Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Klausimai iš Urantijos Knygos

Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2008-04-29 21:47:32

Komentarai

Mielas Jonai, tu visiškai teisus, todėl ir sakoma, kad teisingiausi sprendimai padaromi širdies ir proto sutarimu. Tas analitinis stabdis ir yra mūsų protas. Mes gi protingos būtybės ir jei norime blizgančio žaisliuko neiname vogti, hmm... pagalvojau kodėl neiname? 1. Bijome bausmės; 2. Žinome, kad mus mokė jog tai negerai; 3. Suvokiame, kad tai tik žaisliukas ir jo turėjimas nieko musų gyvenime neatneš. Blyn, visai netyčia parašiau kuo vadovaujasi atitinkamų sielos raidos tarpsnių žmonės. Jie gilinasi į religiją, nes 1. bijo būti nubausti jei netikės, pati žemiausia stadija, 2. Turo žinių apie yvairius mokytojus, ir jų pavyzdys skatina juos gilintis į tas pačias tiesas, 3. Patys iš širdies ir proto gilumų suvokia ką duoda religija, kaip ji keičia gyvenimą ir kur link jis eina, bei ką suras nuėjęs. Čia tik šios sekundės suvokimas.
Su meile Jolanta

Jolanta
2008-12-17 12:13:29



Mielieji, norėčiau pasitaisyti, galvojau apie religinius fanatikus ir pagalvojau, kad žmonės, kurie yra dar kaip rašo kai kas gyvuliško "aš" tarpsnyje yra didelė rizika visiškai nusigręžti nuo religijos, gal būt geriau tuo metu tapti religiniu fanatiku, nei juodųjų jėgų garbintuoju, gal būt šioje veikloje ir yra prasmė, žmones dvasinio kelio pradžioje sulaikys nuo netikusių veiksmų, o nuėję toliau jau turės išminties apsispręsti patys ir jiems tai jau nekenksminga. Norėčiau atsiprašyti Algimanto, kad sumenkinau jo vykdomą veiklą. Viskas turi prasmę ir šiaip sau nevyksta, nevyksta šiaip sau ir Algimanto veikla. Nuoširdžiai atsiprašau.
Su didele meile Jolanta

Jolanta
2008-12-17 12:02:54



Miela Jolanta, su tuo tiesos ieškojimu savo širdyje yra taip: kiekvienas mokymas randa tokį atgarsį širdyje, kiek toje širdyje yra atitinkamų polinkių. O tų širdies polinkių yra ir gerų, ir blogų, praktiškai visada. Todėl grubiai sakant, tiek geri ar teisingi mokymai, tiek ir blogi, ar klaidinantys randa vienokį ar kitokį atgarsį, žiūrint ko toje širdyje jau yra. Tuos blogus polinkius galima sutapatinti su nuodėmėmis, gerus - su dorybėmis. Jei, pavyzdžiui, tu turi kažkokią ydą ar nuodėmę, ir mokymas tiesiogiai ar netiesiogiai su ja sutiks, jis ras atgarsį tavo širdyje. Todėl priimant bet kokį mokymą labai svarbu yra pažinti savo širdį. Žinoti savo silpnąsias vietas, iš kur tai kyla ir kaip veikia. Jausti, ką širdis linkusi priimti ir ką atmesti. Gaila, kad neturiu pakankamai laiko ir šiandien paanalizuoti smulkiau. Bet tikiuosi dar bus proga.

Jonas
2008-12-17 12:01:39



Miela Irena, tavo dvasinis pakilimas irgi nebuvo staigus, tu pati pasakojai, kad link to ėjai 30 metų, prisimink, jei gali, kokius etapus tau teko praeiti, praanalizuok detaliai visus tuos metus ir pamatysi, kad iš kiekvieno sutikto mokytojo, ar tai gyvo žmogaus, ar tai knygos tavo širdyje likdavo po dalelę tiesos, beveik garantuoju, kad kiekvienu kartu būdavo pasakoma daug daugiau nei tu sugebėjai priimti, bet viskam yra savo laikas, viskas dėjosi po krislelį kol pagaliau turėjau tiek, kad galėjai viską suvesti į vieną sistemą. Tu išmintinga moteris ir turėjai galimybę pati atrasti tiesas savo širdyje. Staigi sielos transformasicija galima, tik ar tai gerai pačiam žmogui, juk sąmonė turi dar tai suvokti, kas jam pateikiama, manau, kad staigi transformacija labai puikiai atsispindi religiniuose fanatikuose. Pagalvok, kokie jų bruožai, jie įsikalę vieną tiesą, visiškai neanalizuoja ir kaip užsikirtusi plokštelė kartoja tą patį, tačiau aukščiausiasis protas tai mažų mažiausiai išmintis, tai proto ir sielos vienovė. Netikiu, kad žmogus viem patikėjęs tiesomis ir išmokęs keletą maldų gali tapti išmintingu. Tam jam reikia nueiti ilgą mokymosi kelią. Ir to kelio pradžia manau tikrai yra atsigręžimas į tikrąjį savo "aš" ir tik suvokęs savo širdies virpesius galima žengti tolesnius žingsnius link tobulėjimo ir susiliejimo su grynuoju "aš". Todėl ir turiu baimę, kad suklaidinti žmonės tikės, jog to užtenka, kad pasitiki savo dvasiniu mokytoju ir meldžiasi kartu su juo ir nustos ieškoti tikrosios tiesos savo širdyje.
Su meile Jolanta

Jolanta
2008-12-17 11:36:37



Miela Jolita,neatmesk tokios galimybės,kad žmogaus sielos transformacija gali būti staigi,jeigu tik patikės žodžiais to,kuris turi didelę dvasinę patirtį.Dangiškasis Tėvas yra išmintingas ir mylintis,Jis visada sįuntė,siunčia ir sįus Pranašus,Mokytojus pasiklydusias aveles į bandą suvaryti,nes pasiklydusias- vilkai gali sudraskyti/.Nevyniosim į vatą,žmoniją stovi ant bedugnės krašto,kažin,ar dar liko laiko ilgiems filosofavimams.Šiame forume per eile metų Algimantas akcentuoja į Tėvo dvasios atradimą savo sieloje,o atradus Tėvą,pasidairius į susidariusią žemėją situaciją, Jo bus galima pasiklausti,ar teisingai kalba tie,kurie,su Rojaus Trejybės pagalbą turi didesnę įžvalgą.Ar Algimantas teisingai kalba daugelis iš mūsų patikrinom per patirtį.Kai man asmeniškai kas nors būdavo neaišku,stengdavausi nepulti kritikuoti,o klausdavausi Tėvo savo širdyje.Atsakymai,kai kada ateidavo akimirksniu,kai kada ir po kelių dienų ar net mėnesių,tai matyt priklausydavo nuo mano atsivėrimo Tėvui laipsnio.Tai tokia būtų mano patirtis ir nuomonė.
Su meile

IRENA
2008-12-17 09:46:51



Mielas Rimantai, tu esi iš tiesų teisus, pateikęs šitą citatą, kad Šeimininkai Sūnūs Kūrėjai savo Vietinėse Visatose tvarkosi visiškai nebe taip, kaip iki tol, kol turėjo eilinių Sūnų Kūrėjų dvasinį statusą.
Todėl dabar tik JIEMS, DRAUGE SU SAVO LYGIAVERTĖMIS PARTNERĖMIS - VIETINĖS VISATOS MOTINOMIS DVASIOMIS, yra skirta priiminėti sprendimus, ir visi jų sprendimai yra GALUTINIAI. IR SAVO MATYMU JIE GALI KEISTI KITŲ TĖVO SŪNŲ ĮSIKŪNIJIMO TVARKĄ BET KURIOJE PLANETOJE, YPAČ KURIOS BUVO IZOLIUOTOS DĖL MAIŠTO, KAD TIK ŠVIESA BŪTŲ ATSTATYTA, IR KAD KUO MAŽIAU TVARINIŲ GYVENTŲ BAIMĖJE IR TAMSOJE DĖL MAIŠTO IZOLIACIJOS ILGAI TRUNKANČIŲ PASEKMIŲ.
Kas susiję su manimi, tai aš negaliu šitų dalykų aptarinėti viešai daugiau negu jau buvo mano pasakyta, kada aš rašiau anksčiau.
Kas prasideda, ARBA ŽLUNGA, planetoje DABAR - tai tik pati pradžių pradžia PAKELIUI į AUŠRĄ. BET NAKTIS DAR JOKIU BŪDU NESIBAIGĖ. Jeigu sulyginti su laikrodžio rodomomis valandomis, tai dabar šitos nakties pati pradžia. Tačiau kiekviena akimirka, kokia ji bebūtų skausminga, niekada nestovi vietoje, ji juda link aušros. Ir nesvarbu, kad dar ir iki vidurnakčio toli, ir tamsa baugina daugelį, bet tam Tėvas ir padovanojo savo dallelę - savo DVASIĄ - MINTIES DERINTOJĄ - kad mes patirtume Tėvo MEILĘ REALIĄ SAVO VIDUJE IR TADA BAIMĖS NEBELIKS NET IR MILŽINIŠKOS SUIRUTĖS VISOJE PLANETOJE METU.
Tačiau artėjanti planetos suirutė DAR TIK BUS.
Kol kas KRIZĖS nėra, nes į ją mes, palaipsniui, bet neišvengiamai, dar tik sukame.
Ir ji yra NE TĖVO VALIA SUMANYTA.
TAI Tėvo vaikų, būtent NUSIGRĘŽUSIŲ NUO JO, ilgalaikių VEIKSMŲ, TRUKUSIŲ PER TŪKSTANČIŲ TŪKSTANČIUS METŲ, KADA JIE Į ŠVIESOS PERSPĖJIMUS NEKREIPDAVO DĖMESIO, BET UŽSIIMINĖDAVO SAVO SAVANAUDIŠKŲ INTERESŲ TENKINIMU PRIEŠ TĖVO VALIĄ, IR ŠIANDIEN TOLIAU NEKREIPIA Į JUOS DĖMESIO, BŪSIMOS KARČIOS IR DRAMATIŠKOS, NET TRAGIŠKOS, PASEKMĖS, KURIOS TAIP PAT UŽTRUKS NE VIENOS KARTOS GYVENIMO TARPSNĮ.
Tačiau TOKS BUVO, IR TEBĖRA, pačių savanaudžių žmonių pasirinkimas laisva valia. Kadangi tokių žmonių yra absoliuti dauguma iš šiandien esamų arti septynių milijardų, tai saujėlė GYVOS dvasinės šviesos vaikų PAKEISTI šitos natūralios ARTĖJANČIŲ įvykių TĖKMĖS TIESIOG NEGALI. Šito negali pakeisti ir Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, nes LAISVA VALIA, BET KURIO INDIVIDO, YRA AUKŠČIAUSIA VISOJE KŪRINIJOJE. O kada tokią valią, savo savanaudiškais tikslais, vykdo absoliuti dauguma žmonijos, tuomet žemo dažnio energetiniai virpesiai, kurie, DĖL SAVO DIDELIO TANKIO, neleidžia cirkuliuoti planetos žemės branduolio šiluminei energijai į kosmosą ir tuo sukellia šiltnamio efektą, kada žemi virpesiai sukelia palankią terpę mikrobų ir virusų atsiradimui, vystymuisi, ir mutavimui, kada žemi virpesiai veikia asmeniškus žmogaus sprendimus kaskart, kai tik jis siekia savo interesų tenkinimo ir save atskiria nuo VISOS ŽMONIJOS ŠEIMOS, JAU NEKALBU APIE VISOS KŪRINIJOS DVASINĘ REALIĄ ŠEIMĄ, turi įtakos visumos GEROVEI.
Ir kada tamsa apima planetą tiek tirštai, kad iškyla reali grėsmė pačios gyvybės išlikimui planetoje, tada Šeimininkai Sūnūs Kūrėjai patys sprendžia, kas šitomis sąlygomis yra veiksmingiausia ir kokie dvasiniai pagalbininkai turi būti pasiunčiami į planetą tiek materialaus žmogiškojo pavidalo įsikūnijimu, tiek ir dvasių pavidalu, nors tai ir nėra numatyta evoliuciniame SKLANDAUS vystymosi plane, sumanytame Rojaus Trejybės.
Evoliucinis planas numato LAISVOS VALIOS PASIREIŠKIMĄ IR SUKLYDIMUS. JIS NENUMATO PRIEVARTINIO KELIO. Todėl ir šito plano VINGIAI PATIES PLANO NEIŠKREIPIA, TIESIOG JĮ UŽDELSIA, KADA ĮVYKSTA MAIŠTAS AR MENKESNIS NUKRYPIMAS NUO TĖVO VALIOS VYKDYMO.
Todėl net ir Šeimininkas Sūnus Kūrėjas turi savo Vietinei Visatai tokias Tėvo suteiktas galias keisti numatytą Tėvo Sūnų įsikūnijimų tvarką planetoje, siųsti net daugiau Sūnų vienu metu į tą pačią planetą, aktyviau panaudoti savo sielos brolius mirtinguosius, jiems net suteikiant kelių šimtų metų gyvenimo trukmę savo planetoje, kad jie galėtų būti tinkamais pagalbininkais įsikūnijantiems Tėvo Sūnums iš pradžių ruošdami jiems dvasinio mokymo centrus planetoje, o Tėvo Sūnums atvykus, tapti jų materialiu pagalbiniu personalu ir mokyti savo sielos brolius ir seses mirtinguosius, net ir taip, kaip juos moko ĮSIKŪNIJĘ TĖVO SŪNŪS.
Todėl aš jus nuolat raginu - BENDRAUKITE SU TĖVU KASDIEN GYVAI, ŠITOJI JŪSŲ KASDIENĖ IR NUOŠIRDI KOMUNIJA JUS ATVES Į JŪSŲ GIMIMĄ IŠ DVASIOS IR TADA JŪS PRADĖSITE PATIRTI, KAD JUS UŽLIEJO VIEN TIK MEILĖ, O BAIMĖ JUS PALIKO. JŪS PATIRSITE, KURIE DAR TO NEPATYRĖTE, TOKIĄ VIDINĘ DVASINĘ TRANSFORMACIJĄ, KAD JŪS TAPOTE VISIŠKAI KITU ŽMOGUMI - BE GYVULINIŲ SAVYBIŲ - BAIMĖS, PAVYDO, SUSIERZINIMO, PYKČIO, KERŠTO, NEAPYKANTOS, NORO VALDYTI KITUS, APGAUDINĖTI, MELUOTI. JŪS TAPSITE TĖVO ŠVIEOS VAIKU, PILNU MEILĖS IR GAILESTINGUMO, ŠVIESOS IR IŠMINTIES, NET KOSMINĖS ĮŽVALGOS.
Ir tada jūsų SIELA IŠREIKŠ VIS STIPRĖJANTĮ TROŠKIMĄ - JI NORI TARNAUTI VISIEMS - ŽMONIJAI, KŪRINIJAI, KIEIVENU SAVO VEIKSMU, NET IR TOKIU PAPRASTU, KAIP SU MEILE SURINKDAMA GATVĖJE ŠIUKŠLES, SUDAUŽYTŲ BUTELIŲ ŠUKES, PAGUOSDAMA IR SUSTIPRINDAMA SILPNĄ IR NUSKRIAUSTĄ, SUPLAUDAMA INDUS, KAD JĖZUS, UŽSUKĘS PAS JUS, VISADA GAUTŲ ŠVARŲ INDĄ, NEBŪTINAI PRABANGŲ, NET PAPRASČIAUSIĄ METALINĮ AR MEDINĮ, BET SU MEILE IŠPLAUTĄ.
Mes turime savo sielą atverti, ATRASTI TĖVĄ SAVYJE, KURIE ŠITO TROKŠTA, IR KURIE DAR JO NEATRADO, ir šituo ruoštis labai nuostabiems patyrimams, kurie mūsų laukia ateityje Rojaus Trejybės valios vykdyme VISŲ LABUI IR IŠ MEILĖS JIEMS.
Šitaip mes, KIEKVIENAS, IR LAISVA VALIA, klojame kelią savo naujiems PATYRIMO žingsniams URANTIJOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,


Algimantas
2008-12-16 23:27:03



Mielas Algimantai, jei jūsų tikslai tikrai nuoširdūs atsiklaupusi pabučiuočiau jums kojas, jei ne man labai baisu dėl jūsų pasekėjų. Išsakomas tikslas neabejotinai šviesus ir su dauguma metodų aš sutinku, tai malda, savęs tobulinimas meile ir po to, kai jau įgausime pakankamai išminties ir šviesos savęs atsidavimas kitiems. Ir tai tikrai nebus kaip pareiga, tai darysime su tokia malone, su tokiu džiaugsmu, nes mes jau būsime išėję iš savo interesų rato, tai mums nebus prievolę, tai bus garbė ir džiaugsmas. Nes tai eis iš mūsų širdies. Šis tikslas suprantamas ir to siekiama ir katalikybėje, manau ir kituose tikėjimuose. Tačiau konfliktai, kurie ant jūsų vyksta aukščiau, čia mano logikai kažko trūksta. Daug pažangesni tvariniai reikalauja tokio pat supratingumo iš daug žemesnės rasės (aš taip supratau, kad mes esame tik evoliucijos pradžioje pagal tave), jie juk yra todėl tobulesni, kad suprastų, jog žemesnis neturi tokio suvokimo ir, kad jį įgautų reikia laiko, juk nuo pirmoko iki kol gali tapti mokslų daktaras reikia daug išmokti, daug visko tarpinio sužinoti ir tik po ilgų mokslo metų suvoki visko esmę. Viskas turi vykti palaipsniui ir nuosekliai. Jei pirmokui pradėtume dėstyti mokslinį darbą, kokio rezultato galime tikėtis. Jis gali iš konteksto išimti jam suprantamą frazę ir įsikalęs ją bandyti visus įtikinti kaip neginčijamą, tiesą, nes tai pasakė protingas dėdė, kiti nesupratę nesukdami dėl to sau galvos gyvens ir toliau kaip gyvenę, dar kiti, jei kas bandytų jiems įrodyti manų košės virimo principą, pasakytų nesąmonė, manų košę padaro mama, nes jie tai mato ir tuo tiki. Nežinau ar aiškiai parašiau, aš nesipriešinu pačiam mokymui, mano sąmonė priešinasi pasirinktam metodui. Nes tai gali užkirsti daugeliui kelią į tikrąjį, giluminį pažinimą.
Su meile Jolanta

Jolanta
2008-12-17 06:35:17



"Septinkarčio save padovanojančio Sūnaus iškėlimas į savosios visatos neabejotiną suverenumą reiškia per amžius nusitęsusio neužtikrintumo ir santykinės sumaišties pabaigos pradžią. Po šito įvykio tai, ko nebebus galima kada nors sudvasinti, bus sugriauta; tai, ko nebebus galima kada nors suderinti su kosmoso tikrove, galiausiai bus sunaikinta. Kada begalinio gailestingumo ir bevardės kantrybės atsargos bus išeikvotos, stengiantis laimėti sferos valinių tvarinių ištikimybę ir atsidavimą, tada įsivyraus teisingumas ir teisumas. Tai, ko nebegali atstatyti gailestingumas, tą galiausiai sunaikins teisingumas."
Algimantai ,ar tai ką mes jau matome realiai savo aplinkoje ir visoje planetoje ir yra ta pabaigos pradžia , apie kurią kalba citata,ir ta pradžia prasidėjo jau prieš du tūstančius metų Urantijos laiku skaičiuojant.
"Po to, kada jis yra iškeliamas į nuolatinio suverenumo statusą vietinėje visatoje, Rojaus Mykolas iki galo valdo visus kitus Dievo Sūnus, veikiančius jo sferoje, ir jam yra leidžiama laisvai valdyti sutinkamai su savo paties samprata apie savo valdų poreikius. Sūnus Šeimininkas savo valia gali keisti apgyvendintų planetų dvasinio teismo ir evoliucinio suderinimo tvarką. Ir tokie Sūnūs iš tikrųjų savo paties sprendimu parengia ir įgyvendina planus dėl ypatingų planetinių poreikių visų reikalų, ypač kas susiję su tokiais pasauliais, kur jie gyveno tvarinių gyvenimą, o dar labiau kas susiję su tąja valda, kur vyko jų baigiamasis savęs padovanojimas, kas susiję su ta planeta, kur jie įsikūnijo mirtingojo materialaus kūno pavidalu."
Taigi mes ir esame tokia planeta , kur įvyko,tokio sūnaus kūrėjo įsikūnijimas mirtingojo materialaus kūno pavidalu, kuris mums yra žinomas Jėzaus vardu. Ką reiškia tuomet šitai "Sūnus Šeimininkas savo valia gali keisti apgyvendintų planetų dvasinio teismo ir evoliucinio suderinimo tvarką." Ir kokie gali būti tie planai, kuriuos
Jis ir įgyvendina dėl įpatingų planetinių poreikiįų visų reikalų. Ar tavo paties priėmimas į mirtingųjų užbaigtųjų korpusą jau dabar ir jo vadovu nėra negali būti viena iš JO plano dalių, ar archangelų centro Urantijoje įkūrimas,na dar dvasinių mokytojų , kažkada buvusių mirtingųjų, dabar jau kaip sielų ar dvasių pasirodymas.Na kas liečia tave patį manau, kad ne viską esi įgaliotas mums atsakyti.

rimantas ( Kaunas )
2008-12-16 21:26:02



Mielas Algimantai, suprantu, kad pasakysiu daugumos manymu visišką kvailystę, tačiau tai pasakyti liepia mano širdis, o ja aš pasitikiu, aš tikrai melsiuosi už tave, kad tau užtektų išminties ir grynojo tikėjimo vesti žmones teisingu keliu, nes tavo klaidos gali labai skaudžiai atsiliepti kitų žmonių gyvenimams. Tu prisiėmei labai didelę atsakomybę ir manau, kad supranti, kad kartu prisiimi ir kitų žmonių likimus, už tuos kurie eis tavo nurodytu keliu, nesvarbu ar teisingai jie supras tavo žodžius, ar ne, tau teks atsiskaityti prieš Viešpatį, nes tu jo vardu įtakoji žmones. Tikiuosi, kad viskas bus gerai ir visi laimingai džiaugsitės amžinybe. To iš visos širdies linkiu.
Su didele meile Jolanta

Jolanta
2008-12-16 20:00:23



Mielas Rimantai, atsakymas į tavo klausimą - "Algimantai, ką reiškia įgyti žmogiškąjį patyrimą ,gyvenant dar čia planetoje, materialaus kūno pavidalu.Ar galima laikyti , kad tą patyrimą įgyjei jeigu siela pilnumoje taip ir neatsiskleidė nei dvasiniais vaisiais į aplinką , nei visuomeniniais ir taip ir negimei iš dvasios.Juk tai ne medį pasodinti , sūnų užauginti ir namą pastatyti" - GALI BŪTI labai konkretus ir trumpas - PASIEKTI SUSILIEJIMO SU SAVO MINTIES DERINTOJU ASMENINIO AUGIMO LYGĮ.
Tačiau šitaip galima atsakyti tik kalbant apie žmogaus evoliuciją APSKRITAI, o konkrečiai tinka tik tuo atveju, kada kalbame tik apie labai aukštą dvasinį lygį pasiekusias planetas, kuriose žmonės jau gyvena ŠVIESOS IR GYVENIMO EPOCHOSE, apie tas planetas, kuriose jau yra viena valstybė - PASAULIO, kurią valdo PATYS DVASINGIAUSI ŽMONĖS, viena kalba - PASAULIO KALBA, viena religija - PASAULIO RELIGIJA - TĖVO ARBA ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI RELIGIJA, KURIOSE NEBĖRA NEI KARŲ, NEI NUSIKALSTAMUMO, NEI PRIEVARTOS, NEI APGAULĖS, NEI MELO, KURIOSE VIEŠPATAUJA TARPUSAVIO DARNA IR MEILĖ IR GYVENIMAS YRA PAŠVĘSTAS TĖVUI, ROJAUS TREJYBEI IR TARNAVIMUI, KUR EKONOMIKA NEBĖRA MOTYVUOTA KONKURENCIJOS DĖKA GAUNAMU PELNU, O GRINDŽIAMA MEILE IR BENDRADARBIAVIMU VISUMOS LABUI.
Tačiau atsakymas gali būti ir ilgesnis, atskleidžiantis žmogaus, ir VISOS ŽMONIJOS gyvenimo niuansus, kurie būtent ir įtakoja žmogaus patyrimo kaupimą.
Pasiekti TOKĮ DVASINĮ IŠSIVYSTYMO LYGĮ,KOKĮ PASIEKĖ JĖZUS, TAČIAU ŠITO NESIEKIANT KAIP PATIES TIKSLO, BET TIESIOG EINANT TĖVO GYVUOJU KELIU TAIP, KAIP VEDA TĖVAS IŠ VIDAUS, KIEKVIENĄ, IR TAM NESIPRIEŠINANT.
TAI IR BUS TOKIU BŪDU PASIEKTAS JĖZAUS GYVENIMO KOKYBĖS LYGIS ŠIAIS LAIKAIS.
Tačiau šiais laikais KAS JAU TAIP PUOLA STAČIA GALVA ŠITUO TĖVO GYVUOJU KELIU EITI?
Kadangi ILGŲ EILIŲ prie GYVOJO TĖVO KELIO nematyti, tai MŪSŲ URANTIJAI yra nepalyginamai lengvesnis patyrimo kelias suteiktas VISAI ŽMONIJAI - TIESIOG ASMENINĮ TIKĖJIMĄ PAVERSTI ĮTIKĖJIMU ir natūralia mirtimi palikti šitą pasaulį, kada kūnas išeikvoja visą materialią energiją, kurią mirtingasis TIK TIEK TESUGEBĖJO ĮSISAVINTI, KAD NUGYVENO 70-100 savo VAIKIŠKO AMŽIAUS metų, KAI JIS GYVENTI TURĖTŲ BENT JAU TRIS-KETURIS ŠIMTUS METŲ BE JOKŲ LIGŲ.
PATYRIMAS yra kiekvienam unikalus ir nesikartojantis, todėl net ir savų patyrimų neįmanoma sukaupti VISŲ, nes prie esamų VISŲ visada bus galima pridėti DAR VIENĄ NAUJĄ.
MES SAVO PATYRIMĄ KAUPSIME PER VISĄ AMŽINYBĘ.
Tačiau ASMENS DVASINIS AUGIMAS PASIEKIA ATITINKAMĄ LYGĮ, KURIS IR PATVIRTINA SUSILIEJIMO SU SAVO MINTIES DERINTOJU DVASINIO IŠSIVYSTYMO PAKANKAMĄ LYGĮ. Ir šis lygis, primityviai sakant, atitinka tokį žmogaus KOKYBINĮ gyvenimą, kada jis savo valią ne tik SUTAPATINA su Tėvo valia, bet ir savo KIEKVIENOS akimirkos žvilgsnį į aplinką sutapatina su TĖVO ŽVILGSNIU - PER GYVĄ RYŠĮ SU JUO - IR SAVO KASDIENĮ GYVENIMĄ GALUTINAI NE TIK PAŠVENČIA TĖVUI, BET TĄ PAŠVENTIMĄ IR ĮGYVENDINA REALIAI KASDIEN, IR TĄ DARO TIKRAI MOTYVUOTAS VIEN TIK TĖVO MEILĖS, O NE KOKIŲ NORS KITŲ SAVO INTERESŲ SIEKDAMAS.
Šiandieninės Urantijos toks žemas dvasinis lygis nesuteiks pomirtinio prisikėlimo absoliučiai daugumai visos žmonijos, nes žmonės, nors ir kartoja Viešpaties ar Dievo vardą lūpomis, bet neturi ĮTIKĖJIMO, KAD JUO GYVENTŲ IR KAUPTŲ KOKYBINĮ PATYRIMĄ.
Tėvui nereikia mūsų KIEKYBINIŲ patyrimų, Tėvui reikia tik vieno - kad mes atsiskleistume ne savo GYVULINIU aš, gautu iš žemiškųjų tėvų ir protėvių genų, bet Tėvo padovantotu asmenybės DIEVIŠKUOJU AŠ, kuris atsiskleidžia tik per KOKYBINIUS PATYRIMUS.
Kiekybiniai mūsų patyrimai yra visi tie patyrimai, kurie malonina gyvulinį mūsų protą - visų ydų tenkinimas, nuolaidžiavimas gyvuliniams instinktams, siekimas valdžios, postų nustumiant kitus, apgaule, siekimas pasinaudoti silpnesniais savo sielos broliais, kad būtų patenkinti asmeniniai interesai, net pridengti kilniais ir gražiais žodžiais, bet turintys savanaudišką motyvą.
Kokybiniai mūsų patyrimai - tai visi patyrimai, kurie ugdo mūsų dieviškąjį aš, mūsų sielą. Tai gėrio ir meilės darbai, MOTYVUOTI tarnyste visumos labui iš meilės.
Tėvo dvasią - MINTIES DERINTOJĄ - žmonija gavo AVANSU, JOKIU BŪDU DAR NEUŽTARNAUTĄ SAVO PATYRIMU EINANT DVASINIU KELIU.
Tik Jėzaus įsikūnijimas ir žmogiškojo patyrimo kaupimas, kad jis gautų visą savo užtarnautą AUKŠČIAUSIĄ valdžią savo Vietinėje Visatoje, Nebadone, ir ją valdytų nebe TĖVO VARDU, BET SAVO PATIES, IR VALDYTŲ TAIP, TARSI JO VISATOJE ASMENIŠKAI BŪTŲ PATS TĖVAS, mums, URANTIJOS planetos kiekvienam normalaus proto mirtingajam, suteikė VIENODĄ galimybę gauti Tėvo dvasią.
Iki Jėzaus atėjimo tik patys dvasingiausi to laiko žmonės gaudavo Tėvo dvasią, kad juos sustiprintų jiems skleidžiant tos kartos sielos broliams meilę ir šviesą,kad jie savo kiekybinį patyrimą keistų į KOKYBINĮ.
Kadangi mes nukentėjome dėl Liuciferio maišto, prie kurio prisijungė ir mūsų Planetos Princas, Kaligastija, prieš du šimtus tūkstančių metų, ir patyrėme 200.000 metų trukusią izoliaciją, kuri nuimta tik prieš porą dešimtmečių, taip pat neatsitiesėme ir dėl sužlugdytos Adomo ir Ievos misijos prieš 38.000 metų, dar liūdniau, kad dėl Jėzaus mokymų iškraipymo ir dėl tų iškraipymų atsiradusios dirbtinės religijos, KRIKŠČIONYBĖS,iš esmės neturinčios nieko bendro su Jėzaus GYVAIS mokymais, tai iki URANTIJOS KNYGOS apreiškimo pasirodymo vos prieš penkiasdešimt metų, žmogaus patyrimas jį visą laiką vedė TOLYN NUO TĖVO visose religijose, nes jos visos rėmėsi, ir toliau tebesiremia, neteisingais ir iškriapančiais TIESĄ šaltiniais, tokiais, kaip Biblija, Koranas, Bhagavatgyta, Moromono Knyga, ir pan., kurie NIEKADA NERODĖ, IR NEGALĖJO RODYTI, KELIO Į TĖVĄ, ESANČIO KIEVIENAME IŠ MŪSŲ.
Dėl to žmogus, dėl klaidingų dvasinių ŠALTINIŲ KAUPĖ TĖVUI VISAI NEREIKALINGĄ KIEKYBINĮ PATYRIMĄ - SIEKĖ POSTŲ, NUODĖMIŲ IŠSIPIRKIMO, KITŲ SAVO SIELOS BROLIŲ ŽUDYMO DIEVO VARDU, DEGINO KITUS DAUG ŠVIESESNIUS SIELOS BROLIUS, ĮGYJUSIUS JAU TRUPUTĮ SAVO IR KOKYBINĖS PATIRTIES, INKVIZIJOS LIEPSNOJANČIAIS LAUŽAIS, LAIKYDAMI ŠALIA KRYŽIUS. Tą patį ir šiandien tebedaro visa organizuota katalikų bažnyčia ir toliau PRIMESDAMA SAVO GRUPUOTĖS VALIĄ ir šituo neleisdama žmogui siekti KOKYBINIO PATYRIMO, PRIMESDAMA KIEKVIENAM TIKINČIAJAM BAIMĖS NUOSTATAS APIE PRIGIMTINĘ NUODĖMĘ, APIE PRAGARĄ, APIE IŠPAŽINTĮ, KUNIGO TARPININKAVIMĄ TARP DIEVO IR TIKINČIOJO, APIE POPIEŽIAUS SUGALVOTĄ JĖZAUS VIETININKO VAIDMENĮ, NORS POPIEŽIŲ PASKIRIA NE JĖZUS, APIE POPIEŽIAUS NEKLYSTAMUMĄ BAŽNYČIOS VEIKLOJE, APIE RELIGINIŲ TUŠČIŲ ŠVENČIŲ REIKALINGUMĄ, APEI NEGYVŲ RITUALŲ ATLIKIMĄ PER PAMALDAS - KLAUPIMĄSI, SĖDIMĄSI, STOJIMĄSI, VISOKIUS SMILKALUS, KUNIGŲ DRABUŽIUS KIEKVIENA SKIRTINGA ŠVENTĖS PROGA IR T.T., IR PAN. ŠITUO būtent bažnyčia, kaip ORGANIZACIJA, pavergia žmogaus laisvą valią, paralyžuodama tikinčiojo KOKYBINIŲ PATYRIMŲ ŽINGSNĮ, kada ji nieko nemoko TĖVO SŪNAUS IR DUKROS APIE PATIES TĖVO ATRADIMĄ SAVO VIDUJE, APIE GYVO RYŠIO SU JUO UŽMEZGIMĄ, APIE NUOLATINĮ BENDRAVIMĄ SU TĖVU, KASDIEN, IR VISUR, APIE ŽMOGAUS ASMENINĖS VALIOS SULIEJIMĄ SU TĖVO VALIA, KAD TIKINTYSIS IKI ŠIOL BUVUSIAS SAVO NUOSTATAS - NE MANOJI VALIA, BET TAVOJI TEBŪNIE PAKEISTŲ Į MANOJI VALIA, KAD BŪTŲ TAVOJI VALIA.
Šiandien didžiausias stabdys dvasiniame žmogaus KOKYBINIŲ patyrimų kelyje yra BAŽNYČIA, KURI PATI YRA NEGYVA.
Šiandien būtent BAŽNYČIA PAŽEIDŽIA NET VALSTYBĖS, KURIOJE VEIKIA PATI, ĮSTATYMĄ, KURIS NUMATO LYGIAS TEISES ABIEJŲ LYČIŲ ATSTOVAMS ĮGYTI PROFESIJĄ IR NEDISKRIMINUOTI MOTERŲ LYTIES POŽIŪRIU, KAD IR JOS TAIP PAT TAPTŲ KUNIGĖMIS. Šitaip bažnyčia apriboja žmogiškojo patyrimo įgyjimą moterims. TĖVAS TOKIO APRIBOJIMO NENUMATĖ IR NENUMATO. Tą numatė ir numato VYRAI.
TAČIAU NET SPECIALAI STEBINTI ABIEJŲ LYČIŲ VIENODŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMĄ SEIMO KONTROLIERĖ NEMATO TOKIŲ DALYKŲ, KURIE PAŽEIDŽIA NET KONSTITUCIJĄ - FUNDAMENTALŲ VALSTYBĖS DOKUMENTĄ, BE KURIO NEGALI EGZISTUOTI VAKSTYBĖ. TO NEMATO SEIMAS. PREZIDENTAS, KONSTITUCINIS TEISMAS, VYRIAUSYBĖ. JIE NAMATO, KAD KATALIKŲ BAŽNYČIA APRIBOJO VYRAMS KASDIENIO GYVENIMO IR MEILĖS TĖVUI DEMONSTRAVIMO SAVO ŠEIMOS VAIKAMS PATYRIMO KAUPIMĄ SAVO SUKURTOJE ŠEIMOJE. TAI IRGI DISKRIMINACIJA. TIK VYRŲ.
TĖVAS TOKIOS DISKRIMINACIJOS NENUMATĖ, IR NENUMATO.
TĖVAS NEAPRIBOJA PATYRIMO KAUPIMO.
Todėl žmogiškąjį patyrimą, mielas Rimantai, apriboja tos visuomenės DVASINIS LYGIS, NES NEVISI SUPRANTA, KAS YRA TĖVO VALIA IR KAIP JĄ VYKDYTI.
Kadangi yra tokia milžiniška dabartinės žmonijos tamsa, KURI TUO PAČIU YRA KOL KAS IR LIETUVOJE, ir ji būtų dar tirštesnė, jeigu ne Minties Derintojo NUOLATINĖ BE PERSTOJO veikla mūsų PROTE, tai mūsų patyrimas, kuris reikalingas Tėvui ŠIANDIENINIO MŪSŲ DVASINIO IŠSIVYSTYMO LYGIU - TAI TIK ASMENINIS ĮTIKĖJIMAS, NET IR PAČIĄ PASKUTINĘ ATODŪSIO AKIMIRKĄ, NET IR SU DIDELĖMIS ABEJONĖMIS. BET JOKIU BŪDU TIK NE SĄMONINGAS IR GALUTINIS TĖVO ATSTŪMIMAS.
Tik asmeninis galutinis apsisprendimas Tėvą atstumti nutrauks mūsų prisikėlimo galimybę ir patyrimo kaupimo pratęsimą. O įtikėjimas paskutinę akimirką, ar net mūsų abejonės dėl TĖVO, tik atidės mūsų prisikėlimą ir patyrimo kaupimo atnaujinimą, mažiausiai tūkstančiui metų arba kol mūsų planetoje bus skelbiama nauja dieviškoji tvarka, įsikūnijus kitam Tėvo Sūnui žmogiškuoju pavidalu. ir visiškai nesvarbu, kokius mes sukaupėme iki tol patyrimus Urantijoje žmogiškuoju pavidalu.
Sielos pavidalu mes turėsime 570 pavidalų, tada pats žemiausias iš jų atitiks labai menką dvasinį mūsų lygį, kurį ir pasiekėme savo planetoje. O kuo aukštesnį dvasinį lygį pasieksime UranTijoje, tuo aukštesnio energetinio virpėjimo gausime kūną sielos morontiniu pavidalu, kuris vis labiau artės prie DVASIOS ENERGETINIO PAVIDALO SU MŪSŲ TA PAČIA DABARTINE TAPATYBE.
Tad mūsų patyrimai, KOKYBINE prasme, Urantijoje, tai mūsų brendimas vienokiam ar kitokiam sielos kūnui iš 570 jau po prisikėlimo.
O KO KAS NORI sprendžia KIEKVIENAS ASMENIŠKAI, IR TIK LAISVA VALIA, PAJUSDAMAS TĖVO MEILĘ IR VEDIMĄ IŠ VIDAUS, IR PALAIKYDAMAS SU JUO GYVĄ BENDRAVIMĄ KASDIEN.
Kito metodo tiesiog NĖRA.
O mūsų dvasiniai vaisiai pradeda duoti derlių TIK TADA, kada įtikėjimą paremia mūsų kasdienis gyvas dvasinis ryšys su Tėvu, nes būtent Tėvo dvasia - Minties Derintojas - ir teikia meilės ir šviesos impulsus, iš TĖVO, sielos aukštesniam morontiniam protui, kuris yra išmintingesnis negu žmogiškasis gyvulinis protas. Ir būtent sielos morontinis protas ir pradeda vesti dvasinius vaisius.
Ir jeigu tik Tėvą savyje atrastų VISI, tai mūsų civilizacija, net materialiu lygiu, būtų daug aukštesnio lygio, nes mes jau dabar turėtume įsisavinę naujas energijos rūšis ir jas panaudotume savo ekonomikoje be jokių PINIGŲ. Ir tai vėl mums diktuotų naujus žmogiškuosius patyrimus.
Kadangi viskas tarpusavyje yra susieta į sistemą, ir ne tik vienoje kartoje, bet ir tarp kartų - tai ir nuo mūsų kuo gilesnio GYVO IR KASDIENIO ryšio su TĖVU, JĮ ATRADUS SAVYJE, priklausys ne tik mūsų asmeniniai patyrimai, bet ir mūsų PLANETOS BŪSIMŲJŲ KARTŲ asmeniniai kiekvieno mirtingojo patyrimai.
BŪTENT DĖL ŠITO JŪSŲ ASMENIŠKAS, KIEKVIENO, APSISPRENDIMAS ATRASTI TĖVĄ SAVYJE IR EITI TĖVO GYVUOJU KELIU TURĖS POVEIKIO VISAI ŽMONIJAI, IR PER VISAS KARTAS.
MES ESAME VIENA KŪRINIJOS ŠEIMA IR TARPUSAVYJE LABAI GLAUDŽIAI SUSIETI.
Taip veikia Rojaus Trejybės evoliucinis planas, sumanytas visai kūrinijai.
Todėl APMĄSTYKITE KIEKVIENĄ SAVO SPRENDIMĄ LABAI GERAI. JIS TURĖS POVEIKIO VISIEMS, KAUPIANT SAVO ASMENINĮ ŽMOGIŠKĄJĮ PATYRIMĄ, KAD NEBŪTŲ TAIP, KAP KATALIKŲ BAŽNYČIOJE, KURI SAVO VALIĄ PRIMETĖ NET AUKŠČIAU UŽ TĖVO VALIĄ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2008-12-16 19:08:27




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal