Forumas: temos peržiūra
Klausimai iš Urantijos Knygos
Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-04-29 21:47:32
Komentarai
Mielas Rimantai, Tėvo dvasią, fragmentą, kurį mes vadiname Minties Derintoju gavo VISI Jėzaus apaštalai, ir tai buvo veiksmas, kada Jėzus JUOS VISUS ĮŠVENTINIO į savo apaštalų statusą ir juos ATSKYRĖ nuo visų kitų planetos gyventojų.TĖVAS jiems VISIEMS suteikė savo dvasią, AVANSU, kad jie visi turėtų VIENODAS GALIMYBES RINKTIS ĮTIKĖJIMO GYVĄJĮ KELIĄ PAJAUČIANT JO VEDIMĄ IŠ VIDAUS.
Jėzus savo mokymuose dažnai užsimindavo savo apaštalams, kad jie turi Tėvo dvasią savo VIDUJE.
Tačiau nevisi ja pasinaudojo IKI GALO.
Petras pabūgo, NET IŠSIŽADĖJO JĖZAUS IŠ BAIMĖS. Tai jam buvo milžiniškas stresas, kuris apėmė jo ne tik sąmonę, bet ir pasąmonę. Ir tai turėjo didelės įtakos, kad jis ėmė iškraipyti Jėzaus evangeliją taip, kad ją priderintų PRIE APLINKOS, O NE KAD APLINKA AUGTŲ IKI JOS.
Jėzus perspėjo šito NEDARYTI, bet baigščiam gyvuliniam protui buvo ne motais net ir Jėzaus perspėjimami.
O Minties Derintojas žmogaus LAISVOS VALIOS SPRENDIMŲ NEGALI KEISTI PRIEVARTA. Jis tegali tik mokyti ir laukti ATSIVĖRIMO. O apaštalai NEATSIVĖRĖ IR TĖVO NEATRADO, TODĖL PASIDAVĖ SAVO GYVULINIO PROTO SPRENDIMAMS, KURIE PRIEŠTARAVO JĖZAUS EVANGELIJAI.
Tai ir buvo pati didžiausia apaštalų katastrofa, ir jos pasekmes ir visa žmonija jaučia iki šių dienų. Ir ją dar daugiau UŽANTSPAUDAVO apaštalas Paulius, kuris irgi turėjo Minties Derintoją.
Atsitinka katastrofa VISIEMS, kada dvasinis vedlys NEIŠGIRSTA MINTIES DERINTOJO MOKYMŲ , O TADA VIEN TIK IŠ JO PASĄMONĖS EINANČIAS MINTIS TRAKTUOJA KAIP TĖVO MINTIS IR JAS PASKLEIDŽIA KITIEMS.
TAIP IR BUVO PAGIMDYTAS, PETRO IR PAULIAUS DĖKA, NEGYVAS KŪDIKIS, KURIS VADINASI KRIKŠČIONYBĖ.
Ir kada kiti mėgino ji atgaivinti, tai dabar turime dar daugiau negyvų jo pavidalų, pavirtusių sektomis - pirmiausia KATALIKŲ, su savo kariauna, apsirengusia sutanomis, tada pravoslavybė, nemažiau sutanota, IRGI AGRESYVI, protestantai jau laisvesni, bet vis tiek negyvi. O VADINAMOSIOS NAUJOJO AMŽIAUS SEKTOS, tokios, kaip Tikėjimo žodžio, yra mėginimas pabėgti iš tos tamsos PRAEITES narvo, nes siela vis tik trokšta LAISVĖS IR ŠVIESOS skrydžio, ji YRA GYVA, jaučia Minties Derintojo vedimą, bet GYVULINIS PROTAS NEŽINO, KUR NARVO DURYS, KUR NUO JŲ RAKTAS, IR KAIP JAS ATRAKINTI NEŽINANT, KUR RAKTAS.
Štai tokia apverktina dabartinė padėtis vien dėl to, kad Jėzaus tuometiniai apaštalai NESUGEBĖJO SAVO ATSIVĖRUSIA SIELA IŠGIRSTI SAVO MINTIES DERINTOJO MOKYMŲ IR ATSIDUOTI JO VEDIMUI IŠ VIDAUS.
Būtent dėl šito GYVO ryšio užmezgimo su Minties Derintoju Jėzus skatino savo apaštalus melstis SAVAIS ŽODŽIAIS, KALBĖTIS SU TĖVU. Bet per gilai tūnojo pasąmonėje gyvulinio prot BAIMĖ, kad taip lengvai iš tokios tamsios savo vergystės pakleistų sielą ir kad jos morontinis-dieviškasis protas NEBEBIJOTŲ SU TĖVU KALBĖTIS, KALBĖTIS APIE VISKĄ, KAIP VIENAS SU KITU KALBASI NUOŠIRDŪS IR GERI DRAUGAI.
Būtent DĖL ŠITOS PAČIOS PRIEŽASTIES aš irgi jus raginu KASDIEN KALBĖTIS SU TĖVU SAVAIS ŽODŽIAIS. Tokia yra jūsų MALDA. Paskirkite savo pokalbiui su Tėvu kasdien ATSKIRĄ IR NUOLATINĮ LAIKĄ, nors po kelias minutes. O tada siela palaipsniui, pati atsiverdama Tėvui, trokš šito pokalbio prailginimo, nes jaus palaimą, kuri bus reali ir patiriama visu savo vidumi. Tai tikra. Taip jūs patirsite Tėvo vedimą iš vidaus ir jūsų visas gyvenimas įgaus kitokią KOKYBĘ IR VERTYBĘ, JŪSŲ SPRENDIMAI PASIKEIS VISUMOS LANUI, JŪS IMSITE SVEIKTI IR KŪNŲ IR STIPRĖTI SIELA, KURI IMSIS TARNAVIMO VISŲ LABUI. Būtent dėl šito ir buvo atėjęs pas mus Jėzus, būtent dėl šito jis dabar perdavė savo naują apreiškimą KALBU JUMS VĖL.
Nebedarykite Jėzaus anuometinių apaštalų klaidos, nes taip ir gyvensite toliau baimėje ir tamsoje.
Apaštalas Tomas, po Jėzaus nukryžiavimo, iš viso buvo pabėgęs, iš baimės, nuo visų apaštalų.
Judas Iskarijotas Jėzų net išdavė PATS, nors Minties Derintoją turėjo.
Tačiau kada širdis užverta, kada viešpatauja gyvulinio proto BAIMĖ DĖL SAVOJO EGO, tuomet Minties Derintojo pastangos prisibelsti prie gležnos ir įkalintos sielos yra beviltiškos. Ir vis tiek jis beldžia iki pat galutinio atodūsio materialiu pavidalu arba iki galutinio apsisprendimo ATSTUMTI TĖVĄ.
Ir patys ištikimiausi Jėzaus evangelijai, o tuo pačiu ir Jėzui, apaštalas, Natanielius, ir evangelininkų bei Jono Krikštytojo apaštalų vadovas, Abneris, iki paskutinio atodūsio laikėsi neiškraipytos Jėzaus evangelijos - Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės - skelbimo visiems, bet jų tarnystės nepripažino niekas. Dėl to jų net ir vardai nežinomi. Ne taip, kaip Petro ar Pauliaus.
Štai ką daro žmogaus GYVULINIS PROTAS, KADA LAIKO ĮKALINĘS NELAISVĖJE DIEVIŠKĄ SIELĄ, NET IR TURĖDAMAS MINTIES DERINTOJĄ SAVO VIDUJE.
Ir šitoji pamoka yra MUMS, KAD MES NEPASIELGTUME TAIP, KAIP PASIELGĖ PETRAS SU PAULIUMI - VIETOJE JĖZAUS GYVOSIOS ŽINIOS PAKIŠĘ NEGYVĄ KŪDIKĮ-PAKAITALĄ, KURĮ KITI, IRGI TOKIE PAT AKLI, PASIĖMĖ, KAD TEBETAMPO SU SAVIMI KAIP MILŽINIŠKĄ RITUALINĘ IR DOGMATINĘ KANČIĄ IR NAŠTA IKI ŠIŲ DIENŲ.
Minties Derintojas Jėzaus apaštalams padėjo tiek, kiek jie PATYS BUVO NUOŠIRDŪS TĖVO IEŠKOJIME. MINTIES DERINTOJAS NUOŠIRDUMO NESUTEIKIA GYVULINIAM PROTUI, NES NUOŠIRDUMAS YRA SIELOS VIDUJE. Todėl, jeigu siela supančiota gyvulinio proto, tuo pačiu supančiotas yra ir nuoširdumas. Ir jo negali nei nusipirkti, nei užsitarnauti pareigomis.
Tačiau, jeigu Jėzaus apaštalai nebūtų gavę Minties Derintojo iš viso, tai toje tamsos ir baimės aplinkoje jie seniai būtų Jėzų palikę.
Buvo daug akimirkų, kada jie net nesuprasdami Jėzaus mokymų, jautė ir palaimą, ir pakylėjimą, ir norą nešti šviesą žmonėms. Tai ir buvo jų sielos pajausti, viduje, Minties Derintojo perteikiami Tėvo meilės ir šviesos impulsai, kuriuos jie jausdavo, iš išorės, ir per Jėzaus perteikiamus jiems mokymus, kada nurimdavo jų gyvulinis protas. Būtent Minties Derintojo veikimas juos išlaikė visus DRAUGE, nes vien tik gyvulinis protas tokioje tamsoje seniai būtų metęs šitą kelią. Kam jam jis toks rizikingas, kai daug geriau kaip VISI. KAD IR TAMSOJE, BET KAIP VISI.
O šiandien ar KITAIP?
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-12-03 11:36:58
Pasitaisysiu , ne apaštalas Jonas, bet Jonas krikštytojas išgirdo.
rimantas ( Kaunas )
2008-12-03 10:57:08
Dabar toks klausimas pastebėjimas.Kas iš Jėzaus apaštalų ir Jo biologinių artimųjų turėjo Minties Derintojus. Sprendžiant iš to ,kad per krikšo apeigą , tuo metu, kad Jonas vandeniu krikštijo Jėzų ir Jėzus ir apaštalas Jonas ir du Jėzaus broliai išgirdo Tėvą. Kuris pasakė , kad kad Jėzus yra Jo mylimas mokinys ir Jis yra juo labai patenkintas, taigi aš sprendžiu , kad jie jau Derintojus turėjo ir tik jų dėka ir išgirdo Tėvą. Nors Tėvas ir kalbėjo per Jėzaus Derintoją, pet kadangi Derintojai turi savas komunikavimo grandines tai dėką to ką savo prote išgirdo Jėzus tą galėjo išgirsti ir apaštalas Jonas ir Jėzaus du broliai. Tai buvo Derintojų energetiniai virpesiai jų sielų protams ne gyvuliniams protams ,išversti į mirtingiems suprantamą minčių kalbą.Negalėjo gi jie šito girdėti ausimis kaip fizinio kūno klausos organu. Taip ir mes visi galime tą patirti per savo Minčių derintojus su sąlyga ,jeigu mūsų sąmonės - sielos sąmonės virpesiai atitinka Derintojo virpesių dažnį ir manau net matyti vaizdinius. Ir čia nereikia jokių vaizdo kamerų ar mobiliųjų telefonų. Tiesiog vaizdas per Derintojų komunikavimo grandines yra perduopdmas aukštesnių virpesių sąmonei. Ir vienas mirtingasis gali pavyzždžiui būti Egipte o kitam ten ir nebūtina būti ,jis gali matyti tą ką mato tas kuris ten yra.
rimantas ( Kaunas )
2008-12-03 10:05:57
Petrai , neatsiprašinėk, kad mokai. Ar Tėvas atsiprašinėja. O tu juk Jo sūnus.Taigi tiek mokinys tiek ir mokytojas.Gal žemiškam tėvui ir galima įkyrėti savo klausimais, bet tikrąjam Tėvui tikrai manau ne .Ir atsakymai jau yra kiekviename iš mūsų , bet reikia tapti atsakymais gyvais atsakymaisi, o be klausimų ,kurie kartu yra ir bendravimas su Tėvu tapti atsakymais neįmanoma.Ir Jėzus pradėjo bendravimą nuo klausimų savo prote tik paskui Jis tai įvardijo, kai pajuto savyje gyvus atsakymus , kaip bendravimus su Tėvu. O klausimus aš skiriu ne tik Algimantui, tai klausimai kartu ir Tėvui. Tai mano bendravimas su Tėvu.Nors ir rašytine forma. Ir nėra taip paprasta tuos giluminius klausimus suformuluoti savyje ir nevisuomet jie skamba taip prote kaip gaunasi monitoriaus ekrane matomi.Ir klausimai skatina dirbti protą, ir klausimai, ir yra bendravimas.O atsakymai yra panašėjimas į Tėvą kasdienėse situacijose.O atsiprašinėti nereikia atsiprašinėti, prašyti tik nesupyk neįsižeisk gali tik Jonas, nes jis dar nežino dvasinis protas , protas panašėjantis į Tėvo protą nei supyksta nei įsižeidžia. Ar protas , kuris kartu yra ir meilė įsižeidžia.Va dabar matai aš tave mokau Petrai.
rimantas ( Kaunas )
2008-12-03 08:54:07
ATSIPRAŠAU , RIMANTAI , KAD TAVE MOKAU .
Mielas Rimantai , tave ,,kankina '' daugybė klausimų į kuriuos kažkas , gal būt , labai kompentatingai arba talentingai atsakys , bet tai bus ne tavoji patirtis ir tu ieškosi vėl ir vėl to patvirtinimo , ar tas atsakymas yra visų geriausias .
Aš manau , kad mums jau atėjo laikas gyventi savo galva . Atsisėsk tiloje , nusiramink ir bandyk sulaukti ir užgirsti norimą atsakymą . Patikėk , mielas drauge , tu tikrai būsi patenkintas gautu atsakymu . Tai viena , o antra , tai tu gali begalę kartų vis klausti ir klausti to paties kol pagaliau tavo protas įgaus ramybę . Žinok Dievui Tėvui tu niekada neįkirėsi savo klausimais , nors ir tūkstantį ir vieną kartą paklausi , tu visada užgirsi malonų atsakymą savo mintyse . Tai aš sakau iš savo praktikos ir mes čia panevėžiečiai dažnai diskutuojame tais klausimais . Tai dažnai ir papokštaujame , kad mums jau praktiškai nebereikia jokių išmintingų knygų , nes į bet kokį klausimą , mes visada galime sulaukti atsakymo. Ir kas įdomiausia , kad mes į vieną ir tą patį klausimą , kiekvienas sulaukiame labai panašaus , bet skirtingo atsakymo . Tai rodo , kad mes kiekvienas kaip individualybė visada būsime šiek tiek skirtingi , nors visumoje būsime ir labai panašūs.
Petras
2008-12-02 22:10:29
Mielas Rimantai, mūsų energijos įvaldymas priklauso nuo DIEVIŠKOSIOS SĄMONĖS PASIEKIMO. O dieviškoji sąmonė p[asiekiama per gyvą komuniją - dvasinį bendravimą - su TĖVU. Būtent tada Tėvas ir padeda atsisklaisti tikrajam ir JO PATIES padovanotam miritngojo dieviškajam aš, kuris turi troškimo tarnauti TĖVUI ir VISAI KŪRINIJAI IŠ MEILĖS.
Būtent tokia SĄMONĖ ir leidžia mirtingajam pasiketi eneregijos tokį įvaldymą, kokio dabr net sapnuose nesapnuoja nė vienas Urantijos žmogus.
Tačiau tam būtinos kasdienės pastangos per ATSIVĖRIMĄ TĖVUI.
Bet čia yra svarbus dalykas - žmogus neturi sau kelti TIKSLO - ĮVALDYTI ENERGIJĄ. Jis turi NORĖTI LABAI NUOŠIRDŽIAI ATSIVERTI TĖVUI VISA SIELA IR ŠITUO ATSIVĖRIMU GYVENTI. O tada savaime pakils sąmonės virpesiai, kurie leis energiją valdyti tokiu lygiu, kokiu dabar jos nevaldo Urantijoje niekas. Žodžiu, neturi būti jokio TISKLO SIEKIMO, NES TAI IŠ KARTO BLOKUOJA DVASINĮ AUGIMĄ IR SĄMONĖS VIRPESIŲ KĖLIMĄ.
Tereikia mėgautis paties porceso bendraujant su Tėvu iš meilės kasdieniu tekėjimu. Ir šitas Tekėjimas numato pagal Tėvo evoliucinį planą ir energijos virpesių keitimą. Būtent dėl to ateiviai ir gali keisti energiją-kosminį laivą, kad įveiktų mums neįsivaizduojamus atstumus be jokio materialaus KURO ATSARGŲ. Pačios sąmonės virpesiai yra "kuras."
Morontinis etapas ir yra skirtas tam, kad žmogus galėtų AADAPTUOTIS PO PRISIKĖLIMO PRIE SAVOSIOS SMĄONĖS VIRPESIŲ PRIDERINTOS NAUJOS FORMOS, NAUJO KŪNO. Ir jeigu Urantijoje mirtingasis ėjo vien tik materialiu ritualiniu keliu, kurį jis klaidingai vadino savo dvasiniu augimu, tai tokiam mirtingajam būtų šokas gauti per aukštų eneregetinių virpesių formą, nes jo žemų virpesių sąmonė kontrastuotų su aukštesnių negu jam tinka energetinių virpesių forma.
Todėl morontinis etapas ir yra TARPINIO SUREGULIAVIMO IR ADAPTAVIMO ETAPAS, DERINANT SIELOS MORONTINIO KŪNO-FORMOS ENERGIJOS VIRPESIUS PRIE INDIVIDO TIKROJO AKTUALAUS AŠ SĄMONĖS VIRPESIŲ.
Tačiau net ir mirtingajam galima pasikewti tokį sąmonės lygį dar šitame pasaulyje, kad iš emsės visą morontinę karjeros etapą jis gali peraugti savo smčonės virpesiais, tačiau savo PATYRIMO PASIDALINIMU JIS VIS TIEK TURI PER ŠĮ ETAPĄ PEREITI KAIP DVASINIS MOKYTOJAS.
Todėl žmogaus dvasiniam augimui Urantijoje jokių apribojimų NĖRA, IŠSKYRUS INDIVIDO LAISVOS VALIOS PAREIŠKIMĄ, KIEK JIS PATS NORI SUSILIETI SU TĖVU IR VYKDYTI JO VALIĄ KAS AKIMIRKĄ.
MŪsų dvasinio augimo lygį supranta ne GYVULINIS protas, bet MORONTINIS SIELOS AUKŠTESNIS PROTAS. tAD JEIGU INDIVIDAS SAVO MORONTINIO PROTO NEVYSTO PER BENDRAVIMĄ SU tĖVU GYVOS KOMUNIJOS METU-GYVŲ MALDŲ METU, TAIIR LEIKA TIK JO GYVULINIO PROTO ŽEMŲ VIRPESIŲ SĄMONĖ, KURI APIE DVASINĮ LYGĮ NETURI SUPRATIMO, NES JI NEPATIRIA DVASINIO GYVO RYŠIO SU TĖVU IR NEPATIRIA GYVOS TARNYSTĖS. Dėl to toks kūnas ne tik serga, bet jam reikalingi ir apsauginiai barjerai nuo ligų - fiziniai pratimai, vaistai, ir t.t.
Aukštų virpesių smąonė į šituos dalykus jau nustoja kriepti dėmesį, nes jie vis mažiau ir mažiau yra aktualūs kūnui kaip apsaugos nuo ligų priemonė, nes apsaugą kūnas jau gauna iš aukštų sąmonės virpesių, kurie neleidžia vystytis virusams ląstelėse.
Tuo tarpu žmogaus materialus vystymasis yra ne KOKIO lygio, bet KOKIOS KOKYBĖS, KAD KUO GERIAU UŽTIKRINTŲ TARANVIMĄ VISUMOS LABUI. Ar reikia tarnystei Ferari automobilių, lėktuvų, kompiuterių, jeigu pats individas įvaldo ENERGIJĄ. Aišku tokia galežinaii ir sunkūs daktai nereikalingi, jie tik apsunkina žmogaus tarnavimą.
Tačiau šiandien žmogaus sąmonė yra GYVULINIO LYGIO, dėl to jam šitie materialūs RAMENTAI REIKALINGI, KAD JAIS IŠMINTINGAI PASINAUDOTŲ TARNAUDAMAS.
Tačiau jau ir dabar galima siekto tokių sąsmonės virpesių lygio, kad būtų galima gyventi be materialaus maisto, judėti Minties Derintojo pagalba iš vienos valstybės į kitą, bendrauti per tūkstančius kilometrų, nors fiziniam kūnui nepajudant iš vietos, mintimis pakelti šimtus tonų sveriančius laivus iš vienos vietos į kitą.
Ir tokio išsivystymo žmogui materiali civilizacija tokia, kokia yra DABAR, nereikalinga, nes ji yra užgriozdinta nereikalingais daiktais, kuriuos ateityje vis tiek reikės utilizuoti,kad apsišvarintume planetoje jau įvaldę energiją individualiai.
Tačiau, kad toks smąonės lygis būtų pasiektas, neriekia ir čia kelti sau TIKSLO - PASIEKTI TOKĮ LYGĮ. tai vėl bus stabdys.
Ir vėl pagrindinis siekis - GFYVAS BENDRAVIAMS SU TĖVU, SU ROJUS TREJYBE, KASDIEN, IŠ MEILĖS, IR TAM BENDRAVIMUI PASKIRTU LAIKU.
Ir tada viskas atsistos į savo vietas - ekonomika, politika, šeima, religija, asmenybė ir jos gyvas ryšys su Trejybe.
Ir visiškai nebebus kasdienybės. Ji pavirs AMŽINOS MEILĖS ŠVENTE ROJAUS TREJYBĖS LABUI.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-12-03 00:58:34
Algimantai , klausimas gal ir ne visai iš Urantijos Knygos. Ateiviai , kurie kartas no karto mus aplanko yra sukūrę tokius kosminius laivus, kurie tie laivai praktiškai yra energija.Bet juos valdo juk mirtigieji , kurie dar turi fizinį kūną.Kaip tai surišti. Ir kaip surišti tai , kas išlieka po žmogaus fizinio kūno mirties ir turi įtakos tam kūnui dar gyvam esant.Ar išlieka siela ,kaip aukštesnis dvasinis aš tai yra charakteris, išmintis ,tai yra savybės,vertybės ir realybės, kurios yra daugiau dvasinės ir , kurios po prisikėlimo pagal virpesius ir gauna kitą morontinį kūną. Tai gi kaip tai kas yra tik labiau dvasiška , kas gimsta čia dar šitam materialiam kūne turi įtakos tam pačiam kūnui.Jeigu tai tik labiau dvasiniai dalykai tokie kaip morontinė išmintis ir visa kita kas su tuo susije.Ar augimas yra tik charakteriu. Tai kaip tas charakteris turi įtakos fiziniai ir materialiai energijai ,koks yra kūnas.Jeigu fizinis kūnas gali gyventi be maisto, be vaistų ir net sakyčiau pasiekus atitinkama dvasinį lygį ir be fizinių pratimų fiziniai kūno formai palaikyti. Ar dvasinis augimas tai yra kur kas daugiau negu mūsų protas pajėgus suprasti.Tada klausimas toks kiek šitam kūne , kuris yra materiali energija galima būti dvasia tai yra dvasine energija,kuri yra asmenybė.Bet jeigu mirtingojo uždavinys yra tapti dvasia pradedant žmogiškuoju patyrimu tai kiek svarbu ir kokio lygio gali būti žmogaus materialus išsivystymas.
rimantas ( Kaunas )
2008-12-02 15:21:44
Ir dar vienas klausimas Algimantai.Jėzus yra kūrėjas.Kuris nusileido iki mirtingojo žmogaus statuso.Kūrėjai vadinami besileidžiančiais Dievo sūnumis.Mirtingieji gi priklauso kylančiųjų Dievo sūnų kategorijai.Jėzus mirtingajam kūne pasiekė savo dvasinį statusą tai yra įgijo tai, kas Jis ir buvo prieš nusileisdamas. Jis mirtingajam kūne įgyjo savo dvasinį protą sąmonę , sasajoje su šiuo pasiekimu žemėje tuo metu atsitiko dauk dalykų, žmogaus pavadintų stebūklais , nors tai stebūklai ir nėra. Dabartinis visatos amžius yra vadinama tai , kai visi mirtingieji pasieks Jėzaus dvasinę sąmonę tokia kokią Jis ir turėjo būdamas mirtingam kūne ir kurią apribodavo apie ką kalbėjo ir apaštalai su filosofu Rodanu. Pasinaudomas tai mirtinguoju protu tai dvasiniu protu.Ar mirtingųjų dvasinės sąmonės pasiekimas yra taip pat šitam materialiam kūne ,o tai visiškai kitas proto sąmonės veikmas visiškai kitas minčių greitis, dėl ko Jėzus ir ribodavo savo dvasinį protą.Bet mes ne kūrėjai , bet einantys link kūrėjo, kaip tuomet su stebūklais , kurie iš tikro nebuvo stebūklais ar žmogus pajėgus tai daryti ką darė Jėzus šitam materialiam kūne. Juk Jis ir sakė, kad žmogus bus pajėgus daryti daugiau negu darė Jis pats. Ar ne todėlmes pirmiausiai turime atrasti Tėvą Meilę savyje, kad viso to ką pajėgsime daryti nepanaudotume savo iškėlimui ar savanaudiškumui.Nors Meilė ir talpina visa tai savyje tuos vadinamus stebūklus.
rimantas ( Kaunas )
2008-12-02 16:38:09
Mielas Rimantai, tavo gilūs klausimai vis gilėja.
Pamėginsiu pateikti trumpus atsakymus ties tavo teiginiais:
1) Tu rašai: "Algimantai, kuo skiriaisi šie tu dalykai , o juk tikrai skiriasi.O jie tokie: sąmonė kaip asmenybė, tai yra sąmonė ir yra asmenybė , toks ir yra Tėvas. Ir asmenybė turinti sąmonę, kokie esam mes mirtingieji ir dvasios, kurios tai pat yra sukurtos , bet turinčios sąmonę, nei mes nei jie dar nėra asmenybės kaip sąmonės.Nėra tokie ir Jėzus su vietinės visatos motina dvasia Nebadonija."
Galima gilumine prasme sakyti, kad Sąmonė yra VISKAS - ENERGIJOS VIRPESIAI, TIKROVĖ.
Be sąmonės NĖRA NIEKO.
Tik Rojaus Trejybės Asmenys turi visą amžinybės sąmonės POTENCIALĄ IR JAU ŠITĄ PAČIĄ AKIMIRKĄ.
Šita prasme ne tik Jėzus, ne tik Nebadonija, bet ir pats Tėvas negali šitam potencialui prilygti. IR TIK JIE TRYS - TĖVAS, AMŽINASIS SŪNUS, IR BEGALINĖ DVASIA, VISI DRAUGE, TALPINA VISĄ POTENCIALĄ, BET NE PO VIENĄ ATSKIRAI.
Tuo tarpu Tėvas mums padovanodamas asmenybės dovaną, suteikia mums TOKIĄ SĄMONĖS RŪŠĮ SU JOS VISU AMŽINYBĖS POTENCIALU, BET TIKTAI MŪSŲ MIRTINGOJO-UŽBAIGTOJO AMŽINYBĖS POTENCIALU, ir tuo pačiu ASMENYBĖ iš Tėvo gauna ir LAISVOS VALIOS DOVANĄ.
Ir tik ŠITOJI sąmonės RŪŠIS yra ASMENYBĖ. Ir nuo šitos sąmonės laisva valia yra neatskiriama. Sąmonė NĖRA ASMENYBĖ TIK TUO ATVEJU, jeigu, neturi laisvos valios dovanos iš Tėvo.
Gyvūnija tokios laisvos valios negauna, nes ji negauna tokios sąmonės rūšies, kuri galėtų suprasti ir PATIRTI TĖVĄ.
2) Tu rašai: "Reiškia yra viena centrinė samonė - Tėvas, bet mes tai nesam tos sąmonės pasireiškimas, mes esam asmenybės turinčios sąmonę.Nors daygybė mokymų ir moko kad sąmonė yra viena ,o visa kita tik jos pasireiškimas ,tarsi kaip tos sąmonės dalys.Tuomet ir išeitų ,kad keičiasi pati centrinė sąmonė ,tai yra Tėvas ir evoliucija yra jo ketimasis pasireiškiantis tiek mumis mirtingaisiais tiek sielomis tiek dvasiomis. Bet juk augame mes savo sąmone link Jo, tiek mes mirtingieji kaip asmenybės , tiek tie mirtingieji ,kurie jau yra sielos pavidalu , ar net dvasios pavidalu , tiek tos asmenybės , kurios dvasiomis buvo sukūrtos. Ir vos šitos asmenybės yra asmenybės turinčios sąmonę , bet dar ne pati centrinė sąmonė, tai yra Tėvas."
Asmenybė sąmonę turi visada, tačiau ne visokia sąmonė YRA asmenybė.
Mes asmenybėmis esame VISADA, KAIP IR KITOS DVASIOS AR SIELOS, PRIIMANČIOS SAVO SPRENDIMUS LAISVA VALIA.
Tačiau mes skiriamės savo sąmonės amžinybės POTENCIALO, gauto iš Tėvo drauge su mūsų asmenybės sąmone, pavertimo į AKTUALĄ laipsniu.
Būtent dėl to mes skirtingai reaguojame į aplinką ir net į tuos pačius veiksmus nes mūsų sąmonė, ASMENYBĖS SĄMONĖ, skirtingu laipsniu yra ATSIVĖRUSI TĖVUI, o dabar jau sakau, visiems Rojaus Trejybės Asmenims - Tėvui, Amžinajam Sūnui-Kūrinijos Motinai-Broliui, ir Begalinei Dvasiai-Kūrinijos Motinai-Sesei.
Būtent JIE VISI apdovanoja kūriniją ASMENYBĖS DOVANA. Ir mus kiekvieną. Kiekvienas iš jų įnešdamas savo indėlį - Tėvas - asmenybės meilę ir jos visą TURINĮ-PATYRIMĄ, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis - dvasingumą ir gailestingumą, ir Begalinė Dvasia - protą ir išmintį.
Ir nė viena asmenybė negali paversti savojo JAU TURIMO potencialo į aktualą nors be vieno iš šitų esminių savybių. Mes savo asmenybę ESAME GAVĘ VISIŠKAI PARUOŠTĄ NAUDOJIMUI IŠ ROJAUS TREJYBĖS. Ir mūsų asmneybė NESIKEIČIA.
TAČIAU KIEK JAU PARENGTĄ MŪSŲ ASMENYBĘ MES NAUDOSIME, TIEK MES IR ATSIVERSIME ROJAUS TREJYBEI IR PANAŠĖSIME Į JĄ.
O mūsų panašėjimą į Rojaus Trejybės Asmenų Sąmonę nulemia mūsų laisvos valios sprendimai ir jų įgyvendinimas.
Ir tai yra VIENINTELIS KELIAS, KURIUO MŪSŲ ASMENYBĖS SĄMONĖ IŠ DABARTINIO GYVULINIO IR NETIKRO, LAIKINO LYGIO VIS LABIAU PEREINA Į TIKRĄJĮ ASMENYBĖS SĄMONĖS LYGĮ.
Mes esame tik pradiniame etape. Ir jame iš mūsų prašoma labai nedaug - TIK ĮTIKĖTI. Ir prisikėlimas yra garantuotas morontiniu pavidalu. Ir sąmonė mūsų išliks TOJI PATI IR PO PRISIKĖLIMO.
Tačiau kada žmogus ĮTIKI, tada vis labiau stiprėja SIELOS MORONTINIS PROTAS, O JIS JAU MĄSTO IR VEIKIA DAUG GLAUDŽIAU SU TĖVO DVASIA, MINTIES DERINTOJU. Ir būtent dėl šitokio GYVO ryšio daugiau ir atsiskleidžia tikrasis mūsų asmenybės potencialas, tapdamas aktualu .
Tuo pačiu pakyla ir mūsų sąmonės energetiniai virpesiai.
Ir šitas procesas yra NEPASTEBIMAS, kaip diena atsiranda iš ryto. Juk niekas negali nubrėžti ribos, kada rytas yra jau nebe rytas, o diena. Tai procesas, o žmogus gali tik santykinai susitarti, kad nuo ryto 10 valandos sakyti, kad tai yra jau diena. Bet ar jis tuo tikras? O gal nuo ryto 9 ar 8.44? Aišku, kad tai tik santykinės rivbos.
Tačiau yra NEKINTAMI DALYKAI. Ir vienas iš jų yra toks, kad mes VISADA ESAME ASMENYBĖ KAIP SĄMONĖ. VISADA. Nes taip yra Rojaus Trejybės surėdyta, kad net kūdikis yra JAU asmenybė.
Tik čia žmogus sugalvojo tokią sumaištį, SĄMONINGUMO LAIPSNĮ. Tačiau tai tik terminų iš nežinojimo ir tikrovės nepažinimo painiojimas.
Sąmoningumas ar sąmonėjimas negali būti be GYVO RYŠIO su Rojaus Trejybės Asmenimis, ir tai yra mūsų tikrojo aš atskleidimas, mūsų ASMENYBĖS VIS DIDESNIS PASIREIŠKIMAS MĄSTYMU IR DARBU. Todėl sąmoningumo ar sąmonėjimo iš esmės neverta vartoti, o reikia kalbėti apsie savojo tikrojo aš didesnio potencialo tapimą aktualu.
Vien tik Tėvas NĖRA CENTRINĖ SĄMONĖ. Tik Rojaus Trejybė sudaro ABSOLIUČIĄ SĄMONĘ.
Mes augame ir panašėjame į Tėvą, Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį, ir Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę, tačiau ŠITAIP MES TOBULĖJAME TIK KAIP RIBINIAI TVARINIAI. Mes niekada neprilygsime Rojaus Trejybės NĖ VIENO IŠ ASMENŲ Absoliučiai Sąmonei per VISĄ AMŽINYBĘ.
Ir joks tvarinys negali prilygti KŪRĖJUI, NORS TURI SIEKTI SAVOJO POTENCIALO REALIZAVIMO, PANAŠĖDAMAS Į KŪRĖJĄ.
Tai tas pats, kaip pasivyti HORIZONTĄ.
Tai pasakytina ir apie VISUS kūrinijos tvarinius, net kilusius iš pačios Rojaus Trejybės Asmenų.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-11-25 17:15:22
Trejybė, Dievas yra tobulas ir nesikeičia, žinant pradžią nuo pabaigos. Kiekvienas tvarinys turi skirtingą unikalią asmenybę padovanotą Tėvo. Augdamas supratimu, ir sąmoningai priimdamas sprendimus jis vis labiau atskleidžia iš Tėvo dovanotą asmenybę, pažįsta save, o savo sąmonę kelia į aukštesnes vibracijas, aukštesnius suvokimus. Trejybė esanti virš laiko, gali kiekvienu momentu vesti ir padėti žmogui eiti per amžinybę. O darbai kaip ir rezultatai priklauso nuo mūsų rankomis atliktų pasirinkimų.
Vaidas
2008-11-25 11:43:05
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.