Forumas: temos peržiūra
Klausimai iš Urantijos Knygos
Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-04-29 21:47:32
Komentarai
Rašau klausimą: apie kokius priežastingumo pančius kalbama šioje pastraipoje: [0071-02] "Materialusis savasis aš turi asmenybę ir tapatybę, laikinąją tapatybę;ikiasmenis dvasinis Derintojas taip pat turi tapatybę, amžinąją tapatybę. Šita
materialioji asmenybė ir šita dvasinė ikiasmenybė sugeba taip suvienyti savo
kūrybines savybes tam, kad pagimdytų nemirtingos sielos išliekančiąją tapatybę.
Šitaip pasirūpinęs nemirtingos sielos augimu ir išlaisvinęs žmogaus vidinį aš
iš absoliučios priklausomybės nuo antecedentinio priežastingumo pančių, Tėvas
pasitraukia į šalį. Dabar, žmogų šitokiu būdu išlaisvinus iš reagavimo į
priežastingumą pančių, bent jau kas yra susiję su amžinuoju likimu, ir,
pasirūpinus nemirtingo savojo aš, sielos, augimu, pačiam žmogui belieka norėti
sukurti arba atstumti šitą išliekantįjį ir amžinąjį savąjį aš, kuris yra jo, jam
pačiam pasirinkus."
Evaldas
2011-06-21 17:14:40
Miela Irena, kadangi tavo klausimas tikrai labai svarbus - VISIEMS - ir gilus, tai ir mano atsakymas yra IŠSAMESNIS NEGU ATSAKYČIAU Į PAPRASTESNĮ KLAUSIMĄ, todėl jį įdedu ATSKIROJE TEMOJE - DVASINIS SPAUDIMAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-06-15 16:42:17
5.DVASINĖS ĮŽVALGOS.
"Žmogaus brolystė,pagaliau, yra grindžiama Dievo tėvystės suvokimu.Greičiausias būdas įgyvendinti žmogaus brolystę Urantijoje yra įvykdyti šiandieninės žmonijos dvasinę transformaciją. Vienintelis metodas tam, jog būtų paspartinta visuomeninės evoliucijos naturali tekmė, yra dvasinio spaudimo iš viršaus metodo panaudojimas, tokiu būdu padidinant moralinę ižvalgą,tuo pačiu metu išplečiant kiekvieno mirtingojo sielos sugebėjimą suprasti ir mylėti kiekvieną kitą mirtingajį..."
Urantijos knyga 0598-02.
Algimantai,gal galėtum plačiau paaiškinti mano pateikta pastraipą.
Pagal tavo mokymus, paspartinti mūsų žmonijos dvasinę transformaciją galima tik vienu budu; tam reikia,kad kiekvienas individas atvertų savo sielą-dvasią Tėvui-Rojaus Trejybei;tam Tėvo dvasios fragmentui, esančio kiekvieno Jo vaiko širdyje-Minties Derintojui.
Aš suprantu taip:atsivėrimui Tėvo dvasios fragmentui reikalingas troškimas,kurio,dėja, turi nedaugelis. Gal tas dvasinio spaudimo iš viršaus metodo panaudojimas yra tie nepaprasti /dar vadinami "stebūklingi"/daugumos
patyrimai?
Prieš kelis dešimtmečius per Jėzaus Bernadetą panašu klausymą esu Jezui pateikusi;kaip priversti žmogu norėti atsiverti Tėvui-Kūrėjui?
Kaip čia derinasi "Dvasinis spaudimas" ir laisva valia.?
Ačiū.
Su meile,
IRENA
2011-06-12 13:04:00
Mielas Miroslavai, TRANSCENTENDINIS reiškia pranokstantis LAIKĄ ir ERDVĘ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-12-24 12:14:30
Labas Algimantai. Man nevisai aiskus zodis "transcendentinis" sakinije-'Laiko vaikų transcendentinis tikslas yra surasti amžinąjį Dievą, suvokti jo dieviškąją prigimtį, atpažinti Visuotinį Tėvą.'
Miroslavas
2010-12-23 15:13:02
Šis aiškus ir platus paaiškinimas,manau,kad yra naudingas ne tik man,bet ir naujiems šio forumo lankytojams;drįstu tikėti,kad ir naujoji mūsų dvasinė sesė Ona iš Kauno skaito šį nuoširdų atsakymą į mano pateikta klausymą.Ačiū Algimantai.Naujokams palinkėčiau kantrybės skaitant šio forumo visas temas,bet kiekvieną kartą prieš pradedant skaityti patarčiau,pagarbinti Tėvą-Rojaus Trejybę ir paprašyti JO dar daugiau šviesos protui,kad pavyktų kuo geriau įsisąvinti Naujojo Epochinio Apreiškimo žinias.
Su meile,
IRENA
2010-11-29 18:26:12
Miela Irena, mano visi mylimieji dvasios broliai ir sesės, Tėvas-Rojaus Trejybė mumis tiek pasirūpina, kad mums suteikia net savo dalele - ikiasmenį Minties Derintoją. Štai jis ir yra tas tikrasis ir gerasis locmanas, vedantis mūsų laivą per priežastingumo materialius rifus, kad mums esant laivo kapitonu, sėkmingai įplauktume į uostą, nes tik locmanas pajėgus atvesti mūsų laivą saugiai į prieplauką. Tos ANTECEDENTINĖS - ANKSTESNĖS - PRIEŽASTYS, KURIOS BUVO IKI TOL, IR KURIOS MUS VEIKĖ TAIP STIPRIAI, vis labiau dabar atsiduodant viduje esančiam locmanui, aplinkos ankstesnis materialus poveikis nebeveikia taip stipriai, kaip anksčiau, nes locmanas ne tik saugiau veda laivą į uostą, bet ir moko patį kapitoną - kaip vertinti amžinąsias dvasines vertybes ir jomis vadovautis net ir materialioje aplinkoje. Būtent dėl to ankstesnis materialus PRIEŽASTINGUMAS NEBETENKA PRASMĖS, IŠ JO MIRTINGASIS IŠSIVADUOJA, tačiau jis pakyla į aukštesnį savosios sąmonės lygį, ir tas pats priežastingumo dėsnis tam pačiam mirtingajam veikia jau kitokiu - aukštesniu - lygiu. Sakykim, anksčiau tokį žmogų domino materialios aplinkos siūlomi iškreipti malonumai - išgerti, dalyvauti su draugais kompanijose, šitaip linksmintis ir nuimti stresą, o po tokio streso "nuėmimo" jausti dar didesnį fizinį ir moralinį stresą. Atsidavus Minties Derintojo vedimui, ėmė keistis to žmogaus interesai ir poreikiai. Ir toks keitimasis būtent ir yra dėl to, kad Tėvas-Rojaus Trejybė pasirūpino PRIEMONĖMIS, kad tik žmogus jas autų ir jomis naudotųsi, ir šituo pranoktų antecedentinio priežastingumo pančius, ne apskritai pranoktų priežastingumą, KO NIEKADA NEĮMANOMA PASIEKTI, bet ANO METO, kada dar nebuvo ryšio su Minties Derintoju, materialų ar net iškreiptą ir netikrą dvasinį priežastingumą, kada, tarkim, buvęs KATALIKAS TAMPA URANTU IR NUSTOJA LANKYTI BAŽNYČIĄ. Ankstesnis priežastingumas - baimė, kad nenueis išpažinties, kad nepaminės kokios religinės šventės - nustoja jį veikti, vietoje šito kyla naujas priežastingumas - PALAIKYTI GYVĄ KOMUNIJĄ SU TĖVU, DALYVAUTI GYVOSE PAMALDOSE ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE, ir šitos pojūtis tiek sustiprėja, kad jokie kitų katalikų gąsdinimai dėl šitokios "nuodėmės" darymo ir "Šėtono" pinklių apraizgymo jau kelia tik juoką ir nustoja veikti baimės žemo dažnio virpesiais. TAI IR PALIUDIJA, KAD MINTIES DERINTOJO DĖKA IR ŽMOGAUS ATSIVĖRIMO TĖVUI IR ATSIDAVIMO JO DVASIOS VEDIMUI IŠ VIDAUS GIMSTA SIELOS TAPATYBĖ, KURIOS ANTECEDENTINIS PRIEŽASTINGUMAS NEBEVEIKIA, JI IŠSILAISVINO IŠ JO, JI TIESIOG IŠAUGO IŠ ANŲ SENŲ SAMPRATŲ IR NETIKRŲ TEIGINIŲ IŠKRAIPYTOS TIESOS IR TIKROVĖS, IR DABAR PATYRĖ, IR TOLIAU PATIRIA, ASMENINIO GYVENIMO TIKROVĘ SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE, TODĖL IR SAVO ASMENINIU PATYRIMU PALIUDIJA ANKSTESNIO PRIEŽASTINGUMO, KURIS BUVO TOKS REALUS IR STIPRUS ANUO METU, SUBYRĖJIMĄ, IŠGARAVIMĄ.
ŠITOKIU BŪDU TĖVO SUTEIKIAMA GARANTIJA DĖL SIELOS TAPATYBĖS IŠLIKIMO ATSIDUODANT JO DVASIOS VEDIMUI IŠ VIDAUS TAMPA REALI, TIKRA, O NE TEORINĖ. Ir tą realiai pajaučia pats mirtingasis.
Tačiau jeigu žmogų tiek užspaudžia išorinės materialios aplinkybės, kad jis nė žingsnio nebepajėgia, bijo, žengti į kokią nors ryškesnę šviesą, tai jo paties viduje, VIS TIEK, JIS TURI GALIMYBĘ APMĄSTYTI SAVE, SAVO VEIKSMUS, NET IR TUOS, KURIŲ ŽENGTI IŠORĖJE JIS DAR NEPAJĖGIA, IR ŠIAIP NUGYVENTI SAVO GYVENIMĄ SKAUSME IR NERIME, BAIMĖJE IR KANČIOJE, TAČIAU SAVO VIDUJE VIS TIEK PRIIMTI SPRENDIMĄ - NORI JIS DAR PATIRTI PRISIKĖLIMĄ, AR NE, NET IR ŠITAIP BAIMĖJE NUGYVENĘS VISĄ GYVENIMĄ. Todėl jeigu jis nepajėgė išsilaisvinti iš išorinių ankstesniojo - antecedentinio - priežastingumo pančių - dėl savo paties asmeninio nusigręžimo nuo Tėvo - tai savo viduje jis vis tiek gali pasvajoti, KOKIU JIS NORĖTŲ BŪTI, TIK JUO TAPTI TRUKDO IŠORINĖS SĄLYGOS IR CHARAKTERIS. Tai irgi SIEKIMAS nusimesti antecedentinio priežastingumo pančius savo viduje, kuris ir pasireišikia svajonėse, nes TOKS žmogus save mato kitokį - būtinai geresnį - negu kasdienėje realybėje.
TODĖL TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ MUMS IR PADOVANOJA SAVO DALELĘ, KAD NE SVAJOTUME, O GYVENTUME MEILE IR GĖRIU BŪDAMI GĖRIO BENDRAKŪRĖJAIS SU ROJAUS TREJYBE VISŲ LABUI, IR ŠITUO GYVU RYŠIUS SU KŪRĖJU PRANOKDAMI SAVO ANTECENDETINĮ PRIEŽASTINGUMĄ, NET JEIGU VISA ŽMONIJA ATSISAKO EITI GYVUOJU KELIU, O TU VIS TIEK EINI, ATSIDAVĘS SAVO LOCMANO VEDIMUI IŠ VIDAUS.
Mes labai dažnai painiojame LAISVĄ VALIĄ su SAVIVALE. Tai dvi skirtingos laisvos valios pasireiškimo formos. LAISVA VALIA MUMS SUTEIKTA AUGIMUI, ŠVIESĖJIMUI, TOBULĖJIMUI, o ne degradavimui, savivaliavimui, ir žlugimui. Tačiau mirtingasis, būdams žemo dvasinio lygio ir tingus atsiverti ir bendrauti su Tėvu-Rojaus Trejybe, mėgina sukeisti vietomis SAVIVALĘ su LAISVOS VALIOS PASIREIŠKIMU. Ir toks dvasiškai NESIEKIANTIS ATSIVERTI ROJAUS TREJYBEI žmogus visą laiką kelia vien tik savo ambicijas ir savo laisvą valią, tuoj pat pagrįsdamas, kad ją gavo iš Tėvo-Rojaus Trejybės, IR NIEKAS JOS NEGALI JAM SUVARŽYTI. Laisvos valios niekas - net ROJAUS TREJYBĖ - negali suvaržyti tik vienoje VIENINTELĖJE sferoje - kiekvienam apsisprendžiant EITI GYVUOJU KELIU, AR JO VISIŠKAI ATSISAKYTI, PANEIGIANT NET PATIES TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS EGZISTAVIMĄ BET KOKIA SAMPRATA - ENERGIJOS, PROTO, MEILĖS, JĖGOS, GALIOS, KOSMOSO ŠALTINIO IR CENTRO SAMPRATA.
Štai tik viena - ir tik ši - sfera turi laisvos valios absoliutų ASMENINĮ pasireiškiimą, ir tai tik žmogaus supratimo lygiu, kaip tik jis supranta ABSOLIUTUMĄ.
Visur kitur, ir visose kitose sferose, LAISVA VALIA YRA APRIBOJAMA. Laisva valia visada yra SANTYKINĖ.
Aš jūsų laisvą valią taip pat apriboju MŪSŲ FORUMO - DVASINIO AUGIMO IR DVASINIŲ MOKYTOJŲ RENGIMO - TAISYKLĖMIS. Tačiau aš negaliu apriboti jūsų laisvos valios jums - kiekvienam asmeniškai - PASIRENKANT DALYVAUTI AR NE MŪSŲ FORUME.
Miela Irena, kada tu rašai, jog laisvą valią ATIDUODI į ROJAUS TREJYBĖS rankas, tai juk ATIDUODI savo laisva valia. Čia net tikslesnis žodis yra SAVO LAISVĄ VALIĄ SULIEJI SU ROJAUS TREJYBĖS VALIA, KAD JI TAMPA VIENA. Tad jeigu jau savo valią sulieji su KŪRĖJO VALIA, tai savaime ir žaidi pagal KŪRĖJO TAISYKLES. Čia tas pats, kaip ir mūsų Forume, registruojiesi prieš rašydamas savo mokymus, ir savaime jau TU PRITARI FORUMO TAISYKLĖMS, kurios yra paskelbtos. Jeigu dėl kurių nors punktų nepritari, tuomet tai dar ne tavo dvasinio lygio Forumas, ieškok KITO FORUMO, kuris atitiktų tavo sąmonės virpesius ir kuriame tu taip pat būtum toks, kaip ir kiti. Tas pats su Kūrėju, niekas tavęs neįpareigoja savo valią sulieti su kūrėjo valia. Tačiau jeigu ją sulieji, tą norą pajunti savo viduje, pajunti realiai, todėl ir patvirtini tokį suliejimą žodžiais, mintimis, darbais, gyvenimu. Kūrejas juk visada yra mūsų viduje, per savo dvasią - Minties Derintoją - todėl jis visą laiką mums suteikia DIDESNĘ IŠMINTĮ IR ŠVIESĄ. Tai nėra įsikišimas į mūsų laisvą valią, nes Kūrėjas nepriima už mus sprendimo pasinaudoti Jo mums suteikiama šviesa ar nepasinaudoti, nepaisant to, kad VISĄ ŠVIESĄ JIS SUTEIKIA MUMS JOS NEPRAŠIUS. Bet net ir pats Kūrėjas nėra ATSAKINGAS UŽ MŪSŲ VEIKSMUS. Jeigu Tarpinės Būtybės mus išgelbėjo kokio nors įvykio metu, kuris be jos įsikišimo būtų turėjęs dar skaudesnių, gal net tragiškų pasekmių, ar tai laisvos valios pažeidimas? Ne, tai didesnės išminties ir šviesos pasireiškimas, mūsų visų labui, kad ir mes stiprėtume šviesa ir augtume kaip kūrinijos dvasinės šeimos pilnateisiai nariai jau dabar. Todėl mūsų NEIŠMNTIGĄ LAISVĄ VALIĄ GALI ATITINKAMOMIS APLINKYBĖMIS SUVARŽYTI APVAIZDA, JEIGU TOKS NEIŠMINTINGAS MŪSŲ LAISVOS VALIOS PANAUDOJIMAS SUKELTŲ PAVOJŲ VISUMAI.
kad jums būtų aiškiau, paimkime mūsų, Satanijos, Vietinę Sistemą Liuciferio maišto metu pireš 200.000 metų. Vietinės Sistemos ryšio grandinės buvo nutrauktos ir ji buvo izoliuota. Taip buvo apribota Liuciferio ir Šėtono laisva valia savo maišto sėklą platinti už Vietinės Sistemos ribų. TAIP BUVO APSAUGOTA DIDESNĖ VISUMA NUO TAMSOS GAIVALO, NORS DĖL TOKIOS IZOLIACIJOS SATANIJOS VISA VIETINĖ SISTEMA KENTĖJO DAUG LABIAU. Tuo tarpu savo aplinkoje Liuciferis ir Šėtonas galėjo be suvaržymų ieškoti sau sąjungininkų, ir juos surado, tarp jų ir mūsų puolusį Planetos Princą, Kaligastiją.
Taip pat ir mūsų dvasinio augimo Forumas yra saugomas nuo teršiančių jį žemo energetinio dažnio minčių, kada pašalinami replikavimai, kurie prasilenkia su mūsų Forumo taisyklėmis, ir nuveda ir kitus į šalutinius ir žemo dažnio asmeniškumus, neturinčius nieko bendro su mūsų Forumu.
Apvaizda - visos DVASINĖS IR TARPINĖS BŪTYBĖS taip pat įsikiša tada, kada reikalinga pagalba ŠVIESAI, KAD TIK JI NESUNYKTŲ, KAD TIK JI BŪTŲ IŠGELBĖTA VISUMOS LABUI. Ir dėl to vienas bus išgelbėta, o kitas žus net viename lėktuve, laive, mašinoje, žygyje, nors niekas jokio paaiškinimo negaus KODĖL TAIP ATSITIKO.
Individas nėra atsakingas dėl per jam pasirodžiusios sunkios naštos, ir užduoties sunkumo prislėgtas atsisako eiti šviesos keliu. Tada pasireiškia priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis, kuris ir suteikia tam individui atpildą - slogią nuotaiką, sunkumą viduje,kad jam kažkas nepavyko. Tačiau juk ir nesėkmė yra pergalė, nes ji suteikia tą kartų patyrimą, ir apmąstymus, kodėl taip atsitiko, kokios buvo padarytos klaidos, ir bus galimybė tokių klaidų nepakartoti. Mes gyvename pačiame pradiniame pasaulyje žengdami į savo Likimą - ROJAUS TREJYBĖS AKIVAIZDĄ - patį pirmąjį žingsnį, tiesiogine prasme kaip kūdikiai dvasios kelyje. TAI KOKIA GI KŪDIKIO ATSAKOMYBĖ JEIGU JAM SUNKU IR JIS IMA VERKTI? JOKIOS.
Kadangi esame materialia prasme suaugę ir turintys jau susiformavusias materialias smegenis, tai ir turime jomis pasinaudoti išmintingai. IR PAGRINDINĖ PRIEŽASTIS, KADA PER SUNKU VYKDYTI UŽDUOTĮ IR PAKELTI SUNKIĄ NAŠTĄ YRA PER MAŽAS PASITIKĖJIMAS TĖVU-ROJAUS TREJYBE, KAD BŪTENT SU JA IR ĮMANONA VISKAS.
O PASITIKĖJIMAS Rojaus Trejybe - tai ne šiaip ŽINOJIMAS, kad reikia pasitikėti, kad viską būtų įmanoma įgyvendinti, bet būtent pati sąmonės būsena, dvasinių kopėčių tas laiptelis, kada PATIRI PASITIKĖJIMĄ, KADA JUO GYVENI, ne mąstai apie jį, BET JUO GYVENI, tada nustoja kankinti baimė ir net abejonės, nes jos išnyksta. Kada tik atsiranda abejonės, jau pasitikėjime yra įtrūkimai, ir jie vis didės ir pasitikėjimas blės, o tada ims smelktis net ir PASĄMONINĖ BAIMĖ, ir kada ji pasieks sąmonės lygį, tada toji pati užduotis jau realiai bus išaugusi kaip neįveikiamas kalnas, kurio stačios ir aštrios uolos kels visišką nepasitikėjimą Tėvu-Rojaus Trejybe, nors dar taip neseniai PASITIKĖJIMAS buvo JUNTAMAS, O DABAR ĖMĖ REALIAI NYKTI IR IŠGARAVO.
Ir nieko nepadarysi, mes vėl keliamės, stojamės, ir vėl per garbinimą iš savo visos - TOS AKIMIRKOS - vidinės gelmės, per prašymų maldos mūsų nuraminimą iš vidaus, vėl imame atstatyti pasitikėjimą ir Tėvu-Rojaus Trejybe, ir savimi vykdant šią užduotį. Tokia patirtinė mūsų
evoliucija.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-11-29 14:04:21
"Materialusis savasis aš turi asmenybę ir tapatybę, laikinąją tapatybę; ikiasmenis dvasinis Derintojas taip pat turi tapatybę, amžinąją tapatybę. Šita materialioji asmenybė ir šita dvasinė ikiasmenybė sugeba taip suvienyti savo kūrybines savybes tam,kad pagimdytų nemirtingos sielos išliekančiąją tapatybę". UK 0071-02.
Šitoje ištraukoje viskas aišku.
"Šitaip pasirūpinęs nemirtingos sielos augimu ir išlaisvinęs žmogaus vidinį aš iš priklausomybės nuo ANTECEDENTINIO priežastingumo pančių,Tėvas pasitraukia į šalį.Dabar žmogų šitokiu būdu išlaisvinus iš reagavimo į priežastingumą pančių,bent jau kas yra susiję su amžinuoju likimu,ir, pasirūpinus nemirtingo savojo aš,sielos,augimu, pačiam žmogui belieka norėti sukurti arba atstumti šitą išliekantįjį ir amžinajį savajį aš,kuris yra jo, jam pačiam pasirinkus"... UK 0071-03.
Algimantai,jeigu nelabai sutrukdysiu, norėčiau šitos ištraukos platesnio paaiškinimo;ką galėtų reikšti:"Nuo ANTECEDENTINIO priežastingumo pančių? ar mūsų materialioje sferoje būtų įmanomas toks išsilaisvinimas?
"Ne viena kita būtybė,jėga,kūrėjas,ar agentūra visoje plačioje visatų visatoje nė mažiausiu laipsniu negali įsikišti į mirtingojo laisvos valios absoliutų suverenumą,kada ši valia pasireiškia pasirinkimo sferoje,susijusioje su besirenkančiojo mirtingojo asmenybės amžinuoju likimu.Kai del amžinojo išlikimo,tai Dievas yra paskelbęs materialios ir mirtingojo valios suverenumą,ir tas sprendimas yra absoliutus". UK 0071-03.
Algimantai, ką tu galėtum pasakyti šitame kontekste?
Del laisvos valios suverenumo viskas aišku.
Bet kaip būtų su ta patirtimi,kada savo laisvą valią atiduodi,pvz. į Vietinės Visatos Valdovo rankas,ar į Tėvo-Rojaus Trejybės rankas?ar tuomet įvairios būtybės,jėgos,kūrėjai,gali laisvai įsikišti į asmeninę laisvą valią,ir kokią atsakomybę nešą individas,kada jam pasirodo per sunku vykdyti užduotis? Žinoma,galima pasakyti, kad palaikant pastovų glaudų ryšį su Tėvu neturėtų būti sunku;bet kartais žmogus būna įtrauktas į tokias žemiško gyvenimo dramas,kad tas ryšys su Tėvu susilpnėja, arba kuriam laikui visai nutrūksta.
Kas tuomet būtų?
Su meile,
IRENA
2010-11-28 12:56:04
Ačiū Algimantai,tu atsakei ne tik į mano pateikta užklausimą,padarei daug daugiau.
Kai po truputį traukiasi rūkas nuo mano dvasinių akių,pasakysiu taip kaip jaunimas pasakytų : iki šiol dar nė viena perskaityta knyga manęs taip "neužvedė", kaip "užveda" UK knyga;gaila,kad tik savaitgaliais pajėgiu ją studijuoti.
Ačiū.
Su meile,
IRENA
2010-11-14 14:27:03
Miela Irena, pamėginkime dabar į tavo pateiktą sakinį pažvelgti mano žvilgsniu. Vyksta debatai asamblėjoje. Ji gal LABIAU norėtų priimti prastą Arijaus TIESŲ SAMPRATĄ, tačiau čia pakyla graikas iš Egipto Atanasijus, ir savo DRĄSIA, UGNINGA, ir LOGIŠKA iškalba pateikia TOKIĄ JĖZAUS PRIGIMTIES SAMPRATĄ, kad ši asamblėja yra priblokšta tokios kalbos, ir DĖL TO NEBEIŠDRĮSTA užtušuoti Jėzaus prigimties, KAD JI LIKTŲ VISIŠKAI NEAIŠKI.
Štai kodėl apreiškėjai ir pastebi:
"Krikščionybė daug, labai daug yra skolinga graikams."
Būtent Atanasijus savo sprendimu ir jo įvykdymų - o tą padaryti anomis aplinkybėmis jam kainavo DIDŽIULIŲ PASTANGŲ ir DRĄSOS, BŪNANT VIENAM TOKIOS NUOMONĖS MESTI IŠŠŪKĮ VISAI ASAMBLĖJAI - milžinišku laipsniu prisidėjo prie to, kad ši tiesa apie Jėzų, NORS IR IŠKRAIPYTA, vis tik pasiektų pasaulį, o ne dingtų iš viso.
O tolesnes būtent TOKIAS NEAIŠKIAS sampratas apie Jėzų jau FORMAVO apaštalas PAULIUS, kuris ir rėmėsi graikų filosofo FILONO sampratomis apie Dievą, žydų raštais, apaštalo Petro pasakojimais apie Jėzų, ir savo asmenine samprata apie Dievą, taip pagimdydamas NEGYVĄ krikščionybę SU KRIKŠTO RITUALAIS IR VIEŠPATIES JĖZAUS CENTRINE DOGMA.
Būtent Pauliaus SUMODELIUOTĄ KRIKŠČIONYBĘ ATSTŪMĖ VISI RYTAI, O TO PASEKMĖ - KARINGOJO ISLAMO ATSIRADIMAS PO BEVEIK SEPTYNIŲ ŠIMTŲ METŲ PO JĖZAUS GYVENIMO PASAULYJE.
VISKAS yra TARPUSAVYJE SUSIJĘ ŠIMTMEČIŲ GYVOMIS GIJOMIS PER KARTŲ KARTAS.
Net mes - urantai - TAIP PAT ESAME SUSIJĘ SU ATANASIJAUS ŠVIESA IR DRĄSA ir PAULIAUS IŠKRAIPYMAIS IR DOGMATIŠKUMU.
Jeigu ne Atanasijaus ryžtas ir drąsa, mes GALBŪT nebūtume turėję tokios net ir iškraipytos Pauliaus versijos apie Jėzų. Dėl to URANTIJOS KNYGOS atsiradimas būtų GALBŪT buvęs neįmanomas tokiu laipsniu, kokiu jis mums atskleidė šviesą, nes mes galbūt taip pat būtume BIJOJĘ ŠITOS ŠVIESOS, KAIP JOS DABAR BIJO KITI MŪSŲ DVASIŠKAI AKLI IR KURTI BROLIAI IR SESĖS DVASIOJE.
Tačiau vis tik samprata apie Jėzų išliko, ir buvo mums galima perteikti Urantijos Dokumentus, kad mūsų dvasinį žvilgsnį išplėstų. Taip pat jau buvo net ir BŪTINA JUOS PERTEIKTI, NES JĖZAUS MOKYMAI IR GYVENIMAS BUVO TIEK IŠKREIPTI, KAD TOLIAU JIE SAVAIMĖ STATĖ Į PAVOJŲ VISĄ TOLIMESNĮ URANTIJOS DVASINĮ VYSTYMĄSI IR NET PAČIOS MATERIALIOS CIVILIZACIJOS IŠLIKIMĄ JOJE.
Tad Urantijos Knygoje čia nėra padaryta kokia nors spausdinimo klaida. Tiesiog pasistenkite neskubėti su savo supratimo išvadomis.
VISADA PAŽVELKITE Į PLATESNĮ KONTEKSTĄ. IR KANTRIAI STUDIJUOKITE ŠĮ NUOSTABŲ EPOCHINĮ APREIŠKIMĄ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-11-14 12:28:30
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.