Forumas: temos peržiūra
Klausimai iš Urantijos Knygos
Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-04-29 21:47:32
Komentarai
Atleisk, Algi, kad tu tiek kartų aiškinai, o aš vistiek savo. Gal kažką ne taip aiškinai, kad neprigijo tavo aiškinimai. Bet ne aiškinimų kiekis manau, čia lemia.Kaip sakiau, tobulumas pasireiškia pačia žmogaus kaip Dievo kūrinio būtimi. Galbūt galima vartoti žodį tobulumas kita prasme, kuria tu vartoji, tačiau toks tobulėjimas ir toks kelias suprantamas, kaip pasiekti tam tikrų rezultatų kažkokioj srity, dvasinėj, meilės, sporto ar pan. Kad ir savo žemiškame gyvenime tu gali išvystyti, ištobulinti kažkokias savo savybes. Tačiau vienas savybes tobulinant, netobulėja kitos. Kaip Dievo kūrinys tu esi tiek pat tobulas gimdamas, tiek pat mirdamas. Evoliucija, arba kitimas laike, pats savaime nėra tobulėjimas. Tobulas yra pats Dievo planas, apimantis ir evoliuciją. Todėl nesąmonė yra ką sakai, kad kas tobula, vystytis nebegali. Ne tik kad gali, bet ir vystosi, ir būtent tai yra tobula. Gyvybės stebuklas yra viena iš Dievo kūrinijos tobulumo apraiškų.
Jonas
2008-12-23 17:13:07
Mielieji, dvasiniai mokymai - tai ne vagonų krovimas, kur iškart matai, ar daug padarei. Jums per vieną ausį įeina, per kitą išeina. Aišku, TAI TINKA TIEMS, kurie patys nestudijuoja Urantijos Knygos EPOCHINIO apreiškimo arba JĖZAUS KRISTAUS apreiškimo KALBU JUMS VĖL, ir nesigilina į mano jums pateikiamus mokymus, kurie yra iš Tėvo, ne iš manęs.
Aš jums DAUGYBĘ KARTŲ AIŠKINAU, kad visiškai neatsakingai vartojate žodį TOBULAS.
Žmogus tobulas žmogiškuoju pavidalu būti ir NEGALI.
Žmogų sukūrė ne DIEVAS-ROJAUS TREJYBĖ BETARPIŠKAI.
Ką sukuria BETARPIŠKAI ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS, TAS IR YRA TOBULAS NUO PAT SAVOJO EGZISTAVIMO PRADŽIOS.
Tuo tarpu ŽMOGUS, kaip asmenybės kategorija, EVOLIUCINIU BŪDU, IŠSIVYSTĖ IŠ LEMŪRŲ, KURIE SAVO RUOŽTU ATSIRADO IŠ KITŲ GYVYBĖS RŪŠIŲ, O ŠIOS DAR IŠ KITŲ, IR SAVO VYSTYMESI VISĄ LAIKĄ GYVYBĖ PATIRDAVO KOKYBINIŲ ŠUOLIŲ - KAIP IŠ VIKŠRO IŠSIVYSTO DRUGELIS - IR PRADINIS GYVYBĖS-FLOROS-FAUNOS taškas yra Gyvybės Nešėjų sukurta GYVYBĖS PLAZMA.
Rojaus Trejybės valia ir evoliucijos planas apima daugybę niuansų tiek DVASIOMS, tiek MIRTINGIESIEMS. Mūsų atžvilgiu pagrindinė Tėvo ir Rojaus Trejybės nuostata - iš "DULKĖS", evoliucinio VYSTYMOSI būdų, per GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU, IŠTOBULINTI TOKĮ MENKĄ, NET NESUVOKIANTĮ TOBULUMO IŠ VISO, TVARINĮ IKI PATIES TĖVO TOBULUMO IR SKAISTUMO ROJUJE IR TAM PANAUDOJANT VIEN TIK LAISVĄ VALIĄ IR MEILĖS VIRPESIŲ GALIĄ.
Ir kuo daugiau mes palaikome GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU KASDIEN, TUO IŠMINTINGESNI MŪSŲ SPRENDIMAI, TUO DAUGIAU MES VYKDOME TĖVO VALIĄ, KURI VISADA YRA SKIRTA MŪSŲ PAGALBAI, MŪSŲ TIKROJO AŠ, TĖVO PADOVANOTO MŪSŲ ASMENYBĖS AŠ, CHARAKTERIO UGDYMUI MEILĖS SKLEIDIMO IR PATYRIMO KAUPIMO TARNAUJANT BŪDU. Kito būdo neegzistuoja, kaip jūs galėtumėte AUGTI.
Kiti būdai yra žmonių klaidžiojimai ir kančios, kurios tik dar daugiau žmogiškąjį, dėl to NEIŠMINTINGĄ, protą, kaip voratinklis, apraizgo, kad sielos troškimas GYVAI bendrauti su Tėvu negali prasiveržti, nors siela ir šaukaisi tokio bendravimo, nes būtent Tėvo dvasia jai ir siunčia Tėvo meilės virpesius. Tik žmogaus protas - šitas VORAS - neprileidžia jų iki sielos, kad ji būtų pagirdyta GYVUOJU TĖVO VANDENIU, kurio žmogiškajam protui-vorui visiškai nereikia.
Jėzus ATĖJO Į URANTIJĄ, KAD ĮGAUTŲ ŽMOGIŠKOJO GYVENIMO PATYRIMĄ ir APREIKŠTŲ ŽMOGUI NE SAVE KAIP CENTRĄ, BET TĖVĄ, O TĖVUI - ŽMOGŲ. IR NIEKO DAUGIAU.
Visi septyni šimtai tūkstančių Sūnų Kūrėjų, o būtent Jėzus ir yra vienas iš JŲ, turi SAVOJO PATYRIMO KAUPIMO EVOLIUCINĮ PLANĄ. Jie visi yra kilę iš Tėvo ir Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio. Todėl jie visi yra TOBULI. Tačiau savo asmeninį PATYRIMĄ JIE KAUPIA TIK PATIRDAMI, nes toks yra Rojaus Trejybės planas, kad net ir tobulas negali turėti PATYRIMO, KOL JO NEPATIRIA.
Tas pats taikoma ir žmogui, ir visiems tvariniams. Mes kaupdami patyrimą, PER GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU - TOBULĖJAME IŠ TOKIŲ, KURIE NETURI JOKIO SUPRATIMO APIE TOBULUMĄ, IKI TĖVO TOBULUMO, VISĄ LAIKĄ VYKDYDAMI TĖVO VALIĄ IŠ MEILĖS JAM IR LAISVA VALIA.
Tuo tarpu Sūnūs Kūrėjai eina priešinga linkme - iš savojo TOBULUMO BUVEINĖS - ROJAUS - drauge su Vietinių Visatų Motinomis Dvasiomis, kurios VISOS yra Rojaus Trejybės Trečiojo Asmens - Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Sesės - dukros, ir kurios SAVO Vietinių Visatų ribas KOSMINĖJE ERDVĖJE pažymi SAVO dvasių - ŠVENTŲJŲ DVASIŲ - grandinėmis. Todėl dabartinėje kūrinijoje yra 700000 Vietinių Visatų ir tiek pat jų Motinų Dvasių ir tiek pat yra ŠVENTŲJŲ DVASIŲ.
Tačiau kiekvienoje Vietinėje visatoje yra tik VIENA Šventoji Dvasia. Šventoji Dvasia NĖRA ASMUO. Šventoji Dvasia yra Vietinės Visatos Motinos Dvasios ASMENS PASIREIŠKIMAS VIETINĖJE VISATOJE. Ir ji persmelkia visą Vietinės Visatos kosminę erdvę. Ji taip pat yra ir mikrokosminėje erdvėje - bet kurioje mūsų kūno ląstelėje, kiekviename atome, elektrone, visur.
Todėl žmogus, perėjęs tūkstančius metų užtruksiantį sielos etapą, morontiniu sielos pavidalu, kada vienas energetinis pavidalas keis kitą, kol to paties mūsų aš dvasiniai virpesiai, eidami per 570 sielos morontinių pavidalų, aukštės ir atitinkamai jiems apkabinti ir bus suteiktas mums DVASIOS AMŽINASIS PAVIDALAS.
TADA MŪSŲ, KIEKVIENO, MOKYMASIS TOLIAU TĘSIS MILJARDUS metų, laiką skaičiuojant mūsų matu, nes Vietinėje Sistemoje, Vietinėje Visatoje, Supervisatoje, Havonoje laikas skaičiuojamas skirtingai. Ir tik pasiekę Rojų - Rojaus Trejybės gyvenamąją buveinę ir mūsų LIKIMĄ - Užbaigtųjų Mirtingųjų Rojaus Korpusą - mes būsime IŠTOBULINBTI ir BŪSIME PATEKĘ Į AMŽINYBĘ.
Bet ir tai tik RIBINIO tvarinio prasme, bet ne Tėvo VISUMINE prasme. Ribinis tvarinys - tai toks tavrinys, kuris turi pradžią, bet gali neturėti pabaigos, kai savo valią SULIEJA SU TĖVO VALIA.
TOLIAU MŪSŲ TOBULINIMAS PRASIDĖS JAU KAIP ABSONITŲ LYGIU. Absonitai yra tokie tvariniai, kurie tiesiog yra, jie neturi pradžios ir pabaigos, bet NĖRA AMŽINI. Tą žmogaus protui suvokti neįmanoma - kaip be pradžios ir pabaigos, bet ne amžinas.
Turėkite kantrybės, kada patys būsite tobulinami ABSONITO LYGIU, tada ir suvoksite, kas gi yra tie ABSONITAI. Ir kada pereisime per visą savo ABSONITINIO TOBULINIMO kelią, tada būsime ištobulinti. Bet VĖL tik ABSONITINIU lygiu, BET NE KAIP TĖVAS VISUMINE PRASME.
Tada mūsų tobulinimas VĖL PRASIDĖS NUO PRADINIO LAIPTELIO, BET ABSOLIUČIU LYGIU.
Ir niekada mes VISUMINIO TĖVO TOBULUMO NEPASIEKSIME, NES KIEK BEPASIEKTUME TOBULUMO SAVUOJU LYGIU, TĖVAS PATS ASTIVERS VĖL NAUJU LYGIU, IKI TOL NEPAŽINTU IR NEPATIRTU.
IR MUMS SUTEIKS VĖL NAUJĄ LYGĮ SIEKTI TOBULUMO NUO PRADŽIOS TO LYGIO SAMPRATA.
Todėl truputėlį susimąstykite, sakydami net ir tokį teiginį, kokį sako Jonas: "...viskas yra tobula, kas vyksta pagal Dievo valią, ar jo planą. Tai yra mano suvokimu nepajudinama logika. Neįsivaizduoju, kaip šį teiginį reikėtų paneigti."
Pati evoliucija paneigia Jono teiginį.
KAS TOBULA VYSTYTIS NEBEGALI.
Paimkime žmogų, kuris NORĖDAMAS, DAR TIK NORĖDAMAS būti GERAS, BET DĖL ŠITO NEDARYDAMAS DAUGIAU NIEKO, JAU VYKDO TĖVO VALIĄ.
IR TAI VYKSTA PAGAL TĖVO PLANĄ.
Bet tai nėra TOBULA.
Žmogus TAPO geras, o jis nori būti DAR GERESNIS NEGU BUVO. IR VĖL YRA TAS PATS TĖVO VALIOS VYKDYMAS, BET TAI NĖRA TOBULA. Tačiau ar tai yra TOBULĖJIMAS? Aišku, TAIP.
Todėl kalbėkime apie SAVO TOBULĖJIMO KELIĄ IR JAME MŪSŲ PATYRIMUS, O NE APIE MŪSŲ TOBULUMĄ.
Kada mums, KIEKVIENAM, TĖVAS nurodo: "Bukite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas Aš," Jis mums duoda visas priemones - savo dvasią, Minties Derintoją, Sūnaus Kūrėjo, Mykolo, daugumai žinomo tik Jėzaus žmogiškuoju vardu, dvasią - Tiesos Dvasią, Vietinės Visatos Motinos Dvasios dvasią, Šventąją Dvasią, angelus serafimus, Tarpines Būtybes, kad tik mes jomis naudotumėmės TOBULĖDAMI.
Tobulumas yra mūsų SIEKINYS. Tolulėjimas yra mūsų ŽENGIMAS PIRMYN NAMO PAS TĖVĄ ROJUJE PER GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU IR TARNAVIMĄ JAM IR VISIEMS SAVO SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-12-23 14:57:13
Mhm, Jonai, kartais užknisi šokiruojančiomis naujienomis...
Rašai, kad žmogus yra tobulas!?
Bliamba, visas pasaulis rėkte rėkia apie žmogaus netobulumą - nuo darvinizmo evoliucionizmo iki Urantijos knygos - o tu vėl prieš srovę, "žmogus tobulas".
..........
Bet pameditavęs pusdienį beveik patikėjau.
Juk būtų tikra nesąmonė teigti, jog mūsų Dievas, kuris yra tobulumo įsikunijimas, galėjo sukurti netobulą dalyką. Na taip, manydami, kad Dievas kažką padarė netobulai, sumenkiname Jo supratimą, išreiškiame nepasitikėjimą Jo tobulumu. Vadinasi, jeigu pripažįstame, jog mūsų Dievas-kurėjas yra be galo tobulas, turime pripažinti, kad ir jo kuriniai yra tobuli. Lyg ir taip. Tada belieka aiškintis, kodėl tobuli tvariniai elgiasi netobulai...
Na, gerai, einu dar pamedituoti...
Jeigu kas, visus sveikinu su artėjančiom šventėm, linkiu kuo daugiau šviesos dar šiame gyvenime, lai ji nušvinta didžiausiomis Dievo dovanomis - Meile, Tikėjimu, Viltimi!
Iki, draugai ir kolegos!
jūsų bičiulis
2008-12-23 11:21:42
Sveiki,
skirtingai nuo Algimanto, aš negaliu girtis kad savo gyvenime patiriu tik palaimą, ar esu atsikratęs savo nuodėmių ar ydų. Tikrovė yra ne tokia poetiška. Aš irgi esu ieškojimuose, kartais atradimuose. Nežinau, ar reikia būti krikščioniu, kad suvoktum kažkokią universalią tiesą. Gėris, meilė, gailestingumas ir kitos bendražmogiškos dorybės juk egzistuoja ir už krikščionybės ribų. Tačiau krikščionys savo tikėjimą grindžia Gerąja Naujiena - kad JK yra išganytojas ir atpirkėjas, kad jis gelbsti žmoniją iš nuodėmių. Aš gilumine prasme iki to suvokimo dar nepriaugau, bet tikiuosi esu kelyje.
Dabar šiek tiek apie tobulumo ir Dievo valios ryšį. Tam reikalingas mano minėtas suvokimas, kad viskas, kas išeina iš Dievo rankų, yra tobula. Apsidairius kūrinijoje, kaip ji funkcionuoja, toks suvokimas yra realus ir netgi sakyčiau, natūralus. Dabar tą patį pasakysiu kitaip - viskas yra tobula, kas vyksta pagal Dievo valią, ar jo planą. Tai yra mano suvokimu nepajudinama logika. Neįsivaizduoju, kaip šį teiginį reikėtų paneigti. Netobulumas kyla iš nesuvokimo ar priešinimosi Dievo valiai. Nusidėjęs žmogus sąmoningai ar nesąmoningai jaučia savo netobulumą, tačiau ne visada suvokia, iš kur tai kyla. Jam gali atrodyti, kad ponas Dievas negerai sutvėrė šį pasaulį, ar kad kažkas jį nuskriaudė, ar kad blogis karaliauja, ar kad reikia mirti. Tada žmogus, nepatenkintas esama tvarka, sugalvoja sukurti geresnę tvarką, pagal save. Ir taip jis vis nukrypsta nuo Dievo plano. Jo sukurta pasaulio tvarka juk turi savo pasekmes, kurios kaupiasi, ir kiekviena karta jas vis paveldi. Tiek, kiek žmogaus veikla neatitinka Dievo plano, tiek ji yra netobula, ir ta prasme netgi nuodėminga. Žmogus, kurdamas savo pasaulį, kartu kuria ir nuodėmės struktūras. Būtent tas išliekančias nuodėmės struktūras aš ir suvokiu kaip gimtąją nuodėmę. Ir pasiekiamas yra toks lygis, kai nenusidėdamas gyventi jis jau nebegali. Žmogus tada jaučia, kad jam yra reikalingas išgelbėjimas iš viso šito grubiai tariant mėšlo. Bet galbūt ne visiems žmonėms tas išgelbėjimas ir atpirkimas yra (o gal tiksliau - buvo) iš tikro reikalingas. Yra daugybė smulkių genčių, kurie gyvena pagal tokius dėsnius, kokie susiklostė per tūkstantmečius, išlaiko stabilumą, ir gyventų dar tūkstantmečius. Aš negaliu to teigti kategoriškai, bet jei toks yra Dievo planas jiems, tai yra tobula. Aš manau, kad tas jų tobulumas pasireiškia labai aiškiu suvokimu, kaip jis turi gyventi. Jei jis pasielgtų kitaip, jis pažeistų kažką labai esminio, kas galų gale pražudytų jį patį, ar jo vaikus, ar vėlesnius palikuonis. Tai, mano galva, yra labai aiškus Dievo valios suvokimas, kuriuo galiu tik žavėtis. Reiškia, jų nėra palietusios nuodėmės struktūros, pasiekiančios mus iš praeities. Šia tema ir forume yra nemažai prirašyta.
Šis mano apmąstymas galbūt pasirodys anticivilizacinis, tačiau aš manau, kad Dievo valia veikia kiekvienoje situacijoje, ir kiekvienoje aplinkoje, ir galų gale niekas be jos irgi nevyksta. Jei yra veiksmas, yra ir atoveiksmis. Tik kuo labiau esame apraizgyti nuodėmės struktūrų, šio pasaulio problemų ir stereotipų, tuo sunkiau įžvelgti ir atpažinti Dievo valią. Todėl Jėzus ir sakė, kad jo karalystė yra ne iš šio pasaulio, ir apaštalas Jonas, savo berods pirmam laiške kvietė nemylėti pasaulio, ir todėl turtuoliui bus nepaprastai sunku patekti į Dievo karalystę... Realiai tai yra sunku. Labai mes esam apraizgyti, iš tikro. Šiame kontekste gelbėtis po vieną nebeišeina.
Aš nežinau, kodėl Jėzus savo mokymą šitaip užkodavo. Iki jo esmės dasikapstyti yra sunku. Vis kyla pagunda galvoti, kad esame pasaulio bamba ir galim daryti ką norim, pasikinkę į savo vežimą savo dievus, dievukus ir tėvukus, naiviai tikintis, kad viskas bus ok. Iš tikrųjų vykdyti Dievo valią daugelyje dalykų reiškia visiškai atsižadėti savo gyvenimo plano. Štai tame kontekste ir sakiau, ne taip svarbu, ar sieki naudos sau šiame, ar kitame gyvenime. Jei tai neatitiks Dievo valios, tik didins ateities problemas.
Kodėl sakiau, kad kai suvoki esąs tobulas, esi laisvas? Mes esame tai pamiršę. Kažkada, iki nuodėmės, žmogus toks buvo. Kaip toje alegorijoje apie Adomą ir Ievą. Jis žinojo, kas galima, ir kas ne, jis tiksliai žinojo, kaip reikia gyventi. Kitaip sakant, jis žinojo Dievo valią, ir kurį laiką jai pakluso. Kol nenusidėjo, ir nepasijuto nuogas, vargšas, ir nelaisvas, atskirtas ir netobulas. Bet Jėzus sako - jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus. Taigi vadinasi, mažytis šansas yra...
Jonas
2008-12-22 19:32:38
Labas, bičiuli.Perskaičiau labai atidžiai tavo žinutę. Žinai, manau, kad tai yra absoliuti tiesa. Jonas tik laimi savo tvirtumu ir tikrai manau, kad reikiamu metu Dievas apšviečia jo protą ir nereikia gilintis, kam ir iš ko viskas. Tik, man tai jau nebepadės. Turiu tam tikrų pastebėjimų, minčių ir jų atsikratyti galiu tik tokiu atveju, jei įrodyčiau savo neteisumą. Nemanau, kad aš kaip nors rūstinu Kūrėją, nes neatmetu nė vienos biblijoje parašytos tiesos, tik noriu suvokti kodėl Dievas nori vienokių ar kitokių dalykų. Kita vertus net ir pripažinus, kad visos religijos yra vieno kelmo tik skirtingos šakos, padėkos procese reikia tikrai laikytis tik vienos religijos tradicijų, manau, kad Katalikybės aš neatsisakysiu ir laikausi visų jos tradicijų. Juk ne tik suprasti religiją noriu, bet ir atsidėkoti už dovanas gautas, o kaip kitaip aš tai padaryti galiu jei nesilaikydama jo nurodymų ir nedalyvaudama padėkos procese. Vienas dalykas tobulinti save, bet juk negalime būti egoistai ir tik prašyti Viešpaties, reikia kažkaip ir padėkoti.
Jolanta
2008-12-22 16:15:06
Na , įdomiai tu čia , Jonai , išmąstei .
,,Tobulumas pasireiškia ne atskirai intelektu, ar fiziniais sugebėjimais, ar gebėjimu daugintis, evoliucionuoti, vystytis ar kurti, o savaime kaip Dievo kūrinio būtimi. Laike kinta tik tobulumo išraiška, o ne pats faktas. Supratęs, kad esi tobulas toks, koks esi, tu esi laisvas. Supratęs, kad Dievo karalystė yra tarp mūsų, čia ir dabar, tu esi laimingas. Priartėti ar nutolti nuo amžinybės neįmanoma, nes amžinybė yra dabar.
Taip , gana įdomiai . Man asmeniškai rodosi , kad tu artėji prie Urantiškų tiesų . Tie tavo sakiniai parodo giluminę prasmę Dievo , kaip Pirmojo Šaltinio ir Centro , kaip Aukščiausios Dvasinės Energijos , veikimą į visą Kūriniją , tiek matomąją , tiek ir nematomąją . O žmogus protas , jau pakilęs ir išsivystęs iki kosminio proto žemiausio laiptelio , pradeda ir save suvokti , kaip asmenybę energetinį darinį ir savo Kūrėją , kuris savo dvasiniu energetiniu tobulumu , veikia savo kūrinius visoje Kūrinijoje . Bet žmonės , o ypač katalikai , Dievą sužmogina ir tai yra pagrindinė klaida visų tikinčiųjų . Jeigu jūs pradėsite mąstyti ir suprasti Dievą Tėvą , kaip Aukščiausios ir Protingiausios Dvasinės Energijos veikimą , o visą žmogaus gyvenimo tikslą vesti ir patikėti , kad žmogui , kaip potencialiai dvasinei esybei yra lemta išaugti ir tapti panašiu energetiniu dariniu amžinybėje , štai tada ir visa dvasinė Tiesa , kurią atnešė ir Jėzus Kristus , tikrai užims savąsias ir tikrąsias religines pozicijas . Kol žmonės savąsias dvasingumo apraiškas tapatins su materialiomis apraiškomis , tol žmonija klaidžios tamsos labirintais. Žmogaus protas ir sąmonė turi išsivaduoti iš materialių apraiškų garbinimo ritualų .
Žmogus jau čia , kaip tu rašai Jonai , turi pradėti jausti ir suprasti amžinybę ir net gyventi joje . Iš tiesų , tai tikrai taip ir turėtų būti , taip turėtume mąstyti kiekvienas . Taip turėtume kiekvienas save suvokti , kaip Kūrinijos mažytį , bet protaujantį darinį , kuris atpažinęs save , kaip amžinąją energija , turi valinį norą rasti ir atpažinti savo Kūrėją , ne kaip žmogiškuoju materialiuoju pavidalu , bet dvasiniu energetiniu pavidalių . Tiksliau - įsivaizduokime savo Kūrėją be jokių pavidalų , be jokių stereotipų . Įsivaizuokime mes JĮ JO ŽODYJE ir savo artimo meilėje. Štai tada ir galėsime sakyti - mes jau augame dvasiškai .
Petras
2008-12-20 13:14:56
Na, kad suprasti Joną, reikia pajusti tai, ką jis jaučia, tokia mano nuomonė. O kad tai pajusti, reikia stovėti ant krikščioniško pagrindo. Manau, kad tie dalykai, apie kuriuos jis kalba, daugeliui yra tuščias garsas (arba net erzinantis garsas - juk dažnai žmogui taip būna, kad nesuprantami dalykai erzina).
Nežinau, gal ir klystu, bet laikausi nuomonės, jog neįmanoma teisingai suvokti religinių tiesų, neesant toje religijoje, nebūnant jos dalimi. O būti jos dalimi reiškia ją praktikuoti, aktyviai laikytis jos normų ir tvarkos, kitaip tariant to, ką yra numatęs Dievas per tą religiją. Pabandysiu pagrįsti savo nuomonę. Mat, turint šiek tiek nuolankumo širdyje, žmogus turėtų suprasti, jog jis savo protu (ar širdimi, ar kitokiomis SAVO priemonėmis) yra nepajėgus pats atskirti kur yra gera, o kur bloga, kas veda į Dievą, o kas nuo Jo. Jeigu būtų priešingai, žmonėms nereikėtų jokių religijų ir dvasinių mokytojų. Tad, jeigu mes priimame tai, belieka apsispręsti - ar PATS ieškosiu kelio pas Dievą, ar priimsiu JO pagalbą. Jeigu apsisprendžiame laikytis antro varianto, tuomet jau nieko kito nelieka, kaip pasirinkti - kurią religiją priimti ir stropiai jos laikytis, atmetant visa kita. Jeigu kyla noras rankiotis iš visų religinių judėjimų ir dvasinių mokymų tik tai kas yra saldžiau (pateisinant tuo, kad taip "širdis liepia", arba dar kitokiais keistais dalykais), turėtume prisipažinti, jog taip kalba mumyse išdidumas ir kalasi noras vėl viską sutvarkyti PAČIAM, tikėti tik tuo, kas PAČIAM patogu, o ne tuo, ko Dievas moko.
Todėl, manyčiau, Jonas Evangeliją mato vienaip, o daugelis mūsų visai kitaip. Jis yra apsisprendęs nemiksuoti, nežaisti, o rimtai laikytis Dievo Žodžio, Jo išminties, ir Dievas atlygina jam, apšviesdamas jo protą tokia šviesa, kurioje tie Dievo teiginiai įgauna ypatingą prasmę ir tiesą. O mums, besiblaškantiems tarp religinių srovių, tikroji prasmė lieka paslėpta...
Jo, žinote, tiesą pasakius, net graudu.
Gal ir man patapti stropiu krikščionimi? :)
bičiulis
2008-12-20 11:12:33
Tu cia Jolanta kelinta diena negali iseiti is cia,net tau nesimiega.Pilstai kazka kazkur is kazko,o juk visa tiesa parasyta Biblijoje.
vairuotojas
2008-12-20 10:37:09
Labas rytas Jonai, parašei visišką tiesą, tik aš pagal savo suvokimą pabandysiu į tarpelius įterptu Budizmo, tai tik mano proto vaisius, nepriimkite tai kaip neginčijamą tiesą.
1. Amžinybė be laiko - Katalikybė. Žmogaus siela vystosi ir vis pereina į kitą kūną po mirties tol, kol tampa tobula ir pereina į kitą būvį, susilieja su Dievu, tai yra su amžinybe. - Budizmas. Viskas tas pats, tik budizme yra žemiško žmogaus gyvenimo programa.
2. Žmogaus suvokimas besižvalgantis į praeitį...... tikrai ne, nereikia žvalgytis į praeitį (nežinau ar tai iš Budizmo, tačiau buvo rašoma, nežadinkime praeityje glūdinčių dinozaurų, nelyskime į pasąmonę, tenai užfiksuota ką mes ir taip jau patyrėme, tik tobulėjimas, žvelgimas į priekį turi prasmę.)
3. Žmogus tobulas tiek, kiek naudoja dievišką savo dalelę. Na čia suabejočiau, jei mes tobuli čia ir dabar, tai išeitų, kad tobulas yra vagis ir žmogžudys. Ne mielas Jonai, žmogus gali būti tobulas, juk jei mes jausimės tobuli, tai pasijusime patys Dievai ir tikrai nesistengsime savęs tobulinti, tačiau sutik, kad žmonės skiriasi savo vidiniu pasauliu. Aš tapau laisva, tada kai suvokiau, kur mano gyvenimo prasmė, ne buitis, ne pasisekimas, ne pramogos, o tobulėjimas. Kai supratau, kad pats gyvenimas yra vertingas tiek, kiek tu per jį eidamas patobulėji dvasiškai. Ir, kad antro žando atsukimas, kai tai galėsiu daryti negalvodama ir be pastangų, aš manau dar viena pakopa priartėsiu prie tobulumo. Neturiu tikslo su šiuo gyvenimu užbaigti savo evoliucijos, tam aš turėsiu ir daugiau laiko, tai suteikia man galimybę nesinervinti, kad galiu nesuspėti ir apsaugo nuo skubėjimo klaidų.
4. Mažas vaikas, taip, jis tobulas, todėl, kad visi jo poelgiai yra nuoširdūs. Tai buvo ne religinis suvokimas, o gyvenimiškas, kad prasmingi yra tik nuoširdūs poelgiai, net jei jie ir klaidingi.
Gero savaitgalio
Su meile Jolanta
Jolanta
2008-12-20 07:34:13
Na tai aš ir nemanau, kad turi būti viena nuomonė ir vienas suvokimas.
Man tai siejasi su amžinybės suvokimu. Kad amžinybėje nėra laiko, kaip mes jį suprantam ir skirstom į praeitį, dabartį ir ateitį. Sakoma, kad amžinybėje yra tik dabartis, amžina dabartis. Tai viską paaiškina. Reinkarnacijos idėja ir tobulėjimo procesas laike tęsia tą mūsų įprastą linijinį laiko suvokimą, kuris neapima amžinybės. Nėra jokio skirtumo, kiekviena akimirka palyginti su amžinybe nėra nei kiek nemažiau negu milijonas metų ar gyvenimų. Aš palaikau amžinybės kaip amžinos dabarties idėją. Visas gyvenimas vyksta čia ir dabar, ir jis yra tobulas. Ir tik žmogaus suvokimas, besižvalgantis į praeitį ir orientuotas į ateitį, sukuria sielų evoliucijos ir tobulėjimo iliuziją. Žmogus JAU yra tobulas čia ir dabar, kaip ir kiekvienas, kad ir menkiausias Dievo kūrinys. Visa, ką kuria Dievas, yra tobula - kiekviena bakterija yra tobula, kiekviena elementarioji dalelė. Tačiau kūrinija pati nėra Dievas. Tobulas yra ir žmogus, toks koks sukurtas. Tobulumas pasireiškia ne atskirai intelektu, ar fiziniais sugebėjimais, ar gebėjimu daugintis, evoliucionuoti, vystytis ar kurti, o savaime kaip Dievo kūrinio būtimi. Laike kinta tik tobulumo išraiška, o ne pats faktas. Supratęs, kad esi tobulas toks, koks esi, tu esi laisvas. Supratęs, kad Dievo karalystė yra tarp mūsų, čia ir dabar, tu esi laimingas. Priartėti ar nutolti nuo amžinybės neįmanoma, nes amžinybė yra dabar.
Mažas vaikas gyvena amžinybėje, nes jis gyvena dabarties momentu, čia ir dabar. "Jei nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dievo karalystę." Kiekviename momente yra tiek tobulumo!
Jonas
2008-12-19 21:41:18
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.