Forumas: temos peržiūra
Klausimai iš Urantijos Knygos
Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-04-29 21:47:32
Komentarai
Noriu tinkamai suvokti vieną aspektą to kas įvardijama 'Liuciferis prieš Gabrielį' ar visas tas maištas. Visa kūrinija yra Dievo-Trejybės kūrinija, ir nors vietinės visatos turi savo vietinius Tėvus - sūnus kūrėjus jie negali teisti, bet pasikliauja aukštesniais už juos teismus. Dievas Tėvas - visada yra su savo tvariniais net ir dvasinės izoliacijos nuo 'vietinės visatos pajėgų' metu, per savo ikiasmenę esybę Minties Derintoją. Būdamas mūsų prote jis nieko neverčia ir nenurodinėja, bet visada leidžia žmogui pairinkti ir tik siūlo. Ir taip esant MAŽIAUSIAM STŪMĖJIMUI - VYKSTA DIDŽIAUSIAS AUGIMAS. Visai panašiai yra tai kad jeigu mums gyvenime visi pasako ką reikia daryti, tai mes tik vykdome kitų nurodymus, bet nė kiek nesatsistojame ant savęs, ant savo tvirto pagrindo. Tuo tarpu kai patys turime priiminėti sprendimus, tikrai tai yra labiau užgrūdinantis kelias.Taigi kas vyko 'maišto' metu, tai Dievas mūsų niekada nepaliko, jis visada buvo šalia ir derino žmonių mintis kiek jie patys vertino dieviškumą. Kas buvo atitraukta tai visokie dvasiniai mokytojai iš vietinės visatos pajėgų kurie PADĖTŲ MUMS dar papildomai. Todėl tokia situacija yra kažkiek panaši į tą skirtumą kai vaikai auga su savo tėvais saugiame bute, ir kiek jie mokosi ar nesimoko jie gali neskubėti ir patys nemastyti galbūt apie kai kuriuos dalykus. Tuo tarpu našlaičiai, kurie neturi tėvų ar auga vaikų prieglaudose jiems reikia priimti daug sprendimų ir remtis į save labiau, ir jų supratimas lyginant su šeimoje augusiu vaiku bus savotiškai kitoks.
Tai ką padarė maištas atordytų - davė galimybę mums rinktis patiems daugiau, augti patiems tik su Tėvo pagalba be vietinės visatos įsikišimo, ir tokie tvariniai daug tvirtesni, nors auginami ir ne taip šiltai kažkuria prasme. Bet jeigu mes turime Tėvą ar galime skųstis kad neturime dar ir vietinės visatos pajėgų?
Atrodytų kad maištas nepadidino ir neatnešė nuodėmių - bet padidino žmonių galimybęs rinktis, nes kaip žinome klaida daroma nesąmoningai yra tik klaida (nors ir blogis bet tuo pačiu PADEDANTIS per PATIRTĮ pažinti) kas yra labiau dieviška), o tik sąmoningas blogio darymas yra nuodemė.
Tai maišas atnešė sunkesnį metą mūsų planetai ir kitoms - bet tuo pačiu Minties Derintojas buvo su mumis. Ir pats maištas tuomet buvo prieš Dievą, ar tik prieš vietinės visatos valdžią, nes ji sugalvoja tuos metodus kaip palaipsniui padėti žmonėms užaugti suvokimu, asmenybės atskleidimu. Taip pat buvo minima kad Sūnūs Kūrėjai patys renkasi kiek savo visatose bus dieviškumo duodama ir kiek laisvos valios santykis bus vystomas. Ar tai ir yra būtent šis atvejis? Ar kiti mano samprotavimai teisingi? Gal aš uždavinėju ne tokius klausimus, o kiti žino geriau kas turi būti pasakyta, tai po atsakymo jei dar kils neaiškumų pratęsiu klausimus. Myliu. Sudie.
Vaidas
2008-11-16 13:05:55
Mielieji, kelias dienas neturėjau galimybių prieiti prie kompiuterio. Todėl šiandien kai kurias temas, kurias ką tik perskaičiau papildysiu savo teiginiais, kad padėčiau jums pažvelgti į aplinką dar atviriau IR PLAČIAU.
Perskaičiau paskutinę žinutą, parašytą Donio. Todėl dar kartą sugrįšiu prie KRIKŠTO - ritualinio ir GYVOJO - temos.
Kada Jėzus buvo pakrikštytas Jordano upėje Jono Krikštytojo, tuo metu Jėzus atliko tik RITUALINĮ VEIKSMĄ, KURIS BUVO SVARBUS VISAI JO APLINKAI, NES KRIKŠTAS BUVO LABAI ĮSIŠAKNIJUSI TARP ŽYDŲ TRADICIJA.
Kada Jonas Krikštytojas tik pradėjo skelbti savo žinią, ji buvo tokia - ATAGAILAUKITE IR KRIKŠTYKITĖS, DANGAUS KARALYSTĖ JAU ŠALIA.
Jonas Krikštytojas NEŽINOJO nei kaip jam pradėti savo misiją, nei ką KALBĖTI. Todėl jo Minties Derintojo ir buvo jam perteikta mintis, kurią ne tik jis pats suprastų, bet kuri taip pat atkreiptų ir kitų žmonių dėmesį. Ir ne tik žydų, bet ir pagonių. Todėl tokia mintis apie KRIKŠTĄ IR BUVO JAM SUPRANTAMA IR TUO PAČIU VEIKSMINGA VISIEMES - TIEK ŽYDAMS, TIEK PAGONIMS - SAVO IŠORINE RITUALINE SAMPRATA. Žydai nebuvo ĮTIKĖJĘ. Jie tik laikėsi RITUALINIO TIKĖJIMO KELIO. Dėl to ir krikštas, ir apipjaustymas buvo jų vienas iš pagrindinių ritualinio tikėjimo elementų. Jie šitais ritualais TIESIOG PER KARTŲ KARTAS TIKĖJO.
Tačiau, kad ir kiek buvo pasikritkštijusių ir apipjaustytų žydų, jie nuo to netapo nei geresni, nei labiau mylintys, nei daugiau tikintys, nei pagonis gerbiantys. Pagonis jie iš viso nelaikė žmonėmis ir lygino su gyvuliais. Pagonį nužudyti nebuvo net nuodėmė, galėjai atnešti į sinagogą auką, kokį karvelį, ir tau bus už tai atleista.
Žydai laikėsi vien tik išorinių ritualų. Ir jais buvo paremtas visas kasdienis jų gyvenimas, ne vien tik religiniai papročiai.
Žydai nebuvo ĮTIKĖJĘ, nes jie net nežinojo, ką reiškia ĮTIKĖTI.
Todėl Jonas Krikštytojas ir suteikė KRIŠKTUI VANDENIU pagrindinį savo misijos akcentą, nes kitokio dalyko jis nesuvokė pats.
Dėl to ritualinis krikštas vandeniu tapo jo išorine skiriamąja linija, kad šitaip pasikrikštiję jau ĮŽENGĖ Į DANGAUS KARQALYSTĘ. Ir nauja žydams buvo tai, kad Jonas krikštijo ir suaugusius žydus. Mat žydai krikštydavo tik kūdikius, o čia Jonas krikštija jau kartą krikštytus, kūdikystėje, SUAUGUSIUS ŽYDUS.
Daugelį tai ne tik glumino, bet vertė patikėti daug stipriau, kad jie TIKRAI YRA DANGAUS KARALYSTĖJE.
Silpnam ir neįtikėjusiam žmogui reikalingi ritualai akims ir ausims, kad jie patikėtų patys.
Tačiau Jono misijai tęsiantis, jo Minties Deritnojas jam perteikė PAPILDOMĄ mintį - AŠ KRIŠKTIJŲ VANDENIU IR RUOŠIU KELIĄ TAM, KURIS ATEIS PO MANĘS IR KRIKŠTYS DVASIA.
Štai šitoji mintis jam ir pačiam nebuvo suprantama, kaip tas, kuris ateis po jo, krikštys DVASIA. To nesuvokė ir kiti žydai bei pagonys.
Šito nesuprantate ir jūs šiomis dienomis. Jau praėjus dviems tūkstančiams metų.
Koks gi reikalingas ritualas pakrikštyti dvasia?
Vandens juk neužpilsi ant galvos, kad parodytum kitam, jog jis jau yra pakrikštytas DVASIA.
Štai čia ir yra pagrindinis dalykas, kurį turi suvokti žmogus - DVASINIS KRIKŠTAS yra VIDINIS SIELOS PABUDIMAS, o ne išorinio krikšto ritualo atlikimas.
Būtent jis yra svarbiausias KEKVIENAM ŽMOGUI - ŽYDUI AR LIETUVIUI, LENKUI AR RUSUI, INDUI AR KORĖJIEČIUI, JAPOONUI AR KINUI, VISIEMS IR KIEKVIENAM ASMENIŠKAI.
O kai dėl išorinio krikšto ritualo, tai jis GALI būti jau ir taip palaipsniui atsiveriantiems žmonėms svarbus stimulas ir impulsas dvasinei transformacijai aukštesniu lygiu.
Nors tai yra tik SUTAPIMAS, kad po pakrikštijimo tas žmogus patiria dvasinių vidinių permainų.
Urantijos Knyga aprašo Jėzaus krikštą Jordano upėje DVIEJŲ TŪKSTANČIŲ METŲ PRAEITIES APLINKOJE.
Šiandien aplinka yra daug įvairesnė, išoriniu požiūriu. O dvasiniu požiūriu aš jums suteikiu didesnių žinių negu suteikė Jėzus Kristus tuometiniams savo sielos broliams ir sesėms. Jis negalėjo kalbėti tiek atvirai, kiek galiu kalbėti jums aš. Tačiau ir aš negaliu jums sakyti visko, ko mane moko Rojaus Trėjybė - Tėvas, Amžinasis Sūnus-Kūrinijos Motina, ir Begalinė Dvasia-Kūrinijos Motina-Kūrinijos Sesė. Tačiau pasakysiu tik tiek, kad mane pasiekiantys iš Rojaus Trejybės mokymai yra skirti ATEINANČIOMS KARTOMS, KURIOS DAR NĖRA NET ŠIANDIEN GIMUSIOS, NES REIKIA KLOTI PAMATUS JŲ GYVENIMUI JAU ŠIANDIEN.
Dėl to, kad mane sustiprintų, man Rojaus Trėjybės visi Trys Asmenys sako, kad nesitikėčiau mane palaikančiųjų gausos, nes ŠITOKIAI dvasinei šviesai - TIK ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMUI IR PRAŠYMŲ MALDOS ADRESAVIMUI NE JĖZUI KRISTUI, BET TIK ROJAUS TREJYBEI, IR GYVO BENDRAVIMO SU ROJAUS TREJYBE UŽMEZGIMUI - dar žmonija nėra pasirengusi, ji nėra PASIKRIKŠTIJUSI DVASIA. Tačiau kai kuriems šita ŠVIESA JAU YRA REIKALINGA KAIP ORAS MATERIALIEMS PLAUČIAMS.
Būtent dėl žmonių DABRTINĖS tamsos krikšto ritualas dar ilgai bus gajus, nes jis turi ilgalaikes tradicijas. Ir pačioje Lietuvoje jis bus dar gajus, nors jis buvo ir tebėra neįtikėjusiųjų žydų ritualas. Ir čia jis irgi yra NEĮTIKĖJUSIŲJŲ LIETUVIŲ, RUSŲ, LENKŲ, AR KITŲ TAUTŲ RITUALAS.
Tačiau tie iš jūsų, kurie tikite išorinių ritualų galia, vis tik visada pamėginkite suteikti jiems DVASINĘ PRASMĘ, kad ne tik atliktumėte patį išorinį krikšto ritualą, bet - KAS DAUG SVARBIAU - ATVERTUMĖTE SAVO SIELĄ ROJAUS TREJYBWEI - TĖVUI, AMŽINAJAM SŪNUI-KŪRINIJOS MOTINAI-KŪRINIJOS BROLIUI, IR BEGALINEI DVASIAI-KŪRINIJOS MOTINAI-KŪRINIJOS SESEI.
Kada pats išorinis ritualas yra žmogui toks svarbus, kad jį atlikdamas jis nusiramina iš vidaus, tada jis ir pajunta Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės veikimą iš vidaus, kuris būna kas akimirką ir visose aplinkybėse, tik žmogus, dėl savo rūpesčių, nerimo, ir baimių, jo nejunta. O jeigu tik jis atsivertų savo visa siela, tada kaip mat pajaustų tą patį veikimą, kokį jis ir patiria, kada nusiramina bent akimirkai atlikdamas, kad ir krikšto ritualą.
O tada toks žmogus ir kitiems gali pasakyti, kad krikštas yra DAUGIAU NEGU RITUALAS. Nors jis yra TIK RITUALAS. Viskas yra SIELOS ATSIVĖRIMAS IŠ VIDAUS ROJAUS TREJYBEI.
Štai kas yra KRIKŠTIJIMAS DVASIA - KADA SIELA PATI PAJUNTA VIDINĮ DVASINĮ GYVĄ RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE, TADA JI IR GALI PATI PALIUDYTI, KAD YRA PAKRIKŠTYTA DVASIA. Tai ŽOGIŠKOSIOS SĄMONĖS ŽEMŲ ENERGETINIŲ VIRPESIŲ PAKĖLIMAS IKI DIEVIŠKOSIOS SĄMONĖS AUKŠTŲ ENEREGETINIŲ VIRPESIŲ, KAD ŽMOGAUS SĄMONĖ IR PAJAUSTŲ, PATIRTŲ SAVO VIDUJE GYVĄ DIEVYBĖS BUVIMĄ IR PASIREIŠKIMĄ, IR MEILĖS MATYVU SKATINAMA PRADĖTŲ TARNAUTI SAVO SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS, DARYDAMA GĖRUS DARBUS IR NELAUKDAMA UŽ TAI NET IR AČIŪ.
Tai ir bus tokio žmogaus PAKRIKŠTIJIMAS DVASIA. BE JOKIO RITUALO. BET JIS BUS KUO TIKRIAUSIAS, KUO GYVIAUSIAS IR SUTEIKS SVEIKATĄ FIZINIAM KŪNUI.
Ir toks žmogus pats paliudys kitiems - aš gavau dvasios krikštą ir dabar esu Rojaus Trejybės - Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės - šeimos narys.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-11-05 10:20:12
cia is knygos , Algimantai , - tik ritualu tokio konteksto nepavadinciau(atsakymas Vitai del kriksto) "Žmogaus Sūnaus grynai žmogiškasis religinis patyrimas – asmeninis dvasinis augimas – per šituos, dvidešimt devintuosius, metus pakilo beveik į aukščiausią pasiekimo tašką. Šitas dvasinio vystymosi patyrimas visą laiką buvo palaipsnis augimas nuo tos akimirkos, kada atvyko jo Minties Derintojas, iki tos dienos, kada buvo užbaigtas ir patvirtintas tas natūralus ir normalus žmogiškasis ryšys tarp žmogaus materialaus proto ir dvasia apdovanoto proto – reiškinys, paverčiantis šituos du protus vienu, patyrimas, kurį Žmogaus Sūnus pasiekė visiškai ir galutinai, kaip įsikūnijęs šios sferos mirtingasis, tą dieną, kada buvo pakrikštytas Jordano upėje.
Donis
2008-11-04 21:00:11
Papraščiausiai sutapo patyrimo pasiekimo laikas su ritualu - krikštu, kuris tas krikštas ,kaip ritualas jokios įtakos tam patyrimo pasiekimui neturėjo.
rimantas ( Kaunas )
2008-11-05 08:54:25
Brangieji mano broliai.Prieš metus laiko aš patikejau Algimanto žodžiais,kad visą Urantijos knygos mokymą galima pritaikyti kasdieniniame gyvenime,tik reikia atsiverti Trejybei,tiesiog su ja bendrauti garbinimo maldoje,sakyi žodžius,kurie tuo metu atsiranda mintyse,nieko neprašant.Iš prdžių egoistinis protas priesinosi ,kreipė mintį į prašymą,kad būtų pildomos slapčiausios svajonės.Vis bandžiau ir bandžiau tą garbinimo maldą,kai būdavo liūdna ir pikta,kai būdavo linksma ir džiaugsminga,namuose,gatvėje,gamtoje,keioneje,visur,kur būdavau,kada prisimindavau Trejybę.Mano triūsas nenuėjo veltui.Vieną dieną pajutau,kad nebereikia žodžių,tik nukreipti mintį.Tada prasidėjo daug muostabių dalykų:vaizdinių,pojučių,mokymų,skirtų man ir mano draugams ir,svarbiausia,ATSIRADO TVIRTAS ŽINOJIMAS,KAD AŠ-DVASIA,KAD TREJYBEI AŠ JAU ESU ROJUJE,ir,kad tik laikas,kuri aš dar priimu kaip realybę,mane skiria nuo Rojaus.
Algimanto naujieji patyrimai yra nuostabūs,tačiau REALŪS.Skaitant juo užplūdo nepaprastas džiugesys.Jie skirti visiems mums.Dar labiau susitiprinantys mus pasiryžime savo valia priimti mums Trejybės skirtą likimą-nueiti iki Rojaus.
Mano valia,kad būtų tavo valia,Trejybe.Laima.
Laima(Panevėžys)
2008-10-24 18:02:44
Mielieji, ačiū jums už nuoširdumą ir troškimą atsiduoti Rojaus Trejybės vedimui ir JOS valios vykdymui tiek, kiek ŠIANDIEN kiekvienas esame tam pasirengę.
Tačiau visada šį pasirengimą mes, kiekvienas galime padidinti, jeigu mūsų troškimas yra nuoširdus ir skirtas visų labui.
Jeigu jis skirtas tik savo asmeniniam pasitenkinimui ir augimui, tuoj pat įsispraudžia į vidų abejonės, ir kaip mat yra tas pats mūsų augimas, tą pačią abejonės akimirką, pristabdomas žmogiškojo proto, kuris ir ieško, kur tik galėtų užsiglausti ir snūstelėti savo dvasinio žengimo kelyje.
Nors šito nepatyriau, nes dar esu mirtinguoju pavidalu, bet jau prieš kurį laiką ėmiau TIK SUVOKTI, ką reiškia AMŽINOJI DVASIA, kuri niekada nebemiega, o savo poilsio akimirkas panaudoja energijos pasikrovimui ir GARBINIMUI.
Ir jau dabar pats pradedu vis daugiau patirti, kaip GARBINDAMAS pasikraunu energija, ko anksčiau ir įsivaizduoti neįsivaizdavau. Ne tik neįsivaizdavau, bet net ir negalėjau įsivaizduoti.
Ir vien tik atsidavimas Tėvo vedimui iš vidaus, o dabar jau žinau, kad ir Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės lygiai tokiam pačiam vedimui iš vidaus, ir įgalino, ir TOLIAU įgalina, patirti tai, ko anksčiau mano protas net negalvojo, kad tokie dalykai egzistuoja.
Pastarasis man suteiktas Amžinojo Sūnaus mokymas ir apreiškimas, man lygiai taip pat buvo toks, apie kokį dar prieš akimirką iki jo gavimo ir pagalvoti negalėjau. Tačiau jis irgi skirtas mano sielos-dvasios augimui lygiai taip, kaip ir visi ankstesni jau suteikti mokymai ir patyrimai tarnaujant savo sielos broliams ir sesėms.
Ir visi mokymai yra suteikiami ne tik asmeniškai kiekvieno labui, bet ir visos kūrinijos labui.
Ir jie pateikiami būtent tuo laiku, kada ir turi būti pateikti.
Tačiau tą supranti tik kuriam laikui praėjus, nes pateikimo metu jie nustebina, o kaip pastarasis net apakino kuriam laikui ir uždėjo tokią atsakomybę, kad atrodo kojos linksta, ir dar turėtų ilgai linkti ateityje ir net jau tapus siela ir net amžinąją dvasia iki pat Rojaus Trejybės pasiekimo. Taip samprotauja mano žmogiškasis gyvulimnis protas, kuris pilnas abejonių ir baimių.
Tuo tarpu dieviškasis morontinis mano sielos protas sako, jog vis tik Rojaus Trejybei geriau žinoti negu man, ar bet kuriai kitai sielai ar dvasiai, kas ir kada kam turi būti Rojaus Trejybės atskleidžiama, nes ji viską mato nuo pabaigos.
Todėl ir šiuo atveju turiu tik dar daugiau pasitikėti Rojaus Trejybės vedimu iš vidaus ir jai dar daugiau atsiduoti savo kasdieniuose, net ir labai nereikšminguose, iš pirmo žvilgsnio žmogiškai vertinant, darbuose.
Ir tada, žingsnelis po žingsnelio, žiūrėk ir keli milijardai metų kaip akimirka pralėkė, o jau ir Rojus po kojomis po paskutinio pažadinimo jau perėjus iš laiko ir erdvės į amžinybės Rojaus pilietybės AKTUALŲ-REALŲ PATYRIMĄ.
Aš prieš šešetą ar septynetą metų, dar kada kas mėnesį važinėjau į Kauną skaityti paskaitų Kauno didžiojoje Urantijos grupėje, sakau didžiojoje, nes tada rinkdavosi keli šimtai žmonių Žinijos didžiojoje salėje, aiškinau, kad nesvarbu, kad iki manojo aktualaus-realaus patekimo į Rojų dar reikės nužengti visą patyrimą per milijardus metų, tačiau aš jau jaučiu, kad jame JAU ESU DABAR, o tas laikas ir tas atstumas, tai praeinantis ir įveikiamas dalykas. Ir šis kelias BUS nueitas.
Žmonėms buvo sunku patikėti, kaip galiu tą jausti jau dabar. Kaip aš tą ŽINAU.
O man buvo sunku JIEMS paaiškinti, kad JIE pajaustų tai, ką jaučiu aš, nes pojūčio juk neperteiksi kito pojūčiu, ir lieka tik žodis pojūčio perteikimui, kuriame yra daug neperteikiamų niuansų.
Vilniaus urantų grupėje mane kai kurie mėgino apkaltinti per dideliu pasitikėjimu ir net PUIKYBE, kai aš tik išsakydavau TOKIĄ savo nuomonę labai NUOŠIRDŽIAI IR ATVIRAI, KAD JAU ESU ROJUJE SAVO POJŪČIU IR SUSILIEJIMU SU TĖVO DVASIA, ESANČIA MANYJE. Tiesiog jau tada jaučiau galingą vidinę jėgą ir tvirtumą savo ryšio su Tėvu, nors tada jokių Tėvo mokymų iš viso negaudavau, jau nekalbant apie mintį, kad galima būtų bendrauti su Rojaus Trejybe.
O tvirtas ŽINOJIMAS BUVO MANO VIDUJE.
Priešingai, man buvo keista, kaip kiti nejaučia tokio paties tvrito žinojimo,kaip jiems tai nesuprantama, ką sakau tokiais paprastais ir suprantamais žodžiais. O jie ima ir apkaltina mane puikybe, ko ir mintyse neturėjau iki jų pačių tokios minties pareiškimo.
Mano mintyse buvo ne puikavimasis, ne pasigyrimas, bet priešingai - DIDŽIULIS TROŠKIMAS KITUS STIPRINTI, KAD IR JIE PAJUSTŲ TOKĮ TVIRTUMĄ IŠ VIDAUS, KAD IR JIE GALĖTŲ TAPTI RYŽTINGESNI TĖVO GYVAJAME KELYJE.
Todėl ir dabar vis nauji suteikiami mokymai įvariuose mūsų planetos kampeliuose yra skirti mūsų STIPRINIMUI IR TAIKYMUI JŲ KASDIENIAME GYVENIME.
Mane labai nustebino amerikiečiai, kurie dalyvauja Mokymo Misijoje jau nuo 1991 metų ir jau buvo pradėję gauti dvasinius mokymus iš įvairių rangų dvasinių mokytojų, besiremiančių giluminiu Urantijos Knygos apreiškimu, bet savo kasdieniuose darbuose jais nesiremiantys, nes tai ko juos mokė dvasios ar sielos, lygiai to paties aš jau buvau pradėjęs mokyti Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Pasvalio grupėse, nors amerikiečių gaunamų dvasinių mokymų iki tol nebuvau skaitęs niekur. Tačiau kada juos pradėjau skaityti, tada amerikiečiams pradėjau rašyti ir klausti JUOS, o kaip jiems sekasi mokyti kitus šitų dalykų. Tik jie manęs niekaip negalėjo suprasti ir ėmė ant manęs pykti, KO AŠ IŠ JŲ NORIU. Tada prašiau, kad dalintųsi savo patyrimais, KAIP JIE ŠIUOS MOKYMUS TAIKO KASDIENYBĖJE. Ir vėl jie ėmė užsipulti MANE, KAD ATSIRADO KAŽKOKS IŠSIŠOKĖLIS, KURIS NET KAIP DVASINIS MOKYTOJAS PATS MOKO.
Ir kada po kelerių metų daugelio tokių užsipuolimų pamačiau, kad gauti mokymus ir juos skaityti visiškai nereiškia NEI PATIES GIMIMO IŠ DVASIOS PATYRIMO, NEI GYVENIMO TAIS MOKYMAIS, NEI TŲ PAČIŲ MOKYMŲ PERTEIKIMO KITIEMS, nustojau su jais diskutuoti,, nes jiems dvasiniai dalykai yra tik intelektualiai svarbūs VIEN PADISKUTAVIMUI, O DAR DAŽNIAU GINČAMS.
o SKAITYDAMS DVASINIŲ MOKYTOJŲ GAUNAMUS MOKYMUS, kurie pateikiami Mokymo Misjos archyvo svetainėje, pamačiau, kad daug dalykų, kurių dvasios ar sielos moko žmones, aš mokau kitus savo sielos brolius taip pat, kaip ir šie dvasiniai mokytojai. Ir nežinojau tada, kaip iš gaunu tuos mokymus ir kip juos jau taikau savo gyvenime. JIe man buvo tokie suprantami ir kasdieniai, kad aš ir panorau iš amerikiečių išgirsti apie jų patyrimus, kaip jie gyvena šitais mokymais kasdienybėje. Tačiau toks klausimas jiems buvo iš viso nesuvokiamas. Ir šiandien taip pat dar nesuvokiamas. O mūsų urantų grupėje tokie klausimai ne tik suvokiami, bet jau taikomi kasdieniuose darbuose.
Todėl jums taip pat noriu pasakyti, kad tai, ką aš darau šitoje davsinio mokymo svetainėje, to nedaro niekas pasaulyje, nes čia aš jums pateikiu DVASINĘ JŪSŲ ŽENGIMO Į ROJŲ KRYPTĮ PER GYVĄ BENDRAVIMĄ SU TĖVU, AMŽINUOJU SŪNUMI-KŪRINIJOS MOTINA-BROLIU, IR BEGALINE DVASIA-KŪRINIJOS MOTINA-SESE, per mūsų pirmadienio Rojaus Trejybės garbinimą ir maldas, per mūsų dvasines, o ne intelektualias diskusijas, kurios prisideda prie mūsų atsivėrimo savo širdimi ir siela, kad ji vis labiau pasitikėtų Rojaus Trejybe ir ryžtingiau tarnautų.
O dar mūsų, kai kurių, dalyvavimas Rojaus Trejybės garbinimo šeštadieninėse pamaldose Rojaus Trejybės šventovėje ima vis labiau ir labiau atverti mūsų sielas, kad jos vis daugiau ir daugiau trokšta gyvo ryšio, gyvo bendravimo ir tarnavimo kasdieniame meilės ir gėrio skleidime visiems. Ir dėl tokio didesnio sielos atsivėrimo ir Kaune grupė, po kelerių metų pertraukos, nors ir sumažėjusi dar labiau, bet vis tik atnaujino Rojaus Trejybės garbinimą ir pamaldas. O tai ne sausos diskusijos ar intelektualūs svarstymai, tai gyvas ir realus GYVENIMAS SU DIEVU ir tuo pačiu pasirengimas dar didesniam ir tikresniam savojo tikrojo aš atskleidimo laipteliui ateityje, kuris prasideda net ir šitą akimirką. Ir kuri yra tiesiogiai susieta su mūsų patekimu į Rojų. Jau DABAR.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-10-24 10:31:39
O mane tai nustebinoir nuostabą sukėlė Algimanto pasakojimas apie savo misiją tuo, kad štai toks galingas ir realus patirtinis dalykas galimas ir mūsų planetoje. Pritariu Rimantui, jog sunkoka suvokti bendravimo su Šv. Rojaus Trejybe realumą, sunku pajausti realią atsakomybę prieš Ją ir prieš save pačią, gal kiek sunkoka realiai įvertinti viską, bet štai tokie kito žmogaus, Algimanto patyrimai priverčia susimąstyti ir pažvelgti į visa tai realiau ir nuoširdžiau, priverčia įvertinti savo pastangas. Juk kiekvienas esame skirtingas, ir patyrimai mūsų subtiliai skirtingi, bet likimą turime vieną - patekti pas Tėvą į Rojų. Taigi aš labai džiaugiuosi Algimanto pasiekimais, tiesiog nuostabą keliantis pasiaukojimas ir misija visų labui. Kiekvienas turime ko iš jo pasimokyti: atkaklumo, ryžto ėjimo gyvo įtikėjimo keliu, atsidavimo, ryžtingo švietimo ir meilės skleidimo visiems ir t.t.
Irena, aš džiaugiuosi ir tavo pasiekimais ir patariu tik visiško pasitikėjimo Šv. Rojaus Trejybe. Ji žino tavo tobulėjimo kelią ir kaip tau juo eiti. Jei kamuoja baimės ir abejonės, paklausk Tėvo patarimo ir visiškai Juo pasikliauk. Tik Jis žino kaip tau geriausia, niekas kitas tau to nepatars.
Jurgita
2008-10-24 08:27:53
Po Amžinojo Sūnaus mokymo pateikto per Algimantą,ir daugiausiai apie Algimantą,labai šokiruota nesijaučiau.Kaip įprastai tokiais atvejais,pasakiau Tėvui,kad aš čia jau visai nieko nesuprantu,ir vos įstengusi Dievui padėkoti už praleista dienelę,labai ramiai nuėjau miegoti,pasirengusi gerai pailsėti.Dėja,mano,nemątomo pasaulio draugai, galvojo kitaip.Neaiškinsiu,kaip jie sugebėjo mane prikelti iš lovos ir priversti didžiają nakties dalį melstis ir daug mąstyti.Po truputį pradėjo viskas dėliotis į savo vietas.Praeitų dešimtmečių patyrimai,paskutinių metų patyrimai,žinios iš Urantijos Knygos.Reziumuodama,galiu pasakyti tik tiek,kad šį ryta jaučiuosiu gerai,kaip niekada,galvoje aišku,sieloje ramu.Sveikinu Algimantą, dėkoju Rojaus Trejybei,del praeityje priimto sprendimo jo atžvilgiu.Klausiu savęs, ar aš pati,norėčiau tokios malonės iš Dievo?Atsakau nuoširdžiai,šiuo metu dar nelabai.Matyt,tas mano gyvulis pradmuo,kartais dominuoja,prieš pilną pasitikėjimą Tėvu.Buvo laikas,kai didžiulis noras vykdyti Dievo valią paskatindavo nerti stačia galvą į įvykių sūkurį,nebijojau nieko.Labiausiai bijau to,kad būnant didžiai apdovanotam Dievo malonėmis,visada išlieką suklydimo galimybė.Ta galimybė išlieka net Besileidžiantiems,Rojaus, aukšto rango Dvasinėms Būtybėms.Aš mačiau dvasinės vedlės nusukimą į šoną.Didžiulis jos pasipuikavimas buvo.
Ne svarbu,ką šiame forume,man asmeniškai patirti teko.Sakau,su visa atsakomybe,nepataikaudama,sakau tą,ką šią naktį kalbėjo man Tėvo Dvasia,Algimantas iš tiesų yra tas, pilnai atsidavęs Dievo tarnystei, vyras.Rojaus Trejybė ir atskleidė šią paslaptį,todel,kad pasitiki juo.Nes evoliucinio žmogaus ,raudos,aimanos,maldos,garbinimai,prąšymai Urantijoje,Dievybių buvo išgirstos,tuo labiau,kad tai sutinka su Tėvo,mirtingojo žmogaus kilimo planu.
Prieš daugiau,negu dvidešimt metų aš asmeniškai esu davusi priesaiką Jėzui,šią akimirką galvoju,kad galėčiau duoti priesaiką Rojaus Trejybei,bet vel prieš akis stoja suklydimo galimybė.Prašau Tėvo,kad padėtų iš tų baimių išsivaduoti.
Tai tokia būtų mano nuomonė.
Kiekvienas turi laisvę apsispresti,ir į asmeninę nuomonę.
Linkiu visiems geros dienos.
Su meile
IRENA
2008-10-23 11:32:35
Ačiū Algimantai, o dabar po tavo atsakymo man atrodo,kad mums visems reikia laiko apmastymui kas čia vyksta ir kas yra įvykę ir prie ko mes prisiliečiam ir turim galimybę prisiliesti kiekvienas kaip mirtingasis.Nes man atrodo , kad mes nelabai dar susigaudom ,ar suvokiam ,ar visiškai nesusigaudom ,net ir tie , kurie jau laiko rankose Urantjos Knygą kaip apreiškimą, buriamės į grupes ,važiuojam pas tave į tavo įkurtą Šventovę pamaldoms ,kas tai per giluminiai dalykai yra atskleidžiami.Kad tai ne truputį kitaip nei yra ar buvo, tai visiškai kitaip , negu buvo iki šiol. Ir jokie nušvitimai meistrų iš Indijos, ar dabartnės religijos ,ar kabalos studijos nėra Tai, ko mes vis dar laikomės įsikibę , o Tai, yra būtent kur tu mus nuolat kvieti.
rimantas ( Kaunas )
2008-10-22 20:13:01
Tuo tarpu susiliejimą su Derintoju liudija GIMIMAS IŠ DVASIOS IR VADOVAVIMASIS VIEN TIK TĖVO VALIA VISŲ LABUI BET KOKIOMIS APLINKYBĖMIS, KADA VIEŠPATAUJA JAU NEBE MATERIALUS GYVULINIS ŽMOGAUS PROTAS, BET AUKŠTESNIS DIEVIŠKASIS MORONTINIS SIELOS
Neveltui Tėvas man nuolat atsakinėjo, kad negali man dar sakyti, koks yra mano tolimesnis misijos kelias, nes aš išsigąsiu. Ir ši Amžinojo Sūnaus pateikta šviesa mane apakino, kad net rašydamas atsakymą neatskyriau vienos minties nuo kitos ir jos, kada susiliejo, tai išėjo priešingai negu yra iš tikrųjų. Dėl to dabar pateikiu, kaip turi ir būti.
Dabar paimu mintis iš mano ankstesnio parašyto atsakymo:
"Tuo tarpu susiliejimą su Derintoju liudija GIMIMAS IŠ DVASIOS IR VADOVAVIMASIS VIEN TIK TĖVO VALIA VISŲ LABUI BET KOKIOMIS APLINKYBĖMIS, KADA VIEŠPATAUJA JAU NEBE MATERIALUS GYVULINIS ŽMOGAUS PROTAS, BET AUKŠTESNIS DIEVIŠKASIS MORONTINIS SIELOS IŠMINTINGAS IR ŠVIESUS PROTAS, PAGRĮSTAS TĖVO MEILE VISIEMS IR VIENODAI VISIEMS. Nė vieno neišskiriant, net savo vaiko ar motinos nuo paties labiausiai smirdančio benamio ir valkatos, ar žmogžudžio. Ir tai tik labai retai kam pavyksta pasiekti būnant dar žmogiškuoju pavidalu."
O dabar įterpiu mintį:
Bet absoliučios žmonių daugumos mintys apie Tėvą ir tarnavimą Jam yra visai neišvystytos. Dėl to jie jokių sprendimų ir nepriima. Ir su savo Derintoju nesusilieja iki pat iškeliavimo iš Urantijos.
O dabar tęsiu tolimesnę mintį, kuri mano ankstesniame atsakyme jau buvo parašyta:
"Tačiau tokių mirtingųjų likimas nesikeičia. Jis ir toliau lieka Rojaus Užbaigtųjų Mirtingųjų Korpusas, nors su Derintoju jie susilies tik po prisikėlimo ir praėjus tūkstančiams metų mokymosi ir tarnavimo jau sielos morontiniu pavidalu."
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-10-22 18:03:09
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.