Forumas: temos peržiūra
Klausimai iš Urantijos Knygos
Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-04-29 21:47:32
Komentarai
Mielas Rimantai, dėl gauto iš Amžinojo Sūnaus mokymo tokio man padaryto giluminio poveikio, nepajėgiau tau atsakyti į kitą svarbų tavo klausimą, kur tu rašai: "Ir tik tie mirtingieji papuola į mirtingųjų užbaiktųjų korpusą , kurie priima sprendimą dar čia šitam pasaulyje. O sprendimo priėmimą liudija susiliejimas su derintoju. Ar aš klystu.Tie mirtingieji , kurie šito, jeigu taip būtų galima pasakyti nespėja padaryti, į mirtingųjų užbaiktųjų korpusą nepapuola, bet jų likimas taip pat yra Rojus."Į Mirtingujų Užbaigtųjų Korpusą Rojuje nepapuola tik tie žmonės, kurie ne iki galo patiria žmogiškąjį patyrimą. Tai būtent mirę ar žuvę vaikai kūdikystėje ar vaikystėje, arba nusižudę jau suaugę žmonės, kada jų patyrimas buvo nutrauktas dirbtinai. Taip pat savo patyrimo iki galo neišnaudoję ir tragiškai žuvę avarijose, karuose, per įvairius ekstremalius sportavimus, nusikaltimų vykdymą, ir t.t. Štai jie turi kitokį likimą - jie nebebūna priimami į Rojaus Užbaigtųjų Mirtingųjų Korpusą, nors patį Rojų ir paiekia. Jie veikia kaip Užbaigtųjų Mirtingųjų Korpuso narių pagalbininkai.
Tuo tarpu susiliejimą su Derintoju liudija GIMIMAS IŠ DVASIOS IR VADOVAVIMASIS VIEN TIK TĖVO VALIA VISŲ LABUI BET KOKIOMIS APLINKYBĖMIS, KADA VIEŠPATAUJA JAU NEBE MATERIALUS GYVULINIS ŽMOGAUS PROTAS, BET AUKŠTESNIS DIEVIŠKASIS MORONTINIS SIELOS IŠMINTINGAS IR ŠVIESUS PROTAS, PAGRĮSTAS TĖVO MEILE VISIEMS IR VIENODAI VISIEMS. Nė vieno neišskiriant, net savo vaiko ar motinos nuo paties labiausiai smirdančio benamio ir valkatos, ar žmogžudžio. Ir tai tik labai retai kam pavyksta pasiekti būnant dar žmogiškuoju pavidalu. Tačiau tokių miritngųjų likimas nesikeičia. Jis ir toliau lieka Rojaus Užbaigtųjų Mirtingųjų Korpusas, nors su Derintoju jie susilies tik po prisikėlimo ir praėjus tūkstančiams metų mokymosi ir tarnavimo jau sielos morontiniu pavidalu.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-10-22 17:47:05
Ir tik tie mirtingieji papuola į mirtingųjų užbaiktųjų korpusą , kurie priima sprendimą dar čia šitam pasaulyje. O sprendimo priėmimą liudija susiliejimas su derintoju. Ar aš klystu.Tie mirtingieji , kurie šito, jeigu taip būtų galima pasakyti nespėja padaryti, į mirtingųjų užbaiktųjų korpusą nepapuola, bet jų likimas taip pat yra Rojus.
rimantas ( Kaunas )
2008-10-22 11:22:30
Juk susiliejimas su derintoju ir liudija, kad tu jau tapai kylančiuoju ir esi priėmes galutinį sprendimą ,būti tokiu tobulu koks yra Tėvas ir atgal jau nebepasuksi.
rimantas ( Kaunas )
2008-10-22 11:14:04
Algimantai, ar priėmimas į mirtingųjų užbaiktųjų korpusą galimas dar šiame materialiame kūne.Sprendžiant iš to, kad tu davei asmenškai priesaiką Rojaus Trejybei , manau , kad galimas. Ar tai liudija susiliejimą su derintoju.Ar įmanomas priesaikos davimas su derintoju nesusiliejus. Juk priesaiką duoda mirtingieji užbaiktieji jau būdami dvasiomis tai reiškia , kad jie jau yra susileja su derintoju ir užkopę dar aukščiau, tik nežiau kelinto lygio dvasia yra tapę. Ir kokiu pavidalu mirtingųjų užbaiktųjų kuopa tarnauja planetoje.
rimantas ( Kaunas )
2008-10-22 11:07:58
Mielas Rimantai, ačiū tau už TOKIUS klausimus, į kai kuriuos iš jų man ir pačiam nėra aišku, kaip galėčiau atsakyti, o taip pat ar turėčiau apie save kalbėti tiek atvirai viešai Forume. Todėl dabar darau pauzę Rojaus Trejybės - Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės pagarbinimui ir pabendravimui su vienu iš jų, kad gaučiau mokymą, kaip atsakyti, ir ar tą galiu daryti viešai iš viso.
Dabar tęsiu atsakymą tau.
Bendravau su Amžinuoju Sūnumi-Kūrinijos Motina-Broliu. Jo mokymas mane šokiravo.
Ir pats aš dar negaliu atsipeikėti.
Tai, kad esu pasiekęs dvasinį susiliejimo su Derintoju lygį, kad visiškai išvengčiau materialios mirties, iš Tėvo žinojau jau seniai. Tik mano susiliejimas su Derintoju yra ATIDĖTAS dėl man Tėvo patikėtos misijos skelbti Tėvo GYVĄ žodį kaip JO AMBASADORIUI IR JĖZAUS APAŠTALUI, ir atstovauti Jam ir Kristui Urantijoje, o dabar dar ir kaip Rojaus Trejybės ambasadoriui skelbti ROJAUS TREJYBĖS TRIJŲ ASMENŲ GYVĄ ŽODĮ, mokyti žmones ir gydyti juos Rojaus Trejybės įgaliojimu IKI Sūnaus Arbitro, Jėzaus Rojaus Brolio, atvykimo žmogiškuoju pavidalu į Urantiją, ir rengti jam kelią Urantijoje.
Tai, kad praėjusį pavasarį Tėvas paprašė mane užmegzti ryšį su Antruju Rojaus Trejybės Asmeniu, jau tada mane nustebino. O kada su Amžinuoju Sūnumi užmezgiau ryšį, o po šito ir su Rojaus Trejybės Trečiuoju Asmeniu - Begaline Dvasia, ir kada Ji man pasiūlė papildomai prie mano anksčiau duotos priesaikos Tėvui, dar duoti priesaiką ir Rojaus Trejybei, po to, kada ji man buvo pateikusi Sūnų Kūrėjų priesaikos Rojaus Trejybei tekstą, ir man sutikus ją duoti, pateikė mano priesaikos Rojaus Trejybei tekstą, po kuriuo ir prisiekiau, mane nustebino dar daugiau negu kas nors anksčiau. O aš turėjau gausybę patyrimų tiek dvasinių apsireiškimų, tiek apreikšimų, tiek fizinių, vadinamųjų stebuklų.
Tačiau dabar, ką pasakė Amžinasis Sūnus mane tikrai šokiravo, kad man prireiks apmąstymams ne vienos dienos. Ką ten dienos, metų, dešimtmečių, šimtmečių, tūkstantmečių...
Nerašysiu mokymo atpasakojimo, pasakysiu tik tiek, kad iš tikrųjų aš esu pirmasis mirtingasis dar savo žmogiškajame kūne davęs priesaiką Rojaus Trejybei. Ir ne tik Urantijoje, bet VISOJE KŪRINIJOJE TARP VISŲ BEVEIK SEPTYNIŲ TRILIJONŲ APGYVENDINTŲ PASAULIŲ, KURIUOSE GYVENA ŽMONĖS. Ir esu JAU DABAR priimtas į Mirtingųjų Užbaigtųjų Rojaus Korpusą, nors manęs, kaip ir visų kitų laukia milijardus metų patyrimo kaupimo kelias, kol realiai pasieksiu patį Rojų ir Rojaus Trejybę. Tačiau DABAR JAU YRA ĮKURTAS NAUJAS šito paties Užbaigtųjų Mirtingųjų Rojaus Korpuso skyrius, kuriam esu paskirtas vadvauti, nors REALIAI šiam skyriui vadovausiu tik pasiekęs patį ROJŲ, nes esu pirmasis toks davęs priesaiką Rojaus Trejybei dar žmogiškuoju pavidalu, ir šitame skyriuje bus visi miritngieji, kurie taip pat bus pasiekę Rojaus Užbaigtųjų Mirtingųjų Korpusą, priesaiką Rojaus Trejybei taip pat davę mirtingojo žmogaus pavidalu. Taip, kaip pirmasis mirtingasis pasiekęs Rojų, vardu Grandfanda, dabar vadovauja šito korpuso veiklai, o pats korpusas ir prasidėjo nuo jo atvykimo į Rojų.
Aš Amžinojo Sūnaus paklausiau, ar tikrai aš galiu dalintis šita informacija viešai. Ir jis man pasakė, jog mane šitokiai tarnystei ir misijai pasirinko dar vaikystėje, kada buvau visiškai mažas. Ir visą laiką tikrino, kaip aš galiu būti tinkamas jai. Ir dabar, kai mane jau išmokė garbinti ne tik Tėvą, bet visus TRIS Rojaus Trejybės Asmenis, ir kaip aš, jų įgaliotas, o ne iš savęs, mokau visus savo sielos brolius ir seses garbinti ne tik Tėvą, bet Rojaus Trejybės TRIS ASMENIS, ko nedaro NĖ VIENAS MIRTINGASIS NE TIK VISOJE URANTIJOJE, BET NĖ VIENOJE IŠ BEVEIK SEPTYNIŲ TRILIJONŲ ŽMONĖMIS APGYVENDINTŲ PLANETŲ, tai ir dabar aš turiu paviešinti savo sielos broliams ne tik apie savo misiją ir dabartinį statusą, bet taip pat ir apie savo likimą Rojuje, kad ir kiti mano sielos broliai ir sesės galėtų lygiai taip trokšti atsiduoti Tėvo, ir visos Trejybės Asmenų, vedimui iš vidaus, kad ir jiems būtų galima pasiūlyti duoti priesaiką Rojaus Trejybei. Ir ne tik šitoje planetoje, bet ir kitose planetose, nes šitoji informacija bus paskelbta visoje kūrinijoje.
Ir Rojaus Trejybės buvo pasirinkta taip, kad būtent iš labiausiai nutolusios nuo šviesos planetoje, patyrusioje izoliaciją dėl maišto prieš Tėvą, ir iš eksperimentinės planetos buvo parinktas mirtingasis tokiam likimui, neprimetant jo per preivartą, bet vedant jį iš vidaus laisva valia.
Štai tokios tokelės. Pamąstymui daugiau negu reikia. Ir ilgam ilgam. Ir ne tik man. Visiems.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-10-22 17:17:43
Mielas Rimantai, tavo klausimas iš esmės ir liko VIENAS - ar gali gyvulinis protas ieškoti dvasinio ryšio su Tėvo dvasia - Minties Derintoju, kuris ruošia sielos morontinį protą, o ne gyvulinį, tolimesniam etapui po prisikėlimo.
Atsakymas yra vienas ir vienintelis - GALI.
O kaip gi kitaip mes galime pasiekti mūsų sielos morontinio proto pasireiškimą, jeigu mes nepanaudosime savo GYVULINIO DABARTINIO PROTO VEIKIMO.
Pasižiūrėk į naktį, aušrą,ir dieną. O DABAR PATS ATSAKYK, AR GALI BŪTI DIENA BE AUŠROS, O AUŠRA BE NAKTIES? Ir kur yra toji RIBA tarp aušros pradžios ir jos pabaigos jau įkopus į išaušusį rytą, o rytui perėjus į dieną? Griežtų ribų nėra. Nors tai yra fizinis reiškinys. Ir tik palygindamas naktį su diena gali pamatyti JŲ ŠVIESOS SKIRTUMĄ.
Dar labiau tai būdinga besivystančiam gyvam MŪSŲ LYGIO asmenybės protui, kuriame rungiasi gėris su blogiu, savanaudiškumas su altruizmu. Ir Tėvo dvasia - Minties Derintojas - NELAUKIA, bet VEIKIA SU TOKIU PROTU. Jis ieško ryšio SU SIELOS DIEVIŠKU ŠVIESOS PROTU, bet beldžia PER GYVULINĮ PROTĄ. KITOKIO PROTO MIRTINGASIS tiesiog NETURI.
Dieviškąjį sielos morontinį protą dar reikia PAGIMDYTI IŠ GYVULINIO PROTO, KAIP NAKTIS PER AUŠRĄ PAGIMDO DIENĄ.
Ir Jėzaus gyvulinis protas rungėsi su dievišku sielos protu. Kaip jis rungiasi ir šiandien ir kiekviename iš mūsų.
Mes galime šitoms rungtynėms arba padėti, arba jas apsunkinti, kad morontinis sielos protas kuo ilgiau pasiliktų gyvulinio proto nakties tamsoje.
Kiek mūsų tamsus gyvulinis protas bijo, mato pramanytus sau pavojus, siekia tik sau naudos, tiek sielos morontinis ir dieviškos šviesos protas yra paskendęs naktyje ir negali šviesti nei sau, nei kitiems.
O Minties Derintojas vis tiek dirba KAS AKIMIRKĄ NENUILSDAMAS IR NENUSIVILDAMAS, NET JEIGU VIEŠPATAUJA MIRTINGOJO GYVULINIS PROTAS. JIS VIS TIEK DIRBA ARTINDAMAS RYTO AUŠRĄ IR PAČIĄ DIENOS ŠVIESĄ TAME PAČIAME GYVULINIAME PROTE.
Ir Jėzaus atveju, kada tik viršų ėmė gyvulinis protas, jam tada darėsi baugu, kad jis nebegali išvengti materialios mirties ant kryžiaus, nes Tėvas paliko visą įvykių eigą natūralią. Dėl to vien tik gyvulinio proto valdomi fariziejai niekaip negalėjo susitaikyti su savo baimėmis, kurios kilo dėl Jėzaus meilės ir šviesos darbų, ir jie tiesiog turėjo jį nukryžiuoti. Tai buvo vienintelė LOGIŠKA VEIKSMŲ EIGA TOKIOJE GYVULINIO PROTO VIEŠPATAVIMO APLINKOJE. Ir Jėzų APĖMĖ BAIMĖ. Tačiau jis ėmė kreiptis į TĖVĄ, ėmė kreiptis APRAMINIMO. Ir kada tik jo DIEVIŠKASIS PROTAS PATYRĖ NUSIRAMINIMĄ, BAIMĖ DINGO. Dingus baimei, viduje jau viešpatavo stiprus dieviškasis protas. Ir mirtis jam nustojo būti bauginanti, net jis tapo ABEJINGAS TOLIMESNEI ĮVYKIŲ EIGAI, kas susiję su jo paties asmeniu. Būtent dėl to jis pseudoteisme nei gynėsi, nei aiškinosi, nei teisinosi, nei kaltino, nei iš viso kalbėjo ką nors, nes nematė PRASMĖS VELTUI AUŠINTI BURNĄ. Tačiau jo DIEVIŠKASIS PROTAS UŽJAUTĖ GAILESTINGUMU KITUS, KURIE BUVO DVASIŠKJAI AKLI, NORS RAUDOJO KAI KURIE DĖL JO SUNKIOS FIZINĖS KANČIOS, BET JIE NESUVOKĖ, KOKS LAUKIA JŲ SUNKUS LIKIMAS ŽLUGUS JERUZALEI. Ir jis užjautė juos. Kaip ir tuos kareivius, kurie jį kalė ant kryžiaus, ir meldė Tėvą jiems atleidimo, nes jie nežinojo, ką daro, dėl to šitaip ir darė. Jis atleido nuodėmes kitiems dviems plėšikams, kurie taip pat buvo nukryžiuoti ant kitų dviejų kryžių abipus jo. Ir visą tą darė tikrasis dieviškasis jo protas. Bet darė tą vis tiek MATERIALIŲ SMEGENŲ DĖKA. Ir jos neturi NIEKO BENDRO NEI SU GYVULINIU PROTU, NEI SU DIEVIŠKU MORONTINIU PROTU. Jos yra tiesiog PRIEMONĖ PASIREIKŠTI ASMENYBĖS MĄSTYMO KOKYBEI - IŠKRRAIPYTAI GYVULINEI IR LABAI PRASTAI KOKYBEI, ARBA TIKRAJAI DIEVIŠKAJAI-MORONTINEI ASMENYBEI, KURI IR YRA PADOVANOTA TĖVO KIEKVIENAM.
Kadangi Minties Derintojo veikimas yra ypač aktyvus mums, kada mūsų sąmonė būna atjungta, per miegą, tada į pasąmonę mes gauname daug Derintojo mokymų. Ir kuo imlesnis protas gėriui, kuo dvasingesnė aplinka, kuo dvasingesnis auklėjimas šeimoje, kuo dvasingesni draugai, bendradarbiai, tuo labiau gyvulinis protas silpsta, o dieviškasis morontinis protas stiprėja. Šitaip aušta dieviška diena mūsų proto-mąstymo KOKYBE. Ir toks protas vis labiau ima jausti Derintojo poveikį jau ir būdamas sąmoningas, ne tik miego metu.
Būtent su tokios KOKYBĖS protu Tėvas, per savo dvasią, jau gali KALBĖTIS, BENDRAUTI, PERTEIKTI MOKYMUS, KAD TAS PROTAS JUOS GALĖTŲ IŠGIRSTI. Tačiau jis dar prie tokių aukštų Tėvo meilės virpesių nėra įpratęs, tai jis tik protarpiais gali suvokti vieną ar kitą mintį, kuri jį sustiprina ir palaiko, bet pats jis dar nesuvokia iki galo, iš kur toji mintis. Bet ji jį kilsteli į aukštesnę šviesą. Ir jeigu toks protas vis labiau analizuioja ir mąsto tokias jam naujas mintis, tai jis ir pripranta prie tokių aukštesnių energetinių meilės ir gėrio virpesių, o tada ir pati asmenybė, šio proto šeimininkė, stengiasi tokias mintis pritaikyti praktikoje kasdien. Dar po kurio laiko ji pareiškia ir norą ir deda pastangas, kad pasikalbėtų su Tėvu. Iš pradžių kalbėdama vien savojo monologo forma, kalbėdama TĖVUI. O po kurio laiko, jeigu nenuleidžia rankų ir turi kantrybės, ima vis daugiau ir daugiau išgirsti ir jai perduodamus Tėvo mokymus, kurie ją pasiekia per Tėvo dvasią - Minties Derintoją - perteikiant šiuos mokymus per vis stiprėjantį morontinį protą.
Bet tai tas pats PRADINIS GYVULINIS PROTAS, KURIS PRAŠVIESĖJO, NUSIRAMINO IR IŠGIRDO TĖVĄ.
Tačiau tokio prašviesėjusio proto VIDAUS KOKYBĖ PRIKLAUSO NE TIEK NUO TO, KIEK JIS NUSIRAMINO, KAD IŠGIRDO KALBANTĮ TĖVĄ, KIEK NUO TO, KOKIU LAIPSNIU JO GAUNAMAIS MOKYMAIS VADOVAUJASI IR GYVENA PATI ASMENYBĖ KASDIEN, KIEK JI JAIS KVĖPUOJA, KIEK JI JUOS TAIKO SAVO KASDIENĖJE VEIKLOJE.
Štai čia yra tikrasis DIEVIŠKASIS MORONTINIO PROTO PATYRIMAS IR BRANDA - KIEK JIS PAVEIKIA ASMENYBĘ TAM, KAD JI SAVE PASKIRIA VISUMOS LABUI.
Jūs turite VIENĄ VIENINTELĮ PROTĄ - GYVULINĮ, KAIP ATSKAITOS TAŠKĄ NUO KURIO PRADEDATE ŽENGIMĄ Į MORONTINIO PROTO AUŠRĄ, KAD JI SAVO RUOŽTU PER JŪSŲ GYVĄ ŠIANDIENĮ BENDRAVIMĄ SU TĖVU IR KASDIENIU TARNAVIMU VISUMOS LABUI PEREITŲ Į DVASINIO TIKROJO ASMENYBĖS PROTO SAULĖTĄ DIENĄ.
Kaip jūs tvarkysitės su savo protu, tai kiekvieno iš jūsų asmeninis reikalas.
Tačiau kūrinijoje veikia vienas dėsnis - priežasties-veiksmo-pasekmės.
Ir būtent dėl šito dėsnio pasireiškimo, visur ir visada, jeigu jūs NESIVYSTYSITE Į AUKŠTESNĮ MORONTINIO SIELOS PROTO LYGĮ JAU DABAR TARNAUDAMI VISUMOS LABUI, tai jūsų gyvenimo veiksmai bus savanaudiški, arba kitaip sakant, GYVULINIAI, o pats kūnas patirs daug ligų ir kančios, nes jūsų gyvulinis protas nepatirs ramybės, kuri ateina iš Tėvo per gyvą ryšį su Juo IR YPAČ PER TARNAVIMĄ, ir dėl to jūsų protas visą laiką veiks įtampos ir stresų sąlygomis.
Tačiau toks bus jūsų asmeninis ir laisvanoriškas sprendimas ir jo įgyvendinimas.
Šio dėsnio veikimo negali pakeisti niekas. Net TĖVAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-10-17 14:19:18
Dar Algimantai klausimas.Ar tikrai materijoje pasireiškia sielos protas -morontinis protas. Juk derintojas ruošia mus gyvenimui ne čia.Iš tavo paaiškinimų ir iš Urantijos Knygos kaip ir Jėzus Kristus : KALBU JUMS VĖL, suprantu , kad pasireiškia. Bet gal gali gėriu pasireikšti ir gyvulinis mirtingas protas ,kiek jį galima sudvasinti ,pakeisti charakterį. Nors protas nėra tiesiogiai smegenys , bet mąstymo procesas, bet jos reikalingos.Kiek procesus jose galima pakeisti. Ir ką tuomet išskaistino Jėzus gyvulinį protą ar atskleidė savo dvasinį protą dvasinę asmenybę.Juk Jis sako, kad jeigu mūsų protas netarnauja mums gerai mes galime jį pakeisti Jo dvasiniu protu, kuriuo Jis ir vadovosi būdamas mirtingam kūne.Ar Jėzus vadovavosi tiek vienu tiek kitu protu.
rimantas ( Kaunas )
2008-10-17 10:17:02
Dar čia iš Petro pokalbio su savo Derintoju :",, Savo protą naudokite tik vis geresnio ryšio suradimui ir palaikymui su Manimi".Apie kokį protą čia kalba Derintojas. Kas užmezga ryšį su Derintoju ,ar siela, reiškia jos protas ar gyvulinis protas. Ar gali gyvulinis nesudvasintas neparuoštas protas jeigu taip būtų galima pasakyti pradėti jieškoti ryšio su Tėvu per Derintoją.Juk jį turi paruošti septynios proto dvasios, Šventoji dvasia, Tiesos dvasia, Derintojas, ir dar kiti dvasiniai poveikiai ir tik tuomet gimsta tai kas ir pradeda jieškoti ryšio su Tėvu.Ir tik tokius žmones aš tuomet vadinu dvasiniais ieškotojais.Ar visų gyvuliniai protai yra vienodai sudvasinti.Ar galima tada apeliuoti į protą , kuris nėra sudvasintas . Ar ne tai matosi ir šiame forume. Va kiek gavosi klausimų , o norėjau užduoti vieną.
rimantas ( Kaunas )
2008-10-17 10:54:38
Irena prašo paaiškinimo labai svarbiu klausimu. Jis yra toks giluminis, kad retas, kuris jį iš viso sau užduoda. Ji rašo: "Gal kas galėtų patvirtinti,ar paneigti mano sąmprotavimus apie Dievo Tėvo Dvasios fragmentą,JO Dvasios dalelytę-Minties Derintoją,ir TO pačio Tėvo mums padovanota Asmenybės dovaną.Kiek supratau studijuodama UK dokumentus,Asmenybę Tėvas mums padovanoja,kai tik mes užgimstame,ir tai yra AŠ ESU.Minties Derintojus mes gauname vaikystėje,maždaug nuo penkių metų,dešimties mėnesių ir keturių dienų,kai sąmoningai atliekam kažkokį pirmą gerą darbą,priimam pirmą moralu sprendimą.Ar taip?"
Jos trumpame parašyme yra labai daug svarbių temų - ir asmenybės dovana iš Tėvo mums, ir Tėvas, ir AŠ ESU, ir Minties Derintojas, ir Derintojo atvykimo į mūsų vidų laikas. Norint į šiuos klausimus atsakyti nuosekliai, reikėtų surengti kelių valandų paskaitas. Todėl dabar pamėginsiu jums paprastais žodžiais ir palyginimais suteikti šiokią tokią sampratą apie šiuos dalykus, kurių net nepastebite, ir toliau nepastebėsite ateityje, jeigu neskaitysite mano paaiškinimo LABAI ATIDŽIAI.
Asmenybę Tėvas dovanoja KAIP GYVYBĖS KATEGORIJĄ MUMS DAR NET NEGIMUS, KADA TIK PRASIDEDA PLANETOJE EVOLIUCIJA. Jau tada Tėvui yra žinoma, kad po milijono metų bus Lietuva, o joje gims toks KONKRETUS individas-ASMENYBĖ, kaip Irena.
Tačiau asmenybės tapatybę, asmenybės pasireiškimą kaip savo tapatybę šis individas įgauna TIK motinai PAGIMDŽIUS konkretų kūdikį. Ir jis dar neturi jokio supratimo nei apie gėrį, nei apie blogį. Tačiau Tėvo fragmentas, tai yra Tėvo dalelė, kuri veikia IKIASMENIU PAVIDALU, NES ASMENĮ PAVIDALĄ SUDARO PATS TĖVAS, O TĖVO FRAGMENTŲ IŠ JO VIENO ASMENS YRA NESUSKAIČIUOJAMA DAUGYBĖ, TODĖL JO FRAGMENTAI, BERIBIS JŲ SKAIČIUS, GALI BŪTI TIK IKIASMENIAI, savo savybėmis, savo turiniu, savo KOKYBE yra TAS PATS TĖVAS.
Tai PANAŠU PALYGINUS VISĄ VANDENYNĄ IR VIENĄ ŠAUKŠTELĮ JO VANDENS - tai tas pats savo savybėmis vandenyno vanduo, bet niekas juk nepasakys, kad šaukštelis vandenyno vandens yra pats vandenynas.
Taip ir Minties Derintojas yra yra TIK ŠITAS PATS ŠAUKŠTELIS TĖVO MEILĖS ASMENYBĖS VANDENYNO. Tačiau lygiai tokios paties Tėvo meilės, kaip ir visas Tėvo asmenybės vandenynas.
Ir vis tik, kaip ir paprastame vandenyne yra įvairios srovės, sakykim GOLFO šilta srovė, turinti savo įtaką aplinkinių kraštų gyvenimui, taip ir Tėvo fragmentai, būdami SKIRTINGO PATYRIMO, turi SKIRTINGĄ POVEIKĮ SAVO GLOBOTINIAMS, žmonėms, nors jie visi vienodai TOBULAI LIEJA jiems TĄ PAČIĄ IR VIENODĄ TĖVO MEILĘ.
Ir būdami IKIASMENIAI, Minties Derintojai turi tikslą susilieti su mirtingojo asmenybe, kuri jiems padovanota Tėvo, ir šitokiu būdu PATIEMS TAPTI ASMENIAIS-ASMENYBĖMIS, o mirtingiesiems perteikti TĖVO TOBULĄ DIEVIŠKUMĄ.
Juk ne šiaip sau Tėvas Mums, tik MUMS, davė NURODYMĄ - BŪKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ.
Nejaugi jūs manote, kad žmogus gali tapti tobulu iš gyvulio pats, savo valios pastangų dėka?
NEJUOKAUKITE.
JEIGU MES NETURĖTUME PATIES TOBULUMO ŠALTINIO DALELĖS - MINTIES DERINTOJO - tai mums jokio tobulumo nematyti kaip savo ausų. Ir tokiu atveju Tėvas MUMS TOKIO NURODYMO NEDUOTŲ. Kitų pasaulių mirtingieji tokio nurodymo negauna, jeigu jų likimas nėra susiliejus su Derintoju patekti į Rojų, į Užbaigtųjų Mirtingųjų Korpusą. Šitaip mes tampame Tėvo amžinybės dalimi ir Jo PATIES pasireiškimu ATREITIES AMŽINYBĖJE mus ištobulinus nuo GYVULINIO TVARINIO, PRADŽIĄ GAVUSIO IŠ GYVYBĖS PLAZMOS APGYVENDINTOJE PLANETOJE LAIKO IR ERDVĖS VIETINĖJE KOSMOSO VISATOJE IKI PATIES TĖVO, AMŽINOJO SŪNAUS-KŪRINIJOS MOTINOS-BROLIO, IR BEGAINĖS DVASIOS-KŪRINIJOS MOTINOS-SESĖS PAKILIMO ROJUJE.
Kiti žmonės, kitose planetose, tuo metu, kada jie gyvena planetoje žmogaus gyvenimą, Minties Derintojus gauna tik lIKINAI, NUOMAI, KOL GYVENA MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE.
Tad SUSIMĄSTYKITE akimirką - JŪSŲ VIDUJE YRA TĖVAS PER SAVO FRAGMENTĄ, DVASIĄ - MINTIES DERINTOJĄ - REALIAI. PATS TĖVAS. Jis gyvena jūsų VIDUJE. Ar jūs suvokiate tokį dalyką, kad PATS TĖVAS gyvena jūsų viduje?
O dauguma iš jūsų laidote replikas ir net nemąstote, KAIP PRAGYVENATE DIENOS AKIMIRKĄ SU TĖVU, REALIAI GYVENANČIU JŪSŲ VIDUJE. Tėvą girdote alkoholiu, nuodijate narkotikais, tabaku, keiksmažodžiais, vulgariu elgesiu, blogais darbais, ir tuo pačiu TRUKDOTE TĖVUI DARYTI GERUS DARBUS JUMS PATIEMS, NES JIS LAUKIA, LABAI KANTRIAI, JŪSŲ PABUDIMO, NES VISĄ LAIKĄ JUS DERINTOJAS ŽADINA IŠ VIDAUS IR KVIEČIA PAMILTI IR JĮ IR VISUS, BET NEPAŽEISDAMAS LAISVOS JŪSŲ VALIOS, KURIĄ PATS TĖVAS IR SUTEIKĖ VISAI KŪRINIJAI.
Asmenybė negali egzistuoti be laisvos valios.
Dėl to ir Minties Derintojas NEGALI JUMS PRIMESTI SAVO MEILĖS, JEIGU JŪS JOS NENORITE PRIIMTI LAISVA VALIA.
Jeigu Tėvas atimtų laisvą valią, mes nustotume priiminėti sprendimus, ir vystytis, o tuo pačiu kaupti patyrimą ir taptume robotais mašinomis, atliekančiomis tik tam tikrą funkciją ir ne daugiau.
Tuo asmenybės gyvybės kategorija skiriasi nuo gyvulių, kurie laisvos valios neturi, nes gyvena pagal instinktų programą, kurios užtenka pratęsti giminę ir ją išauginti, kad ją tęstų toliau.
Tuo tarpu asmenybės protas pajėgus atsikirti VERTYBES, IR YPAČ DVASINES. Ir jomis GYVENTI. Ir net jas VYSTYTI. Šito padaryti negali joks gyvulys,kad ir kiek jį dresiruotum. Ir tik dėl to mes galie išlikti ir po vadinamosios materialios mirties, kaip gūvuliai NEIŠLIEKA.
Bet mes turime įvykdyti vieną sąlygą - leisti savo asmenybei pajusti Derintojo vedimą iš VIDAUS ir atsiverti jo beldimui iš vidaus. Būtent dėl šito ir įvyksta mūsų ĮTIKĖJIMAS. Žmogus šito mechanizmo net nežino, kad būtent iš vidaus Derintojas prisibeldė prie žmogaus ŠIRDIES, KAD JI ATSIVĖRĖ TĖVUI. Tai ne Urantijos Knygos skaitymas, tai gyvas SIELOS atsivėrimas, arba dieviškojo aš budimas. Ir tada toks žmogus tampa geras ir mylintis. Jame gyvulinis aš nustoja viešpatauti dieviškojo aš atžvilgiu.
Kai kurie iš jūsų labai nepatenkinti mano vartojamu žodžiu GYVULINIS. Toks jūsų požiūris tik ir pativirtina, kad jūsų viduje jis dar gajus ir viešpatauja jūsų DIEVIŠKOJO AŠ atžvilgiu.
GYVULINIS AŠ ir reiškia būtent tokį aš, kurio Tėvas nedovanojo kaip savosios asmenybės dovanos ir kuris gyvena taip, kaip gyvena GYVULYS - rūpinasi tik SAVIMI IR SAVO BIOLOGINE ŠEIMA.
Dieviškasis aš MYLI VISUS, jis nustoja GYVENTI KAIP GYVULYS.
Tuo tarpu toks žmogus, kuriame dar daug gyvulinės baimės, dėl to ir įsižeidžia net ten, kur nėra ko ir įsižeisti, nes jam iš BAIMĖS RODOS, KAD JĮ PATĮ PAVADINO NETINKAMAI, GYVULINIU, IR JAM NUKRITO NUO GALVOS KARŪNA, JIS BUVO SUMENKINTAS. Tai KAIP TIK ir yra vien tik GYVULINIO AŠ NEIGIAMA REAKCIJA Į SAVO GYVULINIO ir NETIKROJO AŠ-EGO SUMENKINIMĄ.
Aš iš viso siekiu jūsų gyvulinį ego SUNAIKINTI, KAD JO IR KVAPO NELKIKTŲ, O NE TIK SUMENKINTI. Dėl to jus ir mokau, kad suvoktumėte, jog turite savo GYLULINĮ EGO, KURIS JUS ŠIANDIEN VALDO KASIDEN, DĖL JO VALDYMO JŪS IR PATIRIATE FIZINIŲ KANČIŲ IR LIGŲ. DĖL TO JUS IR MOKAU BENDRAUTI su Tėvu, atsiduoti Derintojo vedimui iš vidaus, ir tada pati gyvulinė jūsų baimė dings, nes dieviškasis aš jokios baimės neturi. Ir net nežino, kas ji yra.
Jeigu jūs ko nors bijote, tai ir esate gyvuliniame lygyje tiek, kiek jus valdo baimė, nes ji valdo visus gyvulius. Kodėl nematęs mašinų arklys baidosi mašinos? Dėl to, kad jam nematytas daiktas kelia baimę. Stebėkite, kaip keičiasi šuns elgesys, kada jis mato jam nusuprantamą dalyką. Jis sėlina atsargiai. Iš baimės. Jam baimę kelia nesupratimas, kas ten, ir jo visas dėmesys sutelktas tik į tą daiktą. Ir kada tik jis įsitikina, kad tai nejudantis, negyvas daiktas, kuirs jam nekelia grėsmės, jis nusiramina ir iš viso praranda domėjimąsi juo.
Taip ir jūs, kai kurie, matote mano žodžius gyvulinis aš, kaip jūsų menkinimą, kai tuo tarpu aš jus MOKAU-GYDAU, IR JAU DAUGELĮ METŲ, NES VIS NEPAGYJATE IKI ŠIOL, kaip turėtumėte atskirti savo dieviškąjį aš nuo gyvulinio, kad jūsų asmenybė suspindėtų gerais darbais, o ne iš gyvulinės baimės tūnotumėte namie ir netarnautumėte savo sielos broliams ir sesėms. Tai tiesiog toks DAR jūsų gyvulinis POŽIŪRIS IR TOKS KASDIENIS GYVENIMAS, kuris JŪSŲ GYVULINĮ AŠ ir žeidžia.
Nustokite keliaklūspčiauti prieš savo gyvulinį aš, leiskite keltis savo DIEVIŠKAJAM AŠ, KURIS NEŽINO, KĄ REIŠKIA ĮSIŽEISTI DĖL JOKIŲ ŽODŽIŲ.
Štai kokio jums reikia prisikėlimo šiandien - iš savojo gyvulinio aš vergovės išsilaisvinimo, kad jūsų asmenybės stuburas būtų tiesus ir tvirtas ir lankstus, o ne sustingęs vienoje nusižeminimo priaš savo gyvulinį aš pozoje. Šitaip jūs tikrai susirgsite ne tik fizinėmis ligomis, bet ir dvasinėmis. O tai jau VIRS TIKRA tragedija jūsų gyvuliniam aš, kuris pradės panikuoti, nes jis neturės GYVO RYŠIO SU TĖVU, NES SU TĖVU GYVĄ RYŠĮ GALI TURĖTI TIK JŪSŲ PABUDĘS DIEVIŠKASIS ASMENYBĖS TIKRASIS AŠ. Ir tada jūsų asmenybė ims DEGRADUOTI, ir tuo pačiu eis prieš Tėvo valią - BŪKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ.
Tėvas neserga, ir jums nedera sirgti. Niekada. JOKIOMIS LIGOMIS. Jeigu sergate, reikšiq jumyse ir serga GYVULINIS AŠ IR JO VALDOMAS MATERIALUS JŪSŲ KŪNAS. O šis KŪNAS YRA tĖVO ŠVENTOVĖ MATERILAIU PAVIDALU, IR JIS PRIVALO būti sveikas gerų darbų darymui, o ne nuodijimui visokiais vaistais, kurie ir yra NARKOTIKAI, NAIKINANTIS TĖVĄ JUMYSE.
Tėvas nebijo, ir jums nedera bijoti. Niekada. Tėvas myli ir moko, ir jums dera MYLĖTI IR MOKYTI KITUS SAVO ŠVIESOS GYVENIMU.
Tik šitaip jūsų asmenybė galės atsiskleisti vis labiau ir labiau taip, kaip ją yra sumanęs Tėvas.
Tiems, kurie dar įsižeidžia dėl mano vartojamo žodžio gyvulinis aš, pateiksiu, akivaizdumo delei, porą pavyzdėlių iš aplinkos, kaip pasireiškia mūsų sielos broliai, valdomi gyvulinio aš, ko jūs, kai kurie, būdami DVASIŠKAI akli, nematote. O jeigu, kai kurie jau ir matote, tai dar negalie suvokti, kur čia veikia GYVULINIS AŠ, KURIS NETURI NIEKO BENDRO SU TĖVO ASMNEYBĖS DOVANA.
Vakar Rusijos vienas kanalas parodė filmuotą mežiagą, kurią nufilmavo vienas iš to įvykio dalyvių ir su pasimėgavimu išplatino internete. Vieno Rusijos kaimo mokiniai, 15-16 metų amžiaus, užpuolė savo istorijos mokytoją, pradėjo jį mušti, kada šis pargriuvo, ėmė spardyti, kada jau nebekvėpavo, užspardė iki mirties ir dar su peiliu subadė 75 kartus, tada apklojo istorijos pamokų konspektų sąsiuviniais ir padegė.
Ir juose veikė ir veikia Tėvo fragmentai. Ir jie beldė ir beldžiai tiems vaikams iš vidaus, kad šie pajustų MEILĘ TĖVUI IR ISTORIJOS MOKYTOJUI, IR VISIEMS, IR VISA KAM.
Tačiau asmenybė, valdoma gyvulinio aš, gauto per kartų kartas genetiniu paveldėjimu, auklėjimu, švietimu, tradicijomis, dogmomis, ritualais, ir turėdama laisvą valią, rinkosi savojo kelio sprendimus tokius, kad dieviškajam aš nebuvo kur ir kaip net aiktelti.
Kitas pavyzdys. Dabar griūna finansinės struktūros visame pasaulyje. Ir tai tik pradžia. Toliau bus siaubingiau. Pasitikėjimas yra prarastas tarp bankininkų, tarp akcininkų, tarp verslininkkų, tarp VISŲ ŽMONIŲ. Ir dėl to jie BIJO. Bijo net SAVO ŽINGSNIO, NES NEPASITIKI JO REZULTATAIS. O tai GYVULINIO AŠ PASIREIŠKIMAS. Ir net jeigu jam sakysi aš tau sugrąžinsiu kreditą, jis vis tiek BIJO IR NEDUODA KREDITO. O juk visas pasaulis verčiasis tik kreditų dėka, visos kompanijos kviėpuoja tik jų dėka. O kompanijose dirba relaūs žmoės, turintys realų gyvenimą. Ir be kreditų tos kompanijos nebegaus žaliavų, negamins produkcijos, nemokės atlyginimų, nebus naftos, nebus benzino, nevažiuos traktoriai į laukus, nebus sėjos, nebus pjūties, nebus duonos parduotuvėje. Ir tai vien dėl to, kad VIEŠPATAUJA GYVULINIS AŠ - SIEKTI NAUDOS TIK SAU, SAVO ŠEIMAI, SAVO KOMPANIJAI, BET KOKIA KAINA. PIRMAUTI, LENKYTNIAUTI TURTAIS, PADĖTIMI, ĮTAKA. TAI GYVULINIO AŠ BAIMĖS PASEKMĖS, KAD TIK KAS NESUMENKINTŲ JO GYVULINIO AŠ.
Tačiau tokie gyvulio aš valdomi žmonės gyvena puikiuose namuose, gyvena prabangiai, labai patogiai, bet NESVEIKAI, KŪNUI, švariai ir moderniai. Bet jie dėl tokio savo išorinio blizgesio to netampa žmogiški. O žmogiški jie taptų tik su viena sąlyga - kada iškeltų TĖVĄ VISIEMS IR VISADA KAIP SAVO GYVENIMO PRASMĘ.
Dabar tai ypač akivazdu per rinkimus. Kur jie bevyktų, Lietuvoje, JAV, Baltarusijoje, visur bujoja vien tik GYVULINIS AŠ, NES PATS PARTIJŲ EGZISTAVIMAS RODO, KAD DIEVIŠKOJO AŠ NEATSKLEIDĖ NĖ VIENAS DALYVAUJANTIS RINKIMUIOSE KAIP KANDITATAS Į SEIMA, IR KIEKVIENAS EINANTIS Į RINKIMUS KAIP RINKĖJAS. Taip reikškiasi jų GYVULINIS AŠ.
Ant nosies kitas kabo epizodas - žmonių LĖKIMAS į kapines, IR DAŽNAI DAR NE Į VIENAS per Vėlines. Tai akivaizdus GYVULINIO AŠ BAIMĖS PASIREŠKIMAS. Nei su pagarba, nei su meile tai neturi NIEKO BENDRO.
TAI GYVULINĖ BANDOS TRADICIJA PRIMESTA NEGYVOS IR TAMSIOS BAŽNYČIOS, IR JOS GYVULINIS AŠ BIJO ATSISAKYTI, PASAKYTI SAU PAČIAM - UŽTENKA MAN ŠITO CIRKO. IŠ BAIMĖS NUSIŽENGTI TRADICIJAI VISI NEGYVI DVASIA LEKIA Į KAPINES, KURIOS IŠ VISO NEREIKLINGOS, NES MIRUSIŲJŲ NĖRA, JIE SENIAI YRA PRISIKĖLĘ. Lavonus reikia sudeginti ir kaip trąšą pelenus išbarstyti laukuose. Ir nereikia dėl jų lieti AŠARŲ, o reikia džiaugtis, kad tie, kurie išėjo, yra pažadinti. Jie NĖRA TIE LAVONAI, KURIUOS KIŠATE Į KAPINES, KAD JAU VIEOTS NEBĖRA KUR GYVAI KOJAI PASTATYTI.
Žmogaus GYVULINIS neišmanymas toks gilus, gyvulinė baimė tokia gaji, kad mums prireiks dar ne vienos kartos, kol nustos žmogus lėkti į kapines, nes MYLĖS VISUS GYVUS, O TIEMS, KURIE JAU PAŽADINTI IR AUKŠČIAU ŽEMGIA UŽ MUS, KAPINĖS NEREIKALINGOS.
Jiems reikia mūsų meilės maldų. Bet ne kapinėse, o atsivėrusiose MŪSŲ sielose. Ir ne per Vėlines, o KASDIEN. Tačiau gyvulinė baimė VEJA TIK PER VĖLINES SU ŽVAKUTĖMIS. o TADA IR AVARIJŲ GAUSYBĖ, IR NAUJŲ TRAGEDIJŲ IR NAUJŲ KAPŲ. Ir vien dėl GYVULINIO AŠ BAIMĖS IR TAMSIOS IR NEGYVOS RITUALINĖS SUGALVOTS MIRUSIŲJŲ PSEUDOPAGERBIMO TRADICIJOS.
Jūs tik atsimerkite ir pasižiūrėkite palinkui, kaip kalba vaikai, kokia kalba vyksta laidos per televiziją, kaip bujoja GYVULINJIS AŠ KASDIEN. O man sako, kai kurie, kad nevartočiau žodžio gyvulinis aš.
Meluoti negaliu. Kol žmogus netapo Tėvo suteiktos asmenybės pasireiškiančiu TIKRUOJU DIEVIŠKU aš, tol jis yra GYVULINIS AŠ. Ir kaip bevyniotum, vis tiek nieko neišvyniosi saldaus, jeigu saldumą pripildo tik Tėvas. Be Tėvo visi yra TIESIOG GYVULINIŲ AŠ PASIREIŠKIMAS, NORS JIE VISI TURI GALIMYBĘ TAPTI TĖVO SŪNUMIS IR DUKROMIS. Rinktis kiekvienam asmeniškai.
O Minties Derintojo apsigyvenimas mūsų prote tada, kada mes priimame pirmajį moralinį sprendimą, maždaug apie šeštus metus, pagal Urantijos Knygą yra pateiktas labai konkrečiu tikslumu. Tačiau jūs turite turėti minty, kad šitas konkretus laikas TIKO TIK TĄ AKIMIRKĄ, KADA BUVO PERTEIKTAS TAS URATIJOS DOMUMENTAS, KADA TUO METU BUVO VISAME PASAULYJE KONKRETUS SKAIČIUS VAIKŲ, KURIE DAR NETURĖJO SAVO MINČIŲ DERINTOJŲ IR KURIE JAU TURĖJO. TĄ AKIMIRKĄ 1934 metais Minties Derintojas, vidutiniškai paėmus visus tuos vaikus ir išvedus vidurkį ir APSIGYVENDAVO būtent 5 metų 10 mėnesių ir 4 dienų vaikučio prote.
Šiandien gyventojų skaičius labai skiriasi nuo 1934 metų, kaip ir vaikų moralinis auklėjimas, jau nekalbu apie dvasinį jų vystymą, labai skiriasi. Ir ne vaikų naudai, kad jie gautų savo Minties Derintojus kuo anksčiau. Todėl NECITUOKITE ŠIŲ EILUČIŲ SU KONKREČIU VAIKŲ AMŽIUMI IŠ URANTIJOS KNYGOS JŲ NEPAAIŠKINĘ, NES TUOJ PAT IŠKYLA KLAUSIMAS, KAIP ČIA IŠEINA, KAD RAŠOMA MAŽDAUG, O PATEIKIAMA DIENŲ TIKSLUMU.
Kalbėdami apie Derintojų apsigyvenimą vaiko prote ir aiškinkite apie vaiko priimamą PIRMĄJĮ sprendimą moraliniu lygiu, sakydami, kad tai atsitinka apie ŠEŠTUS metus. Bet iš karto pridurkite, kad vieniems tai gali būti ir trejų-ketverių metų amžius, o kitiems net ir devynerių-dešimties, jeigu vaikas buvo auginams vien egoizmo aplinkoje. Tačiau bet kuriuo atveju Minties Derintojas dar prieš apsigyvnedmas vaiko rpote, su to miritngojo proto MODELIU susipažįsta dar Rojuje ir neatvykęs į tą protą. Ir būtent Minties Derintojas jau žino to žmogaus VISĄ GYVENIMĄ, KAIP IR KADA JIS KĄ PADARYS.
Ir dėl tai yra tikra tiesa, kad Tėvas mus, kiekvieną, pažįsta net geriau negu pažįstame mes patys save. Ir ddėl to, kad jis mus pažįsta, tai ir Derintojai mums parenkami su KONKREČIU patyrimu. Kuo didesnę užduotį turi atlikti žmogus Urantijoje, tuo su didesniu patyrimu suteikiamas jam Derintojas, nes šis patyrimas yra perduodamas tam žmogui, kad šis ir galėtų savo misiją įgyvendinti sėkmingai IKI GALO.
Tėvo mums padovanota asmenybė yra amžina, dėl to ji ENSIKEIČIA. Kaip mūsų aš gavo pradžią, taip per visą amžinybę jis ir bus mūsų aš. tačiau mes vis daugiau ir daugiau atskleisime jo net ir mums patiems, kaip ir kūrinijai, tik ne Rojaus Trejybei, nežinomų ir neatskleistų savo savybių, aspektų, ir pasireiškimų Tėvo pažinime ir tar navime jam ir kūrinijos VISAI šeimai. Ir nors mūsų naiji i rnegirdėi net ir mums bruožai apsiriekš, bet mūsų as,memnybė nė per plaukelį nebus pakitusi. JIs kaip buvo taip ir liks per amžinybę ta pati asmneybė. Asmenybė NESIKEIČIA. TAI PANAŠU Į TAI, KAI GIMSTA MAŽAS KŪDIKĖLIS, TADA JIS AUGA, BRĘSTA, STIPRĖJA, O TADA SENSTA, IR VIS TIEK TAI YRA TAS PATS ŽMOGUS, TIK PERĖJĘS PER SKIRTINGUS SAVO VYSTYMOSI IR PASIREIŠKIMO ETAPUS. O mes einame į amžinybę, NES ASMENYBĖ YRA AMŽINYBĖS KATEGORIJA. Ir AMŽINYBĖJE JAU ESAME NET IR DABAR. KAI KURIE.
Tuo tarpu AŠ ESU, tai yra Dievo VISUMOS APIMTIS. Tai ir Dievybės Absoliutas, ir Beribis Absoliutas, ir Visuotinis Absoliutas, ir jų pasireiškimas per Rojaus Trejybės asmenis ir Aukščiausiąją Būtybę. Mes su AŠ ESU bendrauti negalime, o su Tėvu galime, nes Tėvas mums dovanoja asmenybės dovaną ir savo paties dalelę - Minties Derintojus. Mes galime dėl to jausti Tėvo meilę. AŠ ESU mums nėra prieinamas.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-10-13 14:29:15
Miela Irena, Tėvo mums padovanota asmenybė, su visu, per amžinybę, atsiskleisiančiu potencialu, nėra AŠ ESU.
Asmenybė, kuri yra nesikeičianti ir, kuri yra amžina, todėl, kad Tėvas yra amžinas, o jis negali sukurti nieko, kas nėra amžina, tai yra tas aukštesnysis mūsų aš, tas dieviškasis aš. Bet asmenybės potencialas negali atsiskleisti vienu mirktelėjimu. Jos prisipidymas asmenybės dovanos pilnatve prasideda nuo to pirmojo net ir mažiausio širdies virptelėjimo, kuriuo mirtingasis pasako Tėvui, kad tiki juo. Tai yra laisvos valios, kuri taip pat yra Tėvo dovana, pasirinkimas, meilės, gėrio, tiesos pasirinkimas. Tai yra sielos pažadinimas. Tai yra įtikėjimo pradžia. Tai yra kelio į Rojų pradžia. Tai yra atsivėrimas. Tai yra gilėjanti dvasinė draugystė su Tėvu, su Amžinuoju Sūnumi, su Begaline Dvasia, kuri yra paremta abipuse meile, bet iš mirtingojo pusės vis augančia meile, kurios dėka didėja ir pasitikėjimas kūrinijos Tėvais. Kuo gilesnis ryšys su Rojaus Dievybe, tuo daugiau atsiskleidžia mūsų prigimtiniame charakteryje tos nuostabios dieviškos asmenybės savybės, kurios pasižymi meile, gėriu, grožiu, teisingumu, gailestingumu. Kuo daugiau mumyse dieviškų savybių, tuo mažiau pasireiškia mūsų prigimtinės gyvulinės kilmės savybės, kurios pasižymi: baime, agresija, pavydu, neapykanta ir t.t.. Tokiu būdu tolstame nuo blogio. Tokiu būdu tampame nenuodėmingi. Taip yra išsilaisvinama iš tamsos. O tame dieviškos asmenybės savybių atskleidime ir pasireiškime dalyvauja Tėvo dvasios dalelės, Minčių Derintojai, kurie taip pat yra tėvo dovana kiekvienam mirtingajam.
Paskaitykim ką rašo Visuotinis Cenzorius iš Uversos:
„ [194]▼ 8. URANTIJOS ASMENYBĖ
Visuotinis Tėvas asmenybę padovanoja dideliam skaičiui būtybių kategorijų, veikiančių skirtingais visatos tikrovės lygiais. Urantijos žmogiškosios būtybės yra apdovanotos ribinio-mirtingojo tipo asmenybe, veikiančia kylančiųjų Dievo sūnų lygiu.
Nors vargu ar mes galime imtis apibrėžti asmenybę, bet galime pamėginti perteikti mūsų supratimą apie žinomus aspektus, kurie sudaro ansamblį materialių, protinių, ir dvasinių energijų, kurių tarpusavio susivienijimas sudaro tą mechanizmą, kuriame, kuriam, ir su kuriuo Visuotinis Tėvas savo padovanotą asmenybę sužadina tam, kad ji imtų veikti.
Asmenybė yra originalios prigimties unikali dovana, kurios egzistavimas nepriklauso nuo Minties Derintojo padovanojimo ir būna anksčiau už jo padovanojimą. Nepaisant šito, Derintojo buvimas tikrai padidina asmenybės kokybišką pasireiškimą. Minties Derintojai, kada jie atvyksta nuo Tėvo, būna identiški prigimtimi, bet asmenybė yra skirtinga, originali, ir išimtinė; ir asmenybės pasireiškimą toliau sąlygoja ir apibrėžia materialios, protinės, ir dvasinės prigimties suvienytų energijų, kurios sudaro organizmo priemonę asmenybės pasireiškimui, pobūdis ir savybės.
Asmenybės gali būti panašios, bet niekada jos nebūna tokios pačios. Konkrečios serijos, rūšies, kategorijos, ar modelio asmenybės gali būti ir iš tiesų yra panašios viena į kitą, bet jos niekada nebūna tapačios. Asmenybė yra tas individo bruožas, kurį mes pažįstame ir kuris mus įgalina atpažinti tokią būtybę kažkuriuo metu ateityje, nepriklausomai nuo pasikeitimų formoje, prote, ar dvasinėje būsenoje pobūdžio ir laipsnio. Asmenybė yra bet kokio individo toji dalis, kuri mums leidžia atpažinti ir teigiamai identifikuoti tą asmenį kaip būtent tą, kurį mes pažinojome anksčiau, nesvarbu, kiek jis galėjo būti pasikeitęs dėl to, jog pasikeitė jo asmenybės išraiškos ir pasireiškimo priemonė. „
Na, o apie AŠ ESU, būna tokių akimirkų tuo metu kai bendrauju su Kūrinijos Tėvais ir mąstau apie juos, ir žvelgiu į juos dvasinėmis akimis, lyg norėdama aprėpti juos kaip priežastį be priežasties, kaip amžinybę, kaip begalybę, kaip absoliutus, kaip pradžią be pradžios ir pabaigą be pabaigos su visu tuo kas jie yra, kur yra, kaip veikia, kaip pasireiškia, ir per ką pasireiškia, tai tuomet Rojaus trejybę suvokiu kaip AŠ ESU bet kuriame kūrinijos segmente, ir bet kurią akimirką, ar tai būtų amžinojoje praeityje, ar tai būtų amžinojoje ateityje, ar tai būtų dabar, ir net šią akimirką.
Šiandien dar kartą Urantijos Knygoje skaičiau pie tai, bet savais žodžiais ir plačiau paaiškinti dar negaliu. Sakau dar, nes tikiu, kad suvokimas gilės, nes būtent nuolatinio ryšio su Tėvu, su Amžinuoju Sūnumi, su Begaline Dvasia metu aš savuoju atsivėrimu vis daugiau ir daugiau pasisemiu ne tik meilės, dvasingumo, bet ir išminties. Tai tik pradžia, o prieš mane visa amžinybė.
O prieš beveik dešimt metų, kai Algimantas pirmą kartą paskaitė mums grupėje tuos nuo 115 iki119 dokumentus, tai supratimo savyje negalėjome nė kruopelytės surasti- vien tik bukas skausmas mūsų galvelėse.
Tarp forumo temų yra ir tema: „Šią sąvoką, dėl savojo nesupratimo, vartoja ir kai kurie mūsų forumodalyviai, tarsi jie bendrautų su AŠ ESU.“ 2007 12 24 - [ 3 ]
Kas neskaitė, kviečiu paskaityti. Tuo ir baigiu savo trumpučius pamąstymus. Iki.
Su meile
Violeta(Vilnius)
2008-10-13 00:24:59
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.