Forumas: temos peržiūra
Klausimai iš Urantijos Knygos
Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-04-29 21:47:32
Komentarai
Didelė dalis iš tų didžiųjų tiesų,kurių mokė Jėzus,buvo beveik prarastos padarius ankstyvuosius kompromisus,bet vis vien jos glūdi šitoje pagonizuotos krikščionybės religijoje,kuri savo ruožtu buvo Žmogaus Sūnaus gyvenimo ir mokymų Pauliaus versija.Ir krikščionybė,net prieš savo pagonizavimą,iš pradžių buvo visapusiškai helenizuota.Krikščionybė daug,labai daug yra skolinga graikams.Būtent vienas graikas,iš Egipto,taip drąsiai atsistojo Nikėjoje ir taip bebaimiškai metė iššūkį šitai asamblėjai,kad ji neišdrįso sampratos apie Jėzaus prigimtį padaryti tokią neaiškią, kad tikroji tiesa apie jo savęs padovanojimą galėjo patekti į tokį pavojų,jog pasaulliui būtų buvusi iš viso prarasta.Šito graiko vardas buvo Atanasijus,ir jeigu ne šito tikinčiojo, įškalba ir logika,tai Arijaus įtikėjimai būtų nugalėję. 2070-09. UK knyga.Algimantai,norėčiau,kad tu man padėtum išsiaiškinti priešpaskutinio sakinio prasmę.
"...kad ji NEIŠDRĮSO sampratos apie Jėzaus prigimtį padaryti tokią neaiškią,kad tikroji tiesa...,"ir t.t.
Gal čia reikėtų skaityti,kaip Atanasijaus priekaištą,jog:"...kad ji IŠDRĮSO sampratos apie Jėzaus prigimtį padaryti tokią neaiškią,kad tikroji tiesa apie jo savęs padovanojimą galėjo patekti į tokį pavojų,jog pasauliui būtų buvusi iš viso prarasta."
Žinoma,čia gali būti paprasta spausdinimo klaida.
Su meile,
Su meile,
IRENA
2010-11-14 09:23:25
Mielieji, tik dabar jums pateikiu atsakymą į Rimanto iš Kauno patalpintą Urantijos Knygos citatą ir jo klausimus.
Pakarotju jo atsiųstą citatą ir klausimus, kad jums būtų lengviau orientuotis:
“Susiliejimas su Minties Derintoju asmenybei suteikia amžinąsias aktualybes, kurios anksčiau buvo tiktai potencialios. Tarp šitų naujų apdovanojimų galima būtų paminėti: dieviškumo savybės įtvirtinimą, praeities amžinybės patyrimą ir atmintį, nemirtingumą, ir riboto potencialaus absoliutumo fazę. 1237-04 ( Pateikta Orvontono Atsiskyrusiojo Žinianešio ).
Algimantai , kaip būtų galima plačiau pakomentuoti šitą citatą ir būtent šitas suteikiamas aktualybes :
1.dieviškumo savybės įtvirtinimą
2.praeities amžinybės patyrimą ir atmintį
3.nemirtingumą
4.ir riboto potencialaus absoliutumo fazę
Mirtingojo susiliejimas su Minties Derintoju užfiksuoja NAUJĄ MIRTINGOJO ASMENYBĖS KOKYBĘ – dieviškumo savybės AKTUALO įtvirtinimą.
Mirtingasis, savo vystymosi PIRMINIAME MATERIALAUS ŽMOGAUS etape, jeigu susiliejimas įvyksta dar gyvenant apgyvendintoje planetoje iki PRISIKĖLIMO MORONTINIU PAVIDALU, arba TARPINĖS GRANDIES etape – MORONTINIO SIELOS TAPATYBĖS PASIREIŠKIMO LYGIU, jeigu susiliejimas įvyksta jau PO PRISIKĖLIMO – IMA PATIRTI AMŽINOSIOS IR DIEVIŠKOSIOS ASMENYBĖS POTENCIALIŲ SAVYBIŲ AKTUALUMĄ, KURĮ ŠI ASMENYBĖ - DĖL SUSILIEJIMO SU MINTIES DERINTOJU – ĮGAUNA IŠ MINTIES DERINTOJO.
Minties Derintojas yra TOBULUMO IR DIEVIŠKUMO DALELĖ, TĖVO DVASIA, KURI YRA IKIASMENĖ. Savo DIEVIŠKUMU ji yra visiškai tokia, kaip Tėvas, taip, kaip vandenyno lašas turi tas pačias savybes, kaip ir visas vandenyno vanduo, taip ir Minties Derinojas turi tas pačias dieviškumo savybes, kaip ir Tėvas. Todėl savo DVASINE KOKYBE JIE YRA VIENA.
Taip jau yra Kūrėjo sumanyta, kad Jis padovanodamas asmenybės amžinąją dovaną, kiekvienam iš mūsų padovanoja ir visas šitos asmenybės POTENCIALIAS SAVYBES – TUO PAČIU IR DIEVIŠKUMĄ. Tačiau mūsų dieviškumas ne iš karto atsiskleidžia, ir ne vienodu lygiu. Todėl, kad mums palengvintų MŪSŲ ASMENYBĖS dieviškumo savybes paversti iš POTENCIALO Į AKTUALĄ, mums ir yra padovanojama IKIASMENĖ KŪRĖJO DVASIA, PATI JAU TURĖDAMA SAVOJO DIEVIŠKUMO AKTUALĄ, O NE POTENCIALĄ, TAČIAU NETURINTI ASMENYBĖS DOVANOS, NES MUMS MINTIES DEIRNTOJAS YRA KŪRĖJO SUTEIKIAMAS IKIASMENIS BŪTENT DĖL TO, KAD SUSILIEJUS MUMS KŪRĖJO JAU PADOVANOTAI ASMENYBEI SU KŪRĖJO IKIASMENE DVASIA, ŠI DVASIA IR ĮGAUTŲ MŪSŲ DIEVIŠKĄJĄ ASMENYBĘ, NES TADA MES JAU BŪSIME TAPĘ VIENA ASMENYBE, NORS IR TURINČIA DU SKIRTINGUS POLIUS – DIEVIŠKUMO AKTUALUMĄ, IŠ MINTIES DEIRNTOJO IR MUMS KŪRĖJO SUTEIKTO DIEVIŠKUMO ATEITIES AMŽINYBĖS POTENCIALUMĄ IR SAVO ASMENINIO DVASINIO AUGIMO PATYRIMO AKTUALUMĄ. Kadangi susiliejimas įvyksta dėl to, kad du tampa kaip vienas dvasioje, tai Dieviškasis Derintojas ir ĮTVIRTINA bei PATVIRTINA ir mūsų asmenybės DIEVIŠKUMĄ, nes susilieti gali tik DIEVIŠKAS SU DIEVIŠKU.
Kadangi Minties Derintojas yra KŪRĖJO KOKYBINĖ DALELĖ, tai jis TAIP PAT turi ir praeities amžinybės KŪRĖJO PATYRIMĄ IR ATMINTĮ, NET IR TOKIĄ, KOKIĄ TURI KŪRĖJAS, IŠSKYRUS TOKĮ PATYRIMĄ, KURĮ MINTIES DERINTOJAS TURI ASMENIŠKAI PATS KAUPTI APSIGYVENDAMAS MIRTINGOJO PROTE, KAD VESTŲ JĮ IŠ VIDAUS NET Į SUSILIEJIMĄ SU MIRTINGOJO ASMENYBE. Šį patyrimą Minties Derintojas įgauna tik paties patyrimo kaupimo metu. Tačiau net jeigu ir daug mirtingųjų nusigręžė nuo Tėvo, jį atstumdami, ir dėl to jie nebuvo toliau vedami GYVUOJU KELIU, IR JŲ TAPATYBĖS BUVO SUNAIKINTOS, tai tų mirtingųjų visos gerosios savybės vis tiek papildo Minties Derintojo patyrimą, o šis jas taip pat perduoda jau kitam mirtingajam, kurio prote jis apsigyvena. Todėl nei patyrimas, nei atmintis neišbarstomi, o Minties Derintojo yra perteikiami jo kitam GLOBOTINIUI.
Nemirtingumas visada yra asmenybės dovanos potenciale. Tačiau SUSILIEJIMAS SU MINTIES DERINTOJU, ir tapimas viena asmenybe, yra GARANTIJA, kad nemirtingumo potencialas pavirto AKTUALU.
Dar daugiau, susiliejimas su Minties Derintoju yra garantija, kad mirtingasis TIKRAI IR SAUGIAI PASIEKS SAVO NAMUS ROJUJE IR STOVĖS SAVO TĖVŲ AKIVAIZDOJE, NES DABAR TARP DERINTOJO IR MIRTINGOJO ASMENYBĖS NEBĖRA JOKIŲ KLIŪČIŲ, JIE YRA TAPĘ VIENA ASMENYBE, TODĖL ŠIS NUOSTABUSIS LOCMANAS DABAR JAU BE JOKIO VARGO TIESIOGIAI IR SĄMONĖS LYGIU BENDRAUAJA SU SAVO NAUJĄJA DALELE – MIRTINGOJO ASMENYBE.
Šitaip nemirtingumo potencialas pavirto mirtingojo asmenybės nemirtingumo aktualu visai amžinybės ateičiai, nes tas, kas susilieja su paties NEMIRTINGUMO ŠALTINIO DALELE, tas taip pat – tą pačią akimirką – jau realiai YRA nemirtingas, nors dvasios aktualu dar ir netapo. Js dar gali būti mirtingasis žmogiškuoju pavidalu, arba sielos tapatybės morontiniu pavidalu. Jeigu jis dar yra mirtingasis materialiu pavidalu, tai SULIEDAMAS SU MINTIES DERINTOJU jis iš viso išvengia mirties, nes patiria TIESIOGINĮ PERVEDIMĄ Į MORONTINĮ SIELOS TAPATYBĖS PAŽADINIMĄ, atjungus jam sąmonę. Arba jam gali būti ATIDĖTAS PATS SUSILIEJIMAS SU MINTIES DERINTOJU, KAD JIS TOLIAU LIKTŲ MATERIALIU PAVIDALU PLANETOJE, TOLIAU BENDRADARBIAUDAMAS SU SAVO MINTIES DERINTOJU, VEIKDAMAS VISŲ ŠVIESOS LABUI, tačiau savo dvasiniu lygiu jis vis tiek jau stovi ant SUSILIEJIMO SU MINTIES DERINTOJU AKTUALAUS laiptelio.
O riboto potencialaus absoliutumo fazės pojūtis yra suteikiamas ta prasme, kad asmenybė, kaip KŪRĖJO DIEVIŠKOJI IR AMŽINA DOVANA, ir DAR susiliejusi su KŪRĖJO, KURIS PATS YRA ABSOLIUTUS, IKIASMENE DVASIA, pradeda vis giliau patirti savojo DVASINIO ABSOLIUTUMO, KAD IR APRIBOTO, KAŽKOKĮ NENUSAKOMĄ IR NEĮVARDIJAMĄ POJŪTĮ, kuris ir leidžia tai asmenybei pradėti samprotauti apie jai dar nesuvokiamas riboto POTENCIALAUS absoliutumo kategorijas, kažkokius nesuvokiamus vystymosi etapus jau pasiekus Rojų, kad įgyvendinus savo likimą vystymasis vis tiek nesustos, jis tęsis tik jau dar aukštesniu lygiu, net ir absoliučiu lygiu. Tačiau šiuo pojūčiu, suteikiamu Minties Derintojo, yra nubrėžiama riboto potencialaus absoliutumo GAIRĖ – VYSTYMASIS IR JUDĖJIMAS NIEKADA NEGALI NUTRŪKTI, PASIEKUS NEMIRTINGUMĄ, PER SUSILIEJIMĄ SU MINTIES DERINTOJU, KAIP IR PASIEKUS SAVOJO LIKIMO ĮGYVENDINIMĄ IR ATSIDŪRUS ANT AMŽINYBĖS KRANTŲ ROJUJE IR ROJAUS TREJYBĖS AKIVAIZDOJE.
Kad ir kiek vystymasis į priekį vyktų ateityje, visą laiką jis liks riboto potencialaus absoliutumo fazėje, nes visumine prasme absoliutumas niekada nepavirs iš potencialaus į visą aktualų, nes visada jo nepalyginai didesnė dalis liks potenciali. Todėl ir mūsų vystymasis, kaip ir mūsų sampratos apie šį vystymąsi, net ir absoliučiu lygiu, visą laiką bus riboto – ne visuminio – potencialaus – ne aktualaus – absoliutumo prasme.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-10-23 15:51:27
Susiliejimas su Minties Derintoju asmenybei suteikia amžinąsias aktualybes, kurios anksčiau buvo tiktai potencialios. Tarp šitų naujų apdovanojimų galima būtų paminėti: dieviškumo savybės įtvirtinimą, praeities amžinybės patyrimą ir atmintį, nemirtingumą, ir riboto potencialaus absoliutumo fazę. 1237-04 ( Pateikta Orvontono Atsiskyrusiojo Žinianešio ).
Algimantai , kaip būtų galima plačiau pakomentuoti šitą citatą ir būtent šitas suteikiamas aktualybes :
1.dieviškumo savybės įtvirtinimą
2.praeities amžinybės patyrimą ir atmintį
3.nemirtingumą
4.ir riboto potencialaus absoliutumo fazę
rimantasKaunas
2010-10-03 14:03:12
Nieko nesuprantu.Vakar nuo 19val.iki 24.oo rašiau komentarą,šiandien nuo 17val. iki dabar.Pasiunčiau juos į forumo konkrečią temą bet jie pradingsta.Ir atsidaro skaitinių langas.Bandau ir atgal grįžti,keisdamas saugos kodą,bet niekur nerandu.Tiek to,vadinasi jie nebuvo reikalingi.Arba per ilgai rašiau.
Arūnas
2010-03-18 22:03:09
//Dvasinės gravitacijos grandinė yra pagrindinis kanalas, perduodantis tikinčios žmogaus širdies nuoširdžią maldą iš žmogiškosios sąmonės lygio į Dievybės aktualią sąmonę. Tą, kas jūsų prašymuose išreiškia tikrai dvasinę vertybę, sugriebs visuotinė dvasinės gravitacijos grandinė ir nedelsiant ir tuo pačiu metu perduos visoms su tuo susijusioms dieviškosioms asmenybėms. Kiekviena užsiims tuo, kas priklauso jos asmeninei sričiai. Dėl to jūsų praktiniame religiniame patyrime yra nesvarbu, adresuojant savo nuolankius prašymus, ar jūs įsivaizduojate savo vietinės visatos Sūnų Kūrėją ar Amžinąjį Sūnų visų daiktų centre. - 0084 03//
Algimantai, prašau, būkit geras ir paaiškinkit , jei nesvarbu kam adresuoji savo maldą, tai kodėl Jūsu tekstuose tiek daug sudetingiausiu kreipiniu, kuriu niekaip negaliu prisiminti, ten ir brolis ir motina ir sunus viename ir dar sesuo. Nepykit už klausima, nes urantijos knygą atradau nesenai.
O apie gimimą iš dvasios vistiek nesupratau, tai turi ivykti maldos, ar garbinimo metu, ar ivyksta po kokios nelaimės, kokio streso? Paaiškinkit, prašau kaip tai atsitiko Jums konkrečiai, gal tada ir aš galesiu suprasti, nes Dievu tikiu jau senai, bet apie gimimą iš dvasios nebuvau girdėjes. Ačiu.
Marius
2010-03-16 01:18:07
Mielas Arūnai, tavo klausimas yra toks gilus, kad jam suteikti pilnareikšmį atsakymą, su išplėstu kontekstu, kad būtų suprantama, kas turima omenyje pateikiant šį Urantijos Dokumento teiginį, reikėtų labai daug ką aiškinti nuosekliai. Tuo tarpu dabar apsiribosiu tokiu atsakymu. Tavo pateikta citata:
“Urantijiečių raštuose nuolat iškyla užuomina apie daugiskaitinės Dievybės veiksmus ir poelgius, aiškiai pripažįstant šių trijų Šaltinių ir Centrų egzistavimą ir veikimą.”( 0110-07-03 ).
tik užsimena apie anksčiau Urantijos kai kuriems žmonėms perteiktą vienokią ar kitokią daugiskaitinę Dievybės sampratą.
Štai Makiventa Melkizedekas, likus dviems tūkstančiams metų iki Jėzaus atėjimo, įsikūnijęs žmogaus pavidalu:
“… mokė vieno Dievo, visuotinės Dievybės, sampratos, bet jis leido žmonėms šitą mokymą susieti su Norlatiadeko Žvaigždyno Tėvu, kurį jis vadino El Elijonu – Pačiu Aukštuoju.”( 1016-04)
“Trijų koncentrinių žiedų simbolį, kurį Melkizedekas pasirinko savęs padovanojimo misijos ženklu, didžioji dauguma žmonių aiškino kaip simbolizuojantį žmonių, angelų, ir Dievo tris karalystes. Ir jiems buvo leidžiama ir toliau šitaip tikėti; labai mažai pasekėjų sužinojo, jog šitie trys žiedai simbolizuoja dieviškosios paramos ir vadovavimo Rojaus Trejybės begalybę, amžinybę, ir visuotinybę; net ir Abraomas šitą simbolį greičiau laikė išreiškiančiu Edentijos tuos tris Pačius Aukštuosius, kadangi jis buvo mokomas, jog tie trys Patys Aukštieji veikia kaip vienas. Tiek, kiek Melkizedekas mokė sampratos apie Trejybę, kurią simbolizavo jo ženklas, tai jis paprastai ją susiedavo su Norlatiadeko žvaigždyno tais trimis valdovais Vorondadekais.”(1016-04)
”Eiliniams savo pasekėjams jis nebandė pateikti savo tokių mokymų, kurie pranoktų Edentijos Pačių Aukštųjų – Urantijos Dievų – valdymo faktą. Bet kai kuriuos pasekėjus, Melkizedekas mokė išvystytos tiesos, pateikdamas vietinės visatos valdymą ir organizaciją, tuo tarpu savo nuostabų mokinį Nordaną Kenitą ir grupę atkaklių savo studentų jis mokė supervisatos ir net Havonos tiesų.” (1016-05)
Šitos trys citatos parodo, kad Makiventa Melkizedekas tik nedaugeliui galėjo ką nors aiškinti apie DAUGISKAITINĘ DIEVYBĘ – TREJYBĘ. Tačiau iš ją turėjo “sumažinti” ir “nuleisti” iš ROJAUS iki mūsų ŽVAIGŽDYNO, Norlatiadeko, TRIJŲ VADOVŲ, Pačių Aukštųjų, Vorondedekų kategorijos dvasių-tvarinių lygio. O juk tai net nėra iš viso DIEVYBĖS lygis. Tačiau nieko nepadarysi, aplinka buvo tokia tamsi, kad ryškesnės šviesos suvokti nepajėgė. Ir net tokią iškraipytą Trejybę Makiventa galėjo aiškinti nevisiems.
Neturintiems ĮTIKĖJIMO žmonėms, kurie negali savo ASMENINIU patyrimu paliudyti, kokia yra mylinti ir iš vidaus vedanti ROJAUS TREJYBĖ, bet kokia Dievybė bus GĄSDINANTI savo visagalybe ir didingumu. Todėl tokie žmonės ir puola garbinti stabus, nesvarbu, kokiais pavadinimais.
Tai ypač akivaizdu induizme, kur irgi yra daugiskaitinė Dievybė, bet ji irgi yra tik stabų lygio.
“Induizmo teologija, šiuo metu, vaizduoja dievybės ir dieviškumo keturis besileidžiančius lygius (1031-03 ir toliau):
“ 1. Brahmaną, Absoliutą, Begalinįjį, šitą TAI YRA.
“ 2. Trimurti, induizmo aukščiausiąją trejybę. Šitame susivienijime Brahma, pirmasis narys, yra suvokiamas kaip pats save sukūręs iš Brahmano – begalybės. Jeigu jis nebūtų tapatinamas su panteistiniu Begaliniuoju, tai Brahma galėtų tapti pagrindu Visuotinio Tėvo sampratai. Brahma taip pat yra tapatinamas ir su likimu.
“ Antrojo ir trečiojo narių, Šivos ir Višnu, garbinimas atsirado pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus; Šiva yra gyvybės ir mirties viešpats, vaisingumo dievas, ir sunaikinimo šeimininkas. Višnu yra ypač populiarus dėl to tikėjimo, kad jis periodiškai įsikūnija žmogiškuoju pavidalu. Šitokiu būdu, indų vaizduotėje Višnu tampa realiu ir gyvu. Kai kas Šivą ir Višnu, kiekvieną iš jų, laiko aukščiausiu už visus kitus.
“ 3. Vedinių ir povedinių dievybių. Didelė dalis arijų senovės dievų, tokių, kaip Agni, Indra, Soma, išsilaikė kaip antriniai dievai po trijų Trimurti narių. Atsirado didelis skaičius papildomų dievų nuo ankstyvųjų Vedų Indijos dienų, ir šitie taip pat buvo įtraukti į induizmo panteoną.
“ 4. Pusdievių: viršžmogiai, pusdieviai, didvyriai, demonai, vėlės, blogos dvasios, fėjos, pabaisos, goblinai, ir vėlesniųjų laikų kultų šventieji.
“ Nors induizmas ilgą laiką negalėjo Indijos žmonėms įkvėpti naujo gyvenimo, bet tuo pačiu metu jis paprastai buvo tolerantiška religija. Jo stiprybė yra dėl to, kad jis pasirodė, jog yra labiausiai prisitaikanti, amorfinė religija, kokia tik buvo atsiradusi Urantijoje. Ji gali patirti beveik neribotą skaičių pakitimų ir turėti lanksčių prisitaikymų nepaprastą spektrą, pradedant aukštais ir pusiau monoteistiniais pasvarstymais apie intelektualų Brahmaną ir baigiant neišmanančių tikinčiųjų žemų ir prislėgtų klasių nežabotu fetišizmu ir primityvių kultų ritualais.
” Induizmas išsilaikė, nes iš esmės jis yra Indijos pagrindinės visuomeninės sanklodos neatskiriama dalis. Jis neturi didžiulės hierarchijos, kurią būtų galima trikdyti arba sunaikinti; jis yra įpintas į tautos gyvenimo modelį. Jo sugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų pranoksta visus kitus kultus, ir jis demonstruoja pakantų požiūrį į daugelį kitų religijų ir kai kuriuos jų elementus yra pasirengęs perimti. Tvirtinama, jog Gautama Buda ir net pats Kristus yra Višnu įsikūnijimai.
“ Šiandien, Indijoje, yra didžiulis poreikis tam, jog būtų pavaizduota Jėzusoninė evangelija – Dievo Tėvystė ir visų žmonių sūnystė ir iš to kylanti brolystė, kuri yra įgyvendinama asmeniškai kupinos meilės pagalbos dėka ir tarnystės visuomenei dėka. Indijoje egzistuoja filosofiniai rėmai, yra kulto struktūra; stinga tiktai gyvybę įkvepiančios kibirkšties, kuri yra dinamiška meilė, pavaizduota Žmogaus Sūnaus pirminėje evangelijoje, neturinčioje Vakarų dogmų ir doktrinų, kurios turėjo polinkį Mykolo savęs padovanojimo gyvenimą paversti baltojo žmogaus religija. “ (1032-02)
Ir “jauniausias” daugiskaitinės Dievybės-Trejybės KLAIDINGOS ir kitus KLAIDINANČIOS sampratos šaltinis yra Naujasis Testamentas, kurio autoriai pateikia savo supratimą apie Tėvą, Jo Sūnų Jėzų, ir Šventąją Dvasią.
Todėl lygiai taip pat, kaip induizmui reikia gyvosios Jėzaus evangelijos, taip ir tikintiesiems Naujojo Testamento teiginiais reikalinga šitoji pati Jėzaus gyvoji evangelija, nes ji gali padėti nutiesti kelią į TIKROSIOS – ROJAUS TREJYBĖS – DAUGISKAITINĖS DIEVYBĖS GYVĄJĄ SAMPRATĄ, KURIĄ PATVIRTINA IR KITIEMS LIUDIJA ATSIVĖRUSI SIELA, ATRADUSI TĖVĄ SAVYJE, ĮTIKĖJUSI, IR GIMUSI IŠ DVASIOS SIELA.
Štai kodėl mes – URANTAI - LIUDIJAME REALIĄ IR GYVĄ ROJAUS TREJYBĘ, ESANČIĄ MŪSŲ VIDUJE. Ir tik tie urantai, kurie šitą liudija savo atsivėrusia siela, o ne intelektualiu išmąstymu. Ir tik jie išplečia net Urantijos Knygos apreiškimo teiginius, kad jau DABAR MES ATRADOME NE TIK TĖVĄ, BET IR AMŽINĄJĮ SŪNŲ-MOTINĄ-BROLĮ, IR BEGALINĘ DVASIĄ-MOTINĄ-SESĘ, mūsų gyvu ryšiu su Rojaus Trejybe per JOS garbinimą ir mūsų gyvą maldą JAI.
Taip, kaip neįtikėję žmonės seniau degradavo savo samprata apie daugiskaitinę Dievybę, taip ir šiandieniniai mūsų sielos broliai ir sesės dar daugiau degraduoja.
Štai dabartinė lėktuvo katastrofa su Lenkijos prezidentu ir jo aukšto rango delegacijos MATERIALIA žūtimi paliudija PRIEŽASTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS dėsnio veikimą. Kiti gi klaidingai tvirtins - štai koks likimo smūgis. Tai nieko bendro su likimu neturi. Būtent priešingai - tai tik rodo, kad žmogus savo valią iškėlė virš Tėvo valios, dėl to savojo likimo neįgyvendino taip, kaip jį įgyvendinti numatė Rojaus Trejybė.
Lenkai, kaip ir lietuviai, savo laiko jau tokiais DIEVOBAIMINGAIS, kad didesnių už juos pasaulyje neturėtų būti. Tačiau nei vieni, nei kiti nėra įtikėję. Jie DIEVO BIJO. Jie tik TIKI, todėl atlieka ritualus, o gyvena BE MEILĖS, ir pažeisdami ROJAUS TREJYBĖS valią – mylėti visus vienodai.
Būtent todėl ir lėktuvas sudužo, nes žmogaus ego buvo iškeltas virš Rojaus Trejybės valios, kurios jie net nesuvokė. Niekada nebūna taip, kad ROJAUS TREJYBĖS VALIA BŪTŲ TOKIA, KAD ĮVYKTŲ BET KOKIA KATASTROFA.
O reakcija į šį įvykį taip pat liudija, kad tik ką po Velykų, tik paliudijus RITUALINĮ JĖZAUS PRISIKĖLIMĄ, liejamos ašaros. Ir dėl ko? Dėl savo GYVULINIO EGO IŠSIPŪTUSIO BURBULO.
Žmonėms gaila SAVĘS. Tai neturi jokio ryšio su GAILESTINGUMO. Tai GAILESTIS. O jis žudo sielą. Todėl vietoje to, kad siela susimąstytų, KODĖL TAIP PAŽEIDINĖJAMA ROJAUS TREJYBĖS VALIA, KAD VIS TIK ĮVYKO TOKIA KATASTROFA, skelbiamas GEDULAS. Dėl ko? Dėl to, kad jie bus PRIKELTI, KAIP PRISIKĖLĖ JĖZUS? TAI KOKIA TADA VISŲ TŲ VELYKŲ NEGYVŲ RITUALŲ PRASMĖ, KADA NETIKIMA PRISIKĖLIMU, IR SKELBIAMAS GEDULAS, KADA YRA PRISIKĖLIMAS, PALIUDYTAS JĖZAUS, NORS KRYŽIUS KASMET PER VELYKAS TAMPOMAS TIEK LENKIJOJE, TIEK LIETUVOJE, TIEK VATIKANE? Tačiau TOKIOS KRYŽIŲ TAMPANČIOS sielos yra NEGYVOS, todėl gyvulinio ego burbulas ir išsipučia AŠAROMIS, kad jam gaila savęs, kaip gi jis toliau gyvens be prezidentų ir generolų. Oi, koks NAŠLAITIS.
O našlaitis jis yra iš tiesų, nes nėra atradęs Tėvo savyje. Štai todėl jis ir jaučiasi bejėgis, kada žuvo prezidentas ir generolai, nes gi jie buvo jiems vedliai. Ne Tėvas juos vedė iš vidaus, kaip atradusį Tėvą savo viduje sūnų ar dukrą, bet kaip vergą veda šeimininkas, ir netekus šeimininko vergas nebežino ką daryti. Jam BAISU.
O VERKTI REIKIA IŠ TIKRŲJŲ DĖL TO, KAD SIELOS YRA UŽKIETINTOS IR NIEKAS NET NEIEŠKO TĖVO SAVYJE. DAR BAISIAU - JO NEIEŠKOJO IR LENKIJOS PREZIDENTAS, KAIP IR JO SVITA, KAIP IR PILOTAS. TODĖL PREZIDENTO GYVULINIS EGO NELEIDO SAU NET KALBĖTIS SU SAVO SIELOS BROLIU - PREMJERU. TODĖL LENKIJOS PREZIDENTAS IŠ PYKČIO SAVO ŠALIES PREMJERUI NET IR SKRIDO Į KATYNĘ PORA DIENŲ VĖLIAU NEGU JOJE LANKĖSI LENKIJOS PREMJERAS TUSKA IR RUSIJOS PREMJERAS PUTINAS TA PAČIA PROGA – PAGERBTI NUŽUDYTUS LENKIJOS KAREIVIUS IR KARININKUS. Lenkijos prezidentui tai buvo NEPRIIMTINA, TODĖL JIS SKRIDO ATSKIRAI, IR KITĄ dieną.
Tačiau dar daugiau yra liūdnesnis dalykas tai, kad JOKIO KATYNĖS TRAGEDIJOS PAGERBIMO IŠ VISO NEREIKIA, NES TAI PRIEŠTARAUJA ROJAUS TREJYBĖS VALIAI – MYLĖTI VISUS VIENODAI IR BUDELIUS IR AUKAS, IR NEGYVENTI PRAEITIMI. Tačiau tai galima ne tik suvokti, bet ir patirti, su GYVĄJA ROJAUS TREJYBE, kad dingtų ir Lietuvoje dar gajos nuostatos gyventi praeities tragiškomis klaidomis ir jas mėginti atkartoti kasmet įvairių švenčių ir datų paminėjimo proga.
Tas pats ir mūsų Forume. Kai kurie iš viso nesuvokia, kas yra Tėvo-Rojaus Trejybės valia, todėl Tėvo valią pajungia SAVO VALIAI, taip jiems PATOGIAU. Tuo tarpu žodžiais sako, kad jie vykdo Tėvo valią. Tai yra JŲ reikalas, kaip JIE suvokia TĖVO valią – ar ją primesti TĖVUI, ar iš tikrųjų savo valią SULIETI SU TĖVO valia. Jie, kaip ir kiekvienas, taip pat patenka į priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimą, kuris neturi nieko bendro nei su sentimentais, nei su ašaromis, nei su juokais, tiesiog jis veikia taip, kaip yra Rojaus Trejybės sumanyta, kad veiktų EVOLIUCIJOJE.
Štai tam mes – urantai - ir esame, kad PATYS PRISIGĖRĘ PAČIOS RYŠKIAUSIOS ŠVIESOS, šviestume pačia ryškiausia šviesa, kad ši šviesa daugiau NEBŪTŲ IŠKRAIPOMA IR NESILPNĖTŲ, KAD IR KAIP JI DAUGUMAI BŪTŲ PER RYŠKI. Žinokite, svarbu ne KIEKYBĖ, BET KOKYBĖ.
Mes esame KIEKVIENAS DVASIA – AMŽINOJI ASMENYBĖ. Ir šitą dovaną gavome iš Tėvo-Rojaus Trejybės su visu potencialu per visą amžinybę. Tik mūsų DVASIOS ASMENYBĖS PATI PRADŽIA YRA MATERIALIU PAVIDALU, O TADA BUS TOLIMESNIS PATIKRINIMAS SIELOS TAPATYBĖS PAVIDALU, IR TIK TADA MES PATIRSIME SAVOSIOS DVASIOS ASMENYBĖS DVASINĮ TAPATYBĖS AKTUALIZAVIMĄ
Tuo tarpu mūsų likimas yra numatytas Rojaus Trejybės – susilieti su Tėvo dvasia – Minties Derintoju – ir pasiekti mūsų tikruosius namus Rojuje, nes šitoks likimas yra suteiktas visiems mirtingiesiems, kurie sukaupia savo visą planetinį materialaus gyvenimo patyrimą Urantijoje. Mūsų likimas – MIRTINGŲJŲ UŽBAIGTŲJŲ ROJAUS KORPUSAS. Tai reiškia, kad DABARTINIS mūsų likimas yra mūsų DVASINĖS ASMENYBĖS – savojo tikrojo aš atskleidimas taip, kaip mums yra numatyta mūsų tikrųjų Tėvų – Rojaus Trejybės Asmenų. Tuo tarpu DVASIA – tai mūsų tikrojo aš pasireiškimo laisva valia GYVYBĖS FORMA. Dabar mes pasireiškiame, bendraujame vieni su kitais turėdami materialų pavidalą, kaip laikiną priemonę. Po prisikėlimo sielos tapatybės pavidalu turėsime aukštesnio energetinio dažnio morontinės energjos pavidalą, kuris keisis - einant per 570 sielos pavidalų – kurių kiekvienas vis aukštesnio energetinio dažnio, atitinkantis mūsų DVASINĖS SĄMONĖS LYGĮ. Kada mes gausime AMŽINĄJĮ DVASIOS PAVIDALĄ-FORMĄ, ir tada mes būsime tas pats aš, koks šiandien yra Urantijoje, ir turintis tą patį likimą – tapti mirtinguoju užbaigtuoju, kuris savo asmeniniu patyrimu ir mokymusi pasiekia tokį aukštą dvasinį statusą, nes įgyvendina Tėvo-Rojaus Trejybės numatyto likimo nuostatą BŪTI TOBULU, NET IR TOKIU TOBULU, KOKS TOBULAS YRA TĖVAS.
Todėl, kad būtų jums aiškiau, LIKIMĄ LAIKYKITE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS ŠITAME KŪRINIJOS VISATOS AMŽIUJE MUMS MUMATYTĄ UŽDUOTĮ – BŪKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ – KURIĄ ĮVYKDYTI ĮMANOMA TIK NUKELIAVUS VISĄ KELIĄ Į ROJŲ PAS ROJAUS TREJYBĘ – SAVO TĖVUS – O DVASIA LAIKYKITE SAVO ASMENĮ, KURIS IR VYKDO ŠITĄ PRIESAKĄ, KAD ĮGYVENDINTŲ JAM NUMATYTĄ LIKIMĄ.
Ir tikrai, mielas Arūnai, tu esi visiškai teisus, teigdamas, kad mes esame DVASIOS, net jau dabar. Būtent TOKIO patyrimo paliudijimą mums suteikia mūsų gyvas ir giluminis Rojaus Trejybės garbinimas, ypač Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, per kolektyvinę komuniją su Rojaus Trejybe, nes tada mūsų sąmonės energetiniai virpesiai toli pranoksta ne tik materialų ir sunkų kūną, bet net ir daug lengvesnį morontinį sielos būsimąjį kūną-formą.
Tai ir paliudija mums patiems mūsų DVASIOS ASMENYBĖS ESAMUMĄ JAU TĄ AKIMIRKĄ, KADA NUSTOJA EGZISTUOTI TOKIA SUNKI ENERGETINĖ FORMA, KAIP FIZINIS KŪNAS, O TAIP PAT IR KAIP BET KOKS KITAS IŠORINIS APVALKALAS, NET IR SIELOS TAPATYBĖS MORONTINIS APVALKALAS, O LIEKA GYVAS IR BETARPIŠKAS RYŠYS SU ROJAUS TREJYBE IR TIESIOGIAI. Štai kodėl po Rojaus Trejybės gyvo garbinimo TAIP SUNKU pakeisti materialaus kūno padėtį, net atmerkti materialius akių vokus, vėl sugrįžti į materialaus kūno energetinius virpesius, nors ir su aukštesne sąmone.
Likimas yra GYVAS, kaip ir kelias į jo įgyvendinimą yra GYVAS PROCESAS, kurio metu savo asmeniniu patyrimu vis labiau aktualizuojasi mūsų DVASINIS AŠ – MŪSŲ DVASIA.
Štai kodėl mes po prisikėlimo tolimesnį žengimą į savo likimą atnaujinsime nebevienodame statuse. Kas Urantijoje švaistė laiką ir savo dvasinio aš augimą IŠ BAIMĖS STABDĖ balansuodamas tarp materialaus ir dvasinio intereso tenkinimo, kad tik nenukryptų nuo aplinkos, kad tik neišsiskirtų iš kitų, todėl save ir laikė TIK Dievo TARNU, KURIS RŪPINOSI PIRMIAUSIA SAVO BIOLOGINE ŠEIMA, O KITAIS – NE, tas bus toli likęs užpakalyje, nors Urantijoje galėjo gyventi vienoje kartoje su kitu savo sielos broliu ir sese, kuris ėjo GYVUOJU KELIU ATSIDAVĘS ROJAUS TREJYBĖS GYVAM VEDIMUI IŠ VIDAUS. Todėl tai, ką jis darė Urantijoje, vėl kartoti jau nebereikės, nes jo lauks tolimesni mokymai, tuo tarpu kitam jo sielos broliui ar sesei reikės MOKYTIS, KAIP LABIAU PAJUSTI TĖVO VEDIMĄ IŠ VIDAUS, KURIO NEPAJUTO GYVENDAMAS URANTIJOJE. O juk ir vienas, ir kitas yra DVASIA. Tačiau vienas jau save daugiau aktualizavo kaip dvasia, o kitas dar tik žengia savo pirmąjį žingsnį į tokią sampratą, nors tas žingsnis bus žengiamas dar tik po prisikėlimo sielos tapatybės morontiniu pavidalu. Todėl nenustebkite, kad kai kurie iš jūsų pamatysite, kad savo kelyje pralenkėte net tuos savo sielos brolius ir seses, kurie šituo keliu išsiruošė eiti Urantijoje net prieš tūkstantį ar porą tūkstančių metų.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-04-12 18:48:17
Mielas Algimantai,ar pastaroji citata parodo,jog eina kalba apie mūsų,mirtingųjų ranka užrašytus raštus,tarkim biblija ar dar kitokias sektas,kurios remiasi savo parašytomis "šventomis"knygomis.
/Urantijiečių raštuose nuolat iškyla užuomina apie daugiskaitinės Dievybės veiksmus ir poelgius, aiškiai pripažįstant šių trijų Šaltinių ir Centrų egzistavimą ir veikimą./110psl.10dokumento 3-čia dalis 4-a eilutė.Ir jeigu taip,tai ar nereiškia,jog forume aptariami dalykai kai kurių"žinovų",yra tikrai nesupratimas tų tiesų,kurias jie deklaruoja visiškai nesigilindami į savuosius šaltinius,parodydami,kad net savosios dvasinės platformos neturi,bet visdėlto teigia žinantys?.Taip pat noriu paklausti-žinant,kad mūsų likimas yra Rojus,ar ne per drąsu būtų teigti,kad mes patys esame likimas?Turiu omeny,kad ne mes patys esam Rojus.Mes,urantai,išpažįstantys Gyvąją Rojaus Trejybės religiją suvokiam,kad kūnas yra tik apvalkalas.Tuom pat ir suvokiam,jog esam dvasios,nors to dar kai kurie ir nežinom..Ačiū
Arūnas
2010-04-11 16:10:58
Mielieji, teiginys Dievas YRA meilė, bet meilė NĖRA Dievas liudija, kad Dievas yra DAUGIAU NEGU MEILĖ, JIS YRA NET MEILĖS ŠALTINIS IR CENTRAS. Lygybės tarp šių teiginių būti negali, nes Dievas išlieja visai kūrinijai ne tik meilę, bet ir gailestingumą, išmintį, žinias, kantrybę, veikimą visų labui, ryžtą, drąsą, drausmingumą, supratimą, suvokimą, ir kitas SAVO savybes, be kurių kūrinija negalėtų vystytis net grynai energijos požiūriu, kada pasireiškia priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimas. IR TAI TAIP PAT YRA DIEVAS, ARBA JO PASIREIŠKIMAS KOSMOSE.
Todėl vien tik meilė negali būti tolygi DIEVUI. Jos vienos per maža, kad ji prilygtų Dievui.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-19 16:13:16
Papasakokit, prašau suprantamai, kas tai yra gimimas iš dvasios, ir kokiom aplinkybėm, Algimantai, tu tai patyrei per akimirksnį.
Pasakojimas apie Dievo Tėvo sampratą man labai patiko. Ačiū. Tik nesupratau to sakinio, kad //Tada visų draugų ar bet kokių kitų asmenų patys artimiausi ryšiai NUBLANKO, IŠTIRPO, IŠGARAVO, o MYLINČIO TĖVO GYVAS BUVIMAS IR RYŠYS SU JUO VIS AUGO IR PLĖTĖSI, GILĖJO IR STIPRĖJO//. Tai reikia kaip suprasti, kad visus kitus žmoną, posūnį, podukra ir savo tikrąjį sūnų staiga nustojai mylėti, ar kaip? O kokie santykiai tada buvo su biologiniais tėvais, kai jie paseno, tu jiems taip ir neatleidai?
Marius
2010-03-10 03:14:26
Miela Irena,
Tikrai nežinau kodėl pati nejaučiate to klausiate - patys esame savo jausmų šeimininkai - atsakymus apie savo jausmus manau galime sužinoti įsigilinę į save, todėl tik tai ir galiu pasiūlyti...
Linas J
2009-12-12 22:56:39
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.