenaudos materialaus maisto ir nužudys net augalų. Tu pats savo patyrimu patvirtinai ir paneigei mokslininkų tyrinėjimus negerdamas vandens septyniolika dienų. Anastasija tvirtina, kad be vandens, labai mažai miego, ir be maisto gyveno 30 dienų. Bet klausimas, kuris neduoda man ramybe tai apie miega. Įvairiuose šaltiniuose miegas apibūdinamas kaip būtinas sveikatai. Kitur rašoma, kad yra žmonių kurie iš viso nemiega.
Ką mes turėtume žinoti apie miega? Ar miegas būtinas po aštuonias valandas per para ar užtektų vos tik nusnūsti ir jau galima dirbti savo darbus toliau?
Aš norėčiau paprasyti Rojaus Trejybes-AŠ ESU Asmenų mokymo apie miega. Ar jis būtinas, kokia jo evoliucija mirtingajam. Kokia kryptimi mes turėtume mąstyti?

Ačiū.

ValdasA
2020-01-22 03:02:43



Mielas Algimantai,

Urantijos Knygos Įvade yra tokia pastraipa –
1. Galutinė Trejybė, dabar besivystanti, galiausiai susidės iš Aukščiausiosios Būtybės, Aukščiausiųjų Kūrėjų Asmenybių, ir absonitinių Pagrindinės Visatos Architektų, tų unikalių visatos planuotojų, kurie nėra nei kūrėjai, nei tvariniai. Dievas Galutinysis galiausiai ir neišvengiamai įgaus galią ir asmenybę kaip Dievybė, kylanti dėl šitos patirtinės Galutinės Trejybės suvienijimo beveik beribės pagrindinės visatos besiplečiančioje arenoje. 0016-03

Klausimas – ar šitos, pirmame sakinyje įvardintos – Aukščiausiųjų Kūrėjų Asmenybės – įeinančios į Galutinę Trejybę, yra vietinių Visatų Sūnūs-Kūrėjai ir Dukros-Kūrėjos, tai yra tokie Kūrėjai, kaip mums žinomas Jėzus ir jo Partnerė Nebadonija?

Tame pačiame puslapyje yra dar tokia pastraipa –
Galutinė Trejybė patirtiškai yra besivienijanti iki galo, bet mes tikrai abejojame dėl šios galimybės, kad Absoliuti Trejybė šitaip visiškai susivienytų. Tačiau mūsų samprata apie amžinąją Rojaus Trejybę mums visą laiką primena, jog Dievybės sutrejybinimas gali pasiekti tai, kas kitokiu atveju yra nepasiekiama; dėl to mes iš tiesų postuluojame Aukščiausiojo-Galutiniojo kada nors pasirodymą ir galimą Dievo Absoliuto sutrejybinimą-realizavimą. 0016-05

Klausimas – ką reiškia Dievybės sutrejybinimas, Dievo Absoliuto sutrejybinimas-realizavimas?

Nuoširdžiai dėkoju, mielas Algimantai, už išplėstą Kūrėjo Tikrovę, už skirtą tam laiką.

DDaiva
2020-01-19 19:26:59



Mylimieji urantai, Kaune, prieš savaitę, į gyvąją šventovę atsinešiau savo į kietą viršelį įvilktą Urantijos Knygą.
Dauguma iš jūsų klausėte manęs kur man ją įvilko ir pabaigoje mūsų visų bendro pokalbio, aš jums pažadėjau, kad parašysiu adresą mūsų Forume.
Manoji Urantijos Knyga įvilkta į tamsiai melsvos spalvos pakietintą viršelį. Tačiau knygrišykloje jums duos pasirinkti gal iš kokia dešimties-penkiolikos spalvų mažyčių popierinių juostelių paletės.
Man išsirinkti buvo labai sudėtinga, nes nė vienas pardavėjo siūlytas pavyzdys man netiko, kol jis neatnešė likučio kitokio popieriaus spalvos iš kito kambario. Būtent tas, kurį jis pamatęs, kad aš nebeišsirenku man atnešė paskiausiai, ir buvo tai ko man reikėjo mano mylimai Urantijos Knygai.
Rašau – mano mylimai, nes savaitę nebeturėti Urantijos Knygos šalia savęs, ir vakare nebeatsiversti, arba bent jau prieš užmiegant bent žvilgtelti į ją, buvo iššūkis. Kas vakarą apie ją pagalvodavau ir nekantriai, turiu pasakyti, laukiau kol vėl ją laikysiu savo rankose – atnaujintą, atšviežintą.
Man labai patiko knygrišykloje atliktas darbas – įvilkta Urantijos Knyga atrodo tiesiog nuostabiai – tvarkingas, kruopštus darbas mane sužavėjo. Ir dabar mano knyga saugi, mat per ilgą laiką ją vartant, knygos kraštai jau buvo labai nusitrynę ir pakeitę net spalvą – tad kraštą apkirpo ir ji dabar na, ne nauja, bet tvarkinga, kokia ir turi būti Urantijos Knyga – saugoma nuo pat pradžių.

Aš taip pat įsivilkau į kietą viršelį ir Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl knygą, tik kitokios spalvos – tokios daugiau į pilkumą su geltonu atspalviu viršelį. Taip pat labai jau tvarkingai kruopščiai atliktas darbas, kuriuo irgi esu labai patenkinta.

Įvilkti knygą kainuoja – penkis – eurus. Tačiau jeigu dar pageidausite, kad ant popieriaus, kuris pasirodo yra lipdukas būtų atspausdintas jūsų atsineštos knygos viršelis, tai turėsite knygą ne tik, kad kietu viršeliu, bet ir su viršelio atspausdinta nuotrauka-lipduku. Atrodys kone kaip originalas, tik kiek mažesnio formato tas lipdukas, žiūrint iš priekio matysite ir kieto viršelio pasirinktos spalvos atspalvius, kraštuose.
Atspausdintas viršelis-lipdukas, jums kainuos – vieną – eurą. Taigi, bendrai su įvilktu kietu viršeliu – šešis eurus.

Spaustuvės-knygrišyklos adresas – Savanorių pr. 284a, Kaunas. Tel. 8 681 40379
Spaustuvę rasti tikrai labai lengva. Tiems kas važiuosite autobusu, taip kaip važiavau aš, niekur nebereikės toli vaikščioti, nes autobusas ar tinkamas troleibusas sustoja tiesiai prieš knygrišyklą, kuri yra įsikūrusi pastate pavadinimu – ortopedijos technika.
Tiesa, vasaros laiku penktadieniais knygrišykla nebedirba. Tad jeigu vyksite, vykite pirmadienį – ketvirtadienį. Darbo laikas nuo 8 iki 17valandos.

Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2019-07-28 00:42:01



Mielas Valdai ir Jurgita, jums abiems - kaip ir visiems - pateikiu atsakymus į jūsų klausimus atskiroje temoje, nes išėjo nemenkas mokymas, tad jam labiau ir tinka būti tarp temų, o ne čia tarp jūsų klausimų.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė,iri mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-06-03 21:39:41



Mielas Algimantai,

Urantijos Knygos studiju metu as paminejau vidini ir isorini patyrima. Tu sakai, kad siu dalyku skirstyti nereikia. Parasysiu kaip as mastau ir kodel tas dvi patyrimu rusis atskiriu ir jeigu as kazkur neteisus arba neizvelgiu giliau praplesk prasau.

Gal ir kitiems bus idomu tai paskaityti ir suvokti.

Pokalbio metu tu paklausei 'Ar knygos skaitymas yra vidinis ar isorinis patyrimas. As atsakiau kad priklauso nuo to kas skaito. Tu sakai kad tai yra tiesiog patyrimas. Taip tai yra tiesiog patyrimas

Mano supratimas yra toks. Jeigu skaito zmogus kuris viska suvokia vien tik intelektualiai tuomet ir jo patyrimas bus tik pavirsutiniskas ir intelektualus. Perskaites sakysim Urantijos Knyga, arba tik jos dali, nes jam tai gali pasirodyti per daug varginantis ir sudetingas dalykas jis pavargs ir pasamprotaus kad, taip tai yra grazus pafantazavimai. Na toks mirtingasis gal padiskutuos su kuom nors apie uz ir pries ir susidarys savo nuomone kuri po menesio gal pasikeis ir tiek. Mano mama perskaicius simtus knygu ir jai dauguma is ju nu tik fantazijos, o ne realybe. ir ji ir lieka su savo nuostatom, savo nuomone, savo supratimu kuris suformuotas zemisko evoliucinio proto ir toliau ji nesigilina, tiesiog pasako nu nekalbekim apie tai daugiau, as turiu savo supratima ir tiek. Tai va toks zmogus jis ir turi tik knygos paskaitymo patyrima. Aisku gal but kazkiek tai tos informacijos useda kazkur giliai i pasamone ir einant morontiniu lygiu po prisikelimo, kazkur kazka ir islys. Bet... kaip ten bus as nezinau as tik suvokiu kad tokiam zmogui va toks ir patyrimas.

Kai knyga skaitau as, tai as viska geriu i savo vidu ir leidziu bet kokioms mintims is knygos, kurios man dar galbut nesuprantamos sesti i mano pasamone. As neturiu isankstines nuomones, nemastau cia samone ar nesamone, bet darau prielaida, kad yra taip kaip parasyta knygoje. (zinoma as romanu neskaitau, kalbu apie dvasines knygas, mokymus. ) Tada as leidziu visam tam ka perskaiciau buti mano viduje ir su laiku tos mintys kurios dar man buvo nesuvokiamos sukuria gyvenime situacijas arba pritraukia tam tikras mintis kurios ir atskleidzia tu, anksciau perskaitytu, minciu esme. Stai tada as ir laikau, kad tos mintys kurias perskaiciau ar isgirdau is isoriniu saltiniu tampa dalimi mano vidinio patyrimo, kuri as stai tokiu budu isisavinau ir galiu pasidalinti ir su kitais. Tai vat toks procesas skiriasi nuo kasimo kastuvu arba ekskavatoriumi arba siaip kokio nors kito pavirsutiniskai atliekamo veiksmo kuris irgi gali buti vadinamas patyrimu bet nereikalauja tam tikros vidines busenos kuri reikalinga isisavinti dvasinius, dar ne iki galo suvokiamu, skaitant ar juos isgirstant, reiskinius.

Stai toks mano supratimas atskiriant vidini ir isorini patyrima. O kaip visa tai suvoki tu ir kodel tu neatskiri vidinio ir isorinio patyrimo?

Aciu tau uz paaiskinima.

ValdasA
2019-06-02 21:22:07



„Vergavimas tradicijai sukuria stabilumą ir bendradarbiavimą, sentimentaliai sujungdamas praeitį su dabartimi, bet lygiai taip jis pažaboja iniciatyvą ir pavergia asmenybės kūrybines galias. Visas pasaulis buvo pakliuvęs į tradicijomis supančiotų papročių aklavietę, kada atvyko Kaligastijos šimtinė ir ėmė skelbti individualios iniciatyvos naująją evangeliją ano meto visuomeninių grupių viduje. Bet šitas naudingas valdymas buvo taip greitai nutrauktas, kad rasės niekada nebuvo visiškai išlaisvintos iš papročių vergystės; paprotys vis dar pernelyg valdo Urantijoje.“ (0749-04)

Savaitgalį kartu su Robertu studijuodama Urantijos Knygą, štai perskaičiau šią citatą ir atkreipiau dėmesį į vieną teiginį, kurio anksčiau nepastebėjau, nebuvo aktualus. Štai „...ėmė skelbti individualios iniciatyvos naująją evangeliją ano meto visuomeninių grupių viduje.“
Ėmiau mąstyti apie tą individualią iniciatyvą, jog organizuota Kaligastijos šimtinė mokė tos epochos mirtinguosius visko, kas buvo būtina, tiesiog teisingos gyvensenos, ir skatino išmoktas, įsisavintas žinias savarankiškai pritaikyti savojoje aplinkoje, skatino patiems imtis iniciatyvos ir eksperimentuoti. Ten pat citatoje rašoma, kad šis „naudingas valdymas buvo taip greitai nutrauktas, kad rasės niekada nebuvo visiškai išlaisvintos iš papročių vergystės; paprotys vis dar pernelyg valdo Urantijoje.“ Pažvelgus į šiandienos situaciją savojoje aplinkoje, štai kad ir Lietuvoje, matyti, kaip sunkiai žmonės imasi savarankiškai iniciatyvos, kaip bijo atsakomybės, bijo teisingų ir išmintingų sprendimų siekimo ir jų pritaikymo savarankiškai...baimės vergija, kaip žinome, milžiniška ir dabar, ne tik toje epochoje. Brangus Algimantai, aš matau kad tik tu mokai mus urantus ir visus, ir skatini šviesiai ir savarankiškai mąstyti, veikti, imtis iniciatyvos pajautus Kūrėjo vedimą savyje, ir vien tik Kūrėjo meilės pagrindu, visų gerovės labui, kito tokio Šviesos mokytojo nėra, ir tai tiesiog faktas.

Brangus Algimantai, noriu kad mums plačiau paaiškintum šį teiginį, ryšium su dabartine aplinka, nes aš matau tas sąsajas, tačiau noriu giliau pažvelgti ir suprasti, kas gi toji „individuali iniciatyva“ yra? Mes kiekvienas turime savo sampratą apie tai, bet galbūt nepakankamai gilią, nejaučiame dar daugybės svarbių niuansų, kurie kaip grandys susijusios su šiuo teiginiu ir jo realiu įgyvendinimu mūsų kasdieniame gyvenime, savojoje aplinkoje.


Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2019-01-29 15:02:30



Tai ir yra Tikrovės Evoliucija, Kūrėjo iš Meilės sumanyta visų mūsų labui - ypač pačių žemiausiųjų tvarinių - mirtingųjų dar materialiu pavidalu labui. Tai kur tu čia galėtum surasti vietos, net pačios mažiausios, jogams, ginčams, beprasmiam energijos, pastangų, ir laiko švaistymui, plepalams, apkalboms, kitų gyvenimo aptarinėjimams tuščiai laiką leidžiant, o ne savęs ugdymui drauge su Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU? – puiki vieta ši, Algimanto mokyme.
Kai stojiesi ant aukštesnio dvasinio laiptelio – dėka tokių giluminių Algimanto mokymų studijavimo – pastangos mūsų reikalingos, taip – tai iš tikrųjų tavasis asmenybės žvilgsnis su užuojauta stebi nebranginančius laiko. Taip neišmintingai jį švaistantys liks pralaimėtojais, jau tokiais yra. Tikrai – ypač mirtingajam – kas gali būti brangiau už gyvo ryšio su Kūrėju gilinimą? – juk tai tokios brangios akimirkos, kai vis tamsėjanti aplinka vis tiek nurimsta ir pasilieki tik tu ir tavo Kūrėjas. Niekas negali įsiskverbti į mūsų mintis, mes jų šeimininkai, mūsų norai, mūsų siekiai. Kokie jie? – tai ir suformuoja būseną. Ir net ir tamsos aplinkoje, tokioje, kokioje mes dabar gyvename – mes esame šeimininkai, mes esame Kūrėjo sūnūs ir dukros Jį pažinę, atradę ir puoselėjantys tą Gyvą patyrimą, mylimą Kūrėją savo Širdyje, nes Jis mums per daug brangus, kad apleisti, nes – Jis – Kūrėjas ir aš – esame Viena.
Tai iš tikrųjų – kokie ginčai? kokie pykčiai? kokie blizgučiai? – Kūrėjui turi būti skirta derama vieta gi pagaliau. Kūrėjui. Ir teatsimerkia tas, kuris vis dar miega ir tepakyla aukščiau tas, kuris jau gyvena Kūrėju. Tesutaurina dar giliau savo asmenybę paragavęs Kūrėjo Meilės, kad tas Kūrėjo Meilės Jūros bangų ošimas mūsų viduje, neštų mus į vis gilesnius ir gilesnius jos Vandenis ir Patyrimus – o jie džiugintų ne tik mus, bet ir mūsų artimą, brolį ar sesę – visus. Visus, kurie nori tokių Patyrimų, trokšta iš visos Širdies – gyventi Kūrėju, pulsuoti Kūrėju. Pulsuoti Gyva Meile. Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meile.

Labai patiko Nuoširdumo kupinas Arūno komentaras Mokytojui – jis Tikras, iš Širdies parašytas. Tačiau dar nuostabiau tai, kad Mokytoju jis neapsiribojo, dar gi yra nuoširdus kreipimasis ir į tuos, kurie bijo, bijo rašyti, dalintis savo mintimis.
Vis tik, aš tikrai liudiju Arūno žodžių teisingumą – tie, kurie rašysite į forumą, dalinsitės savimi – jūs tikrai patirsite Kūrėjo Meilės Virpesių antplūdį savyje. Patirsite jį savosios asmenybės tapatybės tokiu lygiu, kad pirštai patys spaus klavišus, ar mintys liete liesis ant popieriaus lapo, kai bus formuojamas jūsų Širdies Mokymas – jūs patirsite jog daugiau nebebijote apnuoginti savo Širdies – nes mylite. Mylite kitus, ir norite, kad ir jie mylėtų.

Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2018-07-05 01:04:42




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal